Kauno apylinkės teismo nutartis, 1-408-593/2013

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-22
Bylos Nr.: 1-408-593/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Daiva Jankauskienė
Civilinis ieškovas: UAB ,,Elektros įranga“
Kaltinamasis: R. J.
Advokatai: Vytenis Gubavičius, Arvydas Martinkevičius

Baudž. byla. Nr.1-408-593/2013Proceso Nr. 50-1-00341-10Procesinio išsprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.2.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2013 m.lapkričio 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei-Ridikei, advokatui Vyteniui Gubavičiui civilininio ieškovo UAB ,,Elektros įranga“ atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje pagal LR BK 182 str. 1 d. kaltinamas R. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte nurodyta, jog R. J. kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d., t.y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2010-07-26 būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2010-07-26 prie restorano ,,McDonald“ adresu Savanorių pr. 321A, Kauno m., apgaule: pasinaudodamas M. Š. pasitikėjimu, fiktyviai pardavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas M. Š., t.y. įtikinęs jį pasirašyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, buhalterinių dokumentų ir įmonės medžiagų perdavimo-priėmimo aktą, Medžiagų perdavimo-priėmimo aktą, kurių pagrindu M. Š. tapo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcininku, nors iš tikrųjų M. Š. už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas pinigų nemokėjo, akcijų neįgijo, įmonės buhalteriniai dokumentai bei UAB ,,Elektros įranga“ įmonei pateiktos prekės jam nebuvo perduotos, ir tokiu būdu įgijo svetimą didelės vertės turtą: 303 038,66 Lt bendros vertės įvairių elektros prekių, kurias laikotarpiu nuo 2009 12 31 iki 2010 05 31 kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo gavęs pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2009/11/17/1 su Lietuvos ir Estijos UAB ,,Elektros įranga“ pagrindu pagal 23 PVM sąskaitas-faktūras ir tuo padarė UAB ,,Elektros įranga“ 303 038,66 lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Ištyrus įrodymus, prokurorė paprašė R. J. veiką kvalifikuoti taip pat pagal LR BK 182 str. 2 d., tačiau nurodė skirtingas veikos aplinkybes.

Prokurorė prašyme pakeisti kaltinimą teisme nurodė, jog R. J. kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apgaule, t.y. piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, sudarydamas patikimo verslininko įvaizdį, tačiau iš anksto žinodamas, kad už gautas prekes neatsiskaitys, sutarties Nr. 2009/11/17/1 tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos ir Estijos UAB ,,Elektros įranga“ pagrindu, laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki 2010-05-31 pagal 23 PVM sąskaitas-faktūras įgijo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu elektros įrangos prekių bendros 303038,66 Lt vertės, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio-liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kauno mieste, perleido UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ M. Š., t.y. pasinaudodamas M. Š. nepatyrimu verslo srityje, įkalbėjo jį pasirašyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, buhalterinių dokumentų ir įmonės medžiagų perdavimo – priėmimo aktą, tuo tarpu realiai turtą, o būtent elektros įrangos prekes bendros 303038,66 Lt vertės pasilikdamas sau, tokiu būdu apgaule užvaldė UAB ,,Elektros įranga“ turtą, bendros 303038,66 Lt vertės.

Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str., nustatytų reikalavimų, kai jame nurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas bylą nustatė, jog tiek pirminiame kaltinime, tiek teisminio nagrinėjimo metu pakeistame kaltinime neatskleisti inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Kaltinamasis R. J. paaiškino, jog 2009 m. su žmona sukūrė įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“, bendravo su visais tiekėjais, kuriuos pažinojo iš senų darboviečių. Dėl objektų tarėsi su rangovais ,,Skirnuva“, ,,Kaminta“ ir kitomis statybų firmomis. Buvo skaičiuojamos sąmatos objektams Druskininkuose (čiuožyklai) ir Šiauliuose, siųsdavo užklausas dėl konkrečių objektų. Kadangi tuo metu keitėsi vario kainos, todėl paskaičiavus ir pateikus sąmatą rangovui, daugiau jos kelti būtų negalima, net ir tuo atveju jeigu vario (laidų) kainos ir kiltų. Kadangi vasario mėn. ženkliai pradėjo didėti vario kainos, nusipirko didelį kiekį laidų, tikėdamasis, kad laimės konkursą, tačiau tam neįvykus, nusprendė parduoti įmonę. Sutikrino buhalteriją ir apie įmonės pardavimą paskelbė interneto svetainėje ,,Skelbiu“ ar ,,Skelbimai“. Po 2 - 3 dienų paskambino vyriškis, kuris pageidavo pasižiūrėti įmonę Susitiko prie Makdonaldo, su juo atvyko dar du asmenys. Viena iš jų - M. Š.. Jie žiūrėjo dokumentus, klausinėjo apie įmonę, sakė pasižiūrės, nusiveš pas buhalterę ir paskambins. Po kelių valandų paskambino ir pasakė, kad nori pirkti įmonę. R. J. paruošė dokumentus įmonės pardavimui, su pirkėjais susitarė susitikti prie garažų, kur kitą dieną M. Š., apžiūrėjęs medžiagas garaže, pasirašė dokumentus ir sumokėjo pinigus – 10 000 litų, o R. J. davė jam raktus ir susitarė, kad per 2-3 dienas išveš medžiagas iš garažo, kur viskas buvo sukrauta. Iš pateiktų dokumentų matėsi, kad įmonė skolinga tiekėjams. Po akcijų pardavimo birželio 26 d., viską atidavė M. Š. - banko kortelę, banko generatorių, visus antspaudus. Sutartyje su ,,Elektros įranga“ buvo numatytas atsiskaitymo atidėjimas, koks būdavo duodamas visiems klientams.

Liudytojas M. Š. nurodė, jog su kaltinamuoju susipažino per T., kuris šiuo metu užsienyje. T. pasiūlė užsidirbti pinigų perkant ir parduodant įmonių akcijas. T. aiškino, jog pasirašydamas gaus akcijų, jas parduos ir taip sau užsidirbs. T. organizavo susitikimą, atvažiavo du vaikinukai, kurie nuvežė į vietą, kur pasirašė. Ant ko pasirašė – neskaitė. Tikėjosi gauti akcijų jas parduoti ir taip užsidirbti. Už akcijas pinigų nemokėjo, jokio dokumento negavo, buvo pasakyta, kad kitą dieną susitiks ir paaiškins, kaip pardavinėti. Tačiau nieko negavo, jokių akcijų nepardavinėjo, o su T. susisiekti telefonu nepavyko. Dokumentų pasirašymo metu T. nebuvo, buvo du nepažįstami vaikinai, kurie sakė tą patį, kaip ir T., sakė, kad T. tuoj ateis. Susitikus su akcijas pardavusiu vyru, jis irgi paaiškino, kad gaus akcijas ir sau uždirbs bei jam uždirbs. Apie turtą bei kiek vertos akcijos, kalbos nebuvo. Mano, kad pardavėjas turbūt T. pažinojo, kad tokį susitikimą suorganizavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, galimą T. pavardę, davė jo telefono numerį, daugiau jo jokių duomenų nežino. Su kaltinamuoju niekur nevažiavo, nieko neapžiūrėjo. Kalbos apie elektros įrangą nebuvo, kuo užsiima įmonė - nesidomėjo. Neturi nekilnojamojo turto, neturi, kur sandėliuoti prekių, gyvena bute. Kur yra Registrų centras žino, tačiau ten nuėjęs nebuvo, kas jį (M. Š.) įregistravo direktoriumi – nežino. Internetine bankininkyste nesinaudoja ,,Swedbank“ prie įmonės bankininkystės prisijungęs nebuvo, nuo įmonės sąskaitos pinigų nenuiminėjo.

Liudytojas V. Š. UAB ,,Elektros įranga“ direktorius nurodė, jog 2009 m. buvo sudaryta sutartis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl elektros įrangos tiekimo, sutartį pasirašė Kauno filialo vadovas. Sutartyje buvo numatytas apmokėjimo atidėjimas iki 60 d. Pamatęs, kad yra įsiskolinimas, V. Š. kalbėjosi su R. J., kuris labai gražiai pažadėjo, kad čia jokių problemų nėra, kad užsakovas išvykęs į užsienį, tuoj grįš ir atveš pinigus ir pinigai bus grąžinti. Sudarė atsiskaitymo grafiką pagal kurį susitarė, jog įsiskolinimas bus apmokėtas per keturis kartus. Praėjus 10 dienų, kai pinigų dar nebuvo, skambino J., po šio pokalbio praėjus 4 dienoms R. J. pervedė 5000 Lt. V. Š. tuomet iš karto ėmėsi priemonių – kreipėsi į teismą, nes suprato, kad ketina neapmokėti įsiskolinimo. Skola siekė 47 000 Lt., kas buvo įforminta sąskaitomis faktūromis. Bet per tą laiką jis iš įmonės dar buvo paimta prekių beveik už tokią pačią sumą. Skola susidariusi 314 000 Lt, iš jų tik 11 000 Lt yra sumokėta. Kita įmonė, kurioje R. J. dirbo vykdomuoju direktoriumi taip pat liko skolinga 42 900 Lt., įmonė buvo parduota asocialiam asmeniui, todėl mano, kad čia V. J. dar viena ,,afera“. Pažadėjimas grąžinti skolą, tai jau buvo ,,akių dūmimas“, nes UAB jau parduota studentui. Su J. įmone bendravo apie metus laiko nuo 2009 m. iki 2010 m. Pradžioje mokėjo gerai, paskui nemokėjo, todėl kreipėsi į teismą ir teismas priteisė skolą. Mokėjimo atidėjimus duoda visada jau 20 metų, išankstiniais apmokėjimais prekiauja tik su Rusija ir Baltarusija.

