Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Linai Janulevičienei, Svetlanai Čumačenko ir Vygintui Aukštuoliui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, būdamas nepilnametis, 2011 m. spalio 7 d., laikotarpiu nuo 00 val. 00 min. iki 1 val. 00 min., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - A. G. priklausantį bei nepilnametės S. G. naudotą mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia C5-03“ su sim kortele, bendros 400 litų vertės.

Kaltinamasis H. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2011 m. spalio 7 d., (duomenys neskelbtini), dalyvavo vakarėlyje pas Simoną ir V. G.. Vakarėlio metu jis buvo labai daug išgėręs. Atsikėlęs ryte sužinojo, kad dingo S. G. mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ ir kartu su kitais vakarėlio dalyviais jis jo ieškojo. Kadangi jo paltas buvo purvinas, grįžęs namo padėjo jį į spintą. Praėjus savaitei, jo mama pasakė, kad minėto palto kišenėje rado mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Jis sumelavo mamai, jog šis telefonas yra draugo. Minėtą telefono jis pardavė draugui M. K. už 100 litų. Po to sužinojo, kad telefonas priklauso V. sesei. Bandė „praslysti“ draugams sakydamas, kad neėmė šio telefono ir nieko apie tai nežino. Vėliau prisipažino jiems jį pavogęs. M. K. šį telefoną grąžino V.. Ar vakarėlio metu įsidėjo į savo palto kišenę S. G. naudojamą mobilaus ryšio telefoną, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kadangi buvo išgėręs daug alkoholio. Gailisi dėl to, ką padarė.

Nukentėjusioji A. G. parodė, jog viskas įvyko 2011 m. spalio mėn., (duomenys neskelbtini). Jos vaikai V. G. ir S. G. jai papasakojo, kad jų namuose minėtu adresu vyko vakarėlis, kur vakarėlio dalyviai pasilinksmino, išgėrė. Vakarėlio metu dingo jos mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, kuriuo naudojosi jos dukra S.. Vaikai ieškojo telefono namuose, bet nerado. Po trijų savaičių vaikai pasakė, kad mokykloje sklinda kalbos, jog kažkas parduoda telefoną, tokį kaip Simonos. Iš vaikų pažįstamos E. sužinojo, kad H. G. pardavinėjo tą telefoną už 100 litų. Jos sūnus V. G. atgavo iš kaltinamojo telefoną. Pagrobto telefono vertė 400 litų.

Liudytojas M. K. parodė, jog kaltinamasis yra jo buvęs klasės draugas. H. G. jam už 100 litų pardavė telefoną „Nokia C5“. Iš kur šį telefoną kaltinamasis gavo, jis neklausė. Telefoną kaltinamasis jam perdavė prie jo namų, niekam nematant. Tuo metu telefonas buvo veikiantis. Įjungęs telefoną, pamatė merginos, kaip vėliau sužinojo – V. sesės, nuotrauką. Kitą dieną jį susirado V. G. ir jis iš kaltinamojo įgytą telefoną grąžino V.. H. G. grąžino jam sumokėtą sumą - 100 litų. V. G. jam pasakė, kad H. G. pavogė iš jų šį telefoną.

Liudytojas V. G. parodė, jog telefonas „Nokia C5-03, kuriuo naudojosi jo sesuo S. G., dingo vakarėlio metu, vykusio 2011 m. spalio mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame vakarėlyje be jo dar dalyvavo ir S. G., H. G., K. Š., L. B., R. S., E. I.. Kaltinamasis buvo išgėręs, tačiau bendravo normaliai, nebuvo visiškai girtas, jis buvo sąmoningas. Minėtas telefonas buvo padėtas svetainėje ant stalo. Einant miegoti, jo sesuo Simona telefono jau neberado. Ryte visi kartu, įskaitant ir kaltinamąjį, ieškojo telefono, tačiau jo rasti nepavyko, paskambinus, telefonas buvo išjungtas. Pirmasis iš vakarėlio išėjo H. G.. Jie dar dvi savaites telefono ieškojo namuose, o vėliau įtarė, jog jį kažkas galėjo paimti. Po trijų savaičių jo klasiokė E. gavo telefonu žinutę, kad mokykloje yra pardavinėjamas toks pat kaip Simonos telefonas. Per draugus jis sužinojo, kad minėtas telefonas yra pas M. K., iš jo telefoną ir atsiėmė. H. G. iš pradžių neigė pavogęs telefoną ir prisipažino pavogęs tik kai M. K. pasakė, kad H. pardavė jam telefoną.

Liudytoja S. G. parodė, jog viskas įvyko 2011 m. rudenį vakarėlio metu, jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Vakarėlyje dalyvavo jos brolis V., K. Š., L. B., R. S., E. I.. H. buvo išgėręs, tačiau kontroliavo savo elgesį, suvokė aplinką. Visi vakarėlio dalyviai liko nakvoti pas juos namuose. Apie 1 val. 00 min. ji pasigedo mamos mobilaus ryšio telefono „Nokia C5-03“, kuriuo naudojosi ji. Telefoną buvo palikusi svetainėje ant stalo. Ryte visi, įskaitant ir kaltinamąjį, pradėjo ieškoti telefono, tačiau nerado. H. G. ryte namo išėjo pirmas. Jos klasiokei E. draugas į mobilaus ryšio telefoną atsiuntė žinutę, kad jo draugas turi telefoną, tokį kaip ir S., kurį reikia skubiai parduoti, ir pasiūlė E. jį pirkti. Vėliau paaiškėjo, jog šį telefoną savo draugui pirkti siūlė H. G.. Ji apie tai pasakė V. ir jis jai atnešė jos telefoną bei sakė, kad H. G. prisipažino, kad paėmė jos telefoną. Minėtą telefoną atgavo praėjus mėnesiui po įvykio.

Liudytojas L. B. parodė, jog vakarėlio, vykusio 2011 m. spalio mėn., adresu (duomenys neskelbtini), metu dingo S. G. mobilaus ryšio telefonas „Nokia“. Vakare, prieš einant miegoti, S. pasigedo telefono. Ryte visi dalyvavę vakarėlyje telefono ieškojo, bet nerado. Pirmas iš vakarėlio išvažiavo H. G.. V. sužinojo, kad vienas asmuo iš H. nusipirko telefoną ir jį apžiūrėjęs pamatė, kad tai S. telefonas. Jis su V. ir K. sutiko H. ir klausė, ar jis paėmė telefoną. H. neigė paėmęs telefoną, tačiau pakvietus asmenį, kuris minėtą telefoną iš jo pirko. H. prisipažino, kad šį telefoną pavogė, atsiprašė Vydūno.

Liudytojas K. Š. parodė, jog 2011 m. spalio mėn. dalyvavo vakarėlyje, adresu (duomenys neskelbtini). Jo metu S. G. pasigedo savo mobilaus ryšio telefono „Nokia“, kurio ryte visi ieškojo. Ryte H. pasakė, kad jam reikia važiuoti į miestą ir išvažiavo pirmas. Vakarėlio metu minėtu telefonu naudojosi tik Simona, ji niekam šio telefono nebuvo davusi. Vakarėlio metu visi buvo apgirtę. Po kiek laiko V. sakė, kad H. pavogė telefoną, nes V. sužinojo, kad vienas H. klasiokas pirko iš H. telefoną. Einant iš mokyklos sutiko H., nuėjo su juo pasišnekėti, iš pradžių jis sakė, kad nepavogė telefono, tačiau kai atėjo, jo klasiokas ir parodė siųstas žinutes, tada H. prisipažino, kad pavogė telefoną ir paaiškino, kad jį pardavė, kadangi jam reikėjo pinigų.

Liudytoja R. S. parodė, jog viskas įvyko 2011 m. rudenį, adresu (duomenys neskelbtini). Vakarėlyje dalyvavo ji, S., V., L., H., E. Vakarėlio metu buvo vartojamas alkoholis. S. visą vakarą turėjo telefoną „Nokia C5“, po to jo nerado ir pradėjo jo ieškoti. Kaip S. atgavo dingusį telefoną, ji nežino. Jai S. pasakojo, kad tą telefoną H. pardavė kažkokiems savo pažįstamiems. Iš S. pasakojimo ji suprato, kad telefoną paėmė H..

Liudytojas V. M. parodė, jog yra kaltinamojo H. G. draugas. Jis vakarėlyje 2011 m. spalio 7 d. nedalyvavo. Apie vagystę sužinojo, kai M. K. atidavė telefoną V. G.. Tai buvo pilkas, liečiamu ekranu mobilaus ryšio telefonas „Nokia“. V. pasakė M., kad telefonas yra vogtas ir, kad jį pavogė H.. M. jam sakė, jog nusipirko minėtą telefoną iš H. G.. M. K. iš H. nusipirktą telefoną grąžino V.

Liudytojas E. I. parodė, jog buvo trumpam atvykęs į vakarėlį, vykusį V. namuose, (duomenys neskelbtini). Praėjus kuriam laikui po šio vakarėlio, jam paskambino V. ir paklausė, ar jis nematė S. telefono. Dar vėliau sužinojo, kad kažkas už 100 litų pardavinėja šį telefoną. Jis ir V. sutikę klausė H., ar jis pavogė telefoną, o asmuo, nupirkęs minėtą telefoną, nurodė, jog pirko jį iš Haroldo. Kaltinamasis iš pradžių neigė turėjęs S. telefoną, vėliau pripažino, jog turėjo.

Liudytoja Z. G. parodė, jog yra kaltinamojo H. G. motina. Viskas įvyko 2011 m. spalio mėn. Praėjus savaitei po vakarėlio, ji paėmusi valyti sūnaus paltą, jo kišenėje rado mobilaus ryšio telefoną bei paklausė, iš kur jis turi tą telefoną. Sūnus atsakė, kad nežino. Praėjus porai dienų sūnus grįžo iš mokyklos sumuštas. Vėliau sužinojo, jog tas telefonas buvo V. sesės, sūnus teigė, kad nunešė tą telefoną į mokyklą ir pasakė, kad jie darytų su juo ką nori. Bandė aiškintis dėl šio telefono su V. mama, tačiau ji atsisakė paimti už telefoną 400 litų.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojos E. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2012 m. sausio 4 d. apklausos metu E. A. parodė, jog 2011 metų spalio mėnesį dalyvavo vakarėlyje pas S. ir V. G., jame taip pat dalyvavo R. S., K. Š., vaikinas pravarde „B.“ ir H.. Vakarėlio metu jie gėrė degtinę, visi liko nakvoti. Pirmas miegoti nuėjo H.. Jau vakare dingo S. G. telefonas. Ryte telefono taip pat ieškojo, tačiau nerado. Apie 11-12 val. visi išsiskirstė. Pirmas išėjo H.. Po poros dienų iš H. klasioko sužinojo, kad H. jam pardavė tokį telefoną, koks dingo iš S. G.. Tada V. pasikvietė H. prie mokyklos ribų prie bromo, kur H. V. prisipažino, kad paėmė telefoną (1 t. 45-46 b. l.).

Iš 2012 m. gegužės 16 d. daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji A. G. pateikė apžiūrai mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ , imei Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryšio telefono dėžutę (1 t. 16 b. l.).

Iš 2012 m. gegužės 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ir jo dėžutė, apžiūros metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono aparatas yra pilkos spalvos korpusu, priekyje užrašas „Nokia“, telefono ekranas apibraižytas, pilnas modelio pavadinimas „Nokia C5-03“. Ant mobilaus telefono ryšio dėžutės šono yra lipdukas su duomenimis, iš kurių matyti, jog tai apžiūrimo mobilaus ryšio telefono dėžutė (1 t. 17-20 b.l.).

Iš 2012 m. liepos 20 d. akistatos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausus suvestuosius į akistatą liudytoją L. B. ir kaltinamąjį H. G., liudytojas L. B. parodė, kad H. G. pripažino paėmęs mobilaus ryšio telefoną ir dėl to atsiprašė (1 t. 75-76 b. l.).

Iš 2012 m. liepos 20 d. akistatos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausus suvestuosius į akistatą liudytoją V. G. ir kaltinamąjį H. G., liudytojas V. G. parodė, kad H. G. jam, L. B. ir K. Š. prisipažino, kad pavogė jo sesers S. G. telefoną ir sakė, jog norėjo „praslysti“, galvojo, kad jo niekas nenutvers (1 t. 77-78 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo H. G. kaltę dėl padaryto nusikaltimo be aukščiau išvardintų įrodymų taip pat patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjos prašymu išsireikalautoje iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-01364-11 esantys duomenys.

Taigi, šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, leidžia padaryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis H. G. kaltinime nurodytu laiku (2011 m. spalio 7 d., nuo 00 val. 00 min. iki 1 val. 00 min.) ir vietoje (Tilžės g. 52 a, Kaune), vakarėlio metu slaptai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai A. G. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5-03. Pagrobto turto vertė - 400 litai, kuri viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 str.). Taigi, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo H. G. gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė teismo kaltinamąjį H. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. ir baudžiamąją bylą nutraukti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos įgaliotas atstovas šiam prašymui neprieštaravo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog “valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės “ (kasacinės nutartys Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008, 2K-46/2009).

Pažymėtina, jog pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis H. G. yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnametis (17 metų), padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip besimokantis gerais ir patenkinamais pažymiais, dalyvaujantis popamokinėje veikloje, lankantis privačias smuiko pamokas, savaitgaliais padedantis Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Pajiesio girininkijos darbuotojams sodinti medelius (1 t. 91 b.l.). Jis į policiją dominančių vaikų informacinę apskaitą neįrašytas (1 t. 93 b.l.), kaltinamojo motinos Z. G. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t. 95 b.l.), kaltinamasis savo kaltę iš dalies pripažino, dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina neigiamai, teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog H. G. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį H. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 2 d., kaltinamajam H. G. taikytina auklėjamojo poveikio priemonė: elgesio apribojimas, taikant įpareigojimą (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p.).

Dėl daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Išsireikalauta apžiūrai baudžiamoji byla Nr. Nr. 25-1-01364-11 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

H. G., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., H. G. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti.

H. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: išsireikalautą apžiūrai baudžiamąją bylą Nr. 25-1-01364-11 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.