Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-08-23 · Civilinė byla Nr. 2-531/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-23
Bylos Nr.
2-531/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
Trečiasis asmuo
kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stilsas“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Stilsas“
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-531/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 102.2; 122.1;126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stilsas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl to paties teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „LADG“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. M. , A. I. , A. O. , R. O. ir T. Č. kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą ir prašė iškelti bankroto bylą UAB „LADG“, bankroto administratoriumi patvirtinti kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ įgaliotą asmenį Oną Siudikaitę.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi iškėlė UAB „LADG“ bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė kooperatinę bendrovę „Jonas ir sūnūs“. Teismas 2007 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „LADG“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų - UAB „Stilsas“ 11 531,34 Lt kreditorinį reikalavimą.

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „LADG“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo kreditorius UAB „Stilsas“ 2007 m. gegužės 8 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties dalį dėl UAB „Stilsas“ kreditorinio reikalavimo už 6 916,01 Lt dydžio sumą patvirtinimo, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-295-194/2007 Šiaulių apygardos teisme, paliekant teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą 4 615,33 Lt dydžio sumai.

Tretysis asmuo nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2007 m. kovo 29 d. nutartimi pagal bankroto administratoriaus pateiktą prašymą patvirtino UAB „Stilsas“ 11 531,34 Lt kreditorinį reikalavimą, nors kreditorius 2007 m. kovo 19 d. prašymu, adresuotu bankroto administratoriui, prašė patvirtinti tik 4 615,33 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. UAB „Stilsas“ 2007 m. kovo 8 d. pretenzija, adresuota bankroto administratoriui, prašė iki 2007 m. kovo 26 d. grąžinti UAB „Stilsas“ prekių už 6 916,01 Lt sumą. Tretysis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto administratoriui buvo žinoma, jog tarp UAB „LADG“ ir UAB „Stilsas“ yra kilęs ginčas dėl prekių už 6 916,01 Lt grąžinimo. Administratorius apie tai turėjo informuoti teismą ir prašyti tvirtinti tik 4 615,33 Lt dydžio UAB „Stilsas“ kreditorinį reikalavimą. Teismo nutarties dalis dėl UAB „Stilsas“ 6 916,01 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra neteisėta. Tretysis asmuo pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamas UAB „Stilsas“ ieškinys atsakovui UAB „LADG“ dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo, todėl tik išsprendus pareikštą reikalavimą, būtų galima spręsti dėl UAB „Stilsas“ 6 916,01 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ar netvirtinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gegužės 9 d. nutartimi trečiojo asmens kreditoriaus UAB „Stilsas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties dalies panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad atskirasis skundas paduotas praėjus pusantro mėnesio nuo nutarties priėmimo. UAB „Stilsas“ yra kreditorius bankroto byloje, todėl privalo domėtis bankroto bylos eiga. UAB „Stilsas“ dar 2007 m. kovo 8 d. pateikė bankroto administratoriui pretenzijas dėl kreditorinio reikalavimo dydžio, todėl jam buvo žinoma apie bankrutuojančios UAB „LADG“ skolą. Apeliantas nurodė, kad jo atstovas advokatas pasiėmė skundžiamą nutartį tik 2007 m. gegužės 2 d., todėl termino skundui paduoti esą nepraleido, tačiau skundžiamą nutartį buvo galima pasiimti ir anksčiau. Nutartis buvo išsiųsta kreditoriui UAB „Stilsas“ jo buveinės adresu. Advokatui nutartis nebuvo siunčiama, nes byloje nebuvo pateikta duomenų apie atstovavimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, manydamas, jog termino nepraleido.

