- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- e2-34111-433/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- Politinei partijai Lietuvos centro
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui Politinei partijai Lietuvos centro partijai dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, pasibaigus panaudos sutarčiai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovą Lietuvos centro partiją su visu jam priklausančiu turtu iš Vilniaus mieto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 32,12 kv. m. patalpų (pažymėtos plane indeksais 8-(3. 4, 6, 7) su dalimi bendrojo naudojimo patalpų (pažymėtų plane indeksais 8-(2) pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 32,12 kv. m patalpos (pažymėtos plane indeksais 8-(3. 4, 6, 7) su dalimi bendrojo naudojimo patalpų (pažymėtų plane indeksais 8-(2) pastate (unikalus Nr. 1094-(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Ieškovas šias Patalpas 2009 m. lapkričio 20 d. savivaldybės turto panaudos sutartimi Nr. A467-599-(2.14.1.17-TR2) (toliau – Sutartis) perdavė atsakovui. Sutarties 2 punktu šalys nustatė, kad Panaudos terminas yra nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1-920 “Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos ir panaudos” (toliau – Tarybos sprendimas) patvirtino naują Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą, kuriame nėra numatyta galimybė suteikti patalpas panaudos pagrindais politinėms partijoms. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. A51-36172/17(3.3.15.7-TD2) (toliau – Raštas) informavo Lietuvos Centro Partiją dėl priimto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. priimto sprendimo Nr. 1-920, taip pat rašte akcentavo, kad Tarybos sprendimu buvo patvirtinti Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso ir ne viešo konkurso būdu nuostatai (toliau – Nuostatai), kuriais remiantis Savivaldybės taryba turi teisę išnuomoti ne konkurso būdu už rinkos nuomos kainą iki 10 metų terminui subjektams, turintiems ankščiau sudarytas sutartis su Savivaldybe dėl turto suteikimo už lengvatinę nuomą ar panaudos pagrindais, kurių galiojimo terminai pasibaigia, įskaitant visus pratęsimus (8.1.3 punktas) ir pasiūlė atsakovui Patalpas išsinuomoti ne konkurso būdu už rinkos kainą. Raštu taip pat informavo, kad nepriėmus sprendimo per 20 kalendorinių dienų ir nepranešus apie tai Savivaldybei per nurodytą terminą, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. reikės atlaisvinti 32,12 kv. m patalpas (duomenys neskelbtini), ir perdavimo ir priėmimo aktu grąžinti jas Savivaldybės atstovams. Pakartotinai raštą „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), tolesnio naudojimo“ Nr. A51-78538/17 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išsiuntė Lietuvos centro partijai 2017 m. lapkričio 10 d., tačiau Vilniaus miesto savivaldybė atsakymo į pateiktus raštus negavo, o atsakovas iki šiol naudojasi Patalpomis.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai yra įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 32,12 kv. m patalpos (pažymėtos plane indeksais 8-(3. 4, 6, 7) su dalimi bendrojo naudojimo patalpų (pažymėtų plane indeksais 8-(2) pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Ieškovas šias patalpas 2009 m. lapkričio 20 d. savivaldybės turto panaudos sutartimi Nr. A467-599-(2.14.1.17-TR2) įsipareigojo perduoti panaudos pagrindu atsakovui Politinei partijai Lietuvos centro partijai, o atsakovas įsipareigojo naudotis jo įstatuose numatytai veiklai vykdyti šiomis patalpomis nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d., bet ne ilgiau kaip iki suteikto panaudai turto įtraukimo į privatizavimo programą. Pagal Sutarties 6 punktą, atsakovas privalo per dešimt dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos perduoti suteikiamą panaudai turtą pagal priėmimo ir perdavimo aktą, kuris yra šios sutarties priedas, o pagal 7,5 punktą, panaudos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus prieš terminą, per 7 dienas grąžinti turtą panaudos davėjui tos būklės, kurios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Pagal Sutarties 8 punktą, sutartis pasibaigia jos terminui pasibaigus.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1-920 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos ir panaudos” patvirtino naują Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą, kuriame nėra numatyta galimybė suteikti patalpas panaudos pagrindais politinėms partijos.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. A51-36172/17(3.3.15.7-TD2) informavo atsakovą Lietuvos centro partiją dėl priimto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. priimto sprendimo Nr. 1-920, nurodydama, jog Tarybos sprendimu taip pat buvo patvirtinti Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso ir ne viešo konkurso būdu nuostatai, kuriais remiantis Savivaldybės taryba turi teisę išnuomoti ne konkurso būdu už rinkos nuomos kainą iki 10 metų terminui subjektams, turintiems ankščiau sudarytas sutartis su Savivaldybe dėl turto suteikimo už lengvatinę nuomą ar panaudos pagrindais, kurių galiojimo terminai pasibaigia, įskaitant visus pratęsimus (8.1.3 punktas) ir pasiūlė atsakovui Patalpas išsinuomoti ne konkurso būdu už rinkos kainą. Raštu taip pat informavo, kad nepriėmus sprendimo per 20 kalendorinių dienų ir nepranešus apie tai Savivaldybei per nurodytą terminą, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. reikės atlaisvinti 32,12 kv. m patalpas (duomenys neskelbtini), ir perdavimo ir priėmimo aktu grąžinti jas Savivaldybės atstovams. Pakartotinai raštą „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), tolesnio naudojimo“ Nr. A51-78538/17 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išsiuntė Lietuvos centro partijai 2017 m. lapkričio 10 d., tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų išsikėlęs iš minimų patalpų, ar, kad būtų išreiškęs valią sudaryti nuomos sutartį (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė, negavęs atsakymo iš atsakovo Lietuvos centro partijos, el. paštu kreipėsi į partijos pirmininką. N. P., kuris 2018 m. sausio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, pateikdamas prašymą „Dėl patalpų nuomos sąlygų“. Lietuvos centro partija partijos atstovui N. P. 2018 m. sausio 31 d. buvo išsiųstas raštas „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), suteikimo panaudos pagrindais” ir buvo suteikta informacija, kad būtina užpildyti prašymą suteikti panaudos pagrindais negyvenamuosius pastatus, statinius ir patalpas bei kitą ilgalaikį materialųjį turtą formą ir jį pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentui. Ieškovas 2018 m. vasario 12 d. gavo elektroninį patvirtinimą apie aukščiau minėto rašto gavimą. Ieškovas 2018 m. kovo 1 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovui priminimą dėl dokumentų pateikimo, tačiau nustatytos formos prašymo su priedais negavo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 14 d. išsiuntė raštą (reg. Nr. A51-38763/18) „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), suteikimo panaudos pagrindais” ir informavo atsakovą, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. reikės atlaisvinti ir grąžinti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas pagal perdavimo-priėmimo aktą ir kad patalpas 2018 m. birželio 1 d., 13 val. 30 min. perims Nekilnojamojo turto skyriaus vyriausioji specialistė D. G..
Byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, jog ieškovo atstovai 2017 m. birželio 29 d. 15:30 val. atvykę apžiūrėti 32,12 kv. m patalpas (duomenys neskelbtini), - jas rado užrakintas (2017 m. birželio 29 d. apžiūros aktas). Ieškovo atstovai vykdė patikrinimą ir 2017 m. gruodžio 5 d. 10:20 val. (2017 m. gruodžio 5 d. apžiūros aktas), tačiau patalpos taip pat buvo užrakintos. Nekilnojamojo turto skyriaus vyriausieji specialistai – T. G. ir E. S. (toliau – ieškovo atstovai), 2018 m. birželio 1 d., 13 val. 30 min. atvykę perimti iš partijos 23,12 kv. m patalpas pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tačiau patalpos buvo užimtos (neatlaisvintos) ir užrakintos (2018 m. birželio 1 d. apžiūros aktas).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė, būdamas teisėtu patalpų savininku, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka savo nuožiūra valdyti, naudoti ginčo nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Be to, sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valdymą, naudojimą ir disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2010). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte numatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose.
Kaip žinia, neatlygintinis naudojimasis daiktu (panauda) yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 – 6.643 straipsniuose. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad šalių sulygtas naudojimosi ginčo patalpomis terminas būtų pratęstas, nėra (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Taip pat minėta, kad pagal šalių pasirašytos panaudos Sutarties 7.5 punktą, panaudos gavėjas įsipareigojo pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per 7 dienas perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto. Įspėjimas apie ieškovo iniciatyva atliekamą vienašališką Sutarčių nutraukimą atsakovui buvo išsiųstas dar 2017 m. birželio 2 d. (reg. Nr. A51-36172/17), kuriame atsakovui, be kita ko, buvo pranešta ir apie jo pareigą perduoti savivaldybei atlaisvintas patalpas, tačiau atsakovas geranoriškai patalpų neatlaisvino ir ieškovui negrąžino.
Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Minėtų negyvenamųjų patalpų savininkas – ieškovė, gindamas savo teises naudotis negyvenamąja patalpa, ją valdyti ir disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovą. CK 4.98 straipsnio pagrindu savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti asmenis, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų negyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Ieškovo teisės varžomos tuo, kad atsakovas negrąžina ieškovui patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui, ieškovas negali savo nuožiūra naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, ieškovui priklausančiose patalpose yra kitiems asmenims priklausančio turto. Atsakovas neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovui nutraukus panaudos sutartį, atsakovas negrąžino ieškovui patalpų. CK 4.37 straipsnio 1 dalis įtvirtina savininko nuosavybės teisės turinį, kurį sudaro valdymas, naudojimasis, disponavimas jam priklausančiomis patalpomis, todėl sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovui ir toliau naudojantis ginčo patalpomis būtų pažeistos Vilniaus miesto savivaldybės, kaip patalpų savininko teisės. CK 6.499 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Esant aukščiau išdėstytoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio, ieškinį tenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 3,58 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 78,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovą Politinę partiją Lietuvos centro partiją, juridinio asmens kodas 195725380, su jam priklausančiu turtu iš ieškovui Vilniaus mieto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111109233, nuosavybės teise priklausančių 32,12 kv. m. patalpų (pažymėtos plane indeksais 8-(3. 4, 6, 7) su dalimi bendrojo naudojimo patalpų (pažymėtų plane indeksais 8-(2) pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo Politinės partijos Lietuvos centro partijos, juridinio asmens kodas 195725380, į valstybės biudžetą 78,58 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, išaiškinant, kad valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.