Šiaulių apygardos teismo nutartis

(buvęs bylos Nr. 2A-868-154/2013) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01097-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21.

NUTARTIS

2014 m. sausio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2032-772/2013, iškeltoje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutraukė santuoką tarp L. B. ir Ž. B. dėl sutuoktinio Ž. B. kaltės. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko šias pavardes - „B.“ ir ,,B.“. Nustatė nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamąją vietą su motina L. B.. Nustatė, kad Ž. B. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. B. bei dalyvauti jo auklėjime, bet kuriuo metu, pareiškęs pageidavimus, iš anksto susitaręs su vaiko motina L. B. dėl bendravimo datos, laiko ir vietos bei būdamas blaivus. Priteisė nepilnamečiam vaikui D. B. iš tėvo Ž. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt nuo 2013-02-14 iki vaiko pilnametystės. Į. L. B. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. B. išlaikymui tėvo Ž. B. mokamas pinigines lėšas.

Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo motina, pripažino, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, jo interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Nurodė, kad ieškovė su vaiku šiuo metu gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, o atsakovas savo vardu nėra įregistravęs nuosavybės teisių į jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Konstatavo, kad šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu irgi yra lygios, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas /laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę.

1. Teismas savo sprendime nesiaiškino ir nieko nepasisakė apie atsakovo materialinę padėtį bei galimybę teikti išlaikymą sūnui D. po 300 Lt per mėnesį. Teismas vadovavosi tik ieškovės pateiktais spėliojimais, kad atsakovo materialinė padėtis nėra bloga, pagerėjo sveikata ir pan. Teigia, kad atsakovo materialinė padėtis yra labai bloga, jis gauna 547 Lt invalidumo pensiją ir jokių kitų pajamų neturi, jam nustatytas 40 proc. darbingumas, atsakovas yra neįgalus, neįgalumas nustatytas iki 2015-08-01. Teismas, neatsižvelgdamas į atsakovo sunkią materialinę padėtį, priteisė 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam sūnui išlaikyti, kas sudaro 55 proc. atsakovo visų pajamų, todėl mano, kad ši suma aiškiai per didelė ir prieštarauja protingumo, proporcingumo, objektyvumo bei žmogiškumo kriterijams. Mokant kiekvieną mėnesį sūnaus D. B. išlaikymui 300 Lt, atsakovui pragyvenimui lieka 247 Lt mėnesiui. Su tokia pinigų suma pragyventi mėnesį sunkiai įmanoma, todėl prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 200 Lt.

1. Minimaliems žmogaus poreikiams tenkinti šiuo metu reikia apie 1000 Lt, tai yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kadangi po santuokos nutraukimo nepilnametis vaikas lieka gyventi su motina, todėl tėvo padėtis palengvėja, o motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra, todėl priteista 300 Lt išlaikymo suma nėra per didelė. Mano, kad didesnė vaiko išlaikymo našta turėtų tekti atsakovui, o ne ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

A. Ž. B. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. O taip pat prašo įskaityti kaip sumokėtą išlaikymą vaikui nuo 2013-02-14 iki 2015-08-14 ieškovui priklausiusią kilnojamojo turto dalį (6100 Lt), kurios negavo iš ieškovės pasidalijant santuokoje įgytą turtą.

Dėl negautos turto dalies užskaitymo vaiko išlaikymui.

Apeliaciniame skunde Ž. B. nurodė, kad gyvendami santuokoje su L. B. užgyveno turto už 12 200 Lt, kurį paliko L. B., todėl palikdamas savo dalį iš bendrai užgyvento turto (12200:2=6100Lt), skaičiuojant po 300 Lt per mėnesį, padengė sūnaus išlaikymą dvejiems su puse metų (6100 Lt /200 Lt = 30,5 mėn.). Prašo teismą užskaityti aukščiau nurodytą pinigų sumą (6100 Lt) sūnaus D. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento, t. y. nuo 2013-02-14, iki 2015-08-14.

