Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. L. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2024-09-16 buvo (duomenys neskelbtini) pas dėdę, jam prižiūri ūkį, nes jis senyvas žmogus. Tą dieną važiavo pas jį pavalgyti. Tą dieną iš dėdės važiavo į namus. Jokių konfliktų tą dieną neturėjo ir su niekuo nebendravo. Tas dėdė ne giminė, jį prižiūri. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jo vardas A.. Iš dvaro, kuris yra (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas jį ryte į (duomenys neskelbtini) apie 8 valandą. Dėdė išvažiavo namo, nes pavargo. Su dviračiu nuvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) gatvę pavalgyti. Kasė tą dieną pas jį bulves ir dirbo visus kitus darbus. Pas dėdę grįžo, pavalgė, pabuvo pas jį gal iki 14 valandos. Dar buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir apie kokią 15.30 val. grįžo į dvarą. Važiavo su dviračiu raudonos ir juodos spalvos. Jis priklauso jam. Su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, kaip tą dieną buvo apsirengęs. Gal buvo su „maikute“ ar bliuzonu. Negali pasakyti tiksliai. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirbo pas K., nes nelabai prisiminė, bet kai pakalbėjo su dėde, kuo yra kaltinamas, tai dėdė jam priminė, kad tą dieną dirbo pas jį, o ne pas K.. Atpažįsta nukentėjusįjį iš matymo, nes jis gal kokius du kartus vaikščiojo tame dvare su kitais asmenimis ir norėjo išgerti. Tai juos išvijo, nes dar tą dvarą truputį prižiūri. Tik iš bylos medžiagos sužinojo, kad byloje yra nukentėjusiojo brolis, kaip liudytojas. Nukentėjusįjį matė tik dvare. Jiems gražiai pasakė, kad čia gerti negalima. Jie dar ten pasikeikė ir išėjo. Žino, kur yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Tą dieną galėjo važiuoti pro „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, nes ten važiuoja į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kad arčiau būtų. Turėjo kuprinę. Negali pasakyti, ar pravažiavo pro „(duomenys neskelbtini)“ degalinę. Į priešingą pusę nevažiuoja, tik į „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiuoja. Kuprinė juoda. Su ta kuprine dėdei iš (duomenys neskelbtini) parveža bulves, daržoves. Nebuvo parke, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 15 valandą. Daugmaž žino, kur tas parkas. Apie 15 valandą buvo kelyje, važiavo į dvarą. Kai jį paėmė ir pasakė, kad toks įvykis, ir tada dėdei pasakė viską. Pasakė jau po jo apklausos. Dėdei 93 metai. Kadangi pas jį dirba po savaitę, po dvi, tai jis prisiminė, kad dirbo pas jį. Rugsėjo 16 dieną tikrai kasė bulves. Pas K. darbavosi iki rugsėjo 1 dienos, 2 dienos, pas A. pradėjo dirbti nuo spalio 1 dienos. Kai dirbdavo pas K. arba pas A., visada nufotografuodavo, kokius darbus padirbo ir pagal nuotraukas atgamino. Kai važiavo pro degalinę, nesutiko nei vieno asmens, su niekuo nekonfliktavo. Kuprinėje nieko beveik neturėjo, buvo tuščia. Gal dėdė buvo įdėjęs kokių obuolių. Nesivežioja nei peilio, nei žirklių. Su nukentėjusiuoju asmeniškai nėra bendravęs. Tik tada, kai išvijo juos iš dvaro, kai jie vaikščiojo trise, norėdami išgerti. Nežino, kodėl nukentėjusysis parodė, kad jį sužalojo, gal dėl to, kad neleido jiems gerti ir kerštauja. Juos iš dvaro išvarė prieš rugsėjo mėnesį. Juos kokius tris kartus išvarė iš to dvaro. Jie buvo trise ir dar nukentėjusysis. Nukentėjusįjį mato pirmą kartą. Akinius nešioja pastoviai. Žino tikslų dėdės adresą, vardą ir pavardę. Jo paties telefono numeris atsirado pas nukentėjusįjį todėl, kad pamatė jį prie „(duomenys neskelbtini)“, jis nenorėjo eiti į teismą, įsisodino ir atvežė į teismą. Po teismo posėdžio neturėjo sąskaitos, tai iš jo telefono paskambino A., kad jį parvežtų. Iš T. telefono skambino A.. A. numerį surinko iš T. telefono. A. man dabar davė savo telefoną ir tas numeris liko. Neskambino nukentėjusiajam. Gal netyčia sumaišė, gal netyčia paspaudė, bet su juo nekalbėjo. A. gali paliudyti, kad nukentėjusįjį atvežė, nes jis norėjo neiti į teismą.

Nukentėjusysis M. T. teisme parodė, kad kaltinamasis pažįstamas ir ne vieną kartą. Ne kartą yra vartoję kartu alkoholį tame pačiame parkelyje, kur jam perdūrė koją. Vartojo gal 5-6 kartus. Rugsėjo 16 dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini), ėjo per parkelį. Kaltinamasis jo paprašė pinigų alaus „bambaliui“, pasiuntė jį ant trijų raidžių. Paprašė „bambaliui“, o tas „bambalis“, žino, kad kainuoja 1,60 eurų. Pasiuntė, jis jam į koją įdūrė su peiliu ir numynė su dviračiu. Dar galvojo gintis jį, bet tas peilis jam jau buvo į kaulą įsirėžęs. Kai jis jos paprašė tų pinigų, atstumas tarp jų buvo apie 10 metrų. Pasiuntė ir toliau ėjo, jis priartėjo prie jos iš galo, nežino, ar prisistūmė, ar privažiavo. Daugiau nieko nebuvo, kas galėtų jam įdurti. Nematė, kad jis dūrė, bet kitų asmenų nebuvo. Jis buvo vienas ant akmens. Dūrė iš nugaros. Kai jam pasakė necenzūrinius žodžius, jis jam nieko nepasakė. Kai paprašė jo pinigų, jis sėdėjo ant akmens, jam iš šono apie 10 metrų atstumu. Išsakė žodžius ir nuėjo, ir gal už kokių 2-3 metrų jam įdūrė. Matė dviratį prie to paties akmens ir kai nuvažiavo. Dviratis raudonas, juodas, su užrašu, bet užrašo neįsidėmėjo. Žino, kad yra priekinis diskinis stabdis. Nepamena, kaip jis buvo apsirengęs. Lyg tai tamsiai, bet bijo pameluoti. Nepastebėjo, ar jis turėjo kažkokių daiktų. Nepamena posėdžio metu. Šiaip jis visada su kuprine važinėja. Kai jis sėdėjo ant akmens, pas jį peilio nematė. Nebuvo jokių grasinimų. Kai pajuto dūrį, susičiupo už kojos, dar norėjo tą peilį pats išsitraukti. Nematė, ar jis važiuodamas jam įdūrė. Negirdėjo prieš įdūrimą kažkokių garsų. Jį galėjo sumaišyti su jo broliu. Dieną prieš jis puolė jo brolį tame pačiame parke užsivyniojęs pirštinę su grandine nuo benzininio pjūklo. Buvo konfliktas tarp jų, tai gal jis sumaišė. Su broliu yra labai panašūs. Dabar jis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Nežino, nei kur tas dvaras, nei nepamena, kada iš viso buvo paskutinį kartą (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo neblaivus. Prisimena aplinkybes, viską atsimena. Nuotraukoje tas pats dviratis. Kaltinamasis parduotuvėje yra net grasinęs. Po to prie taromato grasino. Prieš kelias dienas kaltinamasis jam skambino ir paklausė, ką darys trečiadienį ir pasakė, kad jį tampys du, tris metus po teismus. Kaltinamajam savo telefono nedavė ir jam jo telefono numerio nereikia. Nežino, iš kur kaltinamasis jo telefoną gavo. Kaltinamasis jam skambino prieš tris dienas ir paklausė, ką veiks per teismą. Jo draugas siūlė 100 eurų, kad pakeistų parodymus. Nežino, nepažįsta jo draugo. Jis dar juos abu atvežė su mašina į praeitą posėdį. Telefonu kaltinamasis klausė, ar keis parodymus, ką kalbės ir panašiai. Nepaėmė pinigų, nes pats juos užsidirba. Kai pajuto, kad jam įdūrė, pirma skambino broliui, paskui atvažiavo pareigūnai ir greitoji pagalba. Brolis pirmas atvažiavo ir iš karto jam pasakė, kas jam dūrė. Ir policijai, ir greitajai nurodė asmenį. Pareigūnai su jo broliu važiavo ieškoti šio asmens. Neturi jokio tikslo jį apkalbėti. Jam atleidžia, koja sugijo, nors kartais patirpsta. Nelabai pamena, kokius parodymus davė atvykusiems pareigūnams. Dviratis juodas - raudonas, su užrašu. Net neįsivaizduoja, ar jo brolis skambino kaltinamajam. Kaltinamasis jam skambino prieš tris dienas, jis meluoja. Norėjo eiti į „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti mineralinio vandens, sustojo mašina ir pasakė „sėsk“. Tas A. ir buvo asmuo, kuris jam siūlė pinigus. Jis jam sakė, kad kaltinamasis neturi pinigų, giminių, kad jis pats jam sumokės. Nuo jo sužalojimo iki paskambinimo broliui praėjo 15-20 minučių. Dviratis pastatytas prie akmens, V. L. sėdėjo ant akmens. Jis pats atėjo iš dviračio galo, dviratis buvo raudonas su juodais ir baltu užrašu. Tas pats dviratis teismo posėdžio dieną stovi prie teismo rūmų. Prisimena atpažinimą iš nuotraukos. Iš karto jį parodė pirštu. Telefone V. L. pas jį įvardintas „(duomenys neskelbtini)“. Kai tik jį sutinka, tai jis visada jam grasina. Kai atvyko pareigūnai, buvo išgėręs. Kadangi serga (duomenys neskelbtini), tai atmintis trūkinėja. Juokais pasakė, kad susitaikymui reikia 100 eurų. Pasakė tai liudytojui A.. A. sakė: „taikykitės ir, jeigu įmanoma, pakeisk parodymus“. Pasakė jam, kad nieko pakeisti negali, nes viskas surašyta. Jeigu ką keis, tai jam bus blogiau, gaus nuobaudų. Ir tas žmogus pasakė: „na tikrai, nebeįmanoma“. Iš pradžių jis sutiko mokėti 100 eurų, bet kai pasakė, kad nieko negali keisti, tai viskas tuo ir baigėsi.

Liudytojas R. T. teisme parodė, kad su V. L. buvo piktumai iki to, kol dar nepateko į įkalinimo įstaigą. Kaltinamasis ateidavo ten, kur jie rinkdavosi, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje, o V. L. buvo ne jų rajono žmogus, todėl pasakė, kad eitų iš čia, V. L. nepatiko, tai tas peilis buvo skirtas jam pačiam, o ne broliui. Kai pasakė jam eiti iš ten, tai iš pradžių apsižodžiavo, jis pagrasino jam, kad nukentės. Viskas vyko pernai, gal vasaros pradžioje, bet bijo, kad nepameluotų. Brolis gal tik porą kartų buvo V. L. matęs. Rugsėjo 16 dieną buvo pas tėvus namie, paskambino brolis ir pasakė, kad yra padurtas. Atbėgo, rado jį apsikabinusį medį ir kojoje buvo peilis. Jis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, parkelyje. Mano, kad ten (duomenys neskelbtini) gatvė, bet gal ir klysta. Buvo labiau į vakaro pusę. Brolis skambino ne jam, o mamai. Buvo tikrai po pietų. Klausė brolio, kas čia buvo. Jis apibūdino tą žmogų ir suprato, kad jis kalba apie kaltinamąjį. Atvažiavo pareigūnai ir nurodė jiems, kur jis galėtų gyventi. Vyko V. L. ieškoti, bet nerado. Brolis V. L. apibūdino ir sakė, kad tai tas pats žmogelis, kurį gynė iš tos vietos. Kai dar nebuvo susipykę su V. L., su broliu eidavo ir su juo pasilabindavo, nes jis sėdėdavo parke prie akmens ir gerdavo. Dar yra jam sakęs, kad eitų iš ten, kol jam policijos niekas neiškvietė. Broliui buvo papasakojęs, kad jį yra vijęs iš tos vietos, kur jie renkasi. Brolis apibūdino ir nurodė, kad tai tas žmogus, kuris sėdėdavo prie akmens. Tas jis, tai kaltinamasis, neįsidėmėjo jo vardo ir pavardės. Brolis apibūdino dviratį, sakė, kad buvo sportinis. Toje vietoje kaltinamasis vienintelis vartodavo alkoholį ir klausydavosi muzikos. Yra matęs tą dviratį, bet neįsidėmėjo, kaip jis atrodo. Brolis sakė, kad ėjo pro šalį, tas žmogus sėdėjo prie akmens, jį pasiuntė, brolis praėjo pro šalį, o jis privažiavo su dviračiu ir jam dūrė. Nebuvo jokių kitų pašalinių žmonių. Kaltinamasis galėjo sumaišyti jį su broliu. V. L. prieš kelias dienas jam buvo grasinęs. V. L. kelis kartus yra jį su broliu kartu matęs, bet jis nepristatė jam, kad tai yra jo brolis. Gal iš kitų asmenų žinojo, kad tai jo brolis, nežino. Brolis kelis kartus buvo matęs kaltinamąjį iki įvykio. Jis apibūdino būtent kaltinamąjį. Jis pats pareigūnams pasakė ir jis pats su pareigūnais važiavo ieškoti į tuos apleistus pastatus, kur kaltinamasis gyvena. Kai atvažiavo, jau buvo atvažiavusi greitoji. Negali pasakyti, ar brolis buvo blaivus. Kai atvažiavo su policija, nerado jokių daiktų, rado tik apleistus pastatus. Kaltinamojo nerado.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad įvykis rugsėjo mėnesį. Dirbo trise, gavo pranešimą, kad sužalotas asmuo, įtariamasis pasišalino su raudonu dviračiu. Nuvyko į įvykio vietą ir nukentėjusysis nurodė, kad jį sužalojo iš matymo pažįstamas, kurio duomenų nežino. Nukentėjusysis paskambino savo broliui, bet gerai nepamena, gal jie jau tą brolį rado įvykio vietoje ir jis pasakė, kad tas asmuo jam žinomas, ir jis yra turėjęs ankščiau su juo konfliktą. Nukentėjusysis paminėjo, kad pasišalino su raudonu dviračiu, juodu džemperiu. Brolis nurodė, kur galimai gali kaltinamasis gyventi, bet nuvykę jo nerado. Nukentėjusysis ir jo brolis kalbėjo apie tą patį asmenį, kuris taip galėjo pasielgti. Nežino, ar buvo rastas asmuo, kuris sužalojo nukentėjusįjį. Viskas buvo įrašoma ir filmuojama. Ten, kur ieškojo, rado mobiliojo ryšio telefoną. Nežino, kur jis šiuo metu yra.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad turi dvarvietę ir V. pas juos gyvena rūsyje, nes jam jo gaila, kadangi jis neturi giminių, neturi gyvenamosios vietos, turi problemų su sveikata. Su juo susipažino besitvarkydamas toje dvarvietėje ir jam pagailo, todėl jam padeda. Žino, kad jį kažkuo kaltina, o kas ten buvo, nežino. Tiksliai nežino, dėl ko jį kaltina. Nieko negali nurodyti dėl įvykio aplinkybių. Tik gali patvirtinti, kad jis gyvena pas juos tame dvare. Į posėdį atvyko automobiliu, nežino, kaip jis atvyko į teismą. Yra ankščiau važiavęs prie teismo pastato. Vežė juos abu į teismą – V. L. ir nukentėjusįjį. V. paprašė nuvežti į teismą. (duomenys neskelbtini) gatvėje nuvažiavo į parduotuvę, jis sako: „žiūrėk, eina tas, su kuriuo bylinėjamės“. Paklausė, kur eina, pasakė, kad į teismą, liepė sėstis ir pavežė. Klausė jų, ko jie pykstasi, liepė susitaikyti ir gyventi žmogiškai. Pinigų nukentėjusiajam nesiūlė. Nukentėjusysis meluoja. Nežino, koks jo motyvas. Kas buvo surašyta, to jau nebepakeisi. V. L. numerį žino, tik ne atmintinai. Bendrauja su juo. Nežino, kokius numerius jis naudoja. Yra jo numerį įsivedęs į telefoną. Kai jis skambina, jam rodo, kad skambina V. L.. Jis skambina daug kartų, o iš kokio numerio, neatkreipia dėmesio, pažįsta iš balso. Nepasakys, ar V. L. skambino iš nukentėjusiojo telefono. Gal apie metus su juo bendrauja. Kiek jį pažįsta, tai jis visą laiką su akiniais. Žino, kad jis turi dviratį. Nežino, kiek jis jų turi. Neatkreipė dėmesio su kokiu dviračiu jis važinėja. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar tai tas dviratis. Žmogus geras, bet kas tų ydų neturi. Yra matęs linksmesnį. Jam jis žmogus kaip žmogus. V. L. jiems padeda ir jie jam padeda. Jam V. L. pasakė, kad jį kviečia į teismą, sakė „ateik, tave apklaus“. Žino, kad tarp jų kažkas buvo, tai ir liepė taikytis. Konflikto detalių nežino. Sakė nukentėjusiajam, kad kaltinamasis neturi nei giminaičių, nieko, tai kam reikia pyktis. V. L. sėdėjo ir klausėsi, nieko nesakė. Jis daugiau moralizavo, o pinigų nesiūlė.

