- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- 1-10-972/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12922-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Nukentėjusysis
- F. J.
- Kaltinamasis
- M. L., D. M.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė, Asta Mačernytė, Aivaras Velutis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.14.3.2Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, daug kartų teistas, paskutinius kartus teistas: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, 2 metų laisvės atėmimo bausme; 3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiais ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams. Į subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžius ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendį;
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas keletą kartų, paskutinius kartus teistas: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (įsiteisėjo 2023 m. spalio 17 d.),
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji M. L. ir D. M. panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: jie 2021 m. balandžio 24 d., apie 19 val., prie prekybos centro „IKI“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, M. L. priėjus prie F. J. ir pareikalavus jo pinigų alkoholiui, aptikrinus jo kišenes, F. J. bandant pasišalinti, M. L. neleidus, sugriebus jį už alkūnės ir patraukus į save, delnu trenkus per veidą bei bandant patikrinti kelnių kišenę, po to F. J. bandant pabėgti, D. M. pakišus jam koją ir pargriovus ant žemės, padarant F. J. dešinio šlaunikaulio subkapitalinės dalies įkaltinį skeveldrinį lūžį su kampiniu poslinkiu lateralyn (į šoną), sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš pastarojo kelnių galinės dešinės kišenės M. L. ištraukė 17 Eur.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. L. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė pripažįstantis, kad F. J. trenkė ranka per veidą, tačiau nepripažįsta iš jo pagrobęs 17 Eur. Parodė, kad nukentėjusysis F. J. yra jo kaimynas, sutaria gerai, nesipyksta. 2021 m. balandžio 24 d. grįžęs namo iš darbo, apie 18 val. su žmona ir mama rūkė buto balkone. Berūkant pamatė gatve pareinantį F. J., jis rankoje nešėsi gėlių, buvo neblaivus. Sustojęs prie balkono, kuriame jie rūkė, F. J. jo (M. L.) paprašė cigaretės. Jis (M. L.), norėdamas F. J. duoti cigaretę, netyčia išmetė visą cigarečių „LD“ pakelį (jis buvo raudonos spalvos, sprindžio dydžio). F. J. nukritusį pakelį paėmė ir nuėjo. Jis (M. L.) tai pamatęs susinervino ir nubėgo atsiimti cigarečių pakelio. Priėjęs liepė F. J. atiduoti cigaretes, bet pastarasis pasakė jam pasiimti pačiam ir iškėlė į viršų rankas, jų delnai buvo kruvini. Jis apie delnus nieko F. J. neklausė, nes pamanė, kad F. J., būdamas neblaivus, kažkur griuvo, bet sumuštas jis nebuvo. Patikrinęs F. J. kišenes, iš jo megztinio ar striukės (gerai nepamena) kišenės išsitraukė savo cigarečių pakelį, vieną cigaretę davė F. J., o pakelį įsikišo sau į kišenę. Pripažįsta, kad vienu momentu susinervinęs dėl paimtų cigarečių nestipriai trenkė delnu F. J. per veidą, tačiau jis nuo to smūgio nenugriuvo. Po to F. J. pradėjo eiti (ne bėgti), kai jis (M. L.) atsisuko, pamatė F. J. nugriuvusį. D. M., kuris jo ir F. J. pokalbio dėl cigarečių metu buvo atokiau, už namo kampo, pasakė, kad F. J. pakišo koją. Jis pats (M. L.) kojos pakišimo momento nematė. F. J. pradėjo sakyti, kad jam kviestų greitąją medicinos pagalbą. Jie su D. M. bandė F. J. kelti, tačiau jis nesikėlė, nes buvo per daug girtas. Pro šalį ėjęs nepažįstamas vyriškis jų paklausė, ar nereikia greitosios, jie (M. L. ir D. M.) paprašė, kad iškviestų. Vyriškiui susisiekus su operatore, jo paprašė pateikti nukentėjusiojo duomenis. F. J. pasakė, kad jo kelnių galinėje kišenėje yra asmens tapatybės dokumentas, todėl jis (M. L.) įkišo ranką į F. J. kelnių kišenę, tačiau ištraukė kažkokį lapelį, kurį tuoj pat įdėjo atgal. F. J. pats duomenų pasakyti ir pasitikrinti kišenių negalėjo, nes buvo labai girtas. Jie F. J. gulinčio nepaliko, laukė greitosios, bet kai atėjo jo (F. J.) mama, jie su D. M. išėjo. F. J., kiek pamena, vis dar gulėjo, sąmonės praradęs nebuvo, nesakė, kad jam ką nors skauda. Niekas ant F. J. nešokinėjo ir smūgių jam nesudavė. Kitą dieną pas jį (M. L.) atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė į policijos komisariatą. Jis prisipažino, kad sudavė F. J. per veidą, tačiau nepripažino paėmęs pinigus. Jo žiniomis, F. J. niekur nedirba, renka plastikinius butelius, kuriuos neša į taromatą, pinigų neturi, todėl jų prašyti jis (M. L.) negalėjo, be to, pinigų turėjo pats. Po įvykio buvo sutikęs F. J., šis jam sakė, kad nieko neskauda. A. M. pažįsta, su juo gėrė alų, kai alkoholis baigėsi, paprašė, jog A. M. nueitų parnešti dar. Kadangi buvo šalta, lijo, jis (M. L.) jam davė savo striukę, kuri jam pačiam buvo per didelė. A. M. grįžo iš parduotuvės, visi išgėrė alaus, ir jis (M. L.) išėjo namo. Nežino, kodėl A. M. paskambino pareigūnams ir pasakė, kad tai jis (A. M.) sumušė F. J.. Jis (M. L.) neprašė, kad A. M. prisiimtų kaltę dėl F. J. sumušimo. Byloje pareikštų civilinių ieškinių nepripažįsta.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. savo kaltę taip pat pripažino iš dalies. Nurodė pripažįstantis, kad F. J. pakišo koją, dėl to šis nugriuvo, tačiau nepripažįsta to, jog iš F. J. buvo pagrobta 17 Eur. Parodė, kad M. L. ir F. J. yra jo pažįstami. Tą dieną jis (D. M.) buvo aikštelėje prie salono „Optika“, kalbėjo telefonu, matė M. L. kalbantį su F. J., pastarasis buvo stipriai neblaivus. Jie kalbėjosi atsisukę vienas į kitą. M. L. F. J. per veidą netrenkė, neatrodė, kad jie būtų kalbėjęsi piktai. Jis (D. M.) nusisuko ir toliau kalbėjo telefonu, kai staiga pamatė link jo atbėgantį agresyviai nusiteikusį F. J., be to, jam pasirodė, kad kažkas sušuko „stok“, todėl jis (D. M.), pamanęs, kad F. J. kažką pavogė, truputį jį prisivijęs, pakišo koją, taip bandydamas jį sulaikyti. Kiek pamena, F. J. krito šonu už bordiūro, ant lygaus asfalto. Priėjus M. L., jie bandė F. J. pakelti, tačiau šis liepė paleisti ir atsistojęs atsirėmė į ten stovėjusią mašiną. Tuo metu pro šalį ėjo nepažįstamas vyriškis ir paklausė, ar nereikia pagalbos. Jie paprašė iškviesti greitąją. Kai greitoji atvažiavo, jie (D. M. ir M. L.) išėjo, kadangi prie F. J. atėjo jo mama. Jis neprisimena, ar kas nors ieškojo F. J. asmens tapatybės kortelės, nematė M. L. tikrinant nukentėjusiojo kišenes, jis pats taip pat to nedarė. Nei jis, nei M. L. F. J. pinigų neėmė. Nepastebėjo, kad M. L. iš F. J. kišenės būtų ištraukęs cigarečių pakelį, tik matė, kaip M. L. cigaretę davė jau ant žemės gulinčiam F. J.. F. J. nešaukė, nesakė, kad jam kažką skauda, kruvinų jo delnų jis (D. M.) taip pat nematė. Niekas ant F. J. nešokinėjo, smūgių jam nesudavė, nespardė. F. J. jam yra minėjęs, kad kažkada turėjo kojos traumą, todėl pargriuvus ji galėjo atsinaujinti, mano, kad jo veiksmai (kojos pakišimas) ir sukėlė nustatytas pasekmes. Dėl to, kas įvyko, gailisi, teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, tačiau su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu nesutinka, mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė ir nepagrįsta.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis F. J. parodė, kad kaltinamieji yra jo kaimynai, šalia gyvena jau daug metų. 2021 m. balandžio 24 d. jis laukė draugės, truputį išgėrė, tačiau apgirtęs nesijautė ir nusprendė nueiti į parduotuvę nupirkti gėlių. Į parduotuvę nešėsi 20 Eur, už puokštę sumokėjo 3 Eur, jam padavė grąžą ir jis išėjo. Einant, tarp salono „Optika“ ir parduotuvės „IKI“ esančioje aikštelėje (pravažiavime) prie jo priėjo M. L. ir D. M., M. L., kaip visada, pradėjo jo prašyti nupirkti degtinės (jis anksčiau yra pirkęs jiems alkoholio). Jam atsisakius, pasakius, kad neturi pinigų ir nepirks, kiek pamena, M. L. pradėjo kišti rankas į jo (F. J.) kelnių galinę dešinę kišenę, nes tikriausiai matė, kad į ją parduotuvėje jis įsidėjo grąžą. Jis M. L. ranką greitai ištraukė, todėl pastarasis nespėjo nieko paimti. Tada M. L. trenkė delnu jam per veidą, smūgis buvo vidutinio stiprumo, nuo jo nenugriuvo. Supratęs, kad geruoju nesibaigs, kadangi jie (kaltinamieji) prie jo niekada nelįsdavo fiziškai, jis (F. J.) pradėjo bėgti. Bandė prasmukti pro šoną šalia stovinčio D. M., tačiau šis pakišo jam koją, dėl to jis (F. J.) kniūbsčias krito ant žemės, nusibrozdino rankas ir tik spėjo užsidengti veidą, kai pajuto smūgius į visas kūno vietas (nuo spyrių visas kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis, kaltinamieji jam šokinėjo ant rankų, ant jų taip pat buvo kraujosruvų). Gulėdamas užsidengęs galvą, pajuto, kaip kažkuris kaltinamasis (negali nurodyti kuris, nes buvo užsidengęs ir nematė) iš jo kelnių galinės dešinės kišenės ištraukė ten buvusius 17 Eur. Tikrino tik vieną kišenę, nes jie (kaltinamieji) žinojo, kur yra pinigai. Kas vyko toliau, nežino, prarado sąmonę, atsibudo ligoninėje. Piniginę jis visada laiko kairėje kelnių kišenėje, bet pinigų į ją nededa. Įvykio metu piniginės neturėjo, 17 Eur (10 Eur ir 5 Eur buvo popierinėmis kupiūromis, o likę metaliniai) laikė dešinėje kelnių kišenėje. Kai M. L. tikrino kišenes, cigarečių pakelio neištraukė, nes jokio pakelio ten nebuvo, jis jo neturėjo. D. M. ir M. L. nebandė jo pakelti, jis (F. J.) nebuvo atsistojęs ir atsirėmęs į mašiną. Negirdėjo, kad kas nors būtų kalbėjęs apie greitosios iškvietimą. Įvykio dieną į taromatą nėjo, nes laukė draugės. Į taromatą tarą neša gal kartą per savaitę, už tai gauna pinigų, neša, nes turi daug butelių, kaimynai, mama tingi eiti, todėl jis iš jų surenka ir nuneša. Kai jį mušė, skausmo nejautė, labiau buvo išsigandęs. Ligoninėje patikrinus blaivumą, jam buvo nustatytas apie 3 prom. girtumas, buvo išgėręs 2 l „Clever“ alaus, dabar alkoholio nebevartoja. Kaltinamieji su juo po to įvykio nebendravo, tik iš jų draugų sulaukė grasinimų, patys kaltinamieji jam negrasino. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, nes dėl šio įvykio patyrė daug nepatogumų. Jam buvo atliekama operacija (kaulas tvirtinamas varžtais), ligoninėje išbuvo savaitę, vėliau gydėsi namuose. Vartojo vaistus nuo skausmo ir vitaminus organizmui stiprinti. Namuose išbuvo 4–5 mėnesius, negalėjo vaikščioti, naudotis vonia ar nueiti į tualetą, nuo gulėjimo atsirado pragulos. Apsitarnavimui jam buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, todėl iš pradžių juo rūpinosi draugė, vėliau mama. 2022 m. rugpjūčio mėnesį jam bus atliekama dar viena operacija, nes kaulas blogai sugijo, todėl dabar bus dedamas kaulo implantas. Po šios operacijos 2 metus negalės vaikščioti. Iki įvykio jokios judėjimo negalios neturėjo. Prieš 15 metų (duomenys neskelbtini) buvo patyręs pėdos traumą, tačiau pėda jau buvo visiškai sugijusi. Įvykio metu vykdė individualią veiklą, susijusią su statybomis, tačiau po patirtos traumos nebegali dirbti, nebeturi pajamų, nebegali mokėti mokesčių už butą, išlaikymo vaikui, gyvena iš mamos pensijos ir gaunamos 200 Eur neįgalumo pašalpos, dėl įvykio metu patirtos traumos jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, iki tol jis buvo darbingas. Dėl mokesčių nemokėjimo susidarė skola, ją dabar išieško antstoliai. Nedarbingumo išmokų negavo, nes uždarė individualią veiklą, kadangi ketino vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Dėl patirtos traumos jį paliko draugė, įklimpo į skolas, todėl teko lankytis pas psichiatrą, vartoti migdomuosius ir antidepresantus, kildavo įvairiausių minčių, nebežinojo, kaip reikės gyventi.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja N. L. parodė, kad yra kaltinamojo M. L. mama, o kaltinamasis D. M. ir nukentėjusysis F. J. yra jos kaimynai. Tą dieną, apie 10.00–10.30 val. ryte ji eidama prie parduotuvės matė neblaivų F. J., nešantį į taromatą butelius. Vėliau, po pietų būdama balkone, jį vėl matė nešantį butelius, tada F. J. jau buvo visiškai girtas. Balkone ji buvo su sūnumi M. L., jie rūkė. Eidamas F. J. nugriuvo prie jų balkono, atsikėlęs paprašė M. cigaretės. Kai M. norėjo jam duoti cigaretę, iškrito visas pakelis (tai buvo ilgos (apie 10 cm) cigaretės „LD“ raudoname ar mėlyname pakelyje). F. J. nukritusį cigarečių pakelį pasiėmė ir pamojęs ranka nuėjo. Tai pamatęs sūnus nubėgo į apačią pasiimti cigarečių pakelio, o ji parūkė ir išėjo į kambarį, daugiau nieko nematė, nes vaizdą užstojo medžiai. D. M. gatvėje nematė. Praėjus maždaug 5 min., sūnus grįžo ir pasakė, kad pasiėmė cigaretes. Nepamena, ar matė M. parsinešantį cigarečių pakelį. F. J. niekur nedirba, pridavinėja butelius, pinigų neturi, todėl M. jo prašyti pinigų negalėjo. Kiek F. J. pažįsta, niekada nėra mačiusi jo dirbančio, jis kiekvieną dieną būna namuose, perka alų. Už plastikinių butelių pridavimą jis daug pinigų negauna. Nepastebėjo, kad sūnus ir F. J. konfliktuotų. Greitosios medicinos pagalbos ir policijos nematė. Apie įvykį sužinojo tik kitą ar dar kitą dieną, kai pas juos atvyko policija. Apie įvykį su sūnumi nekalbėjo. Jai kaimynai sakė, kad grįžęs iš ligoninės F. J. vaikščiojo be ramentų ir į parduotuvę, ir kitur.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. A. parodė, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nepažįsta. Su šeima atvyko aplankyti žmonos pusseserės ir einant link jos namo, kiemo važiuojamoje dalyje pastebėjo gulintį nukentėjusįjį. Jis nejudėjo, atrodė kaip be sąmonės, prie jo priėjęs paklausė, kas atsitiko. Vyriškis pasakė, kad jį sumušė ir pavogė piniginę (būtent piniginę, ne pinigus, apie pinigus nekalbėjo), kas jį užpuolė, nenurodė. Jis kalbėjo nerišliai, atrodė neblaivus. Vyriškio veidas buvo sumuštas, rūbai buvo truputį kruvini. Jie liepė jam nejudėti (jis dar bandė stotis), žmona su vaiku nuėjo pas pusseserę, o jis liko šalia ir iškvietė greitąją bei policiją. Šalia kitų vyriškių nebuvo, niekas nukentėjusiojo pakelti nebandė, vėliau atėjo moteris, kuri prisistatė jo mama. Ji keistai nukentėjusįjį apčiupinėjo (patikrino visas kišenes, taip pat ir vidines), tačiau jis (liudytojas) negali kategoriškai tvirtinti, kad ji kažką paėmė, gal jis tuo metu kaip tik kalbėjo telefonu, paskambinęs 112. Ji kažkur nuėjo, paskui grįžo ir visą laiką buvo įvykio vietoje, nieko nesakė. Nepamena, kad moteris būtų kalbėjusi ką nors apie raktus. Policijos pareigūnai atvažiavo pirmi, užsirašė jo (liudytojo) duomenis, ir jis išėjo. Vakare atvažiavusiems pareigūnams pateikė paaiškinimą. Greitoji medicinos pagalba vyriškį išvežė sąmoningą.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. parodė, kad yra nukentėjusiojo F. J. mama, kaltinamuosius M. L. ir D. M. pažįsta iš matymo. Įvykio dieną buvo namuose, žiūrėjo filmą, kažkur po 17 val. paskambino sūnus, pasakė, kad jį sumušė M. ir D. prie rampos, sakė, kad guli ant žemės. Išbėgusi pamatė stovintį nepažįstamą vyriškį, kuris pasakė, kad iškvietė greitąją, daugiau asmenų, tarp jų ir kaltinamųjų, aplinkui nebuvo. Sūnaus paklausus, ar turi telefoną ir savo buto raktus, jis atsakė, kad nežino, liepė pažiūrėti jo kišenėje. Ji kišenėje rado buto raktus, policijos pareigūnai kaip tik jos paklausė, ką ji ištraukė, ji jiems parodė ištrauktus buto raktus. Tada nuėjo į namus atsinešti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nes jo paprašė pareigūnai. F. į klausimus atsakinėjo, tačiau nelabai sąmoningai, buvo tarsi ištiktas šoko, visas drebėjo. Sūnaus rankos buvo nubrozdintos, kruvinos, kruvina lūpa, ją galimai prisikando, be to, jam labai skaudėjo šlaunikaulį, jis negalėjo pajudinti kojos. Sūnus jai sakė, kad jį sumušė, nes jiems reikėjo pinigų. Kiek ji žino, M. L. ir D. M. nuo pat ryto prie parduotuvės stovi ir prašinėja žmonių pinigų, ypač M. L., jis visko iniciatorius. F. tuo momentu nelabai suprato, ar jam ištraukė, ar neištraukė tuos pinigus, bet faktas, kad tą dieną jis turėjo 20 Eur ir ėjo į parduotuvę nupirkti gėlių draugei, nupirko gėlių, jos kainavo nebrangiai. Po užpuolimo kišenėse neliko jokių pinigų. Sūnus sakė, kad jį spardė, jis užsidengė galvą nuo smūgių ir nieko nematė. Kol ji ten stovėjo, atvažiavo policija ir greitoji. Sūnų išvežė į ligoninę ir po kelių valandų operavo. Ligoninėje jis prabuvo tris dienas, paskui jį išleido namo. Įstatė tris strypus, bet jie neprigijo, todėl dabar bus atliekama dar viena operacija – dedamas implantas. Išleistas iš ligoninės F. gyveno savo bute (jo butas yra šalia jos, už sienos, jų bendras koridorius, tai bendrabutis). Ji (liudytoja) juo rūpinosi, gamino valgyti, plovė grindis, kai reikėdavo, apmaudavo kojines, nes sūnus nepasilenkdavo. Grįžęs iš ligoninės sūnus judėti po kambarius galėjo tik su ramentais, prausdavosi dubenyje, kurį ji atnešdavo, nes į vonią įlipti negalėjo apie pusę metų. Į tualetą nevaikščiodavo, namuose naudojosi kibiru. Vėliau jau su ramentais ir į parduotuvę ėjo. Ji iš savo pensijos pirkdavo maistą, vaistus nuo skausmo, vitaminus, bet neišleido didelių pinigų sumų. Sūnaus komunalinių mokesčių nemokėjo, nes neišgali iš pensijos, todėl susidarė skola ir toliau auga. Dabar sūnus nedirba, apsitarnauja pats, kartais pavaikšto ir be ramentų. Po įvykio jam buvo labai blogai psichologiškai, dažnai nervindavosi, išsiskyrė su drauge. Jis iki įvykio traumų neturėjo, vaikščiojo normaliai, planavo išvažiuoti dirbti į užsienį. Jis anksčiau nedirbo, turėjo individualią veiklą, tačiau ja neužsiėmė. Buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo bedarbio pašalpą, kartais neoficialiai uždarbiaudavo prie statybų. Butelius F. atiduodavo kaimynai, jis juos nešdavo į taromatą. Sūnus vartodavo alkoholį, įvykio metu taip pat buvo išgėręs. Jis gerdavo iš savo pinigų, kartais užstatydavo kokius nors daiktus arba alkoholio jam nupirkdavo pati. Mano, kad jis šiek tiek buvo priklausomas nuo alkoholio. Grįžęs iš ligoninės sūnus kurį laiką dar vartojo alkoholį, nes buvo labai nervingas, depresinės nuotaikos. Namuose nugriuvęs nebuvo, visada gerdavo lovoje, nes atsinešdavo alkoholio kaimynai, dabar alkoholio nebevartoja. Anksčiau F. teikė savo sūnui išlaikymą, bet po įvykio nebeteikia, nes nebeturi iš ko, skolas išieško antstoliai.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. M. parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai buvo balandžio mėn. pabaigoje. Grįžęs namo jos sūnus A. M. paprašė jos telefono ir skambino policijai. Atvažiavus pareigūnams, jis jiems kažką pasakojo, rodė į namuose kabėjusią striukę, kvietė juos pažiūrėti įvykio vietos. Sūnus nuvažiavęs pas tyrėją nurodė, kad neva jis sumušė F. J.. Ji (liudytoja) nežino, kodėl sūnus taip pasakė, bet tikrai žino, kad jis to nedarė. Jos sūnus serga psichikos liga, todėl jį lengva įtikinti. Grįžęs iš apklausos sūnus jai pradėjo pasakoti, jog M., kurio pavardės nežino (jis yra D. draugas), galvojo, kad vaizdo įraše nesimato jo veido, todėl norėjo atsikratyti savo striukės su kailiuku. Iš pradžių ją paslėpė pas D. rūsyje, paskui pasiūlė A. savo striukę ir 100 Eur, kad jis prisiimtų kaltę už jo padarytą nusikaltimą.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. M. parodė, kad kaltinamieji M. L. ir D. M. bei nukentėjusysis F. J. yra jos buvę kaimynai. Su kaltinamaisiais anksčiau bendraudavo, nes jie yra jos vyro draugai, F. J. žino, bet jo artimiau nepažįsta. Įvykio dieną buvo namuose, rūkydama pro langą išgirdo kivirčą, atrodė, kad kažkas pyktųsi. Dėl ko vyko konfliktas, negirdėjo. Ji įdėmiau pasižiūrėjo ir pamatė kažkieno koją bei krentantį F. J.. Kas nutiko, nesuprato, manė, kad jam kažkas spyrė arba pakišo koją. Kas tai padarė, ji nematė, kadangi vaizdą užstojo namo kampas. F. J. krito visu kūnu, rankose laikydamas gėles, nukrito ant nugaros, ėmė šaukti, kad jam reikia greitosios ir policijos. Netrukus po to, kai F. J. nukrito, iš už namo kampo pasirodė M. L. ir D. M.. Kaip jie atrodė, ji neįsidėmėjo. F. J. nukritus, kaltinamieji prie jo priėję nebuvo, jie apsisuko ir nuėjo. Neatmeta galimybės, kad to (kaltinamųjų priėjimo prie nukentėjusiojo) galėjo ir nematyti, nes, kiek pamena, nubėgo į kitą kambarį pakviesti savo vyro, kad ir jis ateitų pažiūrėti (tai galėjo užtrukti 1–1,5 min.). Galimai išgirdusi triukšmą, prie F. J. atėjo jo mama, ji tuoj pat apieškojo jo kišenes ir iš striukės vidinės kišenės ištraukė piniginę. Piniginę buvo atvėrusi, joje buvo matyti dvi popierinės kupiūros. Kad tai buvo piniginė, ji (liudytoja) tikrai matė, kadangi pro jos langą viskas aiškiai matėsi (gyveno 2-ame aukšte). F. J. mama, ištraukusi pinigus iš piniginės, juos įsidėjo sau į kišenę, daugiau nieko nepaėmė, kažką F. J. pasakė ir išėjo. F. J. liko gulėti, sąmonės praradęs nebuvo, rėkavo, iš balso buvo galima suprasti, kad yra neblaivus, paskui atvažiavo medikai ir policijos pareigūnai. Apie įvykį su niekuo nekalbėjo, nes praėjus kažkur mėnesiui, ji iš ten išsikraustė. Su kaltinamaisiais ryšių nebepalaiko, kadangi išsiskyrė su vyru, F. J. po įvykio taip pat nebematė.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad kaltinamieji M. L. ir D. M. yra jo draugai, nukentėjusįjį F. J. žino, tačiau su juo nebendrauja. Įvykio dieną (datos nepamena) jis su žmona buvo namuose (gyveno namo 2-ame aukšte). Kiek pamena, vienu metu žmona jį pašaukė, ir jis atėjęs pro langą pamatė gulintį F. J.. F. J. buvo sąmoningas, šaukė, kad jam skauda koją, kad jį užpuolė. Iš kalbos buvo galima suprasti, kad jis neblaivus. Matė, kaip lauke buvusi F. J. mama, kuri jam žinoma iš matymo, priėjusi prie sūnaus, iš jo kelnių kišenės ištraukė, kaip jam pasirodė, raktus ir daiktą, panašų į piniginę. Mama piniginės atidariusi nebuvo, tik paėmė ir įsidėjo į kišenę. Jo (liudytojo) žmona įvykį stebėjo anksčiau, todėl galėjo daugiau matyti. Tarp žmonių, buvusių prie nukentėjusiojo, kaltinamųjų nematė. Po šio įvykio su M. L. ir D. M. ne kartą bendravo telefonu, tačiau apie įvykį nekalbėjo. Praėjus maždaug dviem mėnesiams po įvykio matė F. J. einantį į parduotuvę, jis vaikščiojo normaliai, be ramentų ar lazdos. Yra matęs nukentėjusįjį ir bėgantį.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. Š. parodė, kad kaltinamuosius M. L. ir D. M. bei nukentėjusįjį F. J. pažįsta kaip savo kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). F. J. gyvena tame pačiame bendrabutyje, kaip ir ji (ji gyvena 1-ame aukšte, o F. J. – 2-ame). Artimiau bendrauja su M. L. mama, kadangi padėdavo jai prižiūrėti anūkus, nukentėjusiojo mamą taip pat pažįsta. Įvykio datos neprisimena, buvo šilta. Tą dieną ji ėjo į parduotuvę ir pamatė viduryje kelio gulintį F. J.. Jis gulėjo ant pilvo, buvo sąmoningas, stipriai neblaivus, nedejavo. Priėjusi prie jo paklausė, kas atsitiko ir ar nereikia padėti atsikelti, tačiau jis nieko nesakė, tik pasisukęs šonu parodė delnus, kurie buvo nubrozdinti. F. J. vilkėjo šortus, kitur sužalojimų nesimatė, veidas kruvinas taip pat nebuvo. Jai būnant prie F. J., pradėjo rinktis kiti žmonės, kaltinamųjų tarp jų nebuvo, nepažįstamas vyriškis iškvietė pagalbą. Matė, kaip prie F. J. priėjo jo mama ir jam kažką sakė, tačiau įdėmiau jos veiksmų nestebėjo. Ji (liudytoja) dar keletą minučių pabuvo ir išėjo, atvykstančių policijos pareigūnų ir medikų nebematė. Po įvykio nukentėjusįjį matė beveik kiekvieną dieną, jo lankyti ateidavo mama ir tuometinė draugė. Apie pusę metų jis vaikščiojo su ramentais, ne visada būdavo blaivus. Matydavo jį su mama einantį į autobusų stotelę, yra mačiusi jį ir bėgantį. Jai sakė, jog tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo. Su niekuo apie įvykį nekalbėjo, tačiau F. J. jos neseniai prašė nevykti į teismą liudyti. Liudyti teisme jos paprašė M. L. mama, sakė papasakoti, ką ji matė.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja policijos pareigūnė R. B. parodė, kad įvykio metu dirbo su kolega D. P.. Įvykis nebuvo išskirtinis, pranešėjo nepamena, prisimena tik, kad ilgai laukė greitosios medicinos pagalbos bei kad kalbėjo su ant žemės gulėjusiu nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, gulėjo, o ar bandė keltis, nepamena. Asmuo jai sakė, kad jį spardė ir ant jo šokinėjo. Nepamena, kad nukentėjusysis būtų ką nors minėjęs apie pagrobtus pinigus. Nepamena ten buvusių moterų, kadangi praėjo daug laiko. Kad kokia nors moteris jiems (policijos pareigūnams) būtų rodžiusi ištrauktus raktus, taip pat nepamena. Negali pasakyti, ar prašė moters atnešti asmens dokumentą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas D. P. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, kieme ant žemės gulėjo vyras, šalia jo buvo moteris. Ar moteris prisistatė, nepamena. Taip pat neprisimena, apie ką su moterimi kalbėjo ir ar moteris ką nors turėjo rankoje. Nepamena, ar jie moters prašė kažką atnešti. Kiek pamena, jis ir kolegė bendravo su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis lyg ir minėjo, kad jį kažkas spardė, skundėsi nugaros skausmais. Kurį laiką reikėjo laukti greitosios medicinos pagalbos. Tarnybinis pranešimas surašytas iš karto po įvykio, todėl ten nurodytos aplinkybės yra teisingos. „Body“ kameras policijos pareigūnai privalo įsijungti iš karto atvykus į įvykio vietą. Jeigu asmuo prie savęs neturi asmens dokumento, dažniausiai užsirašomas vardas, pavardė ir patikrinama sistemoje.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas Gintautas Paulikas nurodė, kad viena iš priežasčių, nulėmusių potrauminės artrozės atsiradimą nukentėjusiajam, buvo režimo nesilaikymas. Medicininiuose dokumentuose yra įrašyta, kad pacientas nesilaikė režimo, nevykdė personalo nurodymų, vaikščiojo rūkyti, mynė operuotą koją, su galimomis komplikacijomis ir pasekmėmis buvo supažindintas. 2021-04-27 pacientas atsisakė tolimesnio stacionarinio gydymo, todėl buvo išrašytas, duotos rekomendacijos. Medicinos dokumentų išraše iš VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro užfiksuota, kad nuo 2021-06-08 iki 2021-11-18 F. J. gydėsi pas gydytoją S. R., vėl kreipėsi 2021-12-10, ligonis 2,5 mėn. nesirodė poliklinikoje, atleidimas nuo darbo nebuvo pratęstas. Paskirta reabilitacija, traumatologo konsultacija, 1 mėn. vėl nesilankė poliklinikoje. Gydymo sėkmė priklauso ir nuo paties paciento elgesio, ir nuo organizmo imuninio pajėgumo. Šiuo atveju pooperacinis gijimas nevyko sklandžiai, tai galėjo lemti abiejų paminėtų faktorių visuma. Klubo protezavimas buvo vienas iš gydymo etapų, kaip pasekmė, kadangi nesugijo kaulo lūžis (jis nesugijo galimai dėl komplekso paminėtų veiksnių). Gydymas buvo užbaigtas protezavus klubo sąnarį ir pagal 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles buvo nustatytas 15 proc. bendrojo darbingumo praradimas, tai laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvykio metu patirta trauma yra susijusi su pasekmėmis, t. y. prarastu darbingumu. Ši pasekmė nukentėjusiajam nustatyta visam likusiam gyvenimui. Gydymo eigą nustato traumatologai, kaulas buvo sintezuotas trimis sraigtais, tačiau jis nesugijo, todėl kad nebūtų sunkesnių pasekmių, pvz., osteomielito, kaulas buvo protezuotas. Kaulas nesugijo galimai ir dėl gydymo režimo nesilaikymo, tačiau pasakyti, ar laikantis režimo kaulas būtų visiškai sugijęs, taip pat negalima. Prarasto darbingumo lygis buvo nustatytas pagal klubo judesių funkciją po pilno gydymo užbaigimo (po klubo protezavimo). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba visai kitaip nustato netekto darbingumo lygį, pagal kitas metodikas, jie vertina ne vien tik traumą, bet ir visą žmogaus sveikatos būklę, turimas ligas, todėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos laikinai nustatytas darbingumo lygis negali būti tapatinamas su teismo medicinos nustatytu bendrojo darbingumo praradimu.
Iš 2021-04-25 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. balandžio 24 d. 19.25 val. policijos registruojamų įvykių registre buvo užregistruotas pranešimas apie tai, jog prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame pravažiavime sumuštas F. J., kuris nurodė, kad jį sumušė keli iš matymo pažįstami vaikinai. 22.30 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo gautas pranešimas, kad greitoji medicinos pagalba į ligoninę pristatė F. J., nustatyta diagnozė: dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis (1 t., b. l. 1).
Iš 2021-04-24 tyrėjo D. P. tarnybinio pranešimo dėl sužaloto asmens matyti, kad 2021 m. balandžio 24 d. 19.25 val. patruliuojant nustatytu maršrutu, iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), už prekybos centro „IKI“, kieme guli neblaivus 37 m. vyras kruvinomis rankomis, tvirtinantis, kad jį ką tik užpuolė su peiliu, sumušė rankomis, atėmė pinigus, kur užpuolikas, nežino. Pranešė praeivis, kuris pasitiks tarnybas. 19.28 val. atvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas L. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad eidamas namo, pastebėjo kieme ant kelio gulintį kruviną vyriškį, kuris jam pasakė, kad jį sumušė pažįstami. Nuėjus prie gulinčio vyriškio, nustatyta, kad tai F. J., gim. (duomenys neskelbtini). F. J. paaiškino, kad jam einant iš parduotuvės, paskui jį ėjo 8 iš matymo pažįstami asmenys, kurie prašė jo nupirkti butelį degtinės. Jam nesutikus, jie jį užpuolė ir sumušė. Vienas iš asmenų turėjo peilį, tačiau kuris, tiksliai nežino, jį mušė rankomis, kojomis, šokinėjo ant jo gulinčio. Buvo matyti F. J. kruvinas veidas ir rankos. F. J. nurodė, kad vienas iš asmenų buvo M., kurį žino iš matymo, jis gyvena (duomenys neskelbtini), 4-tame aukšte. F. J. taip pat nurodė, kad asmenys iš jo kišenės ištraukė apie 25 Eur, tačiau kuris tiksliai asmuo tai padarė, nematė. F. J. alkotesteriu nustatytas 3,47 prom. neblaivumas. Atvykusi GMP brigada F. J. išvežė į ligoninę. Įvykis filmuotas „Body“ kameromis (1 t., b. l. 33).
Iš 2021-11-18 – 11-19 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuoti vaizdo ir garso įrašai. Įrašų data 2021 m. balandžio 24 d., pradžia 19:28:41 val. Įrašuose užfiksuotas ant žemės, ant nugaros gulintis F. J., jis policijos pareigūnams nurodo, kad prieš pusvalandį jį šioje vietoje sumušė 8 asmenys. Matyti kruvinos vyro plaštakos bei lyg kraujo dėmė ties jo burna. F. J. sako negalintis pajudinti kojos, tikriausiai lūžo stuburas, jam šokinėjo ant galvos, nugaros, pilvo, visi jį spardė. Pareigūnui paklausus, dėl ko jį sumušė, F. J. atsako, kad dėl to, jog nenupirko degtinės, prašė jo duoti 10 Eur. Pareigūnei paklausus, ar jis pažįsta jį sumušusius asmenis, F. J. iš pradžių nurodo nenorintis sakyti, vėliau pasako, kad tai buvo M. ir jo „draugeliai“, jų vardų nežino, jų buvo 8. Moteris, prisistačiusi F. J. mama, nurodo, kad M. gyvena renovuotame name. F. J. į savo mamos klausimą, ar iš jo neatėmė telefono, atsako, kad ne, iš jo tik pinigus ištraukė. Pareigūnei paklausus, ar jis žino, kas ištraukė pinigus, jis atsako, kad negali pasakyti, nes nematė, jį spardė gulintį. Atvyksta greitoji medicinos pagalba ir F. J. išsiveža, prieš tai jo klausia, ką skauda, nukentėjusysis atsako, kad koją ir stuburą, nurodo, kad skauda būtent dešinę koją ties klubu, koja anksčiau buvo operuota. Įrašų pabaiga 19:51:55 val. (1 t., b. l. 37–38).
Iš 2021-04-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), F. J. sužalojimai. Matomas 2 aukštų mūrinis namas, prie rytinio/pietinio namo kampo, ant važiuojamosios kelio dalies, kuri eina palei rytinę namo sieną, ties kelio viduriu matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Ant pietinės namo sienos, kampe, matoma vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūrint F. J., ant jo veido, kairėje pusėje, prie burnos matyti raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo, taip pat ant vyriškio abiejų rankų plaštakų, pirštų ir riešų matyti raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (1 t., b. l. 48–56).
Iš 2021-04-27 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas. Įraše fiksuojama lauko erdvė, matyti keliukas, esantis tarp dviejų pastatų, kairėje pusėje už pastato matoma rampa, šalia pastato kairėje stovi automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 00:01 min. matyti iš kairės pusės ateinantis vyras, kaip ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, F. J., kuris rankose nešasi gėlių puokštę. Iš asmens eisenos, svirduliavimo matyti, kad asmuo galimai neblaivus. Asmuo pasuka į keliuką tarp dviejų pastatų, kai 00:06 min. nuo vaizdo įrašo pradžios pastebimas vyras Nr. 1, einantis link F. J.. Vyras Nr. 1 yra apie 180–190 cm ūgio, apie 30–35 m. amžiaus, tamsiai rudų plaukų, vilki tamsiai mėlynos spalvos žieminę striukę su pilkais motyvais, gobtuvas su pilkos spalvos kailiuku, pilkos spalvos sportines kelnes su „Adidas“ užrašu ties kairės kojos blauzda, avi sportinius juodos spalvos baltais padais „Nike“ batus, vyras rankose nelaiko jokių daiktų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, jog tai M. L.. Jis iškart prieina prie pat F. J., tuo pat metu, 00:10 min. kairėje pusėje, ties rampa, esančia už pastato, pastebimas vyras Nr. 2, kuris yra apie 175–180 cm ūgio, apie 30–35 m. amžiaus, tamsių trumpai kirptų plaukų, su trumpo kirpimo barzda, vilki juodos spalvos kelnes, juodos spalvos striukę su gobtuvu bei šviesiai žalios spalvos pamušalu, po striuke matyti tamsiai žalios spalvos megztinis, avi sportinius juodos spalvos baltais padais „Nike“ batus, jo rankose neužfiksuota jokių daiktų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, jog tai D. M.. Jis eina link vyro Nr. 1 (M. L.) ir F. J.. 00:12 min. matyti, kaip M. L. tikrina visas F. J. rūbų kišenes, tuo metu jie kažką kalbasi, patikrinęs striukės kišenes, M. L. ima tikrinti F. J. kelnių kišenes. Vaizdo įraše neužfiksuota, jog iš kišenių būtų kas nors ištraukta. 00:21 min. prie vyrų prieina vyras Nr. 2 (D. M.). 00:27 min. dešinėje pusėje matyti pro šalį praeinanti moteris, tuo metu 00:28 min. matyti, kaip F. J. nori pasitraukti nuo M. L. ir D. M. ir eiti atgal, tačiau M. L. to jam neleidžia, sugriebdamas už rankos prisitraukia prie savęs, bando kišti ranką į jo galinę dešinę kelnių kišenę, F. J. neleidžia, pasisuka. Viską stebi šalia stovėdamas D. M.. 00:37 min. M. L. dešine ranka trenkia F. J. į kairę veido pusę, 00:39 min. F. J. bando bėgti nuo M. L. ir D. M. link kairės pusės, 00:39 min. D. M. pakiša koją F. J. po kojomis, ir 00:40 min. F. J. visu kūnu krenta ant žemės ir jo nebesimato vaizdo kameros stebėjimo zonoje. M. L. nueina link F. J., vietos, kur šis griuvo, ir taip pat dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. D. M. dar matomas vaizdo kameros stebėjimo zonoje kelias sekundes, jis stovi pasirėmęs rankomis į kelius, po to nueina link tos pusės, kur anksčiau griuvo F. J. ir nuėjo M. L., ir jo taip pat nebesimato. Kas vyksta toje vieta, kur griuvo F. J. ir nuėjo M. L., po to ir D. M., vaizdo įraše neužfiksuota, nes vieta nepatenka į vaizdo kameros stebėjimo zoną (1 t., b. l. 61–62).
Iš 2021-05-04 tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo nustatymo matyti, kad peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameros įrašą, atpažinti asmenys, sumušę F. J.. Nustatyta, kad tai M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. M. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68).
Iš 2021-05-04 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės raštu Nr. (1.23)-M1-172 pateiktų medicininių dokumentų kopijų matyti, kad 2021-04-24 20.11 val. greitosios medicinos pagalbos pristatytam F. J. diagnozuotas šlaunikaulio subkapitalinės dalies lūžis, jis paguldytas į Ortopedijos ir traumatologijos skyrių, išrašytas 2021-04-27 (1 t., b. l. 74–79).
Iš 2021-05-18 specialisto išvados Nr. G 583/2021 (03) matyti, kad F. J. padarytas dešinio šlaunikaulio subkapitalinės dalies įkaltinis skeveldrinis lūžis su kampiniu poslinkiu lateralyn (į šoną). Sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu paveikus šlaunies viršutinę dalį. Šlaunikaulio kaklo lūžis daugiausia pasitaiko griūnant ant šono, kai sutrenkiama šlaunies didžiojo gūbrio sritis. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2021-04-24 19.41 val., tai neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto sritis. Šlaunikaulio kaklo lūžimas sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl F. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2021-04-24 VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje F. J. alkotesteriu nustatytas 3,03 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 83–84).
Iš 2022-01-06 papildomos specialisto išvados Nr. pG 24/2022 (03) matyti, kad pagal papildomai pateiktus medicininius dokumentus nustatyta, jog F. J. padarytas dešinio šlaunikaulio subkapitalinės dalies įkaltinis skeveldrinis lūžis su kampinius poslinkiu lateralyn (į šoną) sveikatą sutrikdė ilgalaikiai – ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 118–119).
Iš 2021-04-27 tarnybinio pranešimo dėl įvykio matyti, kad 2021-04-27 iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), pas pranešėją bute šiuo metu yra ieškomas vyras, kuris prieš savaitę (duomenys neskelbtini) sumušė kitą žmogų. Atvykus nurodytu adresu, duris atidarė moteris, namuose taip pat buvo vyriškis, kaip nustatyta, A. M., kuris nurodė, kad tai jis skambino policijai, norėdamas pranešti, kad šeštadienį (duomenys neskelbtini) užpuolė žmogų ir sumušė jį lazda. A. M. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,78 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 135).
Iš 2021-05-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad F. J. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino M. L. kaip M., kuris ištraukė iš kišenės pinigus, jį spardė, smogė kumščiu į galvą. Jį atpažino iš veido bruožų (1 t., b. l. 156–159).
Iš 2021-05-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad F. J. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino D. M. kaip D., kuris jam pakišo koją, smogė į veidą bei spardė. Jį atpažino iš veido bruožų (1 t., b. l. 160–163).
Iš 2021-05-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad F. J. atpažino A. M. kaip asmenį, buvusį įvykio vietoje, bet nurodė nematęs, ar A. M. jį mušė (1 t., b. l. 164–167).
Iš ekspertizės akto Nr. EG 262/2023 (03) matyti, kad jame konstatuota, jog pagal papildomai pateiktus medicininius dokumentus F. J., kaip gydymo eiga dėl potrauminės artrozės, 2022-08-10 buvo protezuotas dešinysis klubas, po to pravedus medikamentinį gydymą, 2023-04-11 (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ gydytojo traumatologo T. A. nustatyti šie apžiūros rezultatai: „dešinio klubo judesiai nežymiai riboti, skausmingumas nežymus“, „rentgenologiškai – dešinio klubo endoprotezas, padėtis gera“. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelė“ 86.1 punktu, nežymiai riboti klubo sąnario judesiai sukelia 15 procentų bendrojo darbingumo praradimą, tai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.2 punktu, yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis specialisto išvados Nr. G 583/2021 (03) duomenimis bei anksčiau išdėstytais duomenimis, F. J. yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tiek pagal sveikatos sutrikdymo trukmę (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), tiek ir pagal sužalojimo padarymo pasekmes, sukėlusias 15 procentų bendrojo darbingumo praradimą (4 t., b. l. 46–49).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs jų visumą, konstatuoja, kad M. L. ir D. M. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Nors teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo priėmęs nutartį pranešti proceso dalyviams, kad kaltinime nurodytos M. L. ir D. M. veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis ir kaltinime nurodyta jų veika gali būti perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaltinamieji M. L. ir D. M. pripažino pavartoję fizinį smurtą nukentėjusiojo F. J. atžvilgiu, tačiau neigė pagrobę jam priklausantį turtą – pinigus, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad visgi kaltinamieji įvykdė plėšimą – panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Būtent iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamųjų kaltę jiems inkriminuojamo nusikaltimo padarymu patvirtinančios išvados. Nors nukentėjusiojo F. J. parodymai viso proceso metu ir nebuvo nuoseklūs dėl jo užpuolimo ir sumušimo aplinkybių (iš pradžių jis nurodė, kad buvo užpultas ir sumuštas 8 asmenų, jie mušė, spardė jį gulintį į įvairias kūno vietas), tačiau nuo pat pradžių jis tvirtino, kad įvykio metu užpuolikai pagrobė jo pinigus. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai iš budėtojo buvo gavę pranešimą, kad guli neblaivus vyras, sako, kad jį užpuolė su peiliu, sumušė, atėmė pinigus, pranešė praeivis, kuris pasitiks tarnybas (kaip nustatyta, L. A.) (tai fiksuota 2021-04-24 tyrėjo D. P. tarnybiniame pranešime). Šiame tarnybiniame pranešime taipogi fiksuota, kad F. J. taip pat nurodė, kad asmenys iš jo kišenės ištraukė apie 25 Eur, tačiau kuris tiksliai asmuo tai padarė, nematė. Peržiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus, matyti, kad juose užfiksuota, jog F. J. į savo mamos klausimą, ar iš jo neatėmė telefono, atsako, kad ne, iš jo tik pinigus ištraukė. Policijos pareigūnei paklausus, ar jis žino, kas ištraukė pinigus, jis atsako, kad negali pasakyti, nes nematė, jį spardė gulintį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame vaizdo stebėjimo kameros įraše užfiksuota, kaip prie iš parduotuvės grįžtančio nukentėjusiojo F. J. priėjęs M. L. tikrina visas jo rūbų kišenes, patikrinęs striukės kišenes, M. L. ima tikrinti F. J. kelnių kišenes, F. J. nori pasitraukti nuo M. L. ir D. M. ir eiti atgal, tačiau M. L. to jam neleidžia, sugriebdamas už rankos prisitraukia prie savęs, bando kišti ranką į jo galinę dešinę kelnių kišenę, F. J. neleidžia, pasisuka. M. L. dešine ranka trenkia F. J. į kairę veido pusę. Viską stebi šalia stovėdamas D. M., po to bandančiam bėgti F. J. pakiša koją, šis visu kūnu krenta ant žemės ir jo nebesimato vaizdo kameros stebėjimo zonoje. M. L. nueina link F. J., vietos, kur šis griuvo, ir taip pat dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. D. M. po to kurio laiko irgi nueina link tos pusės, kur griuvo F. J. ir nuėjo M. L., ir jo taip pat nebesimato. Pirmosios apklausos metu 2021-05-11 F. J. nurodė, kad išėjus iš parduotuvės prie jo priėjo pažįstami M. ir D., pareikalavo pinigų alkoholiui, jis nedavė, norėjo bėgti, jam kišo į kišenę ranką, norėjo ištraukti pinigus, jis bėgo, D. pakišo koją, jis nugriuvo ant žemės. Kai gulėjo ant žemės, M. jam iš kišenės ištraukė 17 Eur – visus pinigus, kuriuos tuo metu turėjo. Ištraukę pinigus, M. ir D. pabėgo. 2021-05-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu F. J. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino M. L. kaip M., kuris ištraukė iš kišenės pinigus, jį spardė, smogė kumščiu į galvą, o D. M. atpažino kaip D., kuris jam pakišo koją, smogė į veidą bei spardė. Papildomai apklaustas 2021-09-27 nukentėjusysis nurodė, kad viso įvykio aplinkybių nuosekliai neprisimena, prisimena, kad prie jo priėjo M. L. ir D. M., M. L. prašė pinigų alkoholiui, jis (nukentėjusysis) atsakė, kad neduos, tada M. L. aptikrino jo kišenes bei trenkė jam ranka veidą, jis bandė bėgti, D. M. pakišo jam koją, jis pargriuvo ant žemės, M. L. ir D. M. pripuolė prie jo, jis užsidengė veidą, juto smūgius, jie tikriausiai jį spardė, kažkuris iš jų iš dešinės galinės kelnių kišenės ištraukė ten buvusius 17 Eur – visus pinigus, kuriuos tuo metu turėjo, pasiėmę pinigus M. L. ir D. M. pabėgo. 2022-03-10 papildomai apklaustas dar kartą F. J. parodė, kad pinigai, kuriuos pagrobė M. L. ir D. M., buvo dešinėje kelnių kišenėje, jie buvo ne piniginėje, o palaidi. Jis piniginės nesinešioja, jam nepatinka. Kai buvo parduotuvėje, M. L. ir D. M. matė, kad jis turi pinigų, matė, kur juos įsidėjo, kai pirko gėlių. Apklaustas teisme nukentėjusysis F. J. taipogi tvirtino, kad jam einant iš parduotuvės, prie jo priėjo M. L. ir D. M., M. L. pradėjo jo prašyti nupirkti degtinės, jam atsisakius, M. L. pradėjo kišti rankas į jo (F. J.) kelnių galinę dešinę kišenę, nes tikriausiai matė, kad į ją parduotuvėje jis įsidėjo grąžą. Jis M. L. ranką greitai ištraukė, todėl pastarasis nespėjo nieko paimti. Tada M. L. trenkė delnu jam per veidą, jis (F. J.) pradėjo bėgti, D. M. pakišo jam koją, dėl to jis kniūbsčias krito ant žemės, nusibrozdino rankas ir tik spėjo užsidengti veidą, kai pajuto smūgius į visas kūno vietas. Gulėdamas užsidengęs galvą pajuto, kaip kažkuris kaltinamasis (negali nurodyti kuris, nes buvo užsidengęs ir nematė) iš jo kelnių galinės dešinės kišenės ištraukė ten buvusius 17 Eur. Tikrino tik vieną kišenę, nes jie (kaltinamieji) žinojo, kur yra pinigai. Piniginę jis visada laiko kairėje kelnių kišenėje, bet pinigų į ją nededa. Įvykio metu piniginės neturėjo, 17 Eur (10 Eur ir 5 Eur buvo popierinėmis kupiūromis, o likę metaliniai) laikė dešinėje kelnių kišenėje. Nukentėjusiojo parodymus dėl pinigų pagrobimo patvirtina ir liudytojų parodymai. Apklaustas teisme liudytojas L. A., kuris, kaip matyti iš bylos aplinkybių, prie ant žemės gulinčio nukentėjusiojo priėjo pirmasis (tik vėliau atėjo jo motina, atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba) ir nepažįsta nei nukentėjusiojo, nei kaltinamųjų, nurodė, kad nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė ir pavogė piniginę. Iš 2021-04-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-04-27 buvo susisiekta telefonu su liudytoja V. K. ir atlikta jos apklausa telefonu, apklausos metu ji nurodė, kad 2021-04-24 jos sūnus F. J. išėjo iš namų į parduotuvę, apie 19 val. ji sulaukė skambučio iš sūnaus, jis nurodė, kad jį užpuolė ir sumušė, jis guli tarp (duomenys neskelbtini) 56 ir 54 namų. Ji nuėjo į nurodytą vietą, kur pamatė ant žemės gulintį sumuštą savo sūnų. Sūnus pasakė, kad jį užpuolė ir sumušė iš matymo pažįstami vietiniai asmenys, tarp jų paminėjo M., sūnus nurodė, kad M. jam trenkė, dar paminėjo, kad iš jo kišenės ištraukė pinigų, tačiau kokia tai buvo suma, nurodyti negali (1 t., b. l. 183). 2021-10-01 kaip liudytoja apklausta V. K. parodė, kad 2021-04-24 vakare jai paskambino sūnus F. J., pasakė, kad jį sumušė, paprašė jos ateiti. Ji atėjusi pamatė sūnų, gulintį prie rampos ant asfalto, netoliese stovėjo nepažįstamas vaikinas, jis kvietė greitąją ir policiją. Ji sūnaus paklausė, kas atsitiko, šis nurodė, kad jį užpuolė M. ir D., jie apieškojo kišenes, išmušė iš kojų, apkraustė kišenes ir paėmė apie 20 Eur, tiek tuo metu turėjo sūnus. Teisme apklausta liudytoja V. K. taipogi nurodė, kad kai atėjo į įvykio vietą po sūnaus skambučio, sūnus jai sakė, kad jį sumušė, nes jiems reikėjo pinigų. Tą dieną sūnus turėjo 20 Eur ir ėjo į parduotuvę nupirkti gėlių draugei, nupirko gėlių, jos kainavo nebrangiai. Po užpuolimo kišenėse neliko jokių pinigų. Taigi, įvertinęs aptartus nukentėjusiojo parodymus dėl pinigų pagrobimo, juos patvirtinančius liudytojų parodymus, taipogi vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įraše, policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas aplinkybes, kurios iš esmės irgi patvirtina nukentėjusiojo parodymus, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad M. L. ir D. M. ne tik pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį F. J., bet ir iš jo pagrobė pinigus, smurtas buvo pavartotas kaip priemonė pagrobti nukentėjusiojo F. J. turtą, todėl jų veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. M. L. ir D. M. veikė sutartinai, jų veiksmus jungė tyčia, jie sujungė savo pastangas ir siekė realizuoti jų bendrą nusikalstamą sumanymą, tiesiogiai bendrais veiksmais dalyvavo vykdydami nusikalstamos veikos objektyviąją pusę. D. M. parodymai, kad jis įvykio dieną įvykio vietoje kalbėjo telefonu, matė M. L. kalbantį su F. J., M. L. F. J. per veidą netrenkė, neatrodė, kad jie būtų kalbėjęsi piktai, jis (D. M.) nusisuko ir toliau kalbėjo telefonu, kai staiga pamatė link jo atbėgantį agresyviai nusiteikusį F. J., be to, jam pasirodė, kad kažkas sušuko „stok“, todėl jis (D. M.), pamanęs, kad F. J. kažką pavogė, truputį jį prisivijęs, pakišo koją, taip bandydamas jį sulaikyti, paneigiami vaizdo stebėjimo kameros įraše užfiksuotomis aplinkybėmis. Iš jų, kaip minėta, matyti, kad D. M. stovėjo visai šalia M. L. ir F. J. ir stebėjo, kaip M. L. tikrino F. J. rūbų kišenes, neleido F. J. pasitraukti iš įvykio vietos sugriebdamas už rankos ir prisitraukdamas prie savęs, bandė kišti ranką į nukentėjusiojo galinę dešinę kelnių kišenę, šiam neleidus, trenkė ranka per veidą, tada bandančiam pasišalinti F. J. (vaizdo įrašas patvirtina, kad jis buvo sutrikęs, išsigandęs, tikrai nenusiteikęs agresyviai) D. M. pakišo koją, dėl to F. J. pargriuvus ir M. L. nuėjus link F. J. griuvimo vietos, D. M. po kurio laiko irgi nuėjo link tos pusės, kur griuvo F. J. ir nuėjo M. L.. Visa tai patvirtina, kad nors D. M. ir netikrino nukentėjusiojo rūbų kišenių, tačiau konkliudentiniais veiksmais (viską stebėdamas ir nesiimdamas priemonių nutraukti M. L. veiksmus) pritarė M. L. veikai, paskui ir savo smurtiniais veiksmais (pakišdamas nukentėjusiajam koją ir jį pargriaudamas) įsitraukė į vykdomą nusikalstamą veiką ir bendrais veiksmais su M. L. įvykdė plėšimą.
Byloje iškelta versija, kad galbūt nukentėjusiojo F. J. mama V. K. iškraustė jo rūbų kišenes ir paėmė ten buvusius pinigus, o ne kaltinamieji, taip paneigiama byloje surinktos ir ištirtos įrodomosios medžiagos visuma. Kaip jau minėta, dar V. K. neatėjus į įvykio vietą, liudytojas L. A., nesusijęs jokiais ryšiais nei su nukentėjusiuoju, nei su kaltinamaisiais, nei vieno iš minėtų asmenų nepažįstantis, pirmas pamatęs ant žemės gulintį sužalotą nukentėjusįjį ir paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu, nurodė, kad guli neblaivus vyras, sako, kad jį užpuolė su peiliu, sumušė, atėmė pinigus. Taigi nukentėjusysis apie pagrobtus pinigus nurodė anksčiau nei į įvykio vietą atėjo jo mama V. K.. Apklaustas teisme L. A. parodė, kad nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė ir pavogė piniginę, jis kalbėjo nerišliai, atrodė neblaivus. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad V. K. atėjo į įvykio vietą po L. A.. 2021-04-24 iš karto po įvykio apklaustas L. A. nurodė, kad tuo metu, kai jis priėjo prie ant žemės gulinčio nukentėjusiojo, šalia jokių kitų asmenų nebuvo, tik vėliau priėjo moteris, prisistačiusi nukentėjusiojo mama, ir pradėjo lįsti į vyriškio striukės kišenę, ištraukusi kažkokį nedidelį daiktą iš jo kišenės, iškart nuėjo į (duomenys neskelbtini) 54 namą ir po kelių min. grįžo. Teisme apklaustas šis liudytojas patvirtino, kad vėliau į įvykio vietą atėjo moteris, kuri prisistatė nukentėjusiojo mama, ji nukentėjusįjį apčiupinėjo (patikrino visas kišenes, taip pat ir vidines), tačiau jis (liudytojas) negali kategoriškai tvirtinti, kad ji kažką paėmė, gal jis tuo metu kaip tik kalbėjo telefonu, paskambinęs 112. Ji kažkur nuėjo, paskui grįžo ir visą laiką buvo įvykio vietoje, nieko nesakė. Pati V. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai pagal sūnaus skambutį atėjus į įvykio vietą, nepažįstamas netoliese stovėjęs vaikinas kvietė greitąją pagalbą ir policiją, ji tuo tarpu paėmė iš sūnaus kišenės raktus. Apklausta teisme V. K. patvirtino, kad atėjusi į įvykio vietą pamatė stovintį nepažįstamą vyriškį, kuris pasakė, kad iškvietė greitąją, daugiau asmenų, tarp jų ir kaltinamųjų, aplinkui nebuvo, sūnaus paklausus, ar turi telefoną ir savo buto raktus, jis atsakė, kad nežino, liepė pažiūrėti jo kišenėje. Ji kišenėje rado sūnaus buto raktus ir paėmė. Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-21 apklausta kaip liudytoja M. M. nurodė mačiusi, kad F. J. nugriuvus, M. L. ir D. M. pasišalino, jie prie F. J. net nebuvo priėję, nebent ji to nematė, nes tuo momentu galėjo būti nuėjusi pakviesti savo vyrą pasižiūrėti, po to matė, kad kažkoks žmogus iškvietė greitąją bei atėjo F. mama, kuri apžiūrėjo ir iškraustė jo kišenes, tikrai matė, kad mama iš F. kišenės paėmė piniginę ir įsidėjo sau į kišenę; nors matė, kad viską pasiėmė F. motina, nenorėjo kištis, todėl to nesakė policijai. Apklausta teisme M. M. tvirtino, kad F. J. nukritus, kaltinamieji prie jo priėję nebuvo, jie apsisuko ir nuėjo, tačiau neatmeta galimybės, kad to (kaltinamųjų priėjimo prie nukentėjusiojo) galėjo ir nematyti, nes, kiek pamena, nubėgo į kitą kambarį pakviesti savo vyro, kad ir jis ateitų pažiūrėti. Galimai išgirdusi triukšmą, prie F. J. atėjo jo mama, ji tuoj pat apieškojo jo kišenes ir iš striukės vidinės kišenės ištraukė piniginę. Piniginę buvo atvėrusi, joje buvo matyti dvi popierinės kupiūros. Kad tai buvo piniginė, ji (liudytoja) tikrai matė, kadangi pro jos langą viskas aiškiai matėsi (gyveno 2-ame aukšte). F. J. mama, ištraukusi pinigus iš piniginės, juos įsidėjo sau į kišenę, daugiau nieko nepaėmė, kažką F. J. pasakė ir išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-21 apklaustas kaip liudytojas G. M. nurodė, kad būdamas namuose išgirdo kažką šaukiant, išlindo į virtuvę parūkyti ir pro langą pamatė ant žemės gulintį kaimyną F. J., jis šaukė, priėjo kažkoks žmogus, sakė, kad iškvietė policiją, tada atėjo F. mama, apžiūrėjo jo kišenes, kažką ištraukė ir sau įsidėjo, nematė, ką. Tada atvažiavo policija, F. mama pradėjo šaukti, kad jos sūnų sumušė ir apvogė. Teisme apklaustas G. M. nurodė, kad vienu metu žmona jį pašaukė, jis atėjęs pro langą pamatė gulintį F. J.. F. J. buvo sąmoningas, šaukė, kad jam skauda koją, kad jį užpuolė. Matė, kaip lauke buvusi F. J. mama, priėjusi prie sūnaus, iš jo kelnių kišenės ištraukė, kaip jam pasirodė, raktus ir daiktą, panašų į piniginę. Mama piniginės atidariusi nebuvo, tik paėmė ir įsidėjo į kišenę. Teismas nesiremia liudytojų M. ir G. M. parodymais, kad neva F. J. mama pati paėmė iš jo pinigus, o ne kaltinamieji, nes jie prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, kad dar iki mamos atėjimo į įvykio vietą F. J. L. A. buvo nurodęs, kad jį sumušė ir pavogė iš jo pinigus. Nors, kaip matyti iš liudytojų L. A., M. ir G. M. parodymų, prie F. J. priėjusi jo mama ir patikrino jo rūbų kišenes, galimai kažką iš kišenės ir ištraukė, tačiau bylos medžiaga nenustatyta, jog tai buvo būtent pinigai, to nepatvirtina nei aptarti liudytojo L. A. parodymai (jis iš pradžių apklaustas nurodė, kad moteris iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukė kažkokį nedidelį daiktą (tai atitinka V. K. parodymus, kad ji iš sūnaus kišenės paėmė buto raktus), po to nurodė, kad ji nukentėjusįjį apčiupinėjo, visas jo kišenes, tačiau jis (liudytojas) negali kategoriškai tvirtinti, kad ji kažką paėmė), nei tarpusavyje nesutampantys liudytojų M. ir G. M., kurie, pagal jų pačių parodymus, būdami kartu matė įvykį pro buto langą, parodymai (iš pradžių M. M. nurodė, kad F. J. mama iš jo kišenės paėmė piniginę ir įsidėjo sau į kišenę, po to nurodė, kad F. J. mama piniginę buvo atvėrusi, joje buvo matyti dvi popierinės kupiūros, ištraukusi pinigus iš piniginės, juos įsidėjo sau į kišenę; o G. M. iš pradžių nurodė, kad F. mama apžiūrėjo jo kišenes, kažką ištraukė ir sau įsidėjo, tačiau jis nematė, ką, vėliau tvirtino, kad F. J. mama, priėjusi prie sūnaus, iš jo kelnių kišenės ištraukė, kaip jam pasirodė, raktus ir daiktą, panašų į piniginę, tačiau piniginės atidariusi nebuvo, tik paėmė ir įsidėjo į kišenę). Visų minėtų liudytojų parodymai nepaneigia nukentėjusiojo F. J. iš esmės nuoseklių parodymų viso proceso metu, kad kaltinamieji pinigus pagrobė jam nugriuvus iš jo kelnių galinės dešinės kišenės (pinigai buvo palaidi, ne piniginėje), jie žinojo, kur yra pinigai, nes matė parduotuvėje, kur jis įsidėjo grąžą, šiuos parodymus patvirtinančių vaizdo stebėjimo kameros įraše užfiksuotų aplinkybių, kad M. L. bandė kišti ranką būtent į F. J. kelnių galinę dešinę kišenę, tačiau šis pasisuko, neleido.
Kaltinamojo M. L. versijos, kad jis iš nukentėjusiojo F. J. tik atsiėmė šio pasisavintą cigarečių pakelį, nepatvirtina bylos medžiaga. Pagal M. L. parodymus jis, patikrinęs F. J. kišenes, neva iš F. J. kažkurio rūbo kišenės išsitraukė savo cigarečių pakelį, vieną cigaretę davė F. J., o pakelį įsikišo sau į kišenę, vienu momentu susinervinęs dėl paimtų cigarečių nestipriai trenkė delnu F. J. per veidą, tačiau jis nuo to smūgio nenugriuvo. Po to F. J. pradėjo eiti (ne bėgti), kai jis (M. L.) atsisuko, pamatė F. J. nugriuvusį. D. M., kuris jo ir F. J. pokalbio dėl cigarečių metu buvo atokiau, už namo kampo, pasakė, kad F. J. pakišo koją. Jis pats (M. L.) kojos pakišimo momento nematė. Tokie jo parodymai akivaizdžiai prieštarauja vaizdo stebėjimo kameros įraše užfiksuotoms aplinkybėms, iš kurių aiškiai matyti, kad M. L. tikrino F. J. rūbų kišenes, bet iš jų tuo metu nieko neištraukė, F. J. pasisuko, neleido. D. M. buvo šalia, kai M. L. tikrino nukentėjusiojo kišenes, M. L. aiškiai matė, kaip D. M. pakišo koją bandžiusiam iš įvykio vietos bėgti F. J. ir šis nugriuvo. Kita M. L. parodymų dalis, kaip ir D. M., kuri susijusi su tolimesne įvykių seka, kai nukentėjusysis ir abu kaltinamieji dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros zonos, taipogi paneigiama anksčiau aptartų įrodymų visuma. Apskritai, abiejų kaltinamųjų parodymai bylos įrodomosios medžiagos visumos kontekste vertintini kritiškai, kaip jų gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
Taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime nepagrįstai nurodyta aplinkybė, jog M. L. ir D. M. pagrobė svetimą turtą nukentėjusiajam atimdami galimybę priešintis. Tokios aplinkybės, kad nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis, teismas nenustatė, todėl ji šalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta, tačiau tai nekeičia kaltinamųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes fizinio smurto panaudojimas, kitoks galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimas grobiant svetimą turtą yra alternatyvūs požymiai ir pakanka įrodyti bent vieną iš jų, kad būtų pagrindas veiką kvalifikuoti pagal minėtą BK straipsnį. Kaip jau ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo, tai paprastai nesusiję su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu. To šiuo atveju nepagrindžia bylos medžiaga, ji pagrindžia tik tai, kad kaltinamieji pavartoję fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, taip sukeldami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė jam priklausantį turtą.
Kaltinamųjų M. L. ir D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, nusikalto būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamųjų M. L. ir D. M. padaryta nusikalstama veika yra tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), ji nukreipta į kito asmens nuosavybę, papildomas objektas yra kito žmogaus sveikata, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamieji buvo aktyvūs bendravykdžiai, padarytos žalos neatlygino, kritiškai savo veiksmų nevertino. Kaltinamasis M. L. daug kartų teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), ne kartą baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tarp jų ir už smulkias vagystes, jam paskirtų baudų nemoka, nedirba, šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę. Kaltinamasis D. M. taip pat yra keletą kartų teistas, be kita ko, ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio nusižengimus, šiuo metu atlieka anksčiau paskirtą laisvės apribojimo bausmę, dirba. Įvertinęs visa tai, tiek padarytą nusikaltimą, tiek kaltinamųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, nustatytas kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas jos vidurkis. Kadangi M. L. nusikalstamą veiką padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiais ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, priėmimo, jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartimi nustatyta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartį. D. M. nusikalstamą veiką padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. baudžiamąjį įsakymą, ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. vasario 8 d.
Kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina, kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.
Nukentėjusysis F. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 28–39, 48–50). Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindžia tuo, kad kaltinamieji jį spardė į įvairias kūno vietas, ant jo šokinėjo, jie savo smurtiniais veiksmais plėšimo metu jam padarė dešinio šlaunikaulio subkapitalinės dalies įkaltinį skeveldrinį lūžį su kampiniu poslinkiu lateralyn (į šoną), tai sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, jam buvo atlikta operacija, 2022 m. vasaros pabaigoje numatyta dar viena operacija, jis patyrė ir iki šiol patiria skausmą, nuo 2022-05-10 iki 2023-05-09 jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, po įvykio jis juda tik naudodamasis lazdomis. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jis, būdamas jauno amžiaus, liko be galimybės dirbti ir užsidirbti. Jis taip pat turi teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, bet dėl šio įvykio to nebegalės daryti, nes nebegalės dirbti. Jam nėra galimybės įrodyti netektų pajamų dydžio, nes įvykio metu jis nedirbo, o tik ketino vykti į užsienį uždarbiauti. Jis taip pat nerinko čekių, kiek išleido gydymui. Prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas apimtų patirtą skausmą, galimybės dirbti ir gauti pajamas netekimą, judėjimo ir galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą apribojimą. Teisminio nagrinėjimo metu F. J. papildomai paaiškino, kad dėl šio įvykio patyrė daug nepatogumų. Jam buvo atliekama operacija (kaulas tvirtinamas varžtais), ligoninėje išbuvo savaitę, vėliau gydėsi namuose. Vartojo vaistus nuo skausmo ir vitaminus organizmui stiprinti. Namuose išbuvo 4–5 mėnesius, negalėjo vaikščioti, naudotis vonia ar nueiti į tualetą, nuo gulėjimo atsirado pragulos. Apsitarnavimui jam buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, todėl iš pradžių juo rūpinosi draugė, vėliau mama. 2022 m. rugpjūčio mėnesį jam bus atliekama dar viena operacija, nes kaulas blogai sugijo, todėl dabar bus dedamas kaulo implantas. Po šios operacijos 2 metus negalės vaikščioti. Iki įvykio jokios judėjimo negalios neturėjo. Prieš 15 metų (duomenys neskelbtini) buvo patyręs pėdos traumą, tačiau pėda jau buvo visiškai sugijusi. Įvykio metu vykdė individualią veiklą, susijusią su statybomis, tačiau po patirtos traumos nebegali dirbti, nebeturi pajamų, nebegali mokėti mokesčių už butą, išlaikymo vaikui, gyvena iš mamos pensijos ir gaunamos 200 Eur neįgalumo pašalpos. Dėl mokesčių nemokėjimo susidarė skola, ją dabar išieško antstoliai. Nedarbingumo išmokų negavo, nes uždarė individualią veiklą, kadangi ketino vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Dėl patirtos traumos jį paliko draugė, įklimpo į skolas, todėl teko lankytis pas psichiatrą, vartoti migdomuosius ir antidepresantus, kildavo įvairiausių minčių, nebežinojo, kaip reikės gyventi. Nukentėjusiojo mama V. K. parodė, kad išleistas iš ligoninės F. J. gyveno savo bute (jo butas yra šalia jos, už sienos, jų bendras koridorius, tai bendrabutis). Ji juo rūpinosi, gamino valgyti, plovė grindis, kai reikėdavo, apmaudavo kojines, nes sūnus nepasilenkdavo. Grįžęs iš ligoninės sūnus judėti po kambarius galėjo tik su ramentais, prausdavosi dubenyje, kurį ji atnešdavo, nes į vonią įlipti negalėjo apie pusę metų. Į tualetą nevaikščiodavo, namuose naudojosi kibiru. Vėliau jau su ramentais ir į parduotuvę ėjo. Ji iš savo pensijos pirkdavo maistą, vaistus nuo skausmo, vitaminus, bet neišleido didelių pinigų sumų. Sūnaus komunalinių mokesčių nemokėjo, nes neišgali iš pensijos, todėl susidarė skola ir toliau auga. Anksčiau F. J. teikė savo sūnui išlaikymą, bet po įvykio nebeteikia, nes nebeturi iš ko, skolas išieško antstoliai. Dabar sūnus nedirba, apsitarnauja pats, kartais pavaikšto ir be ramentų. Po įvykio jam buvo labai blogai psichologiškai, dažnai nervindavosi, išsiskyrė su drauge. Jis iki įvykio traumų neturėjo, vaikščiojo normaliai, planavo išvažiuoti dirbti į užsienį. Jis anksčiau nedirbo, turėjo individualią veiklą, tačiau ja neužsiėmė. Buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo bedarbio pašalpą, kartais neoficialiai uždarbiaudavo prie statybų.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad šiuo atveju neturtinė žala kilo dėl tyčinių smurtinių kaltinamųjų M. L. ir D. M. veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiojo sveikatą – pakišus jam koją ir pargriovus ant gatvės grindinio ir dėl to nukentėjusiajam patyrus traumą. Nors nukentėjusysis tvirtino, kad kaltinamieji jį spardė į įvairias kūno vietas, ant jo šokinėjo, nuo spyrių visas kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis, tačiau to nepatvirtina bylos medžiagoje surinkti duomenys, 2021-05-18 specialisto išvadoje Nr. G 583/2021 konstatuota, kad F. J. padarytas dešinio šlaunikaulio subkapitalinės dalies įkaltinis skeveldrinis lūžis su kampiniu poslinkiu lateralyn (į šoną). Sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu paveikus šlaunies viršutinę dalį. Šlaunikaulio kaklo lūžis daugiausia pasitaiko griūnant ant šono, kai sutrenkiama šlaunies didžiojo gūbrio sritis. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto sritis. Šlaunikaulio kaklo lūžimas sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl F. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančių duomenų (iš specialisto išvadų, ekspertizės akto tiriamųjų dalių, medicininių dokumentų išrašų) matyti, kad ligoninėje nukentėjusiajam buvo diagnozuotas subkapitalinis dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis, jis buvo paguldytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyrių operaciniam gydymui, ten buvo gydytas nuo 2021-04-24 iki 2021-04-27, 2021-04-25 buvo operuotas, atlikta dešinio šlaunikaulio kaklo lūžio osteosintezė 3 sraigtais, 2021-04-27 išrašytas iš ligoninės jam pačiam atsisakius tolimesnio stacionarinio gydymo, rekomenduota neminti dešinės kojos, vaikščioti su ramentais, konsultuotis pas traumatologą poliklinikoje. Po to F. J. ne kartą kreipėsi į medikus dėl stiprių klubo skausmų, skausmo dešinėje kojoje (1 t., b. l. 100, 107–111; 4 t., b. l. 15). 2022-05-06 jis buvo nusiųstas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, nuo 2022-05-10 iki 2023-05-09 (terminuotai) jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Iš medicininių dokumentų matyti, kad F. J. buvo nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo lūžio nesugijimas, implantų migracija, vargino klubo skausmas, sutrikusi kojos atraminė funkcija, skausmas progresavo, jis buvo įtrauktas į VLK eilę klubo sąnariui skirti, sąnarys buvo paskirtas. Ligonis vaikščiojo su ramentais, judesiai per dešinį klubo sąnarį labai riboti, skausmingi (3 t., b. l. 38, 171). Nukentėjusiajam buvo paskirta sraigtų šalinimo ir dešiniojo klubo sąnario totalinio endoprotezavimo operacija 2022-08-11. Jis nuo 2022-08-10 iki 2022-08-16 gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriuje, paskui nuo 2022-08-16 iki 2022-09-02 vyko stacionarinis reabilitacinis gydymas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta, kad gydymo eigoje pagerėjo bendra būklė, judėjimo ir apsitarnavimo funkcijos, padidėjo aktyvumas, fizinio krūvio tolerancija, sumažėjo dešinio klubo skausmai, palaisvėjo dešinės kojos judesiai, padidėjo judesių per dešinį klubo sąnarį amplitudės. Laikinas nedarbingumas truko nuo 2022-08-16 iki 2022-10-04. 2023-04-11 apžiūros metu gydytojas traumatologas nustatė, kad nukentėjusiojo dešinio klubo judesiai nežymiai riboti, skausmingumas nežymus, dešinio klubo endoprotezo padėtis gera, rekomenduotos mankštos, reabilitacinis gydymas, neurologo konsultacija (3 t., b. l. 171–173; 4 t., b. l. 48). Ekspertizės akte Nr. EG 262/2023 (03) konstatuota, kad nežymiai riboti klubo sąnario judesiai sukelia 15 procentų bendrojo darbingumo praradimą. Remiantis specialisto išvados Nr. G 583/2021 (03) duomenimis bei anksčiau išdėstytais duomenimis, F. J. yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tiek pagal sveikatos sutrikdymo trukmę (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), tiek ir pagal sužalojimo padarymo pasekmes, sukėlusias 15 procentų bendrojo darbingumo praradimą. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiojo gydymas buvo užbaigtas protezavus klubo sąnarį. Įvykio metu patirta trauma yra susijusi su pasekmėmis, t. y. prarastu darbingumu. Ši pasekmė nukentėjusiajam nustatyta visam likusiam gyvenimui.
Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas neabejoja, kad dėl smurtinių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, šoką, išgąstį, buvo apribotos jo judėjimo galimybės, jis patyrė skausmą, nepatogumus buityje, kasdieniniame gyvenime, negalėjo pilnai pats apsitarnauti, jam buvo reikalinga kitų žmonių pagalba. Jam buvo atliktos dvi operacijos, jis gulėjo ligoninėje, antrosios operacijos metu buvo protezuotas dešinysis klubas, taikytas stacionarus reabilitacinis gydymas, jam nustatytas 15 procentų bendrojo darbingumo praradimas. Gydymo, kuris pasibaigė klubo sąnario protezavimu, eigoje nukentėjusysis turėjo lankytis pas gydytojus konsultacijose, vartoti jam išrašytus vaistus, visas gydymo procesas truko nuo 2021-04-24 iki 2022-10-04 (medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad iki nurodytos datos truko laikinasis nedarbingumas po išrašymo iš ligoninės po klubo sąnario protezavimo operacijos 2022-08-16). Kaltinamojo D. M. gynėjo teiginys, kad lūžusio kaulo nesugijimą ir antrosios operacijos (klubo sąnario protezavimo) būtinumą, dėl ko buvo netekta 15 procentų bendrojo darbingumo, nulėmė paties nukentėjusiojo veiksmai – gydymo režimo nesilaikymas, vertintinas kaip subjektyvūs pasamprotavimai, siekiant sušvelninti kaltinamųjų atsakomybę. Visų pirma, jei įvykio metu kaltinamasis D. M. nebūtų pakišęs kojos nukentėjusiajam, šis nebūtų griuvęs ir jam nebūtų lūžęs dešinysis šlaunikaulis. Taigi nukentėjusiojo patirtą traumą nulėmė būtent kaltinamųjų, veikusių bendrininkų grupe, veiksmai. O tai, kad lūžęs kaulas nesugijo po pirmosios operacijos, pasak teismo medicinos eksperto paaiškinimų, galėjo būti nulemta komplekso veiksnių – tiek ir paties nukentėjusiojo tinkamo gydymo režimo nesilaikymo, tiek ir jo organizmo imuninio pajėgumo, pasakyti, kad laikantis gydymo režimo kaulas būtų visiškai sugijęs, negalima. Taigi konstatuoti, kad lemiamas veiksnys buvo gydymo režimo nesilaikymas, teismas neturi pagrindo. Tačiau teismas atsižvelgia į paminėtą aplinkybę, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, įvertina tai, kad viena iš priežasčių, galėjusių nulemti potrauminės artrozės atsiradimą nukentėjusiajam (lūžusio kaulo nesugijimą), dėl ko prireikė klubo sąnario protezavimo, galėjo būti ir režimo nesilaikymas. Medicininiuose dokumentuose yra įrašyta, kad pacientas nesilaikė režimo, nevykdė personalo nurodymų, vaikščiojo rūkyti, mynė operuotą koją, 2021-04-27 pacientas atsisakė tolimesnio stacionarinio gydymo, todėl buvo išrašytas iš ligoninės. Taip pat matyti, kad nukentėjusysis ne visais atvejais nuvykdavo pas gydytojus pagal siuntimus. Nors F. J. nuo 2022-05-10 iki 2023-05-09 buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų ir teismo medicinos eksperto paaiškinimų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba netekto darbingumo lygį nustato pagal kitas metodikas, vertina ne vien tik traumą, bet ir visą žmogaus sveikatos būklę, turimas ligas (šiuo atveju buvo įvertintos visos F. J. diagnozuotos ligos), todėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos laikinai nustatytas darbingumo lygis negali būti tapatinamas su teismo medicinos nustatytu bendrojo darbingumo praradimu. Nevisiškai pagrįstas nukentėjusiojo teiginys, kad jis dėl įvykio metu patirtos traumos liko be galimybės dirbti ir užsidirbti, nes, turimais duomenimis, ir iki įvykio jis nedirbo, nevykdė individualios veiklos, nustatytas 15 procentų bendrojo darbingumo netekimas neatima galimybės nukentėjusiajam dirbti ir užsidirbti pinigų pragyvenimui. F. J. nurodytų ketinimų kažkur įsidarbinti ir kad to jis negalėjo padaryti dėl patirtų sužalojimų nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys, jis tokių duomenų teismui nepateikė. Teismo turimais duomenimis, nukentėjusysis ir iki įvykio turėjo įsiskolinimų, skolas išieškojo antstoliai, todėl teigti, kad skolos atsirado, nes dėl patirtos traumos įvykio metu nebegalėjo dirbti, nėra pagrindo.
Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamieji užpuolė nukentėjusįjį tiesiog gatvėje, grįžtantį iš parduotuvės, dar šviesiu paros metu, tai parodo kaltinamųjų įžūlumą, nesibaiminimą, kad jie gali būti užklupti darant nusikaltimą. Panaudoję smurtinius veiksmus, jie apiplėšė nukentėjusįjį, paliko jį gulintį sužalotą be pagalbos gatvėje ir iš įvykio vietos pasišalino, vengdami atsakomybės, savo kaltės nuoširdžiai nepripažino ir kritiškai nevertino savo veiksmų, stengėsi išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę. Atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes, į teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, įvertinęs ir tai, kad kaltinamieji yra darbingo amžiaus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų M. L. ir D. M. solidariai nukentėjusiojo F. J. naudai priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam šios veikos sukeltų padarinių.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1 974,35 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam F. J. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 125–127). Ieškinio reikalavimas atlyginti nurodytą turtinę žalą yra pagrįstas, įrodytas kaltinamųjų kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių bendrų kaltinamųjų veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamųjų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai iš kaltinamųjų M. L. ir D. M. solidariai priteistina 1 974,35 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamiesiems M. L. ir D. M. šioje byloje. Iš patikslintos 2024-01-16 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog už kaltinamajam M. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 656,67 Eur išlaidų. Iš patikslintos 2023-12-07 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog už kaltinamajam D. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 338,33 Eur išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamiesiems buvo paskirta teismo sprendimu, pripažinus gynėjų dalyvavimą būtinu, taip pat įvertinus kaltinamųjų turtinę padėtį (M. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi skolinių įsipareigojimų, abiem kaltinamiesiems šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės), taipogi tai, kad kaltinamieji savo veiksmais iš esmės nevilkino bylos nagrinėjimo, bylos nagrinėjimo trukmė iš esmės nepailgėjo dėl kaltinamųjų veiksmų, prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinami ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjų dalyvavimo, iš kaltinamųjų nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui taipogi pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam F. J. šioje baudžiamojoje byloje. Iš patikslintos 2023-10-09 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog už nukentėjusiajam F. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 465 Eur išlaidų (teisinės pagalbos gavėjas 100 proc. atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiojo atstovo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamųjų nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 3 skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje; tamponas su krauju, paimtas įvykio vietoje, supakuotas į voką Nr. 1 ir perduotas saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. L. (M. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiais ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatyta bausme ir M. L. paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartį.
M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
D. M. (D. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir D. M. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. baudžiamąjį įsakymą, ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. vasario 8 d.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiojo F. J. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų M. L. ir D. M. solidariai nukentėjusiojo F. J. naudai priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 1 974,35 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam F. J. suteiktas gydymo paslaugas tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų M. L. ir D. M. solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1 974,35 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Prašymų iš kaltinamųjų M. L. ir D. M. valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; tamponą su krauju, paimtą įvykio vietoje, supakuotą į voką Nr. 1 ir perduotą saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o atliekančiam laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam M. L. nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.