Liudytojas A. K. nurodė, jog dirba įmonėje ,,Elektros įranga“ – padalinio vadovu, o kaltinamasis buvo įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Buvo normalūs užsakymai normaliems objektams- nedideli kiekiai. Ėmė komplektus, atvažiuodavo su brigada. A. K. skaičiuodavo projektus. Paskui buvo kalba, kad yra paimtas objektas – daugiabutis Šiauliuose ir pradėjo R. J. imti instaliacinį kabelį, jo paėmė daug. A. K. asmeniškai kalbėjo su J., kad būtų sumokėta 50 000 Lt įsiskolinimas, jis žadėjo sumokėti. Kad parduos firmą nebuvo kalbos. Prieš tai J. dirbo kitoje įmonėje direktoriaus pavaduotoju ir buvo jų klientas. J. buvo įspėjęs, kad įmonė, kurioje jis dirba ,,kliba“, kad reikia stebėti mokėjimus ir tikrai ta įmonė neatsiskaitė – bankrutavo. R. J. nebuvo išskirtinis klientas, sutartyse visada parašyta, kad bus mokėjimo atidėjimas. R. J. pateikdavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimus, pagal kuriuos buvo renkami komplektai – duoda projektą, o jie, t.y. ,,Elektros įranga“ paruošia medžiagas, nurodo konkrečia kainą, kad R. J. galėtų pateikti paskaičiavimus konkursui. Tuo tikslu R. J. nešdavo projektus, o K. skaičiavo, bet medžiagų R. J. iškart neimdavo, sakydavo, kad nelaimėjo projekto. Vario kaina pastoviai auga, ar 2010 m. vasario mėnesį ji išaugo – nežino. Kainas skaičiuodavo pagal pateiktas specifikacijas, brėžinius, techninį projektą. Už paskaičiavimą nieko nemokėdavo, tai normalus tiekėjo darbas. J. paėmė 100 km kabelio, jis jokio projekto nepateikė.

Liudytojas N. A. paaiškino, jog dirba ,,Elektros įrangoje“ sandėlininku. Kaltinamasis atvažiuodavo, kaip klientas. Pirkdavo įžeminimo dėžutes, laidus, kabelius, šviestuvus. Kuo toliau tuo labiau augo kabelių pirkimo kiekiai. Teko nekartą vežti prekes į Šiaurės pr. esančius garažus. Keletą kartų prekių buvo atvykę pasiimti R. J. darbuotojai. Toks didelis laidų pirkimo kiekis be priedų kėlė įtarimą, todėl R. J. klausė, tačiau jis sakė, kad kitas prekes perka kitur. Bendravo su J. apie verslo plėtrą, jis kalbėjo, kad įsirenginėja ofisą, kad turi daug darbų, įrenginėja Klaipėdoje didelę kontorą ar biurą, minėjo apie daugiaaukštį pastatą. Kaltinamojo R. J. nupirktus laidus daug kartų vežė, pagrinde į garažą. Paskutinio vežimo laidus sukrovė į garažus. Iškraunant kabelį anksčiau pirktos produkcijos garažuose jau nebuvo, teko būti abiejuose R. J. garažuose. Garažuose duobės yra, į duobes niekada kabelių nedėjo, jos buvo uždengtos.