Nors kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojų R. T., V. K. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2024-09-16 policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)?) nurodyta, jog 2024-09-16 15.37 val. gautas M. T. pranešimas, kad ką tik parke, esančiame (duomenys neskelbtini) (šalia mato (duomenys neskelbtini)) jį sužalojo peiliu, peilis liko įsmigęs kojoje, stipriai kraujuoja. Užpuoliko nepažįsta, pasišalino – nuvažiavo raudonos spalvos dviračiu, juodu džemperiu. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2024-09-16 15.35 val. 17.18 val. gautas pranešimas, kad GMP atvežė neblaivų (2,42 prom.) M. T. dėl šlaunies žaizdos, išleistas gydytis ambulatoriškai. Nusikalstamos veikos aprašymo skiltyje nurodyta, kad 2024-09-16 apie 15.00 val. konflikto metu nepažįstamas asmuo peiliu dūrė į dešinės kojos šlaunį neblaiviam (2,56 prom.) M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis dėl šlaunies žaizdos po medicininės apžiūros VšĮ Šiaulių respublikinėje ligoninėje gydosi ambulatoriškai. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas, peilis, fotografuota. Pareiškimas gautas 2024-09-17 (1 t., b. l. 5-10);

- 2024-09-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame M. T. nurodė, kad 2024-09-16 apie 15.00 val. ėjo į namus per (duomenys neskelbtini) šalia esantį parką. Einant per parką priėjo iš matymo žinomas vyras, kurio anketinių duomenų nežino. Vyras jo paprašė 1 euro. Jam atsisakė duoti ir nueidinėjo, vyras priėjo iš nugaros ir peiliu dūrė jam į dešinės kojos šlaunį. Įdūręs vyriškis pasišalino su dviračiu. Dėl sužalojimo bei įsmigusio peilio GMP ekipažo buvo pristatytas į VŠĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatytos šlaunies žaizdos. Išleido gydytis ambulatoriškai. Teisė pareikšti civilinį ieškinį tvarka išaiškinta, pateiks, kai bus nustatytas kaltas asmuo. Prašo nustatyti kaltą asmenį ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 11-20);

- 2024-09-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto V. K. tarnybinis pranešimas dėl sužaloto asmens, kuriame nurodyta, kad 2024-09-16 apie 15 val. 38 min. dirbant kartu su Šiaulių AVPK VTT SPS specialistu D. U. ir specialistu J. B., šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik parke pranešėją sužalojo peiliu, (duomenys neskelbtini) metų. Užpuoliko nepažįsta, pasišalino. Peilis kojoje, stipriai kraujuoja. Parkelis už (duomenys neskelbtini), šalia mato (duomenys neskelbtini). Info GMP, AVPK. Susisiekus su pranešėju, vyras nurodė, kad yra sužalotas peiliu, o peilis liko įsmigęs kojoje. Įtariamasis nuvažiavo raudonos spalvos dviračiu, juodu džemperiu. Atvykus nurodytu adresu priešais (duomenys neskelbtini), pastebėtas miškelyje stovintis pranešėjas M. T., kuriam alkoholio matuokliu (ARRF-0159, patikros Nr. 2066530, galioja iki 2024-10-06) 15.50 val. nustatytas 2,56 prom. neblaivumas. Jis paaiškino, kad iš matymo pažįstamas vyras paprašė euro, pranešėjas atsakė, kad užsidirbtų ir tuo metu iš matymo pažįstamas su virtuviniu peiliu įdūrė į dešinės pusės šlaunį, kurioje peilis ir pasiliko. Šalia pranešėjo buvo, kaip teigė po įvykio atvykęs jo brolis R. T., kuris paaiškino, kad tas, kuris užpuolė brolį, galimai sumaišė su juo, nes jis ankščiau su juo turėjo konfliktą ir dėl to galėjo keršyti. Atvykę GMP nukentėjusį išsivežė skubiai į ligoninę. Nukentėjusio brolis R. teigė, kad gali parodyti, kur gyvena įtariamasis. Karštais pėdsakais bandant surasti įtariamąjį nuvažiavo į apleistus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kur galimai gyvena įtariamasis, kurio duomenų niekas nežinojo, jo niekur nerado, bet netoliese apie 16 val. 00 min., rado išmanųjį mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuris, kaip teigė R. T., galimai priklauso tam įtariamajam. Mobiliojo ryšio telefoną paėmė ir supakavo į paketą. Apvažiavus aplinkines gatves, niekur įtariamojo nerado. Peilis, su kuriuo buvo sužalotas M. T., paimtas iš Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus ir supakuotas į paketą. Filmuota kūno kamera (1 t., b. l. 27-29);

- 2024-10-07 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo Veiklos skyriaus tyrėjos Ž. M. tarnybinis pranešimas dėl informacijos, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-36411-23 tikslintos įvykio aplinkybės. Pagal gautą tarnybinį pranešimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto, nustatyta, kad įtariamasis galimai gyvena (duomenys neskelbtini). Susisiekus su nukentėjusiuoju M. T., šis paaiškino, kad asmuo, jam dūręs su peiliu, buvo su dviračiu, asmuo trumpų plaukų, pailgo veido, maždaug apie 35 m. amžiaus. Iš policijos centrinės duomenų bazes nustatyta, kad asmuo, dūręs peiliu, gali būti V. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Surašius asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, nukentėjęs M. T. atpažino V. L. ir paaiškino, kad tai jis jam dūrė peiliu į koją. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, M. T. teigė, kad įvykio vietoje bandė kelis kartus savo ranka paimti už peilio ir jį ištraukti iš kojos, tačiau nepavyko ir peilį ištraukė Šiaulių Respublikinėje ligoninėje medikai. Kaip teigė M. T., po įvykio pirmiausia paskambino broliui R. T., kuris atvyko į įvykio vietą, kai įtariamasis jau buvo pasišalinęs. Susisiekus telefonu su R. T., šis paaiškino, kad nematė, kas tiksliai dūrė broliui peiliu, tačiau įtaria asmenį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30-31);

- 2024-09-16 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos (miškelio), esančio (duomenys neskelbtini) apžiūra. Miškelyje matomas pastatytas didelis akmuo, aplink – išmindžiota žolė. Apžiūrėjus įvykio vietą, kraujo pėdsakų nematyti, iš įvykio vietos niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 32-37);

- 2024-09-16 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Matomas ties (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu miško takelis, ant kurio matomas užvirtęs gulintis medis, šalia medžio - mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su guminiu, permatomu dėkliuku. Telefono priekinė dalis suskilusi, telefonas yra mėlynos spalvos (1 t., b. l. 38-42). Tyrimo metu nustatyta, kad telefonas yra pamestas A. Z., todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos Ž. M. 2024-11-13 nutarimu grąžintas saugojimui A. Z. (1 t., b. l. 146-148, 149-152, 153-154);

- 2024-09-17 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo M. T. kūno apžiūra. Apžiūrint asmenį, matoma sutvarstyta dešinės kojos šlaunis. Daugiau sužalojimų nestebima. Fotografuota (1 t., b. l. 51-56);

- 2024-10-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis M. T. atpažįsta V. L. nuotraukoje Nr. 3. Atpažįsta iš pailgo veido, asmens akių, yra matęs asmenį ne vieną kartą (1 t., b. l. 59-70);

- 2024-09-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad: 1) M. T. nustatyta durtinė-pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje; 2) M. T. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš GMP personalui suteikiant jam medicininę pagalbą 2024-09-16, galimai užduotyje nurodytu laiku; 3) M. T. nustatytas kūno sužalojimas padarytas dešinę šlaunį paveikus durtinėmis-pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu; 4) M. T. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu; 5) Remiantis turimais duomenimis, M. T. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 6) Sužalojimas, nustatytas M. T., nėra būdingas griuvimui (1 t., b. l. 77-78);

- 2024-09-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus darbuotoja A. G. perdavė iš M. T. kojos ištrauktą peilį (1 t., b. l. 106-107);

- 2024-10-08 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota peilio apžiūra. Peilis yra vienašmenis, juoda rankena, ant kurio yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Peilis yra su raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis. Apžiūrimas peilis yra maždaug 20 cm ilgio ir maždaug 2 cm pločio. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 108-113);

- 2024-10-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. T. nustatyta durtinė-pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje padaryta dešinę šlaunį paveikus durtinėmis-pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Kadangi tyrimui pateikto peilio geležtė pasižymi durtinėmis-pjautinėmis savybėmis, neatmetama galimybė, kad M. T. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus šiuo tyrimui pateiktu daiktu, jo smaigaliui-geležtei panyrant į dešinės šlaunies minkštuosius audinius (1 t., b. l. 118-119);

- 2024-12-19 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo BPCID (duomenys neskelbtini), apžiūra. Skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio pradžia 2024-09-16 15.32 val. Atidarius garso įrašą matyti, kad įrašo trukmė 05:02. Užfiksuota, kaip pranešėjas M. T. praneša, jog ką tik gavo iš peilio į koją, peilis dar kojoje tebestyro. Norėjo piniginę atimt, pamatė, kad neturi pinigų ir dūrė iš peilio, bandė gintis, bet pataikė tiesiai į koją. Kas sužeidė, nežino nei vardo, nei pavardės, yra matęs, užpuolikas pabėgo. Nukentėjusysis randasi (duomenys neskelbtini), tokiam parkelyje, vienoje gatvės pusėje yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Stovi atsirėmęs į medį, bėga kraujas. Bijo pritūpt, labai silpna darosi. Užpuoliką žino iš matymo, žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 164-167);

- 2024-12-19 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė - 06:55 val. Matyti, kaip policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu. Atvažiavę pareigūnai iš automobilio išlipa miškelyje ir eina prie medžio stovinčių vyriškių link. Vienas vyriškis, vilkintis mėlynus džinsus ir žalsvos spalvos marškinėlius, stovi atsirėmęs į medį, o kitas vyriškis, vilkintis juodos spalvos šortus ir baltos spalvos marškinėlius su juodos spalvos paveiksliuku, stovi šalia jau minėto vyriškio. Priėję policijos pareigūnai pasisveikina ir vyriškių paklausia, kas nutiko, kas užpuolė. Vyriškis žalsvais marškinėliais sako: „čia jisai gyvena (duomenys neskelbtini), nei vardo, nei pavardės nežinau, (ranka parodo į jau minėta prie jo esantį vyriškį) čia mano brolis.“ Abu vyrai teigia, kad užpuolusio vyriškio nei vardo, nei pavardės nežino, o žino jį tik iš matymo. Matyti, kaip atvykę medikai prieina prie vyriškio žalsvais marškinėliais dešiniojo šono ir sako, kad dabar peilio, esančio jo kojoje, netrauks, apžiūri asmenį ir suteikia jam pirmąją pagalbą. Policijos pareigūnas užsirašo vyriškių duomenis ir pasiteirauja, kaip atrodė įtariamasis. Vyriškiai atsako, kad jis yra minėto vyriškio su baltais marškinėliais metų, kad būdavo su akiniais, o dabar jau be jų, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) gale, yra nestambus. Vyriškis baltais marškinėliais teigia, kad žino, kur jis gyvena, policijos pareigūnas jam sako, kad asmuo važiuos su jais, kad parodytų, kur jis gyvena. Vyriškis baltais marškinėliais vyriškio su žalsvais marškinėliais paklausia, ar jis buvo su dviračiu, jis patvirtina, kad taip. Policijos pareigūnas teiraujasi, ar su užpuolusiu asmeniu buvo koks nors konfliktas. Vyriškis žalsvais marškinėliais teigia: „ne, aš praėjau, (rodo į minėtą savo brolį) su juo buvo konfliktas“. Vyras baltais marškinėliais sako: „o kadangi mes esam panašūs“. Vyras baltais marškinėliais patikslina, kad konfliktas buvo iš senų laikų ir vyriškis žalsvais marškinėliais teigė, kad dabar jis ėjo vienas, o broliui po įvykio paskambino, kad šis atvažiuotų ir jį čia po visko atvežė kaimynas. Vyriškis žalsvais marškinėliais teigia, kad yra vartojęs alkoholio. Pareigūnai tariasi, kad pasišalinęs asmuo gali būti (duomenys neskelbtini). Vyras žalsvais marškinėliais teigia, kad pasišalinęs asmuo yra ,,pričiuožęs“ ir sukinėja savo ranką prie savo galvos. Policijos pareigūnams pasiteiravus, kodėl jam peiliu dūrė pasišalinęs vyriškis, šis atsako, kad vyriškis jam sakė: „duok eurą. Sakau užsidirbk, turėsi tą eurą, dar pasiūlė į snukį, galvojo, kad, tai prieš jį šoka (ranka rodo į brolį)“. Tuomet vyriškis žalsvais marškinėliais yra guldomas ant neštuvų, matoma kaip į jo dešinės kojos dešinės šlaunies pusę yra įsmigęs peilis. Policijos pareigūnai patikrina asmens neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, parodymai yra nematomi ir negirdimi dėl sambrūzdžio. Pareigūnas pasitikslina vietą, kur buvo vyriškiui įdurta su peiliu, vyras žalsvais marškinėliais teigia, kad čia, šalia, prie akmens. Pareigūnas nueina į įvykio vietą prie akmens ir ją apžiūri, daro įvykio vietos fotonuotraukas. Pareigūnas asmens vyriškio baltais marškinėliais dar teiraujasi, ar jo brolis su minėtu pasišalinusiu asmeniu tikrai negalėjo kartu gerti, brolis patikina, kad ne. Vyriškį žalsvais marškinėliais greitosios medicinos pagalbos ekipažas su neštuvais įveža į savo automobilį. Policijos pareigūnai su jau minėtu vyriškio broliu lipa į tarnybinį policijos automobilį. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 168-170);

- 2024-12-19 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. K. tarnybinis pranešimas dėl R. T., kuriame nurodyta, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, šalia nukentėjusiojo M. T. buvo jo brolis R. T., tačiau jis paties įvykio nematė, jis į įvykio vietą atvažiavo atvežtas savo kaimyno, nes po įvykio jam paskambino minėtas jo brolis, papasakojo, kad yra sužalotas ir prašė atvykti. Asmuo apie patį įvykį sužinojo tik tiek, kiek jam pasakojo jo brolis M. T.. Susisiekti su R. T. nebuvo galimybės, nes jo nurodytas tel. Nr. yra išjungtas. Susisiekus telefonu su M. T., jis paaiškino, kad jo brolis R. T. atlikinėja dviejų metų laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime (1 t., b. l. 171-172);

- iš dviračio fotonuotraukos matyti, kad po ja yra rankraštinis V. L. įrašas, kad nuotraukoje yra nufotografuotas jam priklausantis dviratis, V. L. vardas ir pavardė bei parašas (2 t., b. l. 46);

- 2025-01-30 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo M. T. ir įtariamojo V. L. akistata. Akistatos metu kiekvienas jų pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. M. T. nurodė, kad 2024-09-16 (duomenys neskelbtini) esančiame parke, V. L. paprašė jo pinigų, bet jis jį „pasiuntė“ ir šis jam dūrė iš peilio į šlaunį. V. L. neigia, kad tą dieną matė M. T., nurodė, kad to, ką pasakoja M. T., nebuvo, o tame parke jis išvis nesilanko. M. T. nurodė, kad su V. L. anksčiau yra bendravęs kelis kartus, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau V. L. neigia bendravęs su M. T.. M. T. į užduotą klausimą, ar tuo metu, kai sutiko V. L. ir įvyko įvykis, šalia jo dar buvo kokių nors daiktų, pateikė atsakymą, kad šalia V. L. buvo raudonos spalvos dviratis. V. L. į klausimą, ar jis turi ir naudojasi raudonos spalvos dviračiu, pateikė atsakymą, kad turi, dviračiu važinėja darbo reikalais (2 t., b. l. 53-57).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Kaltinamasis V. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, paaiškindamas, kad 2024-09-16 buvo (duomenys neskelbtini), dėdės A. ūkyje, kurį prižiūri, kasė bulves ir dirbo visus kitus darbus. Atvažiavo į ūkį iš (duomenys neskelbtini) ryte apie 8 valandą. Tą dieną jam priklausančiu raudonos ir juodos spalvos dviračiu su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ važiavo pas (duomenys neskelbtini) g. gyvenantį dėdę pavalgyti, pabuvo gal iki 14 valandos, dar užsuko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir apie kokią 15.30 val. grįžo atgal į dvarą. Parke, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 15 val. nebuvo, bet maždaug žino kur jis randasi. Apie 15 valandą buvo pakeliui į dvarą. Jokių konfliktų tą dieną neturėjo ir su niekuo nebendravo. Kaip tą dieną buvo apsirengęs, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirbo pas K., nes nelabai prisiminė, bet po apklausos pakalbėjęs su dėde apie kaltinimą, tai dėdė jam priminė, jog tą dieną dirbo ne pas K., o pas dėdę. Nukentėjusįjį atpažįsta iš matymo, matė tik dvare, nes jis su trimis kitais asmenimis gal kokius du kartus vaikščiojo tame dvare norėdamas išgerti, tačiau iš dvaro juos išvijo. Kad byloje liudytojas yra nukentėjusiojo brolis, sužinojo tik iš bylos medžiagos. Tą dieną pro „(duomenys neskelbtini)“ degalinę važiuoti galėjo, nes arčiau važiuoti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Su savimi turėjo tuščią juodą kuprinę. Nei peilio, nei žirklių nesivežioja. Su nukentėjusiuoju asmeniškai nėra bendravęs. Kodėl nukentėjusysis parodė, kad jį sužalojo, nežino, galimai kerštauja, kad neleido dvare gerti, kokius tris kartus iš to dvaro išvarė. Nukentėjusįjį mato pirmą kartą, o jo telefono numeris pas nukentėjusįjį atsirado todėl, kad sutikęs jį mieste su A. atvežė į teismą, kadangi nenorėjo į jį vykti, o po teismo iš nukentėjusiojo telefono (paties telefono sąskaita buvo tuščia) paskambino A., kad jį parvežtų, paskui A. telefoną jam atidavė, todėl tas numeris taip ir liko. Nukentėjusiajam nėra skambinęs, gal netyčia sumaišė, gal netyčia paspaudė, bet su juo nekalbėjo. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta, vertindamas juos kaip gynybinius, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Tokių kaltinamojo paaiškinimų nepatvirtina jokia bylos medžiaga, anaiptol, įrodymų, surinktų ir patikrintų teisminio nagrinėjimo metu, viseto analizė teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl kaltinamojo V. L. kaltės.

Pirmiausiai proceso metu stebimas paties kaltinamojo V. L. duotų paaiškinimų nenuoseklumas. Netgi teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis įvykio aplinkybes nurodė skirtingai. Vienu kartu teismui jis aiškino, kad nukentėjusįjį yra matęs tik iš matymo, matė jį tik dvare kartu su kitais trimis asmenimis, gal kokius du kartus tame dvare yra vaikščiojęs, kitu kartu jau nurodo, kad nukentėjusįjį teisiamojo posėdžio metu mato pirmą kartą, dar kitu kartu – kad asmeniškai nėra su nukentėjusiuoju bendravęs, nėra jam skambinęs, nėra su juo kalbėjęs, o jo telefono numeris pas nukentėjusįjį atsirado po to, kai po posėdžio paprašė iš nukentėjusiojo telefono paskambinti A., kad jį parsivežtų. Tačiau teisiamojo posėdžio metu patikrinus nukentėjusiojo telefoną, buvo matyti, kad nukentėjusiajam buvo skambinta kovo 31 dieną, t. y. ne posėdžio dieną. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis dėl įvykio parodė visiškai priešingas aplinkybes nei teisminio nagrinėjimo metu, t. y., kad nukentėjusiojo M. T. jis išvis nepažįsta, tokio žmogaus nėra nei matęs, nei su juo bendravęs per visą savo gyvenimą, taip pat nieko vardu R. jis irgi nepažįsta ir bendravęs nėra. Ką veikė 2024-09-16, nebeatsimena, tikriausiai dirbo pas K. (duomenys neskelbtini), adreso nežino, K. duomenų taip pat nežino, telefono numerio neturi. Tą dieną su niekuo jokio konflikto neturėjo, prieš nieką nesmurtavo, su niekuo nesipyko, o visą rugsėjo mėnesį K. jo gyvenamajame name tvarkė tvorą (kai tuo tarpu teisme jau parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirbo pas K., nes nelabai prisiminė, bet kai pakalbėjo su dėde, kuo yra kaltinamas, tai dėdė jam priminė, kad tą dieną dirbo pas jį, o ne pas K.. Pas K. darbavosi iki rugsėjo 1 dienos, 2 dienos, pas A. pradėjo dirbti nuo spalio 1 dienos (veikos laikas - 2024-09-16), kai dirbdavo pas K. arba pas A., visada nufotografuodavo, kokius darbus padirbo ir pagal nuotraukas atgamino). Gerai pamena, kad nei 2024-09-16, nei kada nors anksčiau jokiam žmogui su jokiu peiliu niekur nėra dūręs. Pats nėra konfliktiškas ir niekada su niekuo nekonfliktuoja, nesipyksta, yra mažai bendraujantis, todėl beveik su niekuo nebendrauja, išskyrus su minėtu K. ir A., kuriam priklauso apleistas dvaras, bet jo kontaktinių duomenų, jo gyvenamosios vietos nežino. Dėl įvykio tikrai nėra kaltas. Seniai turi jam priklausantį juodos ir raudonos spalvos, sportinį, bėginį dviratį ,,(duomenys neskelbtini)“, juo nuolatos važinėja į darbą pas K. (2 t., b. l. 31-34). Papildomos apklausos metu jau parodė, kad nukentėjusįjį M. T. visgi atsimena, nes jį yra matęs prie savo gyvenamosios vietos, tačiau ką jis ten veikė, nežino, kada jį tiksliai ten matė, taip pat nepamena, kad nukentėjusįjį yra matęs mažiausiai 3 kartus toje pačioje minėtoje vietoje, kitur jo sutikęs nėra, su juo bendravęs ar buvęs arti jo taip pat niekada nėra, su juo niekada alkoholinių gėrimų nėra vartojęs (2 t., b. l. 42-45).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. T., pasakodamas įvykio aplinkybes, buvo itin nuoseklus. Teisme jis parodė, kad kaltinamasis pažįstamas ir susidūręs su juo yra ne vieną kartą, gal 5-6 kartus kartu yra vartoję alkoholį tame pačiame parkelyje, kur jam perdūrė koją. Nurodė, kad rugsėjo 16 dieną jam einant per parkelį, kaltinamasis jo paprašė pinigų alui, pinigų nedavė atsakydamas necenzūriniais žodžiais, po ko šis įdūrė iš nugaros su peiliu jam į koją ir numynė dviračiu. Nematė, kad jis dūrė, bet kitų asmenų, kas galėjo jam įdurti, nebuvo. Kaltinamasis buvo vienas ant akmens, matė ir dviratį prie to paties akmens, kuriuo ir nuvažiavo. Dviratis raudonos ir juodos spalvos, su užrašu, kurio neįsidėmėjo, priekiniu diskiniu stabdžiu. Nuotraukoje matė tą patį dviratį, tas pats dviratis teismo posėdžio dieną stovi ir prie teismo rūmų. Kaip kaltinamasis buvo apsirengęs, posėdžio dieną nepamena, lyg ir tamsiais rūbais. Ar kaltinamasis turėjo kažkokių daiktų, irgi nepamena, bet įprastai visada važinėja su kuprine. Kaltinamajam sėdint ant akmens, peilio pas jį nematė, grasinimų jokių nebuvo, bet galėjo sumaišyti jį su jo broliu, nes prieš dieną buvo puolęs jo brolį tame pačiame parke, užsivyniojęs pirštinę su grandine nuo benzininio pjūklo. Tarp jų buvo konfliktas, galimai sumaišė, nes su broliu yra labai panašūs. Pajutęs, kad įdūrė, pirmiausiai skambino broliui, paskui atvažiavo pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Brolis atvažiavo pirmas ir iš karto jam pasakė, kas jam dūrė. Policijai ir greitajai dūrusį jam asmenį nurodė ir pareigūnai su broliu važiavo šio asmens ieškoti. Kur tas dvaras, nežino, nepamena, kada iš viso buvo paskutinį kartą (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo neblaivus, bet visas aplinkybes prisimena. Kaltinamasis jam yra grasinęs ne kartą, jam kaltinamasis yra skambinęs ir paklausęs, ką veiks per teismą, klausė, ar keis parodymus, ką kalbės ir panašiai. Tačiau jam savo telefono nedavė. Iš kur kaltinamasis gavo jo telefoną, nežino. Kaltinamojo draugas A. yra jį su kaltinamuoju atvežęs mašina į ankstesnį posėdį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis įvykio aplinkybes nurodė iš esmės tapačiai, t. y., kad 2024-09-16 apie 15.00 val. jam einant į namus pro parką, adresu (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo iš matymo žinomas vyras, kurio anketinių duomenų nežino, ir paprašė 1 euro. Atsisakęs duoti nueidinėjo ir vyras, priėjęs iš nugaros, peiliu dūrė jam į dešinės kojos šlaunį bei pasišalino su dviračiu (1 t., b. l. 11-20). Papildomai apklaustas nurodė, kad ankščiau byloje duotus savo parodymus patvirtina, kad jie yra teisingi, prašo jais vadovautis, tik papildė, kad 2024-09-16 apie 15.00 val. jam einant namo (duomenys neskelbtini) esantį parką, kur prie akmens stovėjo jam iš matymo pažįstamas asmuo, kuris paprašė jo vieno euro, o jis necenzūriniu žodžiu jį „pasiuntė“, po ko asmuo jam dūrė su peiliu į jo koją. Mano, kad dūrė dėl to, jog jis asmenį „pasiuntė“, o ne dėl to, kad norėjo iš jo paimti pinigų, nes iš matymo pažįstamas vyras net nežinojo, ar jis turi pinigų, ar ne, jis nebuvo išsitraukęs piniginės ar pinigų. Po to, kai vyras dūrė peiliu į jo koją, iš karto pabėgo, nei po įvykio, nei prieš jį vyras nebandė iš jo pinigų atimti ar bent jau apieškoti jo kišenes ir nieko iš jo jis nepaėmė. Viso įvykio metu daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereiškė ir nereikš (1 t., b. l. 45-48).

Nukentėjusiojo parodymus atitinka ir liudytojo R. T. teisme duoti parodymai, kad iki nagrinėjamo įvykio tarp jo paties ir V. L. buvo piktumai ir, jo nuomone, tas peilis buvo skirtas būtent jam, o ne jo broliui, nukentėjusiajam M. T., kadangi su V. L. buvo kilę konfliktai dėl V. L. ateidinėjimo į jų buvimo teritoriją, nes V. L. buvo ne jų rajono žmogus, todėl jį iš ten varė, kad išeitų. V. L. tai nepatiko ir iš pradžių su juo apsižodžiavo, po ko V. L. jam pagrasino, kad nukentės. Prieš kelias dienas V. L. jam (R. T.) buvo grasinęs. Brolis gal tik porą kartų buvo V. L. matęs. Rugsėjo 16 dieną būnant pas tėvus namie, paskambino brolis M. T. ir pasakė, kad yra padurtas. Atbėgęs iki jo parkelyje, rado jį apsikabinusį medį su kojoje įsmigusiu peiliu. Broliui apibūdinus tą žmogų, kad tai tas pats žmogelis, kurį gynė iš tos vietos, suprato, jog kalba apie kaltinamąjį. Atvažiavusiems pareigūnams nurodė, kur V. L. galėtų gyventi, t. y. apleistuose pastatuose, ir išvyko jo ieškoti, bet nerado. Brolis jam papasakojo, kad ėjo pro šalį, tas žmogus sėdėjo prie akmens, jį „pasiuntė“ ir broliui praėjus pro šalį, kaltinamasis privažiavęs sportiniu dviračiu jam dūrė, kad jokių kitų pašalinių žmonių nebuvo. Liudytojas nurodė, kad, kol dar nebuvo susipykę su V. L., abu su broliu eidavo ir su kaltinamuoju pasilabindavo, nes jis sėdėdavo parke prie akmens ir gerdavo, ir jis buvo toks vienintelis, kuris ten klausydavosi muzikos ir gerdavo. V. L. jį su broliu yra matęs kelis kartus, bet jis nepristatė jam, kad tai yra jo brolis.

Liudytojo V. K. teisme duoti parodymai nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina, t. y., kad nuvykus į įvykio vietą nukentėjusysis nurodė, jog jį sužalojo iš matymo pažįstamas asmuo, kurio duomenų nežino. Nukentėjusysis paskambino savo broliui, gerai nepamena, gal jie jau tą brolį rado įvykio vietoje, kuris pasakė, kad tas asmuo jam žinomas, ir jis yra turėjęs ankščiau su juo konfliktą. Nukentėjusysis paminėjo, kad užpuolikas pasišalino raudonu dviračiu, buvo su juodu džemperiu. Brolis nurodė, kur galimai kaltinamasis gali gyventi, bet nuvykę jo nerado. Nukentėjusysis ir jo brolis kalbėjo apie tą patį asmenį.

Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atsispindi ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje, kaip antai policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog 2024-09-16 15.37 val. gautas M. T. pranešimas apie jo sužalojimą peiliu aplinkybes, kad peilis liko įsmigęs kojoje, stipriai kraujuoja, užpuoliko nepažįsta, pasišalino nuvažiavęs raudonos spalvos dviračiu, buvo su juodu džemperiu (1 t., b. l. 5-10). Nukentėjusiojo pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog M. T. 2024-09-16 apie 15.00 val. einant į namus pro (duomenys neskelbtini) esantį parką, priėjo iš matymo žinomas vyras, paprašė 1 euro ir atsisakius duoti, nueidinėjant, vyras iš nugaros peiliu dūrė jam į dešinės kojos šlaunį bei iš įvykio vietos dviračiu pasišalino (1 t., b. l. 11-20). Policijos pareigūno V. K. tarnybiniame pranešime dėl sužaloto asmens užfiksuota, jog 2024-09-16 apie 15.38 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), parke (duomenys neskelbtini) metų pranešėjas sužalotas peiliu, užpuoliko nepažįsta, užpuolikas pasišalino raudonos spalvos dviračiu, apsivilkęs juodu džemperiu, peilis likęs kojoje, stipriai kraujuoja. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, šis paaiškino, kad iš matymo pažįstamas vyras paprašė euro, atsakius duoti, iš matymo pažįstamas asmuo virtuviniu peiliu įdūrė į dešinės pusės šlaunį, kurioje peilis ir pasiliko. Šalia pranešėjo buvo po įvykio atvykęs jo brolis R. T., kuris paaiškino, kad užpuolikas brolį galimai sumaišė su juo, nes jis ankščiau su juo turėjo konfliktą ir dėl to galėjo keršyti (1 t., b. l. 27-29). Kitame tarnybiniame pranešime, kuri surašė pareigūnė Ž. M., nurodyta, jog nukentėjusysis M. T. paaiškino, kad asmuo, jam dūręs su peiliu, buvo su dviračiu, asmuo trumpų plaukų, pailgo veido, maždaug apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Iš policijos centrinės duomenų bazes nustatyta, kad asmuo, dūręs peiliu, gali būti V. L., o surašius asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, nukentėjęs M. T. jam dūrusį asmenį - V. L. atpažino. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, kaip teigė nukentėjęs M. T., po įvykio pirmiausia paskambino broliui R. T., kuriam atvykus į įvykio vietą, V. L. jau buvo pasišalinęs, bet susisiekus telefonu su R. T. šis paaiškino, kad nematė, kas tiksliai dūrė broliui peiliu, tačiau įtaria asmenį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kaime (1 t., b. l. 30-31). Asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikus nukentėjusiojo M. T. kūno apžiūrą, buvo sutvarstyta jo dešinės kojos šlaunis (1 t., b. l. 51-56), o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota kaip nukentėjusysis M. T. iš pailgo veido, asmens akių atpažįsta kaltinamąjį V. L. ir nurodo, kad yra matęs jį ne vieną kartą (1 t., b. l. 59-70). 2024-09-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas nukentėjusiajam M. T. durtinėmis-pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu padarytas sužalojimas - nustatyta durtinė-pjautinė žaizda dešinėje šlaunyje, 1 trauminio poveikio metu, sužalojimas nėra būdingas griuvimui (1 t., b. l. 77-78). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog gydymo įstaigos darbuotoja perdavė iš nukentėjusiojo M. T. kojos ištrauktą peilį (1 t., b. l. 106-107), o 2024-10-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateikto peilio geležtė pasižymi durtinėmis-pjautinėmis savybėmis, todėl neatmetama galimybė, kad M. T. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus šiuo tyrimui pateiktu daiktu, jo smaigaliui-geležtei panyrant į dešinės šlaunies minkštuosius audinius (1 t., b. l. 118-119). Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo BPCID (duomenys neskelbtini) apžiūra, liudija, kaip nukentėjusysis M. T. informuoja apie jo sužalojimo aplinkybes, jog ką tik gavo iš peilio į koją, peilis dar kojoje tebestyro, užpuoliko nei vardo, nei pavardės nežino, bet yra jį matęs, žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kad užpuolikas pabėgo (1 t., b. l. 164-167). Nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes liudija ir įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, kurio apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, jog vyriškis stovi atsirėmęs į medį, o kitas vyriškis (nukentėjusiojo brolis) stovi šalia; paklausus, kas nutiko, kas užpuolė, abu vyrai teigia, kad užpuolusio vyriškio nei vardo, nei pavardės nežino, o žino jį tik iš matymo; vyriškiai nurodo, kad užpuolikas gyvena (duomenys neskelbtini) gale, yra nestambus, anksčiau buvo su akiniais, dabar be jų, kad užpuolimo metu užpuolikas buvo su dviračiu; nukentėjusysis pareigūnams nurodo, kad tarp užpuoliko ir jo brolio anksčiau buvo konfliktas; nukentėjusiojo brolis paaiškina, kad jie su broliu yra labai panašūs, o įvykio metu nukentėjusysis ėjo vienas, todėl puolė galimai sumaišęs brolius; nukentėjusysis broliui po įvykio paskambino, jog šis atvažiuotų; nukentėjusysis parodė, kad jį užpuolė, nes paprašytas nedavė 1 euro, kad peiliu dūrė prie akmens (1 t., b. l. 168-170). Policijos pareigūnės Ž. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, šalia nukentėjusiojo M. T. buvo jo brolis R. T., kuris į įvykio vietą atvyko paskambinus ir paprašius sužalotam broliui; kad apie patį įvykį sužinojo tik tiek, kiek jam pasakojo jo brolis M. T. (1 t., b. l. 171-172). Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu nukentėjusysis M. T. ir kaltinamasis V. L. laikosi savo pozicijų: M. T. nurodo, jog kaltinamasis tame parke jo paprašė euro, necenzūriniais žodžiais atsisakė duoti, o po to peiliu kaltinamasis jam dūrė į koją; V. L. neigia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sužalojęs nukentėjusįjį, teigia, kad toje vietoje jis išvis nesilanko, neigia bendravęs su M. T.. Akistatos metu kaltinamasis patvirtino, kad turi ir naudojasi raudonos spalvos dviračiu, kad juo važinėja darbo reikalais (2 t., b. l. 53-57). Byloje esanti dviračio fotonuotrauka (2 t., b. l. 46) taip pat liudija, kad nuotraukoje esantis nufotografuotas dviratis priklauso kaltinamajam V. L., o teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nuotraukoje užfiksuotą dviratį atpažino kaip tą patį, kuriuo kaltinamasis buvo atvažiavęs užpuolimo metu ir kuriuo pasišalino iš įvykio vietos, nes tas pats dviratis, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis, stovėjo ir prie teismo pastato.

Liudytojo A. B. teisme duoti parodymai nėra išsamūs, asmuo paties įvykio nematė, todėl šie parodymai nėra reikšmingi visų įrodymų kontekste. Visgi liudytojas teisme pripažino žinąs, kad tarp V. L. ir M. T. kažkas buvo, todėl ir liepė jiems taikytis, konflikto detalių nežino.

Baigiamosios kalbos metu kaltinamojo gynėjas, be kita ko, paminėjo, kad klausimų kelia nusikalstamos veikos padarymo laikas (apie 15 val.) ir pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį laikas (15.32 val.), nes lieka neaišku, ką nukentėjusysis veikė apie pusę valandos, kodėl nebuvo skambinta pagalbos centrui iškart po įvykio. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas fiksuotas kaip apie 15 val., kas reiškia, jog nusikaltimas galėjo būti padarytas tiek iki 15 val., tiek ir kažkiek po 15 val., vadinasi, tarpas nebūtinai galėjo susidaryti pilnai pusės valandos trukmės, be to, ši aplinkybė dėl kreipimosi į pagalbos centrą ne iškart (pvz., po kelių minučių) po įvykio negali būti vertinama kaip kaltinamojo kaltę paneigianti aplinkybė, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį nukentėjusysis turėtų kreiptis į teisėsaugos ar medicininę pagalbą teikiančias institucijas ar kaip šiuo atveju, į Bendrąjį pagalbos centrą dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, todėl vien aplinkybė, kad nukentėjusysis ne tuoj pat po įvykio pranešė apie įvykdytą jo atžvilgiu nusikaltimą, o prabėgus kažkiek laiko (vis tiek tai trumpas laiko tarpas), nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto bei kaltininko baudžiamosios atsakomybės nešalina. Juo labiau, kad nukentėjusysis ir parodė, kad pirmiausiai apie įvykį jis skambučiu pranešė broliui (kuris atvyko į įvykio vietą), o paskui jau skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir tada atvyko pareigūnai bei medikai. Be to, iš skambučio įrašo matyti, kad nukentėjusysis informuoja, jog jis skambinimo metu nelabai orientuojasi, nes labai skauda, beveik baigia nukraujuoti, pradėjo tirpti visa koja, informuoja, kad dar serga ir (duomenys neskelbtini), bijo neišvirsti, todėl natūralu, kad esant tokioje šoko, skausmo, o dar ir sergančiam (duomenys neskelbtini), būsenoje nukentėjusysis galimai kurį laiką iš viso nieko nedarė ir tik po to atėjo į galvą mintis pranešti artimam šeimos nariui - broliui, o paskui ir pagalbos centrui. Be to, pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore pradžioje nukentėjusysis aiškiai informuoja, kad pabėgusio užpuoliko vardo ir pavardės nežino, bet yra jį matęs ir tokia aplinkybė pasitvirtino visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Dėl kitų gynėjo baigiamosios kalbos metu išsakytų argumentų dėl įrodymų patikimumo teismas nebesikartoja, kadangi byloje surinkti įrodymai teismo buvo kruopščiai patikrinti, išsamiai aptarti ir išanalizuoti, tarpusavyje sugretinti, prieštaravimų teismas juose neįžvelgė, todėl leidžia teismui suponuoti objektyvią išvadą dėl nagrinėjamų bylos aplinkybių.