Tretysis asmuo kreditorius UAB „Stilsas“ skundė Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutartį atskirtuoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. birželio 14 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti trečiojo asmens kreditoriaus UAB „Stilsas“ atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties priėmimo klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2007 m. birželio 29 d. nutartimi trečiojo asmens kreditoriaus UAB „Stilsas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties dalies panaikinimo vėl atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartimi neužkertamas kelias tolesniam kreditoriaus finansinio reikalavimo koregavimui, t. y. neužkertama tolesnė bylos eiga, susijusi su kreditorinio reikalavimo dydžio keitimu. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis nebegali būti apeliacijos objektu. Kreditoriaus reikalavimas bei kreditorinio reikalavimo dydis yra kitos civilinės bylos dalykas ir nėra šios bylos apeliacijos dalykas, nes sprendimas dėl kreditorinio reikalavimo tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko yra išspręstas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-295-194/2007. Užvedus kitą civilinę bylą tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo dalyku, nes reikalavimai sprendžiami toje kitoje civilinėje byloje.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atskirasis skundas dėl 2007 m. kovo 29 d. nutarties paduotas tik 2007 m. gegužės 8 d., todėl praleistas terminas atskirajam skundui paduoti. Teisme pradėjus kitą civilinę bylą Nr. 2-295-194/2007, kreditorius jau žinojo apie teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą. Iš administratoriaus pateiktų dokumentų ir lydraščio matyti, kad administratorius išsiuntė kreditoriui UAB „Stilsas“ teismo priimtą nutartį 2007 m. balandžio 4 d. jo buveinės adresu, todėl laikytina, kad apie teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartį jis vėliausiai sužinojo 2007 m. balandžio 5 d. Kreditorius nepateikė prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, nes mano, jog termino nepraleido.

Teismo manymu, kadangi tarp tų pačių šalių buvo užvesta ir išnagrinėta kita civilinė byla tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, o priimtas sprendimas yra apskųstas, todėl skundžiama teismo nutartis nėra apeliacijos objektas, nes kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dydis išsispręs kitoje civilinėje byloje. Teismo nuomone, dviguba apeliacija tuo pačiu klausimu negalima.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo kreditorius UAB „Stilsas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį ir UAB „Stilsas“ atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 nutarties dalies panaikinimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tretysis asmuo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neteisingai nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu. Ši teismo išvada prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 daliai, pagal kurią teismo nutartis dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo skundžiama atskiruoju skundu. Teismas be pagrindo tapatina dvi bylas – UAB „LADG“ bankroto bylą ir civilinę bylą Nr. 2-295-194/2007 pagal UAB „Stilsas“ ieškinį atsakovui UAB „LADG“ dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo. Skundžiama 2007 m. kovo 29 d. nutartis yra priimta ne civilinėje byloje Nr. 2-295-194/2007, todėl nėra teisinio pagrindo UAB „Stilsas“ atskirąjį skundą dėl teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties atsisakyti priimti CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teigiant, jog ši nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.Teismas nepagrįstai teigia, kad ginčas, kilęs dėl UAB „Stilsas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo UAB „LADG“ bankroto byloje, ir UAB „Stilsas“ ieškinys dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo, yra tapatūs ginčai tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko. Kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas bankroto byloje ir ieškinio pareiškimas nėra tapatūs, o tik susiję vienas su kitu tokiu būdu, jog nuo ieškinio išsprendimo baigties atitinkamai būtų sprendžiamas kreditorinio reikalavimo klausimas. Neapskundus 2007 m. kovo 29 d. nutarties dėl 11 531,34 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, teismas tai galėtų traktuoti kaip UAB „Stilsas“ sutikimą su tokiu kreditorinio reikalavimo dydžiu ir tuo pagrindu atmesti UAB „Stilsas“ ieškinį dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo, motyvuojant, jog patenkinus ieškinį ir esant patvirtintam tokio dydžio kreditoriniam reikalavimui UAB „Stilsas“ nepagrįstai praturtėtų. Teismas nepagrįstai nurodo, kad UAB „Stilsas“ praleido terminą skųsti 2007 m. kovo 29 d. nutartį. Teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, o apie tai, kada bus sprendžiamas UAB „Stilsas“ kreditorinio reikalavimo UAB „LADG“ bankroto byloje tvirtinimas, UAB „Stilsas“ apskritai nebuvo informuotas. Kreditorius UAB „Stilsas“ apie teismo nutartį sužinojo tik 2007 m. gegužės 2 d., gavęs Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. 2-295-194/2007 bei kartu su šiuo pranešimu BUAB „LADG“ atsiliepimą į UAB „Stilsas“ ieškinį. Tada iš teismo buvo paimta 2007 m. kovo 29 d. nutartis, todėl terminas paduoti atskirąjį skundą dėl 2007 m. kovo 29 d. nutarties nebuvo praleistas. Termino atskirajam skundui paduoti klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo iš naujo svarstyti klausimo, dėl kurio jau pasisakė apeliacinės instancijos teismas.Administratoriaus lydraštis nėra įrodymas apie skundžiamos 2007 m. kovo 29 d. nutarties kreditoriui UAB „Stilsas“ įteikimą, nesant jokio kito patvirtinimo apie tokios nutarties gavimą. UAB „Stilsas“ skundžiamos nutarties 2007 m. balandžio mėnesį iš administratoriaus negavo, o apie skundžiamą nutartį sužinojo tik 2007 m. gegužės 2 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Byloje spręstinas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens kreditoriaus atskirąjį skundą. Teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, jog praleistas įstatymo nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti, taip pat dėl to, kad skundžiama teismo nutartis nėra apeliacijos objektas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinė asmens teisminės gynybos garantija netektų prasmės, jeigu taptų neprieinama teismų sprendimų kontrolė apeliacinio proceso tvarka. Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, įtvirtinta 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr. R (95) 5 ,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje.

Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatą, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, kuria reglamentuojami ir įstatymo nustatyti terminai procesiniams veiksmams atlikti.

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (CPK 335 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2007 m. kovo 29 d. rašytinio proceso tvarka priėmė nutartį, kuria patvirtino bankrutuojančios UAB „LADG“ kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus (t. 1, b.l. 50-51b). UAB „LADG“ administratoriui adresuotame rašte teismas nurodė, kad siųsdamas nutartis ar kitus teismo dokumentus, jis administratoriaus darbo funkcijų nenurodys (pvz. nenurodys, kad yra privalu visiems kreditoriams pateikti teismo priimtus dokumentus ir duomenis), o ateityje nurodys tik atskirus pavedimus administratoriui, kurie gali iškilti konkrečiu išimtiniu atveju (t. 1, b.l. 52-53). Pirmosios instancijos teismas 2007 m. birželio 20 d. raštu bankrutuojančios UAB „LADG“ administratorių prašė pateikti duomenis, kada administratorius supažindino kreditorių UAB „Stilsas“ su teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartimi, kada jam buvo pateiktas nutarties nuorašas arba kitokia informacija apie patvirtintą kreditorinį reikalavimą (t. 2, b.l. 9). UAB „Stilsas“ atstovas 2007 m. gegužės 4 d. prašymu prašė išduoti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartį dėl BUAB „LADG“ kreditorių sąrašo ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (t. 1, b.l. 84, 88-90). Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog pats pirmosios instancijos teismas 2007 m. kovo 29 d. nutarties nuorašo trečiajam asmeniui kreditoriui UAB „Stilsas“ nesiuntė. Bankrutuojančios UAB „LADG“ administratoriaus kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ atstovas 2007 m. birželio 27 d. rašte nurodė, kad 2007 m. kovo 29 d. nutartį jis išsiuntė visiems kreditoriams (t. 2, b. l. 16). Bankrutuojančios UAB „LADG“ administratoriaus atstovo pateiktame teismui 2007 m. balandžio 4 d. rašte nurodoma, kad UAB „Stilsas“ siunčiama teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties kopija (t. 2, b.l. 19).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog 2007 m. kovo 29 d. nutartis būtų buvusi įteikta trečiajam asmeniui kreditoriui UAB „Stilsas“ dar iki apelianto nurodytos datos - 2007 m. gegužės 2 d. Rašytinio proceso tvarka priimtos nutarties apskundimo terminas siejamas ne su nutarties nuorašo išsiuntimu, o su jos įteikimu adresatui (CPK 335 str.). Terminas atskirajam skundui paduoti dėl rašytinio proceso tvarka priimtos nutarties skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos. Tretysis asmuo kreditorius UAB „Stilsas“ atskirajame skunde nurodo, kad apie 2007 m. kovo 29 d. nutartį sužinojo tik 2007 m. gegužės 2 d., gavęs Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. pranešimą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-295-194/2007 bei kartu su šiuo pranešimu BUAB „LADG“ atsiliepimą į UAB „Stilsas“ ieškinį toje byloje. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo išvada, jog tretysis asmuo kreditorius UAB „Stilsas“ apie 2007 m. kovo 29 d. nutartį sužinojo vėliausiai 2007 m. balandžio 5 d., todėl pateikdamas 2007 m. gegužės 8 d. atskirąjį skundą praleido įstatymo nustatytą terminą jam paduoti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pradėjus civilinę bylą pagal UAB „Stilsas” ieškinį dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo (civilinės bylos Nr. 2-295-194/2007), UAB „Stilsas“ jau žinojo apie patvirtintą kreditorinį reikalavimą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog UAB „Stilsas“ ieškinys dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo buvo teisme registruotas 2007 m. kovo 27 d. (t. 1, b.l. 103-104), tai yra dar iki teismo nutarties patvirtinti kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus UAB „LADG“ bankroto byloje priėmimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apie 2007 m. kovo 29 d. nutartį tretysis asmuo kreditorius UAB „Stilsas“ sužinojo ne anksčiau kaip 2007 m. gegužės 2 d., todėl 2007 m. gegužės 8 d. pateikdamas atskirąjį skundą dėl šios nutarties (t. 1, b.l. 99-100), nepraleido įstatyme nustatyto termino apskųsti teismo nutartį.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens kreditoriaus UAB „Stilsas“ skundžiama 2007 m. kovo 29 d. nutartis nėra apeliacijos objektas, motyvuojant tuo, jog šio kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dydis išsispręs kitoje civilinėje byloje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagal kurį apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu yra skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apskundimo objektas. Pavyzdžiui, civilinio proceso kodekse numatyta, kad apeliacinio apskundimo objektu negali būti įsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (nutartys) (CPK 301 str. 1 d.), apeliacija negalima smulkiuose turtiniuose ginčuose, kai ginčijama suma mažesnė nei 250 Lt (CPK 303 str. 1 d.), apeliacinio skundo objektu negali būti teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas (CPK 303 str. 2 d.). Tokiais atvejais apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartimi UAB „LADG“ bankroto byloje patvirtinti bankrutuojančios UAB „LADG“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir UAB „Stilsas“ 11 531,34 Lt kreditorinis reikalavimas (t. 1, b.l. 50-51). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų (ĮBĮ 26 str. 1,2 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos, arba ir kiti kreditoriai, jei tokiomis nutartimis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 250 Lt ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 250 Lt (ĮBĮ 26 str. 5 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dėl nutarties patvirtinti arba patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus atskirasis skundas gali būti paduodamas ir tuo pagrindu, jog tai užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 26 p.). Pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad nutartis patvirtinti UAB „Stilsas“ kreditorinį reikalavimą, su kurio dalimi kreditorius nesutinka, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai šio kreditoriaus teisių ir interesų UAB „LADG“ bankroto procese aspektu.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog teismas be pagrindo tapatina dvi bylas – UAB „LADG“ bankroto bylą (dalyje UAB „Stilsas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo) ir civilinę bylą Nr. 2-295-194/2007 pagal UAB „Stilsas“ ieškinį atsakovui UAB „LADG“ dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo. Kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-295-194/2007) ieškovas UAB „Stilsas“ 2007 m. kovo 27 d. pareiškė ieškinį atsakovui bankrutuojančiai UAB „LADG“ dėl kilnojamųjų daiktų už 6 916,01 Lt dydžio sumą išreikalavimo (t. 1, b.l. 103-104). Šiaulių apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovo UAB „Stilsas“ ieškinį toje byloje atmetė (t. 2, b.l. 29), tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes UAB „Stilsas“ 2007 m. birželio 18 d. padavė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo (t. 2, b.l. 32-33). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad tos bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje paskirtas 2007 m. spalio 1 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Stilsas“ kreditorinis reikalavimas UAB „LADG“ bankroto byloje, kurio dalį sudaro ir UAB „Stilsas“ ieškiniu kitoje civilinėje byloje reikalaujamų priteisti kilnojamųjų daiktų vertė už 6 916,01 Lt sumą, buvo patvirtintas jau iškėlus paminėtą kitą civilinę bylą. UAB „Stilsas“ dar 2007 m. kovo 8 d. pretenzija UAB „LADG“ administratoriui prašė iki 2007 m. kovo 26 d. grąžinti pretenzijoje nurodytus kilnojamuosius daiktus (t. 1, b.l. 101), o 2007 m. kovo 19 d. prašymu prašė patvirtinti tik 4 615,33 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, neįtraukiant į reikalavimą prašomų grąžinti kilnojamųjų daiktų vertės (t. 1, b. l. 102). Esant tokioms išvardintoms aplinkybėms darytina išvada, kad dalis administratoriaus teikiamo teismui tvirtinti UAB „Stilsas“ kreditorinio reikalavimo buvo ginčijama, todėl šio kreditoriaus reikalavimo (jo dalies) tvirtinimas turėjo būti nagrinėjamas kita procesine tvarka, įvertinant ir priimtą UAB „Stilsas“ ieškinį dėl daiktų priteisimo iš BUAB „LADG“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 15 p. nuostatos).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog ginčas, kilęs dėl UAB „Stilsas“ kreditorinio reikalavimo dalies tvirtinimo UAB „LADG“ bankroto byloje, ir UAB „Stilsas“ ieškinys dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo, yra tapatūs ginčai tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad abi bylos (UAB „Stilsas“ reikalavimų dalyje) yra susijusios. Egzistuojant 2007 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintam 11 531,34 Lt dydžio UAB „Stilsas“ kreditoriniam reikalavimui, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Stilsas“ ieškinį gali būti vertinama, kad tarp tų pačių šalių ginčas dėl neapmokėtų prekių jau yra išspręstas. Tretysis asmuo kreditorius UAB „Stilsas“ nesutinka su teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintu kreditorinio reikalavimo dydžiu, todėl turi teisę skųsti teismo nutartį, kuria patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas ir prašyti kreditorinį reikalavimą pakeisti arba patikslinti (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Kreditorinių reikalavimų tvirtinimas, jų dydžių tikslinimas yra UAB „LADG“ bankroto bylos, o ne kitos civilinės bylos dalykas, nes kreditoriniai reikalavimai tvirtinami ir tikslinami tik bankroto byloje. UAB „Stilsas“ nagrinėjamas ieškinys kitoje civilinėje byloje dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo negali būti pagrindu atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl 2007 m. kovo 29 d. nutarties. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartis gali būti apeliacijos objektu ir tretysis asmuo kreditorius UAB „Stilsas“ turi įstatymo numatytą teisę skųsti šią nutartį.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas neteisingai nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu. Tretysis asmuo kreditorius UAB „Stilsas“ paduodamas atskirąjį skundą nepraleido termino skųsti 2007 m. kovo 29 d. nutartį, todėl turi teisę šią nutartį skųsti įstatymo nustatyta tvarka

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pakartotinai atsisakė priimti trečiojo asmens kreditoriaus atskirąjį skundą tuo pagrindu, kad yra praleistas terminas jam paduoti, taip pat papildomai nurodydamas, jog skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį panaikina, o užtikrindama teisę į kuo operatyvesnę apeliaciją, vadovaudamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), trečiojo asmens kreditoriaus UAB „Stilsas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties su byla perduoda Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 319 straipsnyje nustatytiems veiksmams atlikti (CPK 319, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Priimti trečiojo asmens kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stilsas“ 2007 m. gegužės 8 d. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties dalies uždarosios akcinės bendrovės „LADG“ bankroto byloje.

Trečiojo asmens kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stilsas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties su byla perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319 straipsnio 1 dalyje numatytiems veiksmams atlikti.

Teisėjai Danutė MilašienėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis