Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. B. 2019 m. gruodžio 8 d., apie 00.05 val., Alytaus mieste, Žuvinto gatvėje, ties pastatu Nr. 5, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „VW Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus – važiuodamas Žuvinto g. ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido pėsčiųjų perėja iš dešinės pusės ėjusio V. P., jį partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam V. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl muštinės kairės čiurnos žaizdos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo jam priklausantį ir jo vardu registruotą taksi automobilį „VW Sharan“. Automobilį vairavo blaivus. Vairuodamas automobilį važiavo nuo A. Jonyno g. 33 namo į Sudvajų gatvę, veždamas klientą. Vairuojamo automobilio greitis buvo iki 50 kilometrų per valandą. Matomumą apsunkino pakelėje parkuojami automobiliai. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos greičio nesumažino, nes nesitikėjo kad naktį gali kas nors staiga išeiti į perėją. Važiuojant Žuvinto gatve link Naujosios gatvės pusės, ties Žuvinto g. 5 namu esančioje pėsčiųjų perėjoje, į perėją išėjo vyriškis, iki vyriškio buvo apytiksliai iki trijų metrų atstumas. Atstumas buvo labai nedidelis, todėl vengdamas susidūrimo bandė vyrą apvažiuoti iš dešinės pusės, tačiau eismo įvykio išvengti nepavyko. Vyriškį kliudė savo automobilio kairiu šoniniu veidrodėliu. Pėsčiasis po susidūrimo nukrito ant žemės, nukrito po automobilio ratais ir galinis automobilio ratas pervažiavo kairę koją. Jis, išlipęs iš automobilio, priėjo prie vyriškio, jis bandė stotis, tačiau liepė niekur jam neiti. Keleivis važiavęs kartu, kurio jokių anketinių duomenų nežino, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba pėsčiąjį išsivežė į priėmimo skyrių. Policijos pareigūnai atvykę įformino eismo įvykį. Labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo. Po įvykio susisiekė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, savo iniciatyva atlygino jam 600 eurų neturtinę žalą, nukentėjusysis jam atleido. Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja prašo paskirti dukrą R. M., nurodė, kad po sutuoktinės mirties, su dukra bendrauja kiekvieną dieną, gerai sutaria, nuolat klausia ir klauso jos patarimų, apie autoįvykį pirmiausiai pranešė savo dukrai, ilgai diskutavo šia tema, dukra jam nuolat primena apie atidumo būtinybę vairuojant automobilį, taip pat, patarė keisti savo darbo grafiką ir vairuoti taksi automobilį tik dienos metu. Su civiliniu ieškiniu sutinka, jo automobilis ir vežami keleiviai yra drausti, todėl mano, kad žalą nukentėjusiajam pilnoje apimtyje turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Nukentėjusiajam į sąskaitą pervedė 600 eurų, siekdamas asmeniškai prisėdėti prie moralinės žalos sumažinimo nukentėjusiajam.

Kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino, davė parodymus, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-12-07 buvo pas draugus kur šventė draugo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išgėręs. Iš draugų išėjo 2019-12-08 gali būti apytiksliai 0.05 val., bei ėjo Žuvinto gatve. Ties 5 namu norėjo pereiti per šviesoforu nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, link Jaunimo parko pusės. Ši perėja tamsiu paros metu yra apšviesta. Su savimi jokių šviesą atspindinčių atšvaitų neturėjo. Jam tik įėjus į perėją, iš kairės pusės pamatė atvažiuojantį automobilį. Galvojo, kad šis automobilis sustos. Iš dešinės pusės taip pat važiavo automobilis, todėl labiau dėmesį kreipė iš dešinės atvažiuojantį automobilį, kai pajuto smūgį iš kairės pusės, po kurio nukrito ant žemės. Ant žemės gulėjo, bandė stotis, tačiau neatsistojo. Atsimena, kad prie jo priėjo taksi automobilį vairavęs vairuotojas, kurio nei modelio, nei valstybinių numerio ženklų neatsimena. Įvykio metu sąmonės neprarado, tačiau patyrė didelį šoką, jautė didelį skausmą kairėje kojoje. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nežino, bet galėjo iškviesti eismo įvykį padaręs vyriškis. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį pristatė į S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatyta blauzdos žaizda. Vėliau, eismo įvykį padaręs vairuotojas skambino telefonu, atsiprašė, jam atleido. Nuo 2019-12-08 jis buvo nedarbingume, kadangi kairė koja buvo operuota. Po įvykio praėjo daugiau kaip 30 dienų, tačiau koja yra sutinusi, žaizda negyja, nes, pasak gydytojų, yra nutraukti nervai. Buvo gydomas Alytaus S. Kudirkos ligoninėje, taip pat kreipėsi į Santaros klinikas, kur gydymas tęsiamas. Išaiškinta teisė, dėl galimybės pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Taip pat nori pasakyti, kad išaiškinta galimybė dėl žalos atlyginimo kreiptis į automobilio vairuotojo draudimo bendrovę SEESAM Lietuva. Dėl žalos atlyginimo į šią draudimo bendrovę kreipėsi. Kai bus atlyginta padaryta žala, su vairuotoju sutiks taikytis (1 t., b. l. 34-37).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 113/2020 (06) patvirtina, kad V. P. galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis kieto buko daikto poveikyje dėl muštinės kairės čiurnos žaizdos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 121).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veikos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. R. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, kad Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriuje iš Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus buvo gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 00.05 val. Alytaus miesto Žuvinto gatvėje prie 5 namo, V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas taksi automobilį „VW SHARAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Eismo įvykio metu buvo sužalotas V. P., kuriam Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriuje nustatyta blauzdos žaizda. Susisiekus su nukentėjusiuoju jis informavo, kad jam yra išduotas nedarbingumas, koja buvo operuota, ir nors nuo eismo įvykio jau praėjo daugiau kaip 20 dienų, koja yra sutinusi, žaizda negyja, nutraukti nervai (1 t., b. l. 1-5).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu Alytus, Žuvinto gatvėje. Iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad pėsčiųjų perėja yra pažymėta skiriamaisiais ženklais, yra apšviesta dirbtinės šviesos žibintais, ant kelio važiuojamosios dalies 12 metrų atstumu iki pėsčiųjų perėjos, šalia kelkraščio palikti stovėti du lengvieji automobiliai (1 t., b. l. 15-25).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „VW SHARAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu neapgadintas (1 t., b. l. 26-30).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių neatsargų pažeidimą, vairuojant transporto priemonę, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

V. B., vairuodamas automobilį, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus, kurie numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Gi kaltinamasis, važiuodamas Žuvinto g. ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido pėsčiųjų perėja iš dešinės pusės ėjusio V. P., jį partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis. Toks kaltinamojo padarytas KET pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – V. P. sveikatos nesunkiu sutrikdymu, todėl kaltinamojo nusikalstama veika visiškai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė duoda pagrindą išvadai, kad V. B. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis V. B. ir jo dukra R. M. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo dukrą R. M.. Kaltinamasis nurodė, kad šį nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, dėl tokio savo elgesio labai išgyvena, automobilį vairuoja jau daugelį metų, tačiau niekada anksčiau nebuvo teistas, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam dalį neturtinės žalos. Mano, kad tarp jo ir dukters R. yra labai artimas tarpusavio ryšys, jie nuolat bendrauja ir tariasi įvairias klausimais, dukra jam didelis autoritetas, abu daug diskutavo dėl padarytos nusikalstamos veikos, ji daro teigiamą įtaką teisingiems pasirinkimams.

Teisiamajame posėdyje siūloma būti laiduotoja R. M. paaiškino, kad jos ir tėvo ryšys yra stiprus, ji nuolat palaiko tarpusavio santykius, po motinos mirties bendravimas dar labiau sustiprėjo, mano, kad yra labiausiai artimas, didžiausią įtaką ir autoritetą turintis šeimos narys. Tėvas visada svarbiais klausimais domisi jos nuomone, klauso patarimų. Po padarytos nusikalstamos veikos su tėvu daug kalbėjosi dėl neteisėto jo elgesio, nuolat primena jam apie atidumo būtinybę kelyje, mano, kad turi visas galimybes daryti išskirtinai teigiamą įtaką savo tėvui. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, praeityje neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis. Prašo atleisti tėvą V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti ją laiduotoja be užstato.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Kaip matyti iš duomenų įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše apie fizinį asmenį V. B. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą (1 t., b. l. 153). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, už kelių eismo taisyklių pažeidimą paskutinį kartą nubaustas 2019 m. birželio mėnesį, iš viso už KET pažeidimus yra baustas 4 kartus (1 t., b. l. 155-159), psichikos-priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 148), vykdo (duomenys neskelbtini). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto dėl nusikalstamo nerūpestingumo, įtakotas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos R. M. asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo dukra. Kaip matyti iš kaltinamojo V. B. bei R. M. parodymų, jie yra labai artimi, dukra turi kaltinamajam didžiausią įtaką ir autoritetą. Ji neteista (2 t., b. l. 51), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 52), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio išimtinai teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 53). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad R. M. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl V. B. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos finansines galimybes, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Teismas daro išvadą, kad prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Įvertinus V. B. charakterizuojančius duomenis, tai, kad praeityje yra baustas administracine tvarka, tame tarpe, keturis kartus už KET reikalavimų pažeidimus (1 t., b. l. 155-159), jo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, ši baudžiamojo poveikio priemonė iš tikrųjų sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeisti visuomenėje galiojančių taisyklių.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog šiuo atveju, kai kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas nėra pernelyg griežta poveikio priemonė, ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, tai prevencinė priemonė, kuri padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Parenkant įmokos dydį atsižvelgiama į tai, kad V. B. dirba, turi nuolatines pajamas, nėra duomenų, kad turėtų finansinių įsipareigojimų.

Nukentėjusysis V. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3693,59 Eur turtinės ir 6000 Eur neturtinės žalos jam atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 47-52). Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio patyrė 3650,40 Eur turtinę žalą dėl negautų pajamų, nes dirba (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 7 iki ieškinio pateikimo dienos buvo nedarbingas, nedarbingumo laikotarpis buvo tęsiamas iki kovo 31 d. ligos išmokos negavo, nes autoįvykio metu buvo neblaivus, tačiau neblaivumas niekaip nesusijęs su patirtais sužalojimais, todėl jeigu ne eismo įvykis, iš darbinės veiklos būtų gavęs 3650,40 Eur pajamų. Taip pat teko nuomotis ramentus, jų nuomai išleido 34,90 Eur. Neturtinę žalą patyrė dėl neigiamų padarinių sveikatai, kurie išliks visam gyvenimui, be to patyrė fizinį skausmą, didelį emocinį šoką, likęs randas kelia ne tik estetinį diskomfortą, bet ir nemalonius pojūčius, todėl ateityje bus reikalinga rando šalinimo operacija. Neturtinę žalą vertino 6000 Eur ir prašė priteisti ją iš V. B..

Teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis prašydamas visiškai patenkinti pareikštą civilinį ieškinį nurodė, kad dėl įvykio metu patirto sužalojimo koja nesugijo, todėl pakartotinai kreipėsi į medikus, kurie paaiškino, kad yra reikalinga sąnario operacija, jeigu reikės, medicininius dokumentus pateiks kitame posėdyje.

Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas nedalyvavo, tačiau pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nurodydamas, jog civilinį ieškinį pripažįsta tik iš dalies, nes negautos pajamos sudaro ne 3650,40 Eur, o 1162,18 Eur, kadangi civilinio ieškovo pateiktas apskaičiavimas yra akivaizdžiai neteisingas, nes apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį negali būti įtraukiami dienpinigiai ir kitos ne kaip darbo užmokestis mokamos sumos. Be to, nukentėjusysis dirbo tik pusė nustatyto darbo laiko ataskaitiniu laikotarpiu, o negautų pajamų reikalauja už visas kalendoriuje esančias darbo dienas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. kovo 30 d., todėl akivaizdu, kad negautos pajamos yra per didelės ir neatitinka realios situacijos. Taip pat nesutinka dėl prašomos neturtinės žalos dydžio, nurodo, kad draudimo kompanija nukentėjusiajam išmokėjo 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, draudikas tokį žalos dydį nustatė vadovaudamasis teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais kriterijais, todėl ši kompensacija yra pakankama satisfakcija nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115straipsnio 2 dalis).

Teisingos žalos atlyginimas reiškia tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja nuteistojo sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), žalos dydį turi įrodyti civilinis ieškovas, nes teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras, jo pareiga yra ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertintus nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atsižvelgusi į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. tik baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad turi pateikti reikšmingų papildomų duomenų dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo, tačiau to negalima padaryti neatidėjus bylos nagrinėjimo, siekiant baudžiamojo proceso operatyvumo, civiliniam ieškovui V. P. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

V. B., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti ją pagal laidavimą R. M. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL ( 250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor bankas, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija), kurią jis privalo įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Pripažinti civiliniam ieškovui V. P. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Nuteistajam išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.