Šis prašymas negali būti tenkinamas, nes CPK 312 str. nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas Ž. B. nereiškė reikalavimo padalinti santuokoje su ieškove L. B. įgyto kilnojamojo turto, nereikalavo kompensacijos dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, taip pat nekėlė klausimo dėl išlaikymo sūnui priteisimo atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas Ž. B. nurodė, kad „santuokoje nekilnojamojo turto neįgijome, dėl santuokoje įgyto turto pretenzijų nėra“ (b. l. 20-21). Nors apie bylos nagrinėjimą 2013-08-01 teismo posėdyje atsakovui Ž. B. buvo pranešta (b. l. 82), į teismo posėdį jis neatvyko, jam atstovavo valstybės paskirta advokatė, kuri jokių reikalavimų dėl turto ir kompensacijos už turto pagerinimą nereiškė (b. l. 86-88). Pažymėtina, kad atsakovui byloje buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, t.y. jam atstovavo valstybės paskirtas advokatas (b. l. 25-26), įvyko keli teismo posėdžiai, todėl atsakovas turėjo realią galimybę suformuluoti ir byloje pareikšti savo reikalavimus. Be to, santuokoje įgyto turto pasidalijimas tarp sutuoktinių ir pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką, yra skirtingi teisiniai santykiai, nes turtas dalijamas tarp sutuoktinių, o išlaikymas yra priteisiamas vaikui.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo Ž. B. buvo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį atsakovo nepilnamečiam sūnui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). Apeliantas sutinka sūnui teikti 200 Lt per mėnesį išlaikymą, tačiau nurodė neišgalįs mokėti daugiau, nes jam yra nustatytas 60 proc. nedarbingumas, per mėnesį gauna 547 Lt šalpos pensiją; nedirba, nes gydosi nuo alkoholizmo.

Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti LR CK 3.3 str. 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, patenkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, kuris nuo 2013-01-01yra 1000 Lt, išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, sūnaus D. poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovas Ž. B. privalo teikti 300 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą savo sūnui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė L. B. dirba ir gauna apie 800 Lt atlyginimą (b. l. 45), tačiau išlaiko dar vieną vaiką, t.y. dukrą I., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovė byloje nurodė, kad niekas jai nepadeda išlaikyti vaikus, nes jos tėvai mirę, brolių ar seserų neturi (b. l. 39).

Nors atsakovas Ž. B. nekilnojamojo turto neturi, nedirba, gauna 547 šalpos pensiją, tačiau pagal byloje esančius duomenis, 2012 metais susižalojo būdamas neblaivus, po to namuose girtavo; 2013-04-25, jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat buvo sužalotas būdamas neblaivus (b. l. 69,70); vėliau pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Minėti faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas ne tik dalinai negali, bet ir nenori dirbti, nes girtauja arba gydosi nuo alkoholizmo, t.y. rūpinasi tik savimi, tuo tarpu ieškovei tenka išlaikyti du vaikus, tame tarpe sūnų D., taip pat vienai tenka juo rūpintis gaminant maistą, sprendžiant kitus buities klausimus, nes atsakovas nepadeda. Pažymėtina, kad pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio mažinimo yra apelianto gaunamos mažos pajamos ir ribota galimybė gauti didesnes pajamas dėl blogos sveikatos. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės šiuo metu gaunamos pajamos tik nežymiai skiriasi nuo atsakovo, tačiau ji turi išlaikyti du vaikus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo priteista 300 Lt išlaikymo dydžio suma yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei atitinka minimalius nepilnamečio sūnaus poreikius.

Apelianto sutikimas teikti po 200 Lt per mėnesį išlaikymą savo sūnui D. negalėtų patenkinti net minimalių vaiko poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, jog netektas dalinis darbingumas nereiškia, kad atsakovas turi būti atleidžiamas nuo jam įstatymo nustatytos pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką ir rūpintis tik savo asmeniniais interesais (CK 3.192 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio su ieškove kartu negyvena, bendro ūkio neveda, išlaikymo sūnui neteikia, ieškovės prašymu pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2013-02-14) iki D. B. pilnametystės.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas ginčijamoje priteisto išlaikymo dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str.1, 3 dalys). I. L. B., pateikusi atsiliepimą dėl apeliacinio skundo, duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.