- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-11
- Bylos Nr.
- 2-2290-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-444-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- UAB „Agmora“
- Atsakovas
- Lietuvos Zoologijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Venditor“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Agmora“ ieškinį atsakovui Lietuvos Zoologijos sodas, trečiasis asmuo UAB „Venditor“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2013 07 26 gautas ir priimtas ieškovės UAB „Agmora“ ieškinys, kuriuo prašoma:
1) įpareigoti perkančiąją organizaciją Lietuvos zoologijos sodas panaikinti sprendimą atmesti visus pasiūlymus dėl viešojo pirkimo „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ dalių Nr. 38 ir 39 (pirkimo numeris 137533).
2) įpareigoti perkančiąją organizaciją Lietuvos zoologijos sodas panaikinti sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ dalyse Nr. 38 ir 39 (pirkimo numeris 137533).
3) pripažinti neskelbiamas derybas, vykdomas nutraukus viešąjį pirkimą „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ dalyse Nr. 38 ir 39 (pirkimo numeris 137533), neteisėtomis ir įpareigoti perkančiąją organizaciją Lietuvos zoologijos sodas tęsti pirkimo „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ procedūras dalyse Nr. 38 ir 39 (pirkimo numeris 137533).
4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas vykdo Pirkimą – atvirą supaprastintą konkursą „Pašarų pirkimas Lietuvos Zoologijos sodo gyvūnams“ (Nr. 137533), apie kurį skelbta 2013 05 24. Ieškovė yra pateikusi pasiūlymą 38 daliai „Jautiena“ ir 39 daliai „Arkliena“. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų pateiktus pasiūlymus, 2013 06 26 raštu Nr. V5-244 informavo tiekėjus, kad, vadovaudamasi supaparastintų viešųjų pirkimų taisyklių 71.5p., atmeta visų tiekėjų pasiūlymus, nes buvo pasiūlytos per didelės, Perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Susipažinusi su pasiūlytomis kainomis, ieškovė nustatė, kad jos pasiūlyta kaina buvo mažiausia. Nutraukusi pirkimo procedūras ieškovė nedelsdama pradėjo neskelbiamų derybų procedūrą, nors teisėtai ir skaidriai vykdoma viešojo pirkimo procedūra jau buvo įvykdyta. Ieškovei buvo siūloma vėl rungtis su kitais tiekėjais ir siūlyti mažesnę kainą. Fundamentalusis skaidrumo principas viešųjų pirkimų procedūrose reikalauja jas vykdyti sąžiningai, tiekėjus vertinti objektyviai, nepažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų reikalavimų (VPĮ 3 str.). Šiame kontekste vertintinas ir VPĮ 39str. 2d. 3p. . Nurodo, kad, vykdant ginčijamą pirkimą, buvo pažeisti VPĮ 3 ir 39 str. 2d. 3p. reikalavimai. Nepriimtina gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei Perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma. Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta maksimali turima lėšų suma, nebuvo nurodytas Pirkimo planas. Todėl ieškovė daro išvadą, kad Pirkimui yra skirta pakankamai lėšų prekėms įsigyti. Be to, ir perkamų prekių kiekis yra nurodytas preliminarus. Pirkimo dokumentuos yra nurodyta, kad prekių nuokrypis gali būti iki 50 procentų į abi (mažėjimo ir didėjimo puses). Tai rodo, kad pinigų yra pakankamai, nes prekių kiekis gali būti koreguojamas pagal poreikį. Pasiūlyta kaina yra tik 1 400 Lt didesnė nei suplanuota. Atsakovė pirma, turi įrodyti, kad pasiūlytos kainos yra didesnės, negu suplanuotas biudžetas, antra, atsakovė neturi galimybių biudžetą didinti. Antra, kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo skaičiuojama biudžetas Pirkimo 38 ir 39 dalims, negali būti subjektyvūs. Atsakovė turėjo atsižvelgti į rinkos kainas. Svarbi šiuo atveju yra ta aplinkybė, ar tiekėjai, rengdami savo pasiūlymus galėjo sužinoti ar numanyti preliminarią pirkimo objektui įsigyti skiriamų lėšų sumą. Ši suma, kai jos nėra numatyta Pirkimo plane, vertinama pagal rinkos kainas, visų tiekėjų pasiūlymų vidurkį ir kitas susijusias aplinkybes. Buvo gauti trys pasiūlymai, kurių kainos labai artimos. Pagal Statistikos departamento duomenis galima teigti, kad ieškovės pasiūlyta kaina yra netgi mažesnė negu vidutinė rinkos kaina. Perkančioji organizacija kainą sieja su Statistikos departamento duomenimis. Pirkimo dokumentų priedo Nr. 3, 4.1.1p. numatyta, kad po 3 mėnesių sutarties kaina gali išaugti, tačiau pavojaus dėl to ji nemato. Ieškovės nuomone, atviras konkursas akivaizdžiai skatina konkurenciją tarp tiekėjų, tuo tarpu vykdant viešuosius pirkimus organizuojant neskelbiamų derybų būdu konkurencija yra apribota, nes derybose dalyvauja siauras kandidatų skaičius. Tai sudaro galimybę proteguoti konkrečius tiekėjus bei prieštarauja efektyvios konkurencijos principui.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Agmora“ dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad buvo patvirtinta maksimali suma 114 600 Lt skerdienai įsigyti, kad ieškovė dirbtinai pakėlė kainą, kad ieškovė tiekia skerdieną ne žmonių, bet gyvūnų maitinimui. Sąvokos „pernelyg didelė kaina“ ir „perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina“ yra skirtingos. Pasiūlyta kaina gali būti laikoma pernelyg didelė tais atvejais, kai pasiūlyta kaina iš esmės neatitinka rinkos kainų, yra akivaizdžiai didesnė už kitas pirkimui ar analogiškiems pirkimams teikiamas kainas, iš esmės neatitinka ankstesnių sutarčių pagrindu mokėtų kainų ir pan. . Perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina laikoma kaina, kurios Perkančioji organizacija objektyviai negali leisti mokėti dėl lėšų stygiaus, o ir papildomo finansavimo gauti neturi galimybių. Ieškovės pasiūlyta kaina nebuvo nei pernelyg didelė, nei nepriimtina. Tai paneigiančių argumentų atsakovė nepateikė. Vienintelis argumentas, kad kaina atsakovei buvo nepriimtina yra pašarų ruošimo skyriaus vedėjo V. S. vienašališkai nustatyta maksimali kaina. Tai yra vieno darbuotojo subjektyvi nuomonė, kuri tokio pobūdžio klausimais negali būti įpareigojanti. Kitokių įrodymų atsakovė nepateikė. Pažymi, kad V. S. paskaičiavimai neatitinka rinkos kainų. Be to, atsakovė netgi neįrodinėjo koks biudžetas yra patvirtintas, kokios galimybės šį biudžetą padidinti. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nebuvo nustačiusi tikslaus perkamų prekių kiekio, todėl ir biudžeto eilutė nėra griežtai reglamentuota. Tai patvirtina Sąlygų priedo Nr.1 1p. . Antra, ieškovės pasiūlyta kaina tik nežymiai skyrėsi nuo pirkimui planuoto biudžeto – 1 400 Lt . Vienas pagrindinių rodiklių, rodančių realias kainas tiek rinkoje, tiek viešuosiuose pirkimuose yra visų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkis. Juo remiantis kainų racionalumas yra tikrinamas aiškinant dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos. Ieškovės pasiūlyta kaina yra mažesnė už pasiūlytų kainų vidurkį. Ieškovės kainą galima būtų laikyti dirbtinai užkelta tuo atveju, jeigu būtų tik jos pasiūlymas. Perkančioji organizacija nepagrįstai remiasi praėjusių metų kainomis, nes situacija rinkoje pakito. Mano, kad yra pagrindas remtis Statistikos departamento duomenimis, nes mėsa žmonėms ir mėsa gyvūnams yra ta pati mėsa. Atsakovė neturi teisės remtis argumentais, kurie nebuvo detalizuoti pirkimo sąlygose. Pvz. niekur sąlygose nenurodyta, kad skerdienai bus taikomi žemesni kokybės reikalavimai, kam konkrečiai skerdiena yra skirta. Vertindama pasiūlymus Perkančioji organizacija turi remtis tik jos aiškiai ir tiksliai suformuotais pirkimo dokumentais (VPĮ 24 straipsnis). Pati Perkančioji organizacija numatė galimybę remtis Statistikos departamento duomenimis ir tai yra įtvirtinta Sutarties p. 4.1.1. Ieškovė apklausoje nedalyvavo būtent dėl to, kad apklausa yra mažiausiai skaidrumo ir viešumo reikalavimus atitinkantis pirkimo būdas ir dėl to, kad laikosi pozicijos, jog yra teisėtas Pirkimo laimėtojas. Sutartis su UAB „Venditor“ sudaryta net neišlaukus privalomojo atidėjimo termino (VPĮ 95 str. 2 d.), nors atsakovė buvo informuota apie ketinimą skųsti atsakovės sprendimą, be to 2013 07 30 gavo teismo pranešimą apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės sudaryta sutartis ir vykdyta apklausa yra niekinė ir negaliojanti, jeigu teismas pripažins Pirkimo nutraukimą neteisėtu. Todėl prašo teismo ex officio sandorį pripažinti niekiniu.
Taip pat UAB „Agmora“ prašo priteisti 3 509 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovas Lietuvos Zoologijos sodas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė, įvertinusi tiekėjų pasiūlymus nustatė, kad kainos yra ženkliai pakilusios, o šiam pirkimui buvo suplanuota kiek mažesnė pinigų suma. Jautienai ir arklienai įsigyti buvo paskirta išleisti po 114 600 Lt, o ieškovė pasiūlė po 116 000 Lt . Todėl atsakovas, vadovaudamasis Sąlygų p. 9.4.8 visų tiekėjų pasiūlymus dėl per aukštos kainos atmetė. Todėl vadovaujantis Lietuvos Zoologijos sodo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 89.1.2 p. 2013 06 26 posėdžio protokolu Nr. 05 dėl 38 ir 39 dalių buvo pasiūlyta vykdyti neskelbiamą pirkimą – apklausą. Buvo padaryta klaida nurodant, kad tiekėjai kviečiami į neskelbiamas derybas, nors iš tikrųjų buvo kviečiami į neskelbiamą pirkimą – apklausą. Tiek VPĮ 39str. 2d. 3p., tiek Lietuvos Zoologijos sodo supaparastintų viešųjų pirkimų Taisyklių 71.5p. nurodoma, kad Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu buvo pasiūlytos per didelės, Perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. 2013 05 06 direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas “Maksimalus pašarų poreikis 12 – kai mėnesių viešojo pirkimo konkursui“, kuriame numatyta jautienai, arklienai išleisti po 114 600 Lt . Pasiūlyta kaina buvo 116 000 Lt , todėl pasiūlymai buvo atmesti. Pati ieškovė prieš pusę metų siūlė kainą po 5 Lt/kg . Ieškovė kainą pakėlė neesant tam išorinių veiksnių. Perkančioji organizacija turi turėti galimybę atmesti tiekėjų pasiūlymus, kai jų siūlomos kainos yra per didelės; antraip susidarytų situacija, jog tiekėjai galėtų siūlyti dirbtinai sukeltas kainas, o Perkančioji organizacija neturėtų teisinių priemonių kaip to išvengti, todėl būtų pažeistas racionalaus ir taupaus lėšų panaudojimo principas. Atsakovas neturi pareigos ištirti rinkos kainas prieš skelbdamas konkursą. Šiuo metu ieškovė teikia skerdieną po 5 LT/kg, o pasiūlė tiekti po 5,80 Lt/kg . Atsakovas numatė maksimalią kainą po 5,73 Lt/kg . Kadangi Perkančiajai organizacijai ne visada gali būti priimtina rinkos kaina, tai ir buvo įtvirtinta sąvoka „Perkančiajai organizacijai priimtina kaina“. Neturėjo pagrindo atsakovas vadovautis Statistikos departamento pažyma, nes skerdieną perka plėšriųjų gyvūnų maitinimui. Reikalavimai skerdienai yra skirtingi priklausomai kam ji skirta. Skerdiena, skirta gyvūnams maitinti nepatenka į statistinius duomenis. Visos pirkimo procedūros buvo atliktos vadovaujantis joms keliamais įstatymų ir kitų aktų reikalavimais.
Triplike atsakovas Lietuvos Zoologijos sodas nurodė, kad ieškovė neteisingai traktuoja sąvokas „pernelyg didelė kaina“ ir „perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina“, kadangi joks teisės aktas šių sąvokų netapatina su rinkos kaina, o ieškovė tai daro. Rinkos kaina yra ta kaina, už kurią tiekėjai yra pasirengę parduoti tam tikras prekes, darbus ar paslaugas. Tačiau skirtingi tiekėjai tą patį objektą gali siūlyti skirtingomis kainomis, todėl vienos konkrečios kainos kaip rinkos kainos apibrėžti neįmanoma. Perkančiajai organizacijai ne visada gali būti priimtina rinkos kaina, todėl yra sąvoka „perkančiajai organizacijai priimtina kaina“. Paskaičiuota maksimali kaina nėra subjektyvi darbuotojo nuomonė, nes ji paskaičiuota vadovaujantis pusės metų duomenimis. VPĮ 39str. 2d. 3p. yra suformuluotas imperatyvas perkančiajai organizacijai atmesti pasiūlymą, jeigu buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Todėl ir buvo nutarta atmesti visų tiekėjų pasiūlymus bei vykdyti viešąjį pirkimą apklausos būdu su visais viešąjame pirkime dalyvavusiais tiekėjais. Buvo pasiektas efektyvaus lėšų panaudojimo principas, nes apklausos metu buvo sulygta dėl ženkliai mažesnių kainų. Jeigu perkančioji organizacija negalėtų atmesti pasiūlymų dėl per didelės pasiūlytos kainos, susidarytų situacija, jog tiekėjai galėtų sukelti kainas, o perkančioji organizacija neturėtų teisinių priemonių kaip išvengti racionalaus ir taupaus lėšų panaudojimo principo pažeidimo. Atsakovė neturi jokios pareigos įrodinėti papildomo finansavimo galimybių ar ieškoti papildomo finansavimo vien tam, kad sumokėtų nepagrįstai pakeltą kainą. Mano, kad atmestinas argumentas, jog ieškovės pasiūlyta kaina tik nedaug skiriasi nuo suplanuotos, kadangi atsakovas turi planuoti išlaidas, o to negalėtų daryti permokėdamas. Nesutinka, kad turėjo vadovautis Statistikos departamento pažyma, nes skerdiena žmonėms ir gyvūnams skiriasi. Ieškovė vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų sąrašu yra įtraukta kaip šalutinius gyvūninius produktus tvarkantis subjektas. Todėl akivaizdu, jog šios rūšies skerdiena nėra įtraukta į statistikos departamento nagrinėjamus duomenis. Į sutartį įtrauktas punktas yra taikomas tokioms prekėms, kurios naudojamos visuomenėje. Atsakovas vadovaudamasis direktoriaus 2008 11 14 įsakymu Nr. V-41 patvirtintų Lietuvos Zoologijos sodo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatomis paskelbė viešąjį pirkimą apklausos būdu. Toks pirkimo būdas yra taikomas gana plačiai ir nėra draudžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė supaprastintą viešąjį konkursą ir paskelbė neskelbiamą pirkimą – apklausą.
Atsakovas Lietuvos Zoologijos sodas 2013 m. gegužės 24 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Pašarų pirkimas Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“. Ieškovė dalyvavo šiame konkurse. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad :
ieškovė UAB „Civitta“ pateikė pasiūlymą. Jautieną ir arklieną ieškovė siūlė atsakovui įsigyti po 116 000 Lt .
Atsakovas Lietuvos zoologijos sodas 2013 06 26 raštu Nr. V5-244 „Dėl pašarų pirkimo Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams“ informavo ieškovę UAB „Agmora“, kad, vadovaujantis Lietuvos zoologijos sodo supaprastintų viešųjų pirkimų Taisyklių 71.5 punktu, atmesti visų tiekėjų pasiūlymai dėl punktų: 34 (triušiena), 38 (jautiena), 39 (arkliena), nes buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.
Ieškovė UAB „Agmora“, nesutikdama su tokiu sprendimu, 2013 07 09 pateikė atsakovui Lietuvos zoologijos sodas pretenziją Nr. 07/09, prašydama panaikinti sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl pernelyg didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.
2013 07 11 atsakovas Lietuvos zoologijos sodas informavo ieškovę UAB „Agmora“, kad pretenzija atmesta.
Ieškovė UAB „Agmora“ prašo įpareigoti atsakovą panaikinti sprendimą atmesti visus pasiūlymus; įpareigoti atsakovą panaikinti sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą; įpareigoti atsakovą tęsti pirkimo procedūras; pripažinti neskelbiamas derybas neteisėtomis. Nesutikimas grindžiamas tokiais motyvais: atsakovas neįrodė, kad ieškovės pasiūlyta kaina buvo pernelyg didelė ir todėl nepriimtina atsakovui, dėl to buvo neteisėtai nutrauktas viešasis pirkimas ir neteisėtai paskelbtas neskelbiamas pirkimas – apklausa.
Viešieji pirkimai yra vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu. Be to, ginčijamas viešasis pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis ir Lietuvos Zoologijos sodo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, kurios patvirtintos Lietuvos Zoologijos sodo direktoriaus 2008 m. lapkričio 14d. įsakymu Nr. V-41.
Ginčijamą sprendimą atsakovas priėmė įvertinęs tiekėjų pasiūlymus. Tiekėjų pasiūlymų vertinimą reglamentuoja VPĮ 39 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje yra išvardinti pagrindai, iš kurių bent vieną nustačiusi perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti. Pasiūlymas turi būti atmetamas, jeigu: 1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją; 2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; 3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos; 4) kitais šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
Atsakovas, nustatęs, kad visų tiekėjų pasiūlytos kainos jam yra per didelės ir nepriimtinos Pirkimo dalyse dėl jautienos ir arklienos, priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras ir vadovaudamasis direktoriaus 2008 11 14 įsakymu Nr. V-41 patvirtintų Lietuvos Zoologijos sodo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatomis paskelbė viešąjį pirkimą apklausos būdu. Paminėtų Taisyklių p. 71.5 nustato, kad Perkančioji organizacija atmeta pasiūlymą, jeigu visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, o p. 89.1.2 nustato, kad apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai pagal VPĮ ir šiose Taisyklėse nustatytas sąlygas apie supaprastintą pirkimą neprivaloma skelbti ir kai atliekant pirkimą, apie kurį buvo skelbta, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Būtent tokia situacija ir susidarė šiuo konkrečiu atveju: atliekant pirkimą, apie kurį buvo skelbta, įvertinus gautus pasiūlymus, buvo padaryta išvada, jog pasiūlytos kainos yra per didelės, atsakovui nepriimtinos ir todėl pirkimas buvo nutrauktas. Ieškovei taip pat buvo siūloma vėl rungtis su kitais tiekėjais ir siūlyti mažesnę kainą. Ieškovės nuomone, fundamentalusis skaidrumo principas viešųjų pirkimų procedūrose reikalauja jas vykdyti sąžiningai, tiekėjus vertinti objektyviai, nepažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų reikalavimų. Ieškovės nuomone, šie principai nutraukus viešąjį pirkimą buvo pažeisti, todėl ji apklausoje nedalyvavo. Su argumentais, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, teismas nesutinka. Be to, ieškovė nurodo, kad, vykdant ginčijamą pirkimą, buvo pažeisti VPĮ 3 ir 39 str. 2d. 3p. reikalavimai. Praktikoje nepriimtina gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei Perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma. Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta maksimali turima lėšų suma, kuri skiriama konkrečiam pirkimui, nebuvo nurodytas Pirkimo planas. Todėl ieškovė padarė išvadą, kad Pirkimui yra skirta pakankamai lėšų prekėms įsigyti. Jos nuomone, tokią išvadą patvirtina ir tai, kad perkamų prekių kiekis yra nurodytas preliminarus. Pirkimo dokumentuos yra nurodyta, kad prekių nuokrypis gali būti iki 50 procentų į abi (mažėjimo ir didėjimo puses). Tai rodo, kad pinigų yra pakankamai, nes prekių kiekis gali būti koreguojamas pagal poreikį. Su tokiomis išvadomis teismas nesutinka, kadangi kaip buvo nurodyta anksčiau atsakovas buvo suplanavęs lėšų sumą, kurią gali skirti pirkimui. Pažymėtina, kad korekcija gali būti daroma ne tik didėjimo, bet ir mažėjimo linkme. Akivaizdu, jog poreikis gali keistis priklausomai nuo zoologijos sode esančių gyvūnų sudėties, todėl sumažėjus poreikiui vienų prekių, galimai gali padidėti poreikis kitų prekių ir taip atsakovas gali subalansuoti savo išlaidas, o ne pirkti prekes nepriimtinomis, per didelėmis kainomis.
Ieškovė taip pat nurodo, kad pasiūlyta kaina yra tik 1 400 Lt didesnė nei suplanuota. Todėl buvo pažeistas skaidrumo principas. Su nurodytais argumentais teismas nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skaidrumo principas reiškia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti: konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009). Kitaip tariant, Perkančioji organizacija turi nustatyti aiškius pasiūlymų vertinimo kriterijus ir juos vienodai taikyti visiems pasiūlymus pateikusiems subjektams, tačiau skaidrumo principo laikymasis nesudaro būtinybės pirkimo dokumentuose atskleisti pirkimui skiriamų lėšų sumą. VPĮ nenustatyta reikalavimo perkančiajai organizacijai atskleisti pirkimo dokumentuose pirkimui skiriamą lėšų sumą, arba, kitaip tariant, kokia didžiausia kaina perkančiajai organizacijai yra priimtina. Tai natūralu. Vienais atvejais pirkėjui tai gali būti naudinga, kitais atvejais – priešingai, tai gali paskatinti pardavėjus orientuotis į maksimalią galimą kainą, o tai reikštų perkančiajai organizacijai neracionalų lėšų panaudojimą sumokant gal net didesnę nei rinkos kainą. Tiekėjas, dalyvaudamas viešąjame pirkime su savo prekėmis ar paslaugomis, yra ir atitinkamos rinkos dalyvis, taigi, net ir nežinodamas, kokią kainą yra pasirengusi mokėti Perkančioji organizacija, jis turi žinoti savo konkurencines galimybes varžytynėse su kitais atitinkamos rinkos dalyviais – su juo konkuruojančiais pirkime tiekėjais. Tiekėjo, kurio pasiūlymas atmetamas tuo pagrindu, kad jo pasiūlyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisės užtikrinamos ne privalomu pirkimui skiriamos lėšų sumos atskleidimu pirkimo dokumentuose, bet jos nustatymu planuojant pirkimą ir Perkančiajai organizacijai pagrindžiant tiekėjo pasiūlymo atmetimą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Planuodama viešąjį pirkimą perkančioji organizacija iš anksto numato jam panaudoti skiriamą lėšų sumą. Kai ši suma neatskleidžiama pirkimo dokumentuose, o Perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą remdamasi VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis Aukščiausiojo teismo praktika ( civilinė byla Nr. 3K-3-158/2012 ) VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina inter alia gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė, nei Perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma. Atsakovas Lietuvos Zoologijos sodas į bylą pateikė Pašarų ruošimo skyriaus vedėjo paruoštą ir Lietuvos Zoologijos sodas direktoriaus 2013 m. gegužės 6 d. patvirtintą maksimalų pašarų poreikį 12 – kai mėnesių viešojo pirkimo konkursui. Iš šio dokumento matyti, jog jautienai ir arklienai (pozicijos Nr.38 ir Nr. 39) buvo suplanuota suma - po 114 600 Lt . Mažiausia viešąjame pirkime pasiūlyta kaina buvo po 116 000 Lt . Įvertinęs nurodytą, teismas daro išvadą, jog atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti viešąjį pirkimą dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Teismo vertinimu kiti argumentai, kaip antai, kad atsakovas, nurodydamas tik preliminarius kiekius, turi galimybes padidinti finansavimą, kad nebuvo vadovaujamasi rinkos kainomis planuojant biudžetą, kad nustatytos kainos neturi objektyvaus kriterijaus, kad pasiūlytos kainos turėjo būti vertinamos pagal vidurkį, kad atsakovas turėjo vadovautis Statistikos departamento duomenimis ir kt., vertintini nepagrįstais, nes kaip nurodyta anksčiau, tam, kad nutraukti viešąjį pirkimą dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, pakanka nustatyti dvi aplinkybes: kiek lėšų buvo skirta pirkimo objektui įsigyti, ir kokios kainos buvo pasiūlytos. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju kainos buvo pasiūlytos didesnės, negu buvo skirta (suplanuota) lėšų pirkimo objektui įsigyti. Pažymėtina, kas šiuo atveju yra itin svarbu, jog atsakovas Lietuvos Zoologijos sodas kaip nurodė prieštaravimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo sudarė viešojo pirkimo sutartį, kuria sulygo ženkliai mažesnes kainas, negu siūlė ieškovė : jautiena bus tiekiama už 5,20 Lt/kg, o arkliena – už 4,50 Lt/kg, kai ieškovė siūlė kainą abiems pozicijoms po 8,50 Lt/kg . Sulygtos kainos patvirtina tą aplinkybę, jog atsakovas Lietuvos zoologijos sodas nustatė pagrįstas, tinkamas kainas jautienai ir arklienai įsigyti, nes jo suplanuota suma ženkliai viršija tą, už kurią sutartą įsigyti arklieną ir jautieną.
Ieškovė daug dėmesio skiria sąvokų „pernelyg didelė kaina“ ir „perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina“ aiškinimui. Ieškovė nurodo, kad pasiūlyta kaina gali būti laikoma pernelyg didelė tais atvejais, kai pasiūlyta kaina iš esmės neatitinka rinkos kainų, yra akivaizdžiai didesnė už kitas pirkimui ar analogiškiems pirkimams teikiamas kainas, iš esmės neatitinka ankstesnių sutarčių pagrindu mokėtų kainų ir pan. . Perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina laikoma kaina, kurios Perkančioji organizacija objektyviai negali leisti mokėti dėl lėšų stygiaus, o ir papildomo finansavimo gauti neturi galimybių. Ieškovės nuomone, jos pasiūlyta kaina nebuvo nei pernelyg didelė, nei nepriimtina. Šiuos argumentus teismas vertina kaip ieškovės gynybinę poziciją. Pirma, kaip teismas nurodė jau anksčiau, ieškovės pasiūlyta kaina buvo per didelė, perkančiajai organizacijai nepriimtina, nes suplanuota buvo kita suma. Antra, atsakovas neturi pareigos įrodinėti, kad negali gauti papildomo finansavimo, nes kaip seka iš faktinių bylos aplinkybių ieškovės pasiūlyta kaina buvo labai aukšta, nes tas pačias prekes atsakovas nusipirko ženkliai mažesnėmis kainomis. Kita vertus, šios sąvokos nėra išaiškintos įstatymu, o ieškovė neturi teisės aiškinti įstatyme taikomų sąvokų.
Dėl kitų argumentų teismas nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdomas derybas, uždraudė atsakovui sudaryti sutartį. Tačiau pirkimo sutartis buvo sudaryta. Todėl, priėmus sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos, nes yra nebeaktualios (CPK 150str. )
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys atmestas, atsakovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jos ir nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 150, 268-270 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
ieškovės UAB „Agmora“ ieškinį atsakovui Lietuvos Zoologijos sodas, trečiasis asmuo UAB „Venditor“ dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo atmesti.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartimi.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.