Liudytojas G. K. nurodė, kaltinamasis atvykdavo pas jį į servisą, Juozapavičiaus pr. 139 remontuotis automobilio. Žinojo, kad jis užsiiminėja elektra, turėjo įmonę, darbui reikalingas dalis jis laikydavo garažuose, Šiaurės pr. Tai žino, nes kartą skolinosi iš jo svirinimo aparatą ir matė. Tai galėjo būti prieš 4 metus su trupučiu. Jis pasakė, kad G. K. gali važiuoti į Šiaurės pr. esantį garažą, ten yra žmonės ir jis galės aparatą pasiimti. Kas ten tokie yra Remigijus nesakė, aš jų nepažinojo. Atvykęs matė, kaip trise sukraudinėjo rites, elektros babinas, gofruotus vamzdžius, jie dar padėjo įsikrauti į mašiną suvirinimo aparatą. Matė nešant babinas iš garažo, o kiek buvo pakrautas autobusiukas nematė. Du žmonės nešė medžiagas, o vienas kuitėsi garaže, dėliojo kažkokius popierius. Ar būtent tada R. J. pardavė firmą – nežino. Teigia, jog įvykį sieja su savo išėjimo dirbti iš Juozapavičiaus prospekto į Panerių g. 222 servisą. Iki balandžio 1 d. dirbo Juozapavičiaus pr. 139.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 186 str. 1 d. (1 t., 1 b.l.), pagal UAB ,,Elektros įranga“ direktoriaus V. Š. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog bendrovė pasirašė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2009/11/17/1 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. J., pagal kurią UAB ,,Elektros įranga“ pardavė ir pateikė įvairių elektros prekių už 314 088,66 litų, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė tik 8 813,01 Lt ir vengia atsiskaityti (1 t., 28 b.l.).

2009-03-25 sutartis, iš kurios matyti, kad UAB ,,Elektros įranga“ (pardavėjas) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) susitarė, jog pardavėjas parduoda, o Pirkėjui elektrotechninę produkciją, kainą nustatant pagal šiems metams galiojantį kainininką (1 t., 36 b.l.);

2-ame sutarties priede nurodyta, jog pirkėjui suteikiamas 60 dienų mokėjimo atidėjimas (1 t., 38 b.l.);

Byloje pateikta 2010 04 29 akcijų pirkimo pradavimo sutartis, pagal kurią UAB ,,Elrema“ akcijas (įmonės, kurioje anksčiau dirbo R. J.) nupirko J. J. (1 t., 123 b.l.), kuris 2010 04 29 raštišku sprendimu paskyrė įmonės direktoriumi J. J. (1 t., 125 b.l.);

Kauno apskrities VMI rašte nurodyta, kad atlikus M. Š. turimų duomenų analizę, nustatyta, kad gyventojas 2010 m. gavo 378,33 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (1 t., 177 b.l.);

Atliekant kratas R. J. ir jo giminaičių namuose, sekant R. J. jokių duomenų, patvirtinančių kaltinimą, jog jis UAB ,,Elektros įranga“ prekes pasiliko sau – negauta.

Teisminio nagrinėjimo metu gauti duomenys, jog 2010 06 30 prašyme registruoti juridinių asmenų registre juridinį asmenį galimai pasirašęs M. Š., galimai jo ranka daryti prierašai nurodant jo gyvenamąją vietą bei telefono numerį (2 t., 177-183 b.l.) (tačiau jis teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog Registrų centre nebuvo), taip pat pateiktas 2010 06 28 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas, kuris taip pat pasirašytas galimai M. Š. (2 t., 185 b.l.). Iš SEB sąskaitos išrašų matyti, jog 2010 06 30 bei 2010 07 08 (kuomet įmonė jau buvo parduota M. Š. daryti bankiniai pavedimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 190 b.l.).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog kaltinime (tiek pirminiame, tiek patikslintame) nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, kurios nustatytos teisminio nagrinėjimo metu.

R. J. veiksmai tiek įgyjant prekes pagal sutartį, tiek parduodant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas M. Š. be išsamaus aplinkybių tyrimo nesuteikia pagrindo konstatuoti sukčiavimo požymių. Būtinas sukčiavimo subjektyviosios pusės požymis yra apgaulė, kuri yra panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie dėl suklydimo paveikti apgaulės savanoriškai perleidžia turtą ar turtinę teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2009).

Duomenų, jog R. J. sutarties sudarymo momentu su UAB ,,Elektros įranga“ naudojo apgaulę – nėra. Sutartis buvo sudaryta kaip ir su kitais asmenimis, sutartyje nustatytos tokios pačios mokėjimo atidėjimo sąlygos. Siekiant nustatyti ar tolimesniuose R. J. veiksmuose gaunant iš UAB ,,Elektros įranga“ prekes nėra apgaulės būtinas papildomas tyrimas, kurio atlikti teisme nėra galimybės.

Nustatyta, jog R. J. teikė UAB ,,Elektros įranga“ projektus, pagal kuriuos darbuotojai apskaičiuodavo reikalingus prekių kiekius ir kainas. Kaip matyti iš sąskaitų faktūrų, nuo 2010 03 31 išrašomos sąskaitos faktūros (1 t., 53 – 67 b.l.) ir išduodamos R. J. prekės, nors jis tuo metu yra neatsiskaitęs pagal 2010 01 28 – 2010 01 29 sąskaitas faktūras, pagal kurias turėjo atsiskaityti iki 2010 03 31, nuo 2010 05 31 išrašomos sąskaitos faktūros, nors R. J. skolingas 33746,71 Lt pagal 2010 02 26 sąskaitą faktūrą, pagal kurią turėjo atsiskaityti iki 2010 05 09 (1 t., 51 b.l.). Vertinant šias nustatytas aplinkybes, t.y., tai, jog esant įsiskolinimui toliau išduodamos prekės, nereikalaujama už jas atsiskaityti, galima daryti prielaidą, jog R. J. galėjo naudoti apgaulę, pateikdamas išgalvotus duomenis apie dalyvavimus konkursuose, pateikti sąmatas, kurios niekada nebuvo pateiktos jokiame konkurse ir pagal kurias nebuvo atliekami jokie darbai. Tačiau R. J. teiginiai, jog jis dalyvavo konkurse kaip potencialus rangovas nepaneigtos. Nors byloje yra UAB ,,Skirnuva“ raštas, jog bendrovė neturėjo jokių komercinių santykių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau išsamesnės aplinkybės apie jos galimą dalyvavimą teikiant dokumentus elektros įrangos instaliavimo darbų atlikimui – nenurodytos. Teismas pats neturi galimybės patikrinti 2010 02 07 elektroniniu paštu R. J. siųsto pasiūlymo gavimo adresu ramunasz@skirnuva.lt minėtoje įmonėje, nustatyti, ar R. J. teikė sąmatas dėl dalyvavo kituose konkursuose. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes, galima spręsti R. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą dėl sukčiavimo imant iš UAB ,,Elrastos įranga“ prekes, panaudojant apgaulę šioms prekėms gauti.

Be to, vertinant teisme surinktų įrodymų visetą ir tikint M. Š. parodymais, galima daryti prielaidą, jog R. J. veika atitinka LR BK 183 str. 2 d., tačiau R. J. nuteisimas pagal šį BK straipsnį, reikštų nagrinėjimo teisme ribų peržengimą. Nors LR BPK 256 str. numato teismui galimybę reikšti iniciatyvą ir kaltinamojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal lengvesnį ar sunkesnį nusikaltimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, nesant galimybių pašalinti prieštaravimų dėl nustatytų aplinkybių ir M. Š. parodymų, to padaryti nėra galimybės, nes tai suponuotų išvadą dėl teismo šališkumo, būtų pažeistas LR BPK 7 str., jog bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teisme nustatytos priešingos, nei prokurorės nurodytos aplinkybės, jog R. J. pasinaudojo M. Š., kaip asmeniu, neturinčiu patirties verslo srityje, įkalbėjo jį pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Priešingai, nei nurodo prokurorė – tiek ikiteisminio tyrimo metu, o juo labiau teisme, nepasitvirtino aplinkybės, jog M. Š. nesuprato, kokią sutartį ir kokiu tikslu pasirašo. Kaip matyti iš M. Š. parodymų, nors jis teigė, kad jam buvo nurodyta, kad jis užsidirbs iš akcijų pirkimo ir pardavimo, tačiau kokiu būdu ketino tai padaryti – negalėjo paaiškinti, teigdamas, jog pinigų nemokėjo, jokių dokumentų, patvirtinančių akcijų įgijimą negavo. Įvertinus M. Š. išsilavinimą (tuo metu buvo pirmo kurso KTU studentas), teismas neturi pagrindo tikėti jo naiviais paaiškinimais. Be to, nors M. Š. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog daugiau jokių veiksmų neatliko, tačiau Registrų centrui pateiktuose dokumentais yra galimai jo parašas. Be to, Registrų centrui teiktuose dokumentuