- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- T-90-876/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Eglė Rybelienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – Institucija) viršininko M. Ž. teikimą dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. J. Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 43 straipsniu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Trakų rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 6 d. nutartimi pritaikytas Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta 1 (vieneriais) metais ir galutinė bausmė paskirta 6 (šeši) metai laisvės atėmimo.
1.2. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 7 punktą, 235 straipsnį, 42 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmę atliekant kalėjime.
1.3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutarta perkvalifikuoti nusikalstamus veiksmus iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 118 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 149 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalies į BK 2000 m. BK 149 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 7 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, iš BK 1961 m. BK 235 straipsnio į 2000 m. BK 258 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu šios bausmės ir bausmė, paskirta 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
1.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi nutarta pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir A. J. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 8 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir bausme, paskirta Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šią bausmę atliekant kalėjime.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmę atlieka nuo 1999 m. rugsėjo 7 d. Bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.
3. Kauno apygardos teisme 2024 m. balandžio 25 d. gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Įkalinimo įstaigose nuteistasis pasižymėjo pakankama darbine motyvacija, suprato darbo naudą ir siekį gaunamas pajamas paskirstyti tinkamai bei dengti turimus įsiskolinimus, susidariusius dėl nuosprendžiu pareikštų ieškinių. Priteistus civilinius ieškinius nuteistasis pilnai padengęs iš gauto darbo užmokesčio. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nuteistojo A. J. vardu vykdomieji dokumentai nėra gauti. Šiuo metu nuteistasis įkalinimo įstaigoje nedirba, teigia, jog, jei jam būtų paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir ją atlikus jis būtų paleistas į laisvę, turėtų galimybę dirbti staliumi arba statybų srityje, tačiau šias galimybes patvirtinančių dokumentų nepateikęs.
3.2. Šiuo metu nuteistasis artimiausius socialinius ryšius palaiko su mama, broliu ir drauge bei jos vaikais. Santykius su šiais artimaisiais apibūdina kaip tvirtus, palaikančius ir motyvuojančius, yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja skambučių pagalba, sulaukia finansinės paramos. A. J. laisvės atėmimo bausmės metu su nuteistąja buvo sudaręs santuoką, kuri iširo jai išėjus iš įkalinimo įstaigos. Šiuo metu nuteistasis turi sukūręs romantinius santykius su nauja drauge. Teigia, kad artimus ryšius palaiko apie metus ir tiki, kad santykiai bus ilgalaikiai. Nurodo, kad jei būtų paleistas iš įkalinimo įstaigos, gyventų draugės namuose, kartu su jos vaikais.
3.3. Laisvėje nuteistasis stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais. Nuteistasis, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime, susidūrė su sunkumais mokykloje, jau ankstyvame amžiuje įsitraukė į nusikalstamas veikas. Teismo nuosprendžių duomenimis, nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė bendrininkų grupėje. Pats nuteistasis nurodo, kad neigiama draugų įtaka buvo vienas pagrindinių veiksnių, skatinusių jo nusikalstamą elgesį. Šiuo metu nuteistasis teigia, kad geba atsiriboti nuo jį destabilizuojančios aplinkos ir nebepasiduoda neigiamai kitų įtakai, su kitais nuteistaisiais palaiko tik formalius santykius ir stengiasi atsiriboti nuo destruktyvių asmenų. Visgi, pastebima, kad ir laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis ne kartą yra įsivėlęs į rizikingas situacijas, kurios suponuoja prielaidą, jog asmuo vis dar gali būti lengvai paveikiamas kitų neigiamos įtakos. 2021 m. lapkričio 5 d., pasidavęs kito asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, įtakai nešė jam alkoholinius gėrimus, vėliau teigia nežinojęs ką nešė, o tik norėjęs padėti kitam asmeniui. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas nuobaudomis už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, o paties A. J. teigimu, priklausomybės alkoholiui niekada neturėjo ir su problemomis dėl piktnaudžiavimo nesusidurdavo. Nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. vasario 10 d. nuteistasis dalyvavo ir sėkmingai baigė priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų asmenų įžanginės grupės užsiėmimus.
3.4. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje lankė psichologinės terapijos grupes, elgesio keitimo programas, dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ paskaitoje, emocijų stresinėse situacijose identifikavimo ir valdymo programos veiklose, tačiau stebima, kad šių programų tikslai nėra pilnai pasiekti. Nuteistajam vis dar trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių ir gebėjimo kritiškai vertinti savo asmenybę ir elgesį. A. J. šiuo metu save apibūdina kaip ramų ir supratingą žmogų, neigiamų savybių neįvardija. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas nuteistasis savo kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Šiuo metu nuteistasis svarsto ne tik apie pasekmes, kilusias jam pačiam, tačiau išreiškia ir gailestį aukos artimiesiems, nurodo, jog parašė aukos artimiesiems atsiprašymo laiškus, taip pat teigia bendravęs su aukos broliu norėdamas jo atsiprašyti.
3.5. Nuteistasis savo gyvenimo istorijoje ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, jau būdamas 14 metų atsidūrė teisėsaugos akiratyje, net ir po pirmojo teistumo bei taikytų poveikio priemonių savo elgesio modelio jis nekeitė. Šiuo metu A. J. išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tiki, jog ateityje sugebės save realizuoti tinkamais būdais bei gebės laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių. Visgi, analizuojant nuteistojo elgesį, stebima, jog praeityje A. J. negebėjo apriboti savo elgesio, keisti gyvenimo būdo, nepaisė galiojančių visuomenės normų, ko pasėkoje jis ne tik įvykdė nusikalstamas veikas, tačiau ir atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje daugybę kartų pažeidė nustatytą tvarką. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 16 kartų padarė drausmės ir režimo reikalavimų pažeidimus – 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2024 m. vasario 23 d. dėl draudžiamų daiktų (SIM kortelės) laikymo), 14 kartų skatintas. Nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuteistasis bausmę tęsia lengvosios grupės sąlygomis. A. J. teigimu, jog jei jam būtų paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir ją atlikus būtų paleistas į laisvę, jis turėtų galimybę apsigyventi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pas mamą arba gyventų kartu su drauge adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sutikimas, patvirtinantis nuteistojo galimybę gyventi nurodytu adresu, negautas.
3.6. Bausmės atlikimo metu A. J. nuosekliai dalyvauja psichologų konsultacijose, 2024 m. vasario 15 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nuteistojo emocijos tolygios, savianalizės įgūdžiai prasmingai analizei pakankami, geba įvardinti elgesio motyvus ir atskleisti savo emocinį foną. Atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, 2021 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko ir 2022 m. gegužės 23 d. vertinimo metu, o taip pat ir 2024 m. kovo 14 d., tačiau paskutinio vertinimo metu pažymėta, jog yra stebimos ilgalaikės, sąmoningos ir nuoseklios asmens pastangos valdyti su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius bei konstruktyviai siekti socialiai priimtinų gyvenimo tikslų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pataisos įstaigos atstovė palaikė teikimą, nuteistasis ir jo gynėja teikimą prašė tenkinti, prokurorė prašė teikimo netenkinti.
Institucijos viršininko M. Ž. teikimas netenkinamas
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pažymėtina, kad minėtas įstatymas yra suformuluotas taip, jog atsižvelgęs į visas jam nustatytas sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė sušvelninama tais atvejais, jei nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) bei yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Teismas įstatymų leidėjo yra įpareigotas įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir tikimybę, kad išėjęs į laisvę toks asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, galima spręsti ir tai, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, dėl savo neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų padarinių, yra pakankamai motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, o kasdienių tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
8. Teikimui nagrinėti pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. J. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – jis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1999 m. rugsėjo 7 d., tačiau būtina pažymėti, kad vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, jog būtų galima teigti, kad egzistuoja pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš tokios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
9. Reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant šios rizikos laipsnį, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant OASys metodiką. Iš nuteistojo asmens byloje esančios 2024 m. kovo 13 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad A. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo vertinta tris kartus, o būtent: 2021 m. kovo 4 d. (nustatyta vidutinė rizika), 2022 m. gegužės 23 d. (nustatyta vidutinė rizika), 2024 m. kovo 14 d. (nustatyta nepakitusi vidurinė rizika). ir 2024 m. sausio 5 d. (nustatyta vidutinė – žemėjanti rizika). Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog atsižvelgus į ankstesnę nuteistojo smurtinio elgesio istoriją, jo elgesį įkalinimo įstaigoje ir atlikus didelės žalos rizikos vertinimą, nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje ir vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad vien rizikos dydis ir nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, leidžianti teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
10. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog A. J. laisvės atėmimo vietoje bendradarbiauja su specialistais, dalyvauja korekcinėse programose, aktyviai dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklose. 2017 m. lapkričio 25 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ paskaitoje, 2017 m. gruodžio 2 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) programos užsiėmime, 2017 m. gruodžio 9 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) programoje, 2018 m. liepą dalyvavo ir sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) programą, 2019 m. gegužės 8 d. baigė (duomenys neskelbtini) programą ((duomenys neskelbtini)), nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. vasario 10 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) įžanginės grupės užsiėmimus, nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. dalyvavo 8 užsiėmimų terapinėje (duomenys neskelbtini) programoje ((duomenys neskelbtini)), 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuteistasis dalyvavo (duomenys neskelbtini) paskaitoje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat dalyvavo 8 užsiėmimų (duomenys neskelbtini) grupės (duomenys neskelbtini) modulyje, išklausė (duomenys neskelbtini) kursą, aktyviai dalyvauja religinio pobūdžio veiklose bei susitikimuose su visuomeninėmis organizacijomis. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis A. J. buvo keturiolika kartų skatintas, šešiolika kartų padarė drausmės ir režimo reikalavimų pažeidimus – dešimt kartų baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinįjį kartą drausmine tvarka baustas 2024 m. vasario 23 d. dėl draudžiamų daiktų (SIM kortelės) laikymo). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskutinysis nuteistojo padarytas pažeidimas, yra itin šiurkštus. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos 2024 m. kovo 13 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, matyti, jog net keturiolika pažeidimų fiksuota už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, vienas – už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Taigi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgus į nuobaudų ir paskatinimų santykį, jų gavimo chronologinę seką, akivaizdu, jog nuteistojo pasikeitimai teigiama linkme nėra kryptingi ir pastovūs, dėl ko teisėjų kolegija abejoja itin teigiama motyvacija į nuteisto iki gyvos galvos asmens siekiamą švelnesnę bausmę. Vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo, kryptingo bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į nustatytas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021).
11. Apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotą, jog nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – net septyni statiniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas bei dešimt dinaminių – turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai ir tik vienas apsauginis – pozityvūs santykiai su partnere ir vaikais. Nors dalis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių yra susiję su jo elgesiu praeityje, tačiau būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinusi pateiktą asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog dar per anksti daryti išvadą, jog nuteistojo A. J. pastangos yra pakankamos siekiamam paskirtos bausmės keitimui į švelnesnės rūšies bausmę.
12. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į ankstesnius teistumus ir į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. A. J. anksčiau teistas, šiuo metu atlieka bausmę už keletą nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotą nužudymą bendrininkų grupe lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Pirmą kartą nuteistasis su teisėsauga susidūrė būdamas itin jauno, keturiolikos metų amžiaus, kai buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių. Du kartus nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis įvykdė naują nusikalstamą veiką, už kurią būdamas penkiolikos metų buvo pirmą kartą nuteistas jam paskiriant vienuolika parų laisvės atėmimo. Būdamas nepilnametis A. J. buvo nuteistas penkis kartus, du kartus atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę. 1999 m. liepos 28 d. nuteistasis iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus buvo paleistas lygtinai, neatlikęs dvejų metų šešių mėnesių trylikos dienų laisvės atėmimo bausmės. Paleistas lygtinai vos po mėnesio A. J. įvykdė naujus nusikaltimus – plėšimą, išžaginimą, nešaunamojo ginklo nešiojimą, nužudymą. Už šių nusikaltimų padarymą A. J. šiuo metu ir atlieka savo trečiąją laisvės atėmimo bausmę (iki gyvos galvos). Tai rodo itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinami nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog įvertinus nuteistojo kriminalinę istoriją, matomas teisės pažeidėjui būdingas nusikaltimų modelis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais, bei nusikalstamų veikų sunkėjimas.
13. Pakankamo pagrindo tenkinti Institucijos teikimą nesudaro nei nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, jo dalyvavimas įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, nei socialinių ryšių su partnere bei vaikais palaikymas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik šių aplinkybių egzistavimas net ir šiuo metu išimtinai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra pagrindo. Nuteistojo A. J. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.
Motyvuojamoji dalis
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistajam A. J. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra, todėl Institucijos teikimas netenkinamas. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis nuteistojo bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹, 364 straipsniais,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.