- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-16
- Bylos Nr.
- 2-2032-772/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01097-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- Ž. B.
- Išvadą teikia
- Šiaulių
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei L. B. ir jos atstovui adv. A. V. Daukantui, atsakavo Ž. B. atstovei adv. S. Šulcaitei, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. Pleškaitei, nedalyvaujant atsakovui Ž. B., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam pranešta tinkamai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė L. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo Ž. B. 2005-05-14 sudarytą santuoką, pripažįstant ji kaltu dėl santuokos iširimo, nustatyti vaiko D. B. gyvenamąją vietą su motina L. B., priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą bei patenkinti kitus su santuokos nutraukimu susijusius prašymus.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini)., Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B., a/k (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu yra nepilnametis.
Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas dažnai išgėrinėjo, piktnaudžiavo alkoholiu, dėlto nuolat šeimoje vyko konfliktai. Vyras vis žadėjo pasitaisyti, tačiau nesėkmingai ir vėl grįždavo prie savo žalingo įpročio. 2012 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas paliko šeimą ir persikėlė gyventi į Šiaulius. Ieškovė visai neseniai sužinojo, kad atsakovas apsigyveno nuo priklausomybės besigydančių asmenų centre. Teigė, kad jis visiškai nusišalino nuo šeimos reikalų, su ieškove ir vaiku nebendrauja, šeima nesirūpina. Apie tai, kad atsakovas gyvena minėtame centre ieškovė sužinojo atsitiktinai. Kai ieškovė sužinojo, kad atsakovas nesiruošia keisti savo gyvenimo būdo ir grįžti į šeimą, šią aplinkybę ji laiko pagrindine santuokos iširimo priežastimi. Dėl to, kad atsakovas visiškai nesirūpina šeima ir ją paliko likimo valiai, ji prašė teismo pripažinti jį kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovė pati bendravo su atsakovu ir jis taip pat suprato, kad jų santuoka neturi perspektyvos. Iš pradžių ieškovė dar tikėjo, kad sutuoktinis pasikeis, tačiau vėliau suprato, jog tai beviltiška. Mano, kad šalių santykiai faktiškai yra nutrūkę, jie jau ilgą laiką nebegyvena kaip vyras ir žmona, tolimesnis gyvenimas nebeįmanomas, išsaugoti šeimą nėra jokios galimybės, todėl ieškovė neprašė teismo nustatyti termino susitaikymui, kuris iš esmės prieštarautų jų abiejų interesams. Kadangi santuoka faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, ji prašė teismo santuoką nutraukti CK 3.60 str. numatytais pagrindais. CK 3.60 str. 2 d. numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. LR CK 3. 60 str. 3 d. numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kitos sutuoktinio kaltės jei jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė teigė, kad jos santuoka su sutuoktiniu iširo tik dėl atsakovo žalingų įpročių ir jo nesirūpinimo šeima. Dėl šių ieškovės nurodytų aplinkybių ji prašė teismą pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo.
Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B., kuris dar yra nepilnametis. Sūnus nors yra berniukas, tačiau natūraliai prisirišęs prie ieškovės, kartu gyvena nuo gimimo. Taip pat kartu su ieškove ir sūnumi, gyvena ir ieškovės dukra. Jų šeima gyvena kartu ir dabar, atsakovui palikus šeimą ir kartu nebegyvenant.
Ieškovė teigė, kad santuokos nutraukimo bylose, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, dėmesys kreipiamas į vaiko teisę augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis, todėl būtina priimti sprendimą atsižvelgiant į vaiko interesus. Atsižvelgdama į vaiko interesus, ieškovė prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, nes ji gali geriau užtikrinti vaiko poreikius ir suteikti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai juo pasirūpinti ir prižiūrėti.
Ginčo dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nėra, todėl ieškovė sutiks, kad atsakovas bendrautų su vaiku bendru sutarimu bei dalyvautų jo auklėjime, tačiau tik būdamas blaivas.
Teigė, kad CK 3.194 str. numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė sūnaus išlaikymui iš atsakovo prašė priteisti po 300 litų kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis. Vaiko išlaikymui reikia apie 700 litų per mėnesį. Į šias išlaidas įeina mokesčiai už komunalines paslaugas, maistas, drabužiai, mokestis už papildomo ugdymo užsiėmimus, mokymo priemonės, pramogos, vaistai, vitaminai ir kt.
Atsižvelgdama į sūnaus poreikius ieškovė teismo prašė priteisti po 300 Lt vaiko išlaikymui, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Teigė, kad tokia suma būtų pakankama vaikui išlaikyti, atitinkanti vaiko poreikius bei atsakovo turtinę padėtį.
Nurodė, kas atsakovo fizinė sveikata po patirtų susižalojimų pagerėjo, jis gali susirasti darbą, kadangi anksčiau irgi dirbo statybose, gaudavo gana normalų atlyginimą, nors ieškovei tikslios jo pajamos nėra žinomos, tačiau jo materialinė padėtis nėra ypatingai bloga. Pati ieškovė vaiko išlaikymui taip pat skirs apie 400 litų. Ieškovė yra dirbanti, tačiau jai vienai labai sunku išlaikyti du nepilnamečius vaikus, tačiau ji stengiasi patenkinti visus vaikų poreikius.
Sūnus greitai bus mokyklinio amžiaus, jam bus reikalingos ugdymo, lavinimo priemonės. Vaikui pinigų reikia ne tik kasdieniniam jo poreikių tenkinimui, bet ir jo lavinimui bei asmenybės tobulinimui. Sūnus norės lankyti papildomus užsiėmimus, tam irgi reikės papildomų išlaidų. Ieškovė stengiasi, kad sūnui nieko netrūktų, siekia, jog būtų ugdoma ir lavinama jo asmenybė, būtų užtikrinti jo kasdieniniai poreikiai, turiningas ir įdomus laisvalaikis.
Paskaičiavus vidutiniškai vieno mėnesio sūnaus D. B. išlaikymo išlaidas ir poreikius jos sudaro sudaro apie 700 litų.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo prašydama priteisti vaikui išlaikymą ir būtent nustatant jo dydį, prašė atsižvelgti į ieškovės nurodytas aplinkybes, į jos paminėtus vaiko amžiaus ypatumus. Be šių elementarių, kasdieninių vaiko poreikių, vaikas gali turėti ir specialių poreikių, kurie dar labiau padidina išlaidas jo išlaikymui. Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma, būtent po septynis šimtus litų, mokamų kas mėnesį jo išlaikymui būtų pakankama ir atitinkanti vaiko poreikius. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sūnaus išlaikymui skirs didesnę pinigų sumą nei atsakovas ir stengsis, kad būtų patenkinti tiek elementarūs vaiko poreikiai, tiek būtų ugdoma ir tobulinama jo asmenybė.
Ž. B. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos visiškai jokio išlaikymo vaikui neskiria ir šeima nesirūpina, kadangi ją paliko ir nutraukė bet kokius ryšius su šeima. Kadangi atsakovas nuo nurodyto momento nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, todėl ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Lt nuo 2013-02-14 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki jo pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Ieškovė su atsakovu gyvendama santuokoje jokio nekilnojamojo ar kitokio registruotino turto, bendrąja jungtine nuosavybės teise, kurį reiktų pasidalinti, neįgijo.
Namų apyvokos daiktus pasidalijo draugiškai, ginčo dėl jų nėra.
Kreditorių, kuriems reiktų pranešti apie skyrybų bylos iškėlimą nėra.
Po santuokos nutraukimo tarpusavio išlaikymo iš atsakovo ieškovė nereikalauja.
Po santuokos nutraukimo prašė palikti jai santuokinę B. pavardę.
Ieškovė vadovaujantis LR CPK 5 str., LR CK 3.49 str., 3.60 str., 3.123 str., 2.14 str., 3.168., 3.192 str., 3.199 -3.200 str., teismo prašė:
1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir Ž. B., a/k (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės.
