- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- I3-969-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03146-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo atstovui Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujančiam K. L., atsakovo atstovui L. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK viršininko 2019 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 10-TE-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. B.“ (toliau ir - Skundžiamas sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindžia iš esmės šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio pareigose.
2.2. 2019 m. birželio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdyba surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-58 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje buvo konstatuota, kad, drausminant pažeidėją, pareiškėjas panaudojo perteklinę fizinę jėgą, t. y. griebiau už veido, spaudžiau lūpas, užspaudžiau nosį, tokiu būdu žeminau sulaikytojo garbę ir orumą. Tokiais savo kaltais veiksmais (tiesiogine tyčia ) nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. 9, 10 ir 13 p., Policijos įstatymo 4 str. 2 d. nurodytų principų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018- 08-02 įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 6.1, 6.2, 6.3, 7.1 ir 7.2 p. bei pažeidė Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 3 p., 27 str. 1 d.. Taip pat Išvadoje konstatuota, jog išprovokuotas mano veiksmų, pažeidėjas spyrė man, o pareiškėjas sudavė kumščiu į veidą. Toks veiksmas buvo pripažintas kaip perteklinis, nebūtinas ir neproporcingas, taigi tarnybinis nusižengimas, pasireiškęs netiesiogine tyčia, pažeidus Policijos įstatymo 4 str. 2 d., 25 str. 1 d. 1 ir 3 p., 27 str. 1 d.
2.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019-07-19 įsakymu Nr. 10- TE-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. B.“ (toliau - Įsakymas) man buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
2.4. Tarnybinio patikrinimo metu buvo kreiptasi į Lietuvos policijos mokyklą, kad būtų įvertinti vaizdo įraše užfiksuoti pareiškėjo ir vyriausiojo patrulio T. K. veiksmai. Lietuvos policijos mokyklos 2019 m. gegužės 22 d. raštę Nr. 10-G-57679 nurodyta, jog „vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip sulaikomas asmuo aktyviai priešinasi įsodinamas į automobilį (stangrina raumenis, vengia pasilenkti sėsdamas į automobilį, kad nesusižalotų galvos į automobilio durų rėmą, atsisako įkelti kojas). Policijos pareigūnai, panaudodami fizinę prievartą, sulaikytą asmenį įtempia į automobilį ir palieka gulėti ant sėdynės. Po akimirkos vyriškiui pradėjus spardyti automobilio duris, policijos pareigūnai, siekdami jį sudrausminti ir nuraminti, bando prisegti saugos diržą, kad apribotų jo judesius, bei priverstų nusiraminti. Abu policijos pareigūnai, naudodami fizinę prievartą, užsega saugos diržą, tačiau vyriškiui nenusiraminus, vienas pareigūnas prieš jį panaudoja ašarines dujas, kitas — elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Elektros šoko įtaiso naudojimo apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-100, 18 p. nurodyta, kad draudžiama įtaisą naudoti šalia lengvai užsiliepsnojančių skysčių ar garų ir sprogstamųjų medžiagų. Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 1-ojo skyriaus specialistai pateikė išvadą, jog fizinės prievartos panaudojimas, esant uždėtiems antrankiams, buvo perteklinis. Akivaizdu, kad specialistų, atsakingų už policijos pareigūnų taktinį parengimą, išvadoje visiškai nėra fiksuojama jokių pareiškėjo perteklinių veiksmų, kurie būtų pasireiškę mano tiesiogine tyčia ir būtų pažeminę sulaikyto asmens garbę ir orumą. Specialistų išvadoje nėra užfiksuota, kad pareiškėjas tyčia būtų smogęs kumščiu sulaikytajam į veidą, kas ir atitinka faktines aplinkybes. Lietuvos policijos mokyklos specialistai aiškiai nurodė tik faktą, kad elektrošoko įtaisas buvo panaudotas neteisėtai, tačiau už šį veiksmą pareiškėjo kolega nebuvo patrauktas tamybinėn atsakomybėn. Tarnybinio automobilio Škoda Yeti, v.n. (duomenys neskelbtini), galinė sėdynė, ant kurios yra gabenami sulaikyti asmenys, yra plastikinė ir labai slidi. Paaiškina, kad vaizdo įraše, nuo 2:22 min, aiškiai matosi kaip sulaikytas asmuo išspiria pareiškėją iš tarnybinio automobilio, o jis, norėdamas nedelsiant tęsti sulaikyto asmens sutramdymo veiksmus, staigiai puola atgal į tarnybinį automobilį, bet dėdamas kairiąją ranką ant galinės sėdynės paslystu ir praradęs lygsvarą dešiniąja ranka nestipriai pataikau sulaikytajam į veidą. Tokie mano veiksmai negalėjo ir negali būti vertinami kaip padaryti tyčia.
2.5. Išvadoje konstatuota, kad mano tarnybinis nusižengimas pasireiškė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d. 9, 10 ir 13 p., Policijos įstatymo 4 str. 2 d. nurodytų principų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 6.1, 6.2, 6.3, 7.1 ir 7.2 p. bei pažeidžiau Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 3 p., 27 str. 1 d. pažeidimu. Būtina pabrėžti, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. 6. d. 10 p. yra įtvirtinta nuostata, kad šis įstatymas yra netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams, todėl mano atžvilgiu negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė už Valstybės įstatymo nuostatų pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad fizinės prievartos naudojimas iš esmės bylos situacijoje buvo pagrįstas, griebė už veido ne tam, kad pažemintų, o siekdamas apraminti, tyčios dėl žeminimo tikrai nebuvo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Policijos pareigūnams drausminant D. N. tarnybiniame automobilyje, vyriausiasis patrulis A. B. panaudojo prieš sulaikytąjį D. N. perteklinę fizinę jėgą, t. y. griebė už veido, spaudė lūpas, užspaudė nosį, tokiu būdu žemino pastarojo garbę ir orumą. Tokiu būdu vyriausiasis patrulis A. B. savo kaltais veiksmais (tiesiogine tyčia - suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti) nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 str. 1 d. 9 p., 10 p., 13 p. nurodytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo), Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 4 str. 2 d. nurodytų principų (profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo), Etikos kodekso 6.1 p., 6.2 p., 6.3 p., 7.1 p., 7.2 p. nuostatų bei pažeidė Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 27 str. 1 d. reikalavimus.
3.2. 2019 m. liepos 19 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-1363 vyriausiajam patruliui A. B. paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Lietuvos Policijos mokyklos 2019 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 144- S-934-(7.11E) išsakytą poziciją bei dokumento turinį. Rašte konstatuota, kad Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip sulaikomas asmuo aktyviai priešinasi įsodinamas į automobilį (stangrina raumenis, vengia pasilenkti sėsdamas į automobilį, kad nesusižalotų galvos į automobilio durų rėmą, atsisako įkelti kojas). Policijos pareigūnai, panaudodami fizinę prievartą, sulaikytą asmenį įtempia į automobilį ir palieka gulėti ant sėdynės. Po akimirkos vyriškiui pradėjus spardyti tarnybinio automobilio duris, policijos pareigūnai, siekdami jį sudrausminti ir nuraminti, bando prisegti saugos diržą, kad apribotų jo judesius, bei priverstų nusiraminti. Abu policijos pareigūnai, naudodami fizinę prievartą, užsega saugos diržą, tačiau vyriškiui nenusiraminus, vienas pareigūnas prieš jį panaudoja ašarines dujas, kitas pareigūnas - elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 1-ojo skyriaus specialistų nuomone, fizinės prievartos panaudojimas, esant uždėtiems antrankiams, buvo perteklinis. Lietuvos policijos mokykla nevertino pareigūnų veiksmų atsakomybės aspektu, o tik pasisakė apie veiksmų atitikimą pareigūnų taktikos reikalavimams, jų adekvatumą ir priešingai nei teigia pareiškėjas konstatavo, kad fizinės prievartos panaudojimas, esant uždėtiems antrankiams, buvo perteklinis.
3.3. Išvadoje konstatuota, kad Vilniaus apskr. VPK PR 3-os kuopos 5-ojo būrio vyliausiasis patrulis A. B. savo kaltais veiksmais nesilaikė VTĮ 3 str. 1 d. 9 p., 10 p., 13 p. nurodytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo), Policijos įstatymo 4 str. 2 d. nurodytų principų {profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo), Etikos kodekso 6.1 p., 6.2 p., 6.3 p., 7.1 p., 7.2 p. nuostatų bei pažeidė Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 27 str. 1 d. reikalavimus.
3.4. Kaip matyti iš VTĮ straipsnio turinio jame nurodyti principai savo esme sutampa su Policijos įstatymo 4 str. nurodytais principais. Taip pat atitinka ir esminis nagrinėjamoje situacijoje pagarbos žmogui principas, kuriam analogiškas įtvirtintas Policijos įstatymo 4 str. 2 d. (pagarbos žmogaus teisėms principas). Šie principai suvokiami analogiškai, tai gi net eliminavus VTĮ 3 str. iš pažeistų norminių aktų sąrašo, tai neįtakotų kvalifikavimo bei atsakomybės apimties.
3.5. Pažymime, kad remiantis dokumentų valdymo sistemos duomenimis Pareiškėjas su įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. B.“ (įsakymo Nr. 10-TE- 1363 istorijos išrašas), susipažinimą su dokumentu patvirtino 2019-08-04 20.59.48 vai., todėl manome, kad praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 str. įtvirtintas 1 mėnesio apskundimo terminas, kadangi skundas VAAT pateiktas 2019 m. rugsėjo 6 d.
3.7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, akcentavo, kad pareiškėjas, kaip pareigūnas, turėjo būti kompetentingas ir turėjo pareigą imtis tik adekvačių prievartos veiksmų, galėjo apsieiti be griebimo už veido. Paaiškino, kad pareiškėjas su skundžiamu įsakymu susipažino sistemoje nuspausdamas ant „mygtuko“ „susipažinau“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatytos šios faktinės aplinkybės:
4.1. Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos Raitojo būrio vyriausiasis patrulis A. B. su tarnybos kolega T. K. 2019 m. balandžio 6 d. apie 17.20 val. pagal registruotą pranešimą ((duomenys neskelbtini),) Vilniaus oro uoste sulaikė agresyviai besielgiantį asmenį, Baltarusijos pilietį, kuris dėl neblaivumo (2,82 promilės) buvo neįleistas į skrydį. Sulaikomas asmuo priešinosi, jį talpinant į policijos automobilį Skoda Yeti buvo panaudota fizinė prievarta. Iš policijos tarnybiniame automobilyje VI727 įrengtos vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad sulaikytas asmuo aktyviais veiksmais vengė būti įsodintas į tarnybinį automobilį. Pareigūnas A. B., panaudodamas fizinę jėgą laikydamas už smakro, sulaikytą asmenį įtempė į automobilį. Sulaikytam asmeniui, kuris buvo surakintas antrankiais (rankos už nugaros) pradėjus spardyti tarnybinio automobilio dureles, vyriausiasis patrulis T. K., atidaręs tarnybinio automobilio dureles, sugriebė už megztinio, paskui už kaklo ir patraukė jo kojas nuo automobilio durelių. Sulaikytas asmuo muistėsi. T. K. bandė prisegti sulaikytą asmenį saugos diržu. Tuo metu į policijos automobilį įlipęs vyriausiasis patrulis A. B. griebė sulaikytą asmenį už veido, spaudė lūpas, užspaudė nosį. Sulaikytas asmuo spyrė pareiškėjui. Pareiškėjas iš karto po to grįžo į automobilio saloną, grūmėsi su besipriešinančiu sulaikytu asmeniu, po to panaudojo ašarines dujas (purškė į veido sritį). Panaudojus dujas sulaikytas asmuo spyrė pareiškėjui, netrukus T. K. prieš sulaikytą asmenį panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Po kurio laiko sulaikytas asmuo vėl pradėjo spardyti tarnybinio automobilio dureles. T. K., atidaręs tarnybinio automobilio dureles, panaudojo prieš sulaikytą asmenį elektros impulsinį prietaisą „Taser“.
4.2. Pareiškėjas dėl šio įvykio 2019 m. balandžio 6 d. parašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė kad sulaikomas asmuo priešinosi, dėl to buvo panaudota fizinė prievarta ir specialios priemonės (elektrošokas „Taser“).
4.3. Dėl pasipriešinimo pareigūnams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Baltarusijos piliečiui buvo pareikšti įtarimai. Nustatyta, kad pareiškėjui A. B. nežymiai sutrikdyta sveikata (kraujosrūvos ir odos nubrozdinimai). Pareiškėjas buvo pripažintas civiliniu ieškovu, kuriam padaryta 200 Eur neturtinė žala, kurią įtariamasis Baltarusijos pilietis atlygino. Ikiteisminis tyrimas 2019 m. gegužės 2 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nutarime pasisakyta, kad įtariamojo pasipriešinimas buvo galimai išprovokuotas pareigūnų neteisėtai (neproporcingai) pavartotos fizinės prievartos.
4.4. 2019 m. gegužės 3 d. remiantis tarnybiniu pranešimu (T I b. l. 158) Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų. 2019 Pareiškėjui 2019 m. gegužės 24 d. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (T I b. l. 86). Paaiškinimo pareiškėjas neteikė. 2019 m. gegužės 27 d. teikimo (T I b. l. 152-155) pagrindu tarnybinis patikrinimas sustabdytas dėl pareiškėjo ir jo kolegos veiksmų įvertinimo baudžiamojo proceso tvarka. 2019 m. birželio 12 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo ir jo kolegos piktnaudžiavimo tarnyba (T I b. l. 137-142).
4.5. 2019 m. birželio18 d. tarnybinis patikrinimas atnaujintas. 2019 m. birželio 26 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl Vilniaus apskrities policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūnų veiksmų (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad policijos pareigūnams drausminant sulaikytą asmenį tarnybiniame automobilyje, pareiškėjas panaudojo perteklinę fizinę jėgą, t. y. griebė už veido, spaudė lūpas, užspaudė nosį, tokiu būdu žemino pastarojo garbę ir orumą. Tokiu būdu savo kaltais veiksmais (tiesiogine tyčia - suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti) nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 p., 9 p., 10 p., 13 p. nurodytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo), Policijos įstatymo 4 str. 2 d. nurodytų principų (profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo), Etikos kodekso 6.1 p., 6.2 p., 6.3 p., 7.1 p., 7.2 p. nuostatų bei pažeidė Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 27 str. 1 d. reikalavimus. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjo veiksmas - smūgio sudavimas į veidą pažeidėju,i buvo perteklinis, nebūtinas ir neproporcingas, siekiant tinkamai atlikti tarnybines funkcijas ir vertinami kaip atsakas į sulaikyto asmens išprovokuotus veiksmus (spyrimą). Darytina išvada, kad vyriausiasis patrulis A. B. savo kaltais veiksmais (netiesioginė tyčia - suprato savo veiksmus, numatė, kad jie gali sukelti padarinius, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti) nesilaikė Policijos įstatymo 4 str. 2 d. nurodytų principų ir pažeidė Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 27 str. 1 d. reikalavimus;
4.6. Vilniaus apskrities VPK viršininko 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 10-TE-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. B.“ paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
5. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 10-TE-1363 pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas nesutinka, kad panaudojo perteklinę fizinę prievartą ir tai padarė tyčia norėdamas pažeminti sulaikyto asmens garbę ir orumą.
6. Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Aprašas).
Statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Aprašo 3 punkte nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tvarkos 24 punktas nustato, kad ,,tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas <…>. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis“.
Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisė pažeidimo pobūdi intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai“
7. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).
8. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. A520-2635/2012). Ne bet koks tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas laikytinas tarnybiniu nusižengimu, o tik toks, kuris turi visus privalomus tarnybinio nusižengimo požymius ir daro tiesioginę įtaką institucijos ar valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui.
9. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Taigi sprendžiat, ar skundžiamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
10. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
11. Išvadoje konstatuota, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindą Policijos įstatymo 27 straipsnyje numatytu pagrindu taikyti fizinę prievartą ir vykdė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pareigas nutraukti sulaikyto asmens neteisėtą veiką (spardė dureles, nepakluso nurodymui nutraukti tokią veiką). Pareiškėjas Išvadoje kaltintas tuo, kad panaudojo pertekinę fizinę jėgą dviejuose epizoduose : 1) griebė už veido, spaudė lūpas, užspaudė nosį; 2) sudavė pažeidėjui per veidą. Ginčas kilo dėl nurodytų veiksmų adekvatumo ir pareiškėjo kaltės.
12. Nėra ginčo, kad sulaikytas asmuo buvo neblaivus, aktyviai priešinosi, niokojo turtą (spardė dureles). Kaip matyti iš vaizdo įrašo, pareiškėjas už veido griebė tik po to, kai po pirminės fizinės prievartos priemonių naudojimo, kuriuos naudojo kolega T. K., nepavyko prisegti saugos diržu sulaikyto asmens dėl jo aktyvaus priešinimosi. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad pastarasis ir neketino nutraukti priešinimosi, tą darė nuosekliai nereaguodamas į pareigūnų nurodymus ir pastangas.
13.1. Fizinės prievartos naudojimas neišvengiamai susijęs su galimu garbės ir orumo (asmens neliečiamumo) sumažėjimu. Visgi svarbu, kad šiuo atveju pats sulaikytas asmuo savo elgesiu, kuris buvo aktyvaus, nuoseklaus pobūdžio, akivaizdžiai priešingas teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams, sąlygojo fizinės prievartos naudojimą. Nėra duomenų, kad veiksmas, dėl kurio kaltinamas pareiškėjas (sugriebimas už veido) sukėlė sužalojimus, negalima daryti išvados, kad savo intensyvumu viršija elektros impulso prietaiso naudojimo ar dujų balionėlio naudojimą, kai tuo tarpu, Išvadoje konstatuota, kad elektros impulso prietaiso „Taser“ ir dujų balionėlio naudojimas atitiko bendruosius prievartos naudojimo principus. Taigi nėra pagrindo laikyti, kad sugriebimas už veido buvo akivaizdžiai neproporcingas. Išvadoje nėra išsamiai nagrinėtas šio veiksmo proporcingumas, tik apsiribota teisinio reguliavimo pacitavimu ir išvada, kad veiksmas buvo perteklinis. Nėra individualiai situacijai įvertintas pasipriešinimo intensyvumas ir paaiškinta, kodėl esant tokiam pasipriešinimui, veiksmas buvo neproporcingas. Atsakovas remiasi Lietuvos policijos mokyklos 2019 m. gegužės 22 d. išvada, kurioje nurodyta, kad fizinės prievartos panaudojimas, esant uždėtiems antrankiams, buvo perteklinis. Visgi tuo pačiu Išvadoje vertinta, kad ir kiti fizinės prievartos veiksmai (įskaitant ir dujų balionėlio ir elektros impulsų prietaiso panaudojimą) atitiko prievartos naudojimo reikalavimus. Taigi atsakovas ne visus fizinės prievartos veiksmus aptariamoje situacijoje vertino kaip neproporcingus.
