Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1986-485/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
1S-1986-485/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kaltinamasis
R. J.
Civilinis ieškovas
UAB „X“
Advokatai
Vytenis Gubavičius, Arvydas Martinkevičius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1986-485/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant kaltinamojo R. J. gynėjui advokatui Vyteniui Gubavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės ir civilinio ieškovo UAB „X“ atstovo advokato Arvydo Martinkevičiaus skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-408-593/2013, kurioje R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla R. J. kaltinant pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2010-07-26 būdamas UAB ,,X“ direktoriumi, 2010-07-26 prie restorano ,,X“ adresu: (duomenys neskelbtini), apgaule: pasinaudodamas M. Š. pasitikėjimu, fiktyviai pardavė UAB ,,X“ akcijas M. Š., t.y. įtikinęs jį pasirašyti UAB ,,X“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, buhalterinių dokumentų ir įmonės medžiagų perdavimo-priėmimo aktą, Medžiagų perdavimo-priėmimo aktą, kurių pagrindu M. Š. tapo UAB ,,X“ 100 procentų akcininku, nors iš tikrųjų M. Š. už UAB ,,X“ akcijas pinigų nemokėjo, akcijų neįgijo, įmonės buhalteriniai dokumentai bei UAB ,,X“ įmonei pateiktos prekės jam nebuvo perduotos, ir tokiu būdu įgijo svetimą didelės vertės turtą: 303 038,66 Lt bendros vertės įvairių elektros prekių, kurias laikotarpiu nuo 2009 12 31 iki 2010 05 31 kaip UAB ,,X“ direktorius buvo gavęs pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2009/11/17/1 su Lietuvos ir Estijos UAB ,,X“ pagrindu pagal 23 PVM sąskaitas-faktūras ir tuo padarė UAB ,,X“ 303 038,66 lt turtinę žalą.

Šios bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus įrodymus, prokurorė paprašė R. J. veiką kvalifikuoti taip pat pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nurodydama, kad: R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB ,,X“ direktoriumi, apgaule, t.y. piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, sudarydamas patikimo verslininko įvaizdį, tačiau iš anksto žinodamas, kad už gautas prekes neatsiskaitys, sutarties Nr. 2009/11/17/1 tarp UAB ,,X“ ir Lietuvos ir Estijos UAB ,,X“ pagrindu, laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki 2010-05-31 pagal 23 PVM sąskaitas-faktūras įgijo UAB ,,X“ vardu elektros įrangos prekių bendros 303038,66 Lt vertės, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio-liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kauno mieste, perleido UAB ,,X“ M. Š., t.y. pasinaudodamas M. Š. nepatyrimu verslo srityje, įkalbėjo jį pasirašyti UAB ,,X“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, buhalterinių dokumentų ir įmonės medžiagų perdavimo – priėmimo aktą, tuo tarpu realiai turtą, o būtent elektros įrangos prekes bendros 303038,66 Lt vertės pasilikdamas sau, tokiu būdu apgaule užvaldė UAB ,,X“ turtą, bendros 303038,66 Lt vertės.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-408-593/2013, kurioje R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, motyvuojant tuo, kad kaltinime (tiek pirminiame, tiek patikslintame) nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, kurios nustatytos teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamajame akte esant nenurodytoms aplinkybėms, kuo pasireiškė R. J. apgaulė gaunant prekes iš UAB ,,X“, teismui ėmusis priemonių išsamiai išsiaiškinti su įmonės pirkimu, jos registravimu susijusias aplinkybes (nesant galimybių surasti M. Š.), o be jų tyrimo nesant galimybės vertinti tiek R. J., tiek galimai M. Š. ir (ar) kitų pirkime dalyvavusių asmenų indėlio galimoje nusikalstamoje veikoje, nėra galimybės tinkamai teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką ir tinkamai ją kvalifikuoti.

Šalies argumentai

Prokurorė skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde teigiama, kad teismas baigiamojoje proceso stadijoje, grubiai pažeisdamas Baudžiamojo proceso įstatymą, užuot priėmęs galutinį procesinį sprendimą byloje arba atnaujinęs įrodymų tyrimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį grąžinti bylą prokurorui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ėmėsi detaliai vertinti įrodymus ir iš esmės, konstatavo, kad kaltinamojo veiksmuose nėra apgaulės, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. sudėties, t. y. de facto konstatuodamas, koks procesinis sprendimas ateityje byloje turėtų būti priimtas. Tokiu būdu šiuo atveju pažeisti objektyvumo, nešališkumo, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai.

Civilinio ieškovo atstovas skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį motyvavo, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, o padaryti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą teisme. Duomenų, jog R. J. sutarties sudarymo su UAB „X“ momentu naudojo apgaulę, nėra. Sutartis buvo sudaryta, kaip ir su kitais asmenimis, joje nustatytos tokios pačios mokėjimo atidėjimo sąlygos. Apelianto nuomone, papildomas tyrimas šioje byloje būtų perteklinis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymui. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad sutarties pagrindu R. J. per paskutinius mėnesius pasiėmė iš UAB „X“ vien elektros laidų už 170 000 Lt. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu R. J. nepaaiškino, kur tokį didelį kiekį produkcijos jis ketino panaudoti. Jo nurodyta UAB „X“ oficialiu raštu informavo teismą, kad nei su R. J., nei su UAB „X“ jokių santykių nėra turėjusi. Tai patvirtina piktnaudžiavimą pasitikėjimu ir apgaule, pasiruošimą pasisavinti svetimą turtą. Pats prekių pasisavinimo faktas, apelianto nuomone, byloje yra pagrįstas ir įrodytas. Liudytojų A. K., N. A.. V. Š. parodymais nustatyta, kad pasirašant UAB „X“ pirkimo-pardavimo dokumentus, dokumentų ir prekių perdavimo aktus, R. J. nurodytoje vietoje (jam priklausančiuose garažuose) prekių, skirtų neva perduoti naujam bendrovės savininkui, jau nebebuvo. M. Š. parodymai R. J. kaltės dėl sukčiavimo pagrindimui faktiškai reikšmės neturi, jie reikšmingi nustatyti tik tai, kad R. J. bandė paslėpti prekių pasisavinimo faktą. Tuo pačiu šio liudytojo parodymai neturi reikšmės ir R. J. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 str. 2 d.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Vertinant skunduose nurodytus argumentus, pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byla perduodama prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tiek pirminiame kaltinime, tiek teisminio nagrinėjimo metu pakeistame kaltinime kaltinamojo R. J. atžvilgiu neatskleisti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (Sukčiavimas), sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nei kaltinamajame akte, nei pakeistame kaltinime nenurodyti sukčiavimo požymiai, R. J. inkriminuojama apgaulė nesusieta su nusikalstamų padarinių atsiradimu, neaišku, kuo grindžiama aplinkybė, jog imdamas prekes R. J. iš anksto žinojo, kad už gautas prekes neatsiskaitys, ir kad būtent UAB ,,X“ akcijų pardavimo aplinkybių nustatymas turi lemiamą reikšmę kvalifikuojant R. J. veiką. Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte esant nenurodytoms aplinkybėms, kuo pasireiškė R. J. apgaulė gaunant prekes iš UAB ,,X“, neištyrus su UAB ,,X“ pirkimu, jos registravimu susijusių aplinkybių, kurias ištirti teisme nėra galimybės, nėra galimybės tinkamai teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką bei tinkamai ją kvalifikuoti. Nesant galimybės R. J. veiksmus perkvalifikuoti į kitą BK straipsnį, nustačius, jog kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes reikia pakeisti iš esmės skirtingomis, t. y. esant BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančiam kaltinamajam aktui, kas trukdo bylą nagrinėti teisme, šiuo atveju byla perduota prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, baigiamojoje proceso stadijoje priėmęs procesinį sprendimą grąžinti bylą prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad R. J. sutarties sudarymo momentu su UAB „X“ naudojo apgaulę, tačiau sprendė, jog siekiant nustatyti, ar tolimesniuose jo veiksmuose gaunant iš šios bendrovės prekes nėra apgaulės, būtinas papildomas tyrimas, kurio atlikti teisme nėra galimybės. Tai paneigia prokurorės skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas de facto konstatavo, koks procesinis sprendimas ateityje byloje turėtų būti priimtas, ir kad tokiu būdu pažeisti objektyvumo, nešališkumo, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai.

Prokurorė skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą bylos grąžinimo prokurorui įstatyminį pagrindą, tai yra byla perduota prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti vadovaujantis ir BPK 232 str. 1 d. 3 p. (Baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamų nutarčių rūšis), tačiau tai nelaikytina esminiu Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sudarančiu absoliutų skundžiamos nutartį panaikinimo pagrindą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės bei civilinio ieškovo UAB „X“ atstovo advokato Arvydo Martinkevičiaus skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika