- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- 1-2147-993/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34559-17-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- R. G.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, tačiau 2014-03-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, susitaikius su nukentėjusiais asmenimis,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2017-07-10, apie 01.44 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad vairuodamas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,13 promilių.
Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2017-07-10 nuo 19.00-07.00 val. dirbo UAB „Kauno vandenys“ avarinėje tarnyboje naktinėje pamainoje. Naktį nebuvo iškvietimų, todėl nusprendė išgerti alkoholinių gėrimų. Maždaug 01.30 val. jam į jo mobilųjį telefoną paskambino jo mama, kuri pasakė, kad jo neįgalus brolis D. prastai jaučiasi, todėl paprašė nuvažiuotų iki jo namų. Jis jautėsi gerai, orientacija nebuvo sutrikusi, todėl iš karto po skambučio nuėjo į tarnybinį automobilį „F. T.“, stovėjusį bendrovės aikštelėje ir išvažiavo iš teritorijos. Dispečeris jį išleido. Iki brolio namų nebuvo didelis atstumas. Žinojo, kad yra išgėręs ir negali vairuoti, tačiau baiminosi dėl brolio sveikatos, todėl ir sėdo už vairo. Jam bevažiuojant P. P. g., ties 27 namu staiga suskambo mobilusis telefonas, pagalvojęs, kad skambina mama, pasakyti dėl brolio sveikatos būklės, paėmė telefoną pasižiūrėti kas skambina ir tuo metu nukrypus žvilgsniui nuo kelio, staiga nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudė kitą automobilį. Atvykusiems policijos pareigūnams jis prisipažino, kad apgadino kitą automobilį ir kad yra išgėręs. Policijos pareigūnai patikrinimo jo blaivumą įvykio vietoje ir vėliau pristatė į Kauno klinikas kraujo paėmimui, su alkoholio kiekio rodmenimis jis sutinka. Dėl įvykio jis labai gailisi, žmona gali už jį laiduoti, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
2017-07-10 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, įvykio vietos schemoje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, data, vieta – 2017-07-10, 01.44 val. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio rūšis – transporto priemonės susidūrimas su stovinčia kita transporto priemone. Eismo įvykyje dalyvavo automobilis „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys“, apgadintas automobilis „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 12-24).
2017-07-10 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys“, ir apgadintas automobilis „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti abiejų automobilių apgadinimai (b. l. 25-35).
2017-06-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6855/2017(01) nurodoma, kad R. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,13 promilių etilo alkoholio (b. l. 64).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. G. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, prieš sėdant už vairo gėrė alkoholinius gėrimus, su kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija sutinka. R. G. kaltę patvirtina rašytiniai įrodymai: apžiūros protokolai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. G. kraujyje nustatyta 3,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad R. G. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, todėl konstatuotina, kad R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis R. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). R. G. ankščiau neteistas, tačiau 2014-03-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, susitaikius su nukentėjusiais asmenimis (b. l. 80-85), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 76-79), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 75), iki įvykio dirbo UAB „Kauno vandenys“, šiuo metu nebedirba.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, byloje duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, nėra, siekiant kaltinamąjį auklėti, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, ir tuo pačiu užtikrinti realų nuosprendžio vykdymą, į byloje nustatytą lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. G. skirtina švelniausia bausmė – bauda, kuri atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirbantis, mokamos paskolos) nustatoma mažesnė nei BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas baudos vidurkis. Kadangi kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).
Teisiamojo posėdžio metu A. G. prašė sutuoktinį R. G. perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. Nurodė, jog ji savo geru elgesiu gali padaryti įtaką vyrui, jis gali pasikeisti ir daugiau nenusikalsti. Jie gerai sutaria, gyvena kartu, po 2013 metų įvykių jie susitaikė, daugiau vyras prieš ją nesmurtavo.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, formuojamoje teismų praktikoje <...> taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2016).
Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis yra brandaus amžiaus asmenybė, turinti jau susiformavusį požiūrį į gyvenimą. Ankščiau jis yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį. Nusikalstamą veiką padaro ne pirmą kartą. Dar 2014-03-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje, padarymo susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, tarp jų ir su A. G.. Iš byloje esančio nuosprendžio (b. l. 82-85) matyti, jog kaltinamasis 2013 metais nežymiai sužalojo savo žmoną A. G.. Nors teismo posėdžio metu tiek pasirinkta laiduotoja A. G., tiek kaltinamasis nurodė, jog po įvykio jie susitaikė, toliau gyvena kartu, gerai sutaria, daugiau kaltinamasis nesmurtavo, tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamasis vis dėl to nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, praėjus vos daugiau nei tris metams po ankstesnio nuosprendžio paskelbimo, vėl padarė nusikalstamą veiką. Teigiamos įtakos jo tolimesniems veiksmas nepadarė ir žmona A. G.. Teismo vertinimu nėra pagrindo manyti, kad R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o A. G. neturi tiek autoriteto, kad galėtų daryti įtaką kaltinamojo elgesiui. Kaltinamojo elgesio nepateisina ir jo nurodyta vairavimo priežastis – skubėjo pas neįgalų brolį, jaudinosi dėl jo sveikatos. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybės, teismo nuomone, kaltinamojo R. G. atžvilgiu netaikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo nuomone, tik paskirta bausmė galėtų padaryti įtaką, kad daugiau kaltinamasis nepažeistų įstatymų.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nustatyta, jog R. G. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (3,13 promilės), vairavo transporto priemonę. Nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau kelių eismo taisykles pažeidžia ne pirmą kartą, nusikalsta ne pirmą kartą, ankstesnes nusikalstamas veikas padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgėręs vairavo darbo metu, todėl siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, atimtina teisė vairuoti transporto priemones 3 metams.
BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys“ (b. l. 53). Teismas pažymi, jog pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad UAB „Kauno vandenys“ administracija žinojo, jog šis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, netgi priešingai – tiek kaltinamasis, tiek UAB „Kauno vandenys“ atstovas M. M. teismo posėdyje nurodė, kad automobilis buvo suteiktas darbinėms pareigoms naktinėje pamainoje atlikti, kas rodo, jog nebuvo pagrindo manyti, jog R. G., naudodamasis šiuo automobiliu, darys nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, automobilis „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuojamas, kadangi, teismo vertinimu, tai reikštų visiškai nepagrįstą ir nepateisinamą UAB „Kauno vandenys“ nuosavybės teisių pažeidimą. Tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. 2017-07-11 UAB „Kauno vandenys“ rašte Nr. (15-09.31) 8-1659 nurodyta, jog UAB „Kauno vandenys“ priklausančio specialių avarijų likvidavimui pritaikyto automobilio „F. T. FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1500 Eur (b. l. 41, 51), todėl būtent tokia suma ir išieškotina. Teismo nuomone, būtent tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.
Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Automobilis „F. T. FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu grąžintas UAB „Kauno vandenys“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. bausmę – 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti R. G., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės ai. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
UAB „Kauno vandenys“ vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininko UAB „Kauno vandenys“ nuosavybei.
Iš kaltinamojo R. G. konfiskuoti automobilio „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė atitinkančią pinigų sumą – 1500 Eur.
Paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.