2. Nepilnamečio sūnaus D. B., a/k (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina L. B., jos gyvenamojoje vietoje iki sūnaus pilnametystės.
3. Priteisti iš atsakovo Ž. B., a/k (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus D. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą pradedant išieškoti nuo 2013-02-14 dienos.
4. Nepilnamečio vaiko D. B. išlaikymui skirtų visų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną L. B..
5. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę B. pavardę.
6. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo jos ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad atsakovas nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio su šeima negyvena. Nuo to laiko atsakovas nebendrauja su vaiku ir neteikia šeimai materialinės paramos. Ieškovė nurodė, jog ji net nežino tiksliai kur atsakovas gyvens, kuomet jis paliks labdaros ir paramos centrą. Kadangi šeima yra faktiškai iširusi, o sutuoktiniai jau daugiau kaip 1 metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl nėra galimybės atkurti šeimą ir prašė santuoką nutraukti neskiriant termino susitaikymui, pripažįstant atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo. Papildomai nurodė, kad atsakovas susižalojo būdamas neblaivus, dėl to jam ir buvo iki 2013-07-25 nustatytas neįgalumas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.
Atsakovas mano, kad šeima iširo ne dėl jo kaltės. Teigė, kad iki neįgalumo jam nustatymo jis dirbo ir gaudavo pakankamą atlyginimą, kurį skirdavo šeimos išlaikymui. Nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo jis susižalojo, tapo neįgalus, negalėjo dirbti ir uždirbti. Po operacijos Kauno gydymo įstaigoje jis negalėjo grįžti atgal į šeimą nes to pageidavo ieškovė, todėl išsinuomavo kambarį Šiauliuose ir pas ieškovę negrįžo. Pripažino, kad nuo to laiko kartu su sutuoktine negyvena ir neveda bendro ūkio, sutiko, jog išsaugoti šeimos nėra galimybių, o taikytis irgi nepageidauja. Tuo pačiu mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atskirai nurodė, kad nekilnojamųjų daiktų su ieškove neįgijo, dėl kilnojamojo turto jai pretenzijų neturi, o taip pat ir kreditorių kuriems reikėtų pranešti apie santuokos nutraukimą. Nurodė, kad išlaikymo sau iš sutuoktinės nereikalauja ir sutinka, jog būtų paliktos jiems esamos pavardės.
Atsakovas papildomai nurodė, kad sūnaus D. B. išlaikymui gali mokėti tik po 130 Lt, tai yra vieną MGL. Teigė, kad ieškovės nurodyta suma dėl sūnui reikalingo išlaikymo iš tėvo priteisimo yra didelė, kadangi jis šiuo metu gauna tik neįgalumo pensiją, kurios dydis yra 547,07 Lt. Nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis šiuo metu negali dirbti, nes jam yra nustatytas tik 40 proc. darbingumas. Iš gaunamų lėšų jis turi sumokėti už buto nuomą ir komunalines paslaugas, perkasi maistą ir tenkina kitus gyvybiškai svarbius poreikius. Jeigu bus iš jo priteistą ieškovės nurodyta suma, jis iš vis negalės pragyventi. Atsakovas sutinka sūnaus išlaikymui mokėti didesnes išmokas ateityje ir tik tuomet kai pagerės jo finansinė padėtis. Nurodė, kad sutinka, jog ieškovė uzufrukto teise tvarkytų sūnaus išlaikymui mokomas pinigines lėšas ir neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
Remiantis aukščiau nurodytu atsakovas teismo prašė jo ir ieškovės santuoką nutraukti nenurodant kaltės; palikti sutuoktiniams esamas pavardes; tarpusavio išlaikymo nepriteisti; turto nedalinti, kadangi jo irgi nėra bei priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui tik po 130 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį, paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui mokomas lėšas ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių jo neatvykimą pateisinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė teismo netenkinti ieškovės prašymo dėl sutuoktinių vaikui reikalingo išlaikymo dydžio iš tėvo priteisimo. Atskirai nurodė, kad atsakovas su ja nebendrauja, todėl ji irgi nežino, kodėl jis vengia atvykti į teismo posėdį.
Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą kurioje nurodė šiuos motyvus.
Vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su ieškovės L. B. ieškiniu atsakovui Ž. B., su visais pridedamais dokumentais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Skyrius, atsižvelgdamas į tai, jog vaikas gyvena su ieškove L. B., o atsakovas Ž. B. nėra pareiškęs reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, pritaria ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.
Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Skyrius pritaria, kad būtų priteistas išlaikymas iš atsakovo Ž. B., jo sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui nustatyti tikslinga teismo proceso metu pateikus papildomų įrodymų, išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus.
Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai.
Atskirai nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 1 000 Lt per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo vaikas lieka gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvena, dėl to tėvo padėtis palengvėja, o motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Todėl mano, kad atsakovas neturėtų mokėti vaiko išlaikymui mažesnio dydžio išmokų nei pusę MMA. Be to mano, kad didesnė vaiko išlaikymo našta turėtų tekti atsakovui, o ne ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos ir bylos dalyvių paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2005-05-14 sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (2 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B. (3 b.l.). Ieškovė su vaikais gyvenamąją vietą deklaravo Daugėlių g. 63-26, Kuršėnai, Šiaulių raj. (8 b.l.), o atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Spindulio g. 4-12, Šiauliai (66 b.l.). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio. Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas paliko šeimą.
Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio palikus ją likimo valiai, neteikiant šeimai paramos ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovą kaltu. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau daug mėnesių yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją bei į vaiką, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po santuokos su ieškove sudarymo, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (67 b.l.). Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovo elgesys su sutuoktine bei jų vaiku, patvirtina jų santuokos iširimą ir atsakovo kaltę (CK 3.60 str. 3d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 str. 3d. konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovas šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė (20-21 b.l.). Be to jam buvo žinoma ir apie teismo posėdžio datą ir laiką, tačiau jis į jį neatvyko ir nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu papildomų motyvų. Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad būdamas neblaivus jis susižalojo dėl jo jam terminuotai buvo nustatytas neįgalumas (24 b.l.). Todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas ne tik sutinka iš dalies, bet nepaneigė savo kaltės dėl santuokos iširimo. Nors ankstesnių teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad nenori santuokos nutraukti, tačiau remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad šalių šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.
Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.
Tenkintinas ieškovės prašymas ir dėl nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Ieškovė su vaiku šiuo metu gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (7 b.l.). O be to atsakovas savo vardu nėra įregistravęs nuosavybės teisių į jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikoje (56 b.l.). Be to sutuoktinių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, jo interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.
Taip pat tenkintinas ir ieškovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui bendrauti su sūnumi, tėvui pareiškus tokį pageidavimą, tačiau tik atsižvelgiant į vaiko interesus ir jam esant blaiviam. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su sūnumi ir jo dalyvavimo jį auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu irgi yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas /laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, juos turi spręsti tarpusavio sutarimu, esant būtinumui ir dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jis gali būti sprendžiamas teisme. Todėl tenkintina ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka.
Ieškovės ir atsakovo vaikas D. B. yra nepilnametis, todėl jam būtinas išlaikymas, kuris priteistinas iš atsakovo, nes vaikas lieka gyventi su motina. Todėl ieškovės nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos šiandien yra realios ir atitinkančios tokio amžiaus vaiko poreikius. Įstatymas nustato, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.), todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų nuo 2013-02-14 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, nes ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susitarta dėl vaiko išlaikymo, o atsakovas bylos duomenimis jo ir neteikė (CK 3.194 str, 3.200 str.). Teismas nustatydamas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį tuo pačiu įvertina ir tai, jog pastarasis kol kas dar neturi pakankamai pajamų reikalingų jo paties pragyvenimui, o taip pat ir į tai, kad ieškovė privalo teikti išlaikymą ir dukrai (8, 27-28 b.l.). Be to teismas priteisdamas vaiko išlaikymui reikalingą išmokų dydį, turi tenkinti saikingus vaiko poreikius, o ne toleruoti išlaidavimą. Pirmiausia, atskirai pažymėtina, kad atsakovui neturint pakankamai piniginių lėšų iš kurių pagal įstatymo nuostatas gali būti išieškomas vaikui skirtas išlaikymas, atsiras jo įsiskolinimas sūnui, kadangi pagal darbo teisės nuostatas darant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti išieškoma daugiau nei 50 procentų jam išmokėtino darbo užmokesčio. Antra, atsakovui nemokant visos ar dalies periodinės mėnesinės išmokos skirtos vaiko išlaikymui, susidarys ne tik jo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, tačiau jis turės būti sumokėtas, net ir jam sulaukus pilnametystės. Trečia, teismas priteisdamas iš atsakovo vaikui reikalingą išlaikymą, įvertina ir tą aplinkybę, jog valstybė taip pat gali perimti pareigą materialiai remti jo sūnų, ir tuomet atsakovas liks įsiskolinęs valstybei.
Susidariusią skolą atsakovas turės sumokėti iki vaiko pilnametystės, o to nepadaręs liks ir toliau sūnaus skolininku, net vaikui ir sulaukus pilnametystės.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš tėvo priteistas pinigines lėšas.
Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikui išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaiko tėvo, o taip pat ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu, susijusius poreikius. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų per mėnesį dydį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaikų gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas nesutiktų kompensuoti.
Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaiko motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.
Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nedalintinas (5-7, 47-56 b.l.).
Ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas jai iš kito sutuoktinio nereikalingas ir jis nepriteistinas.
Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokinę pavardę – B. (CK 3.69 str. 1d.).
Kadangi ieškovei ir atsakovui šioje civilinėje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (9-10, 25-26 b.l.), tai valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96str. 4d.). Taip pat į valstybės biudžetą iš šalių nepriteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 92str. 1d.).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto nepilnamečiam vaikui nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).
Taip pat ieškovės ieškinį patenkinus visiškai iki sprendimo įsiteisėjimo paliktina galioti byloje pagal 2013-05-16 nutartį taikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo skirto nepilnamečiam vaikui. Teismo sprendimui įsiteisėjus minėta nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str., 282 str. 2 d. 1p.
nusprendžia:
Ieškovės L. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui Ž. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) tenkinti visiškai.
1. Santuoką tarp L. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir Ž. B. (a/k (duomenys neskelbtini)), įregistruotą (duomenys neskelbtini). Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio Ž. B. kaltės.
2. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „Ba“ ir ,,B“.
3. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. B. (a/k (duomenys neskelbtini)).
4. Nustatyti, kad Ž. B. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku D. B. bei dalyvauti jo auklėjime, bet kuriuo metu, pareiškęs pageidavimus, iš anksto susitaręs su vaiko motina L. B. dėl bendravimo datos, laiko ir vietos bei būdamas blaivus.
5. Priteisti nepilnamečiam vaikui D. B. (a/k (duomenys neskelbtini) iš tėvo Ž. B. (a/k (duomenys neskelbtini)), išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo 2013-02-14 iki jo pilnametystės.
6. Įpareigoti L. B. (a/k (duomenys neskelbtini)) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. B. išlaikymui tėvo Ž. B. mokamas pinigines lėšas.
7. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto šalys neturi ir jis nedalintinas.
8. Ieškovei išlaikymas nepriteisiamas.
9. Pripažinti, kad šalys kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams neturi.
10. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo D. B. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
11. Iki sprendimo įsiteisėjimo paliktina galioti byloje pagal teismo 2013-05-16 nutartį taikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl iš atsakovo Ž. B. priteisto laikino išlaikymo sūnui D. B. Teismo sprendimui įsiteisėjus minėta nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo panaikintina.
12. Bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.