Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. V. paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir G. V. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas G. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 15 d. 21.43 val. iki 2017 m. gegužės 16 d. 14.36 val., taip pat visi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir pagal jį atliktos bausmės dalis. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš G. V. išieškota konfiskuotino automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2030 Eur. G. V. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, tačiau kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, t.y. taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio (apeliaciniame skunde klaidingai nurodo 73 straipsnį) nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti arba paskirti baudą.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos bausmės skyrimo taisyklės ir nuteistajam paskirta neteisinga, per griežta, netinkamai individualizuota bausmė.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

11. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu G. V. nuteisė už vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas lygų sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, G. V. paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. praeityje buvo aštuonis kartus teistas, jam buvo skirtos įvairios bausmės – viešieji darbai, areštas, laisvės apribojimas, taip pat laisvės atėmimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą (b.l. 69-75). Nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, tarp jų ir už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, be to, daugelis administracinių nusižengimų padaryti esant neblaiviam (b.l. 86-92). Tokios aplinkybės parodo, kad asmuo nėra linkęs paklusti įstatymų reikalavimams ir laikytis visuomenėje priimtų moralės normų, nes tai, jog jis sėdo prie automobilio vairo, būdamas neblaivus, taigi, suvokdamas savo veiksmų galimas pasekmes, rodo išties didelį apelianto neatsakingumą ir abejingumą Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką G. V. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Akivaizdu, kad ankstesnės G. V. taikytos teisinės poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė elgesio teigiama linkme, jis nepadarė reikiamų išvadų, o toliau renkasi neteisėtus elgesio variantus.

13. G. V. paskirta bausmė atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąsias dvi sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik ją atliekant realiai ir šią išvadą tinkamai motyvavo (įvertinęs nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.). Tai reiškia, kad trečios būtinos bausmės vykdymo atidėjimui sąlygos teismas nenustatė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada, juo labiau, jog, kaip jau minėta, G. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus 2017 m. gegužės 15 d., t.y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kurį taikė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu ir kuris buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi. Nesant nustatytai bent vienai iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, įstatymas negali būti taikomas.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo G. V. paskirta bausmė yra teisinga, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jam paskyrė individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. proporcinga nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumui.

16. Esant aptartų aplinkybių visumai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, todėl nuteistojo G. V. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.