13.2. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas veikė ekstremaliomis sąlygomis, sulaikytas asmuo aktyviai priešinosi. Dėl tokių aplinkybių negalima daryti išvados, kad pareiškėjas turėjo tikslą ne sutramdyti pažeidėją, o pažeminti jo garbę ir orumą. Išvadoje ir nėra motyvų, kodėl laikyta, kad pareiškėjas tyčia siekė pažeminti asmens garbę ir orumą. Sulaikytas asmuo nei dėl pareiškėjo, nei dėl policijos elgesio jo atžvilgiu pretenzijų nekėlė. Sulaikytas asmuo ikiteisminiame tyrime teikdamas parodymus, nurodė, kad priešinosi dėl to, kad nenorėjo būti sulaikytas, taigi ne dėl to, kad reagavo į jo garbę žeminantį poelgį (T I b. l. 67). Atvirkščiai – sulaikytas asmuo atlygino pareiškėjui neturtinę žalą, taigi pats jautėsi neteisus. 2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos policijos mokyklos išvadoje aptariant vaizdo medžiagą iš tarnybinio automobilio, nurodyta, kad „<...> policijos pareigūnai, siekdami jį sudrausminti ir nuraminti, bando prisegti saugos diržą, kad apribotų jo judesius ir priverstų nusiraminti. Abu policijos pareigūnai, naudodami fizinę prievartą, užsega saugos diržą<...>“. Taigi šioje išvadoje specialistai neįžvelgė jokio kito fizinės prievartos motyvo ir tikslo, kaip tik pažeidėjo sutramdymas, t. y. pareigos vykdymas. Taigi laikytina, kad toks veiksmas atliktas siekiant vykdyti pareigą, t. y. sutramdyti besipriešinantį asmenį. Todėl atsakovas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas sąmoningais veiksmais pažemino sulaikyto asmens garbę ir orumą.
13.3. Minėta, nėra duomenų, kad sulaikytam asmeniui būtų padaryti sužalojimai, jis pretenzijų dėl policijos veiksmų neturėjo, todėl laikytina, kad nei policijai, kaip institucijai, nei sulaikytam asmeniui pareiškėjo veiksmai neigiamų pasekmių nesukėlė. Dar ir dėl šios priežasties net ir konstatavus neproporcingą fizinės prievartos naudojimą, reikėtų laikyti, kad jis buvo mažareikšmis (žr. pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015).
13.4. Pažymėtina ir tai, kad pranešime pareiškėjui apie tarnybinį nusižengimą tik abstrakčiai nurodoma, kad yra duomenų apie panaudotą perteklinę fizinę prievartą (T I b. l. 86), konkrečiai nenurodyta, kokiais pareiškėjo veiksmais pasireiškė perteklinė fizinė prievarta. Tai sumažino pareiškėjo galimybes apsiginti. Šis procedūrinis pažeidimas, nors savaime nėra pakankamas pagrindas naikinti skirtą nuobaudą, svarbus kitų aplinkybių kontekste.
13.5. Taigi laikytina, kad dėl sugriebimo už veido pareiškėjui nuobauda skirta nepagrįstai.
14.1. Lietuvos policijos mokyklos 2019 m. gegužės 22 d. išvadoje dėl pareiškėjo ir jo kolegos veiksmų aptartos fizinės prievartos naudojimo epizodai šioje situacijoje, bet nieko nepasakyta apie sudavimą į veidą. Motyvuotoje Išvadoje remtasi nutarimais nutraukti ikiteisminius tyrimus (2019 m. gegužės 2 d. ir birželio 12 d.), tačiau juose nedaroma kategoriška išvada, kad pareiškėjas sudavė smūgį į veidą. Gegužės 2 d. nutarime tik abstrakčiai nurodoma, kad „galimai panaudojo neteisėtą fizinį smurtą“, o birželio 12 d. nutarime nurodyta, kad „galimai neteisėtai panaudojo fizinį smurtą – kumščiu sudavė smūgį į veidą“. Iš vaizdo įrašo matosi, kad vyksta grumtynės, iš jo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas sudavė smūgį į veidą. Sulaikytas asmuo nesiskundė ir neteigė, kad jam būtų suduotas smūgis į veidą, duomenų apie sužalojimus nėra. Todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas smūgiavo į veidą. Išvadoje šio veiksmo proporcingumas nebuvo nagrinėjamas. Taigi nesurinkta pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas smūgiavo į veidą sulaikytam asmeniui ir šis veiksmas buvo neproporcingas.
14.2. 2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos policijos mokyklos išvadoje aptariant vaizdo medžiagą iš tarnybinio automobilio, nurodyta, kad „<...> policijos pareigūnai, siekdami jį sudrausminti ir nuraminti, bando prisegti saugos diržą, kad apribotų jo judesius ir priverstų nusiraminti. Abu policijos pareigūnai, naudodami fizinę prievartą, užsega saugos diržą. <...>“. Išvadoje nebuvo nagrinėjami šio veiksmo tikslai ir motyvai. Iš minėtos Lietuvos policijos mokyklos išvados taip pat iš vaizdo medžiagos negalima daryti kitokios išvados, kaip tik ta, kad naudodamas fizinę prievartą pareiškėjas siekė sutramdyti pažeidėją, t. y. vykdyti pareigą. Išvadoje pripažįstama, kad tokiu būdu pareiškėjas reagavo į sulaikyto asmens spyrį. Tai reiškia, kad veiksmas vyko dinamiškai, pareiškėjas veikė esant ekstremalioms sąlygoms, reagavo į pažeidėjo aktyvų elgesį. Sulaikytas asmuo, taip pat neteigė, kad jam būtų tyčia suduotas smūgis į veidą. Taigi padaryta neteisinga išvada, kad šioje situacijoje pareiškėjas suvokė, kad naudoja perteklinę fizinę prievartą ir yra kaltas dėl šio veiksmo.
14.3. Nėra duomenų apie dėl šio veiksmo sulaikyto asmens patirtus sužalojimus, jis pretenzijų dėl jo nereiškė, taigi darytina išvada, kad neigiamos pasekmės dėl pareiškėjo veiksmo nekilo.
14.4. Pranešime pareiškėjui apie tarnybinį nusižengimą tik abstrakčiai nurodoma, kad yra duomenų apie panaudotą perteklinę fizinę prievartą. Taigi Išvados konstatavimas, kad pareiškėjas padarė pažeidimą būtent suduodamas į veidą po to, kai sulaikytas asmuo jam spyrė, pareiškėjui galėjo būti netikėtas. Apie šią aplinkybę, kaip tyrimo objektą, jis nebuvo informuotas. Šis procedūrinis pažeidimas, nors savaime nėra pakankamas pagrindas naikinti skirtą nuobaudą, svarbus kitų aplinkybių kontekste.
15. Minėta, kad ne bet koks pareigų nevykdymas vertintinas kaip tarnybinis nusižengimas. Šiuo atveju įvertinus 14 punkte aptartus motyvus, įskaitant sulaikyto asmens aktyvų pasipriešinimą, pareiškėjo tikslą vykdyti pareigą, neigiamų pasekmių nebuvimą, teismas daro išvada, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta nepagrįstai. Taigi įsakymas, kuriuo skirta nuobauda, naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios tesiės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovas remiasi tuo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas su skundžiamu aktu susipažino 2019 m. rugpjūčio 4 d., remiasi išrašu iš dokumentų valdymo sistemos (T I b. l. 14). Pagal Aprašo 31 punktą su Išvada ir įsakymu dėl nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo priėmimo, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl nedarbingumo, komandiruotės arba atostogų, ir jam įteikiamos šių dokumentų kopijos. Nėra duomenų, jog pareiškėjas dokumentų valdymo sistemoje būtų pasirašęs, kad susipažino su skundžiamu įsakymu. Vienintelis įrodymas, kad pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su skundžiamu įsakymu yra jo parašas popierinėje skundžiamo įsakymo kopijoje (T I b. l. 6), nurodant 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kad pareiškėjas būtent 2019 m. rugpjūčio 8 d. tokiu būdu buvo supažindintas su skundžiamu įsakymu neneigia ir atsakovas. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės trečiosios kuopos raitojo būrio vado pranešime (T I b. l. 26) nurodyta, kad būtent 2019 m. rugpjūčio 8 d. vykdant skundžiamo įsakymo 2 punktą (dėl supažindinimo) pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su skundžiamu įsakymu. Papildomai pažymėtina, kad skundžiamame įsakyme nėra tiksliai nurodytas apskundimo terminas, o pateikta abstrakti nuoroda į Administracinių bylų teisenos įstatymą. Taigi pareiškėjui nebuvo aiškiai nurodytas apskundimo terminas. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo daryti išvadai, kad byla turėtų būti nutraukta tuo pagrindu, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ir atnaujintas be pagrindo (ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktai).
17. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Vilniaus apskrities VPK viršininko 2019 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 10-TE-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. B.“ panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 10-TE-1363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. B.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.