Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 120 MGL (4519,20 €) dydžio bauda, nustatant 12 mėnesių jos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nukentėjusiųjų R. R., A. S., R. C. ir R. R. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies: iš civilinio atsakovo UAB „A.“ R. R. priteista 4 750 € neturtinei žalai atlyginti, A. S. – 3 750 € neturtinei žalai atlyginti, R. C. – 3 750 € neturtinei žalai atlyginti, R. R. – 3 750 € neturtinei žalai atlyginti.

Iš G. S. nukentėjusiajam R. R. priteista 250 € atstovo išlaidoms padengti, taip pat 747,50 € valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. S. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiesiems R. R. ir A. S. buvo nesunkiai, o nukentėjusiesiems R. R. ir R. C. – sunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 17 val., vilkiku „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu Paberžė-Barskūnai-Medžiukai, Jauniūnų sen., Širvintų r., privažiavęs nelygiareikšmių kelių sankryžą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui bei sudarė kliūtį jų eismui, t. y. sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą, prie kurios iš kairės pagrindiniu keliu Maišiagala-Širvintos artėjo R. R. vairuojamas automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš dalies užtverdamas pagrindinio kelio eismo juostą nedavė šios transporto priemonės vairuotojui kelio, tuo pažeisdamas KET 154 punktą, dėl ko įvyko susidūrimas ir automobilio „VW Multivan“ vairuotojui R. R. buvo padaryti daugybiniai kūno odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kairės ausies kaušelio žaizda, kaklo C6-C7 slankstelių dešinės pusės facetinių ataugų lūžiai, L1 slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis, kairio kulnakaulio skeveldrinis intrasąnarinis lūžis ir krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės X-o šonkaulio lūžiu bei oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kuris suspaudė kairįjį plautį; keleiviui A. S. padaryti daugybiniai kūno odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, veido žaizdos, kairio šlaunikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, nežymus kraujo išsiliejimas po galvos minkštaisiais dangalais virš galvos smegenų kairės kaktinės skilties; keleiviui R. R. padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos ant viso kūno, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, daugybinės kairio voko, dešinio antakio ir kaktos žaizdos, daugiaskeveldrinis kaktikaulio lūžis, nusitęsiantis per kaktinio ančio sieneles, su kaulinės skeveldros poslinkiu į antį dešinėje, dešinės akiduobės vidinės, apatinės sienos lūžiai bei viršutinės sienos skeveldrinis lūžis su kaulinės skeveldros poslinkiu į akiduobę, kietojo dangalo pažeidimu bei galvos smegenų prasiveržimu į dešinę akiduobę, skeveldrinis kairės akiduobės viršutinės-vidinės sienos lūžis bei išorinės ir apatinės sienų linijiniai lūžiai, dešinio žandinio ančio vidinės, išorinės ir apatinės sienos lūžiai, kairio žandinio ančio išorinės sienos lūžis, skeveldrinis akytkaulio lūžis, skeveldriniai nosikaulių lūžiai, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties pamatinio paviršiaus, abiejų momeninių skilčių bei dešinės smilkininės skilties sumušimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinių skilčių, labiau išreikštas dešinėje, daugiaskeveldrinis dešinio šlaunikaulio viršutinio trečdalio lūžis; ir keleiviui R. C. padaryti daugybiniai nubrozdinimai ir hematomos ant viso kūno, kaktos žaizda, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties, atviras dešinio blauzdikaulio kūno apatinio trečdalio įstrižinis lūžis bei dešinio šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis, kairio blauzdikaulio kūno apatinio trečdalio įstrižinis lūžis bei šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise. Nors G. S. savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo, savo kaltės ir neprašo iš naujo vertinti byloje esančių įrodymų, tačiau jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tokį prašymą išreiškė. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant įvertinti ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, susiję su išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu ir įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija vertino ir gynėjo teismo posėdyje išdėstytus argumentus.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pateiktą baudžiamąją bylą bei įvertinusi apeliacinio skundo ir nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra keistinas dalyje dėl neteisingai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo

9. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam (jo gynėjui) nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

14. Kita vertus, nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad nukentėjusieji nagrinėjamą situaciją, tai yra vilkiko įvažiavimą iš šalutinio kelio į važiuojamųjų dalių sankirtą ir sustojimą, turėjo pamatyti iš už 200-300 m, važiuodami saugiu greičiu įvertinti ir atitinkamai reaguoti, tai yra laiku sustabdyti mikroautobusą. G. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis, įvažiavęs į sankryžą, sustojo, kai mikroautobusui iki sankryžos dar buvo likę 100-200 m, kad mikroautobusas važiavo viršydamas leistiną greitį. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių duomenų, jog nukentėjusysis R. R. būtų viršijęs toje vietoje leistiną 90 km/h greitį. Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek mikroautobuso vairuotojas nukentėjusysis R. R., tiek šalia jo sėdėjęs liudytojas A. R. tvirtino, kad važiavo apie 80-90 km/h greičiu, kiti nukentėjusieji, nors ir negalėjo tiksliai nurodyti važiavimo greičio, tačiau vieningai tvirtino, kad R. R. niekada neviršydavo leistino greičio, važiuodavo tvarkingai, be to, liudytojas R. K., važiavęs priekyje nukentėjusiųjų mikroautobuso, tvirtino, kad pats važiavo iki 100 km/h greičiu ir nukentėjusiųjų mikroautobusas jo nelenkė, pasivyti jį galėjo tik jam sumažinus greitį prieš posūkį, o specialisto išvadoje nurodyta, kad negalima apskaičiuoti automobilio „VW Multivan“ važiavimo greičio prieš susidūrimą. Nuteistojo, taip pat ir jo gynėjo pateiktos versijos, kad G. S. išvažiavimo į sankryžą manevrą padarė, kai mikroautobusui iki sankryžos dar buvo likę 100-200 m (kaip nurodė gynėjas 200-300 m), taip pat nepatvirtina jokie kiti byloje esantys apylinkės teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Tiek mikroautobuso vairuotojas R. R., tiek šio eismo įvykio metu šalia jo sėdėjęs liudytojas A. R. nurodė, kad jiems artėjant prie sankryžos su šalutiniu keliu, kur stovėjo vilkikas, ir iki sankryžos likus apie 30-50 m vilkiko vairuotojas netikėtai pradėjo važiuoti į pagrindinį kelią. Tokius savo parodymus R. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kadangi nuo jo parodytos vietos, kurioje pastebėjo į pagrindinį kelią išvažiuojantį vilkiką, iki šalutinio kelio artimojo krašto buvo nustatytas 33,2 m atstumas. Liudytojas R. K., jo teigimu, važiavęs apie 30-40 m (vėliau nurodė – apie 50 m) atstumu priekyje nukentėjusiųjų mikroautobuso, nurodė, kad užsukęs į dešinę, į šalutinį kelią, ir pravažiavęs vilkiką apie 20 m (panašiai nurodė ikiteisminio tyrimo metu), išgirdo smūgį. Taigi, šie duomenys paneigia gynybos nurodytą aplinkybę ir leidžia teigti, kad G. S. išvažiavimo į sankryžą manevrą visgi atliko mikroautobusui likus žymiai mažesniam atstumui iki sankryžos, kuomet mikroautobuso vairuotojui jau nebuvo galimybės tinkamai sustabdyti mikroautobusą ar imtis kitų veiksmų, kad išvengti susidūrimo, tai yra buvo per mažai laiko tinkamai sureaguoti į staiga susidariusią ir neprognozuojamą situaciją kelyje. Tokias išvadas leidžia daryti ir byloje esanti specialisto išvada, pagal kurią automobilio „VW Multivan“ sustabdymo kelias eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis, važiuojant vairuotojo R. R. nurodytu 80 km/h greičiu, yra apie 58,9 m, o važiuojant leistinu 90 km/h greičiu – apie 71 m. Taip pat ir ta aplinkybė, kad ant kelio nebuvo užfiksuota jokių mikroautobuso stabdymo žymių, kas rodo, kad mikroautobuso vairuotojui R. R. G. S. atlikti veiksmai iš tikrųjų buvo netikėti ir atlikti prieš pat artėjantį mikroautobusą.

15. Gynėjas taip pat teigia, kad visiškai nebuvo vertintas sėdynių išėmimo faktas, kuris tebuvo paminėtas. Anot gynėjo, sužalojimai būna skirtingi, kai žmogus atsitrenkia į kietą daiktą ir kai atsitrenkia į sėdynę, šiuo atveju buvo savarankiškai pakeista mikroautobuso vidaus modifikacija, taigi neatitiko saugumo reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pažymi, kad joje nėra jokių duomenų, jog prieš nagrinėjamą eismo įvykį būtų pakeista mikroautobuso vidaus modifikacija ir tai būtų turėję įtakos nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo mastui. Iš teismo posėdžio metu apklausto liudytojo – Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininko K. B. parodymų matyti, kad jis iš karto po eismo įvykio, siekdamas išgelbėti nukentėjusįjį mikroautobuso vairuotoją išėmė galines sėdynes, kurios buvo iš dviejų dalių. Nors, kaip jis teigė, sėdynės išsitraukė lengvai, tačiau tai jokiu būdu neleidžia teigti, jog sėdynės prieš eismo įvykį buvo nepritvirtintos ar buvo kitaip pakeista jų modifikacija, kadangi jos galėjo atsilaisvinti, pakeisti savo padėtį būtent nuo transporto priemonių susidūrimo, be to, jos tokio modelio automobiliuose yra išimamos. Be to, teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertė V. B., atlikusi R. R. ir A. S., bei specialistė J. B., pateikusi išvadas dėl R. R. ir R. C., nurodė, kad pagal medicinos dokumentus neįmanoma pateikti išvados, kokiu būdu ir kokiais daiktais buvo padaryti sužalojimai, į kokias konkrečiai automobilio dalis atsitrenkė nukentėjusieji. Taigi gynėjo aukščiau nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju jokios reikšmės vertinant nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus neturi ir niekaip negali pakeisti byloje esančių teismo medicinos specialistų pateiktų išvadų dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo.

16. Apygardos teismo įsitikinimu, byloje esantys duomenys, tai yra teismo posėdžio metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų R. R., A. S., R. C., R. R., liudytojų A. R., R. K. parodymai, taip pat teismo posėdžio metu duoti ekspertų V. B., M. M. ir specialistės J. B. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas bei eismo įvykio vietos planas, daiktų apžiūros protokolai, teismo medicinos specialistų išvados (Nr. G3891/2017(01), G3890/2017(01), G3894/2017(01), G3895/2017(01), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2213 (17), papildomas apžiūros protokolas, papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas, kurie buvo ištirti ir įvertinti apylinkės teismo, jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju G. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, nes būtent jo atlikti veiksmai – sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą, į kurią prie jo iš kairės pusės artėjo automobilis „VW Multivan“, nedavė šios transporto priemonės vairuotojui kelio, ko pasėkoje įvyko susidūrimas, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. R. ir A. S. bei sunkiai R. C. ir R. R. sveikata – buvo tiesioginė kilusių pasekmių sąlyga ir jų priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo pateikti argumentai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl yra laikytini neobjektyviais ir atmestini.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

17. Pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas G. S. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – atsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas bei naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, padarė neatsargų nusikaltimą, taip pat į tai, kad jis net 13 kartų buvo baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus. Parinkdamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą apylinkės teismas nurodė, kad įvertinus G. S. padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, pasekmes, 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpis atitiktų protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykio metu buvo blaivus. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. S. padaryti KET 9 ir 154 punktų pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nelaikytini šiurkščiais ar piktybiškais (įžūliai pažeidinėjant KET reikalavimus). Be to, kaip matyti iš G. S. parodymų, supratęs, kad padarė KET pažeidimą, G. S. bandė jį ištaisyti, tai yra norėjo pavažiuoti atgal, tačiau to negalėjo padaryti dėl už jo stovėjusio automobilio. Taip pat pažymėtina, kad nors eismo įvykio metu kilo sunkių padarinių – dviem nukentėjusiesiems padaryti nesunkūs, o dviem – sunkūs sveikatos sutrikdymai, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, iš dalies sunkios pasekmės kilo ir dėl pačių nukentėjusiųjų neatsargumo ir neatsakingumo, nes dalis jų nesegėjo saugos diržų ir eismo įvykio metu buvo neblaivūs. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra objektyvusis nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymis, todėl, kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantas, negali lemti jos vertinimo kaip šiurkščios, pasižyminčios dideliu pavojingumu. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad skirdamas G. S. baudžiamojo poveikio priemonę atsižvelgė į jo asmenybę, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad G. S. anksčiau 13 kartų buvo baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus. Iš tikrųjų, iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. S. iki nagrinėjamo eismo įvykio kelis kartus buvo baustas administracine tvarka, taip pat kelis administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, jis padarė ir po nagrinėjamo eismo įvykio, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, tačiau, kolegijos vertinimu, jo padaryti nusižengimai nebuvo itin šiurkštūs, grubūs, jie necharakterizuoja apelianto kaip asmens, piktybiškai nesilaikančio KET reikalavimų ir sistemingai pažeidinėjančio KET.

20. Apylinkės teismas, uždrausdamas G. S. vairuoti kelių transporto priemones, neatsižvelgė į kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau neteistas, nors išsiskyręs, tačiau turi mažametį vaiką, nors bylos nagrinėjimo metu nedirbo, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jo profesija yra vairuotojas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką taip pat padarė vairuodamas transporto priemonę darbo metu. Pažymėtina, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl teisės vairuoti būtinumo darbo funkcijoms atlikti nėra išimtinės netaikyti BK 68 straipsnio nuostatų. Be to, šiuo metu, kaip pats nurodė, jis nedirba, kadangi po eismo įvykio, siekdamas išvengti konfliktų su darbdaviu, savo noru nutraukė darbo sutartį. Kita vertus, akivaizdu, kad teisė vairuoti, kuomet darbas, profesija yra išimtinai susijusi su teisės vairuoti turėjimu, G. S. sudaro žymiai geresnes sąlygas įsidarbinant, ko, kaip jis nurodė apeliaciniame skunde, šiuo metu intensyviai siekia, taip pat rūpinantis artimaisiais, mažamečiu vaiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė ir ta, kad skundžiamu nuosprendžiu G. S. yra paskirta pakankamai didelė bauda, taip pat iš jo priteistos atstovavimo bei teisinės pagalbos išlaidos. Tiek baudą, tiek kitas iš jo priteistas sumas G. S. galės laiku sumokėti tik dirbdamas, kadangi, kaip pats nurodė, darbo užmokestis yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad nepaskyrus G. S. specialiosios teisės atėmimo, bus veiksmingiau užtikrinami nukentėjusiųjų ir valstybės interesai.

21. Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. S. netikslinga ir neproporcinga šioje baudžiamojoje byloje skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Manytina, kad jau pats bylos tyrimo ir nagrinėjimo procesas apeliantui turėjo pakankamą poveikį, o bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus įgyvendinta ir neskiriant G. S. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendį: panaikinti G. S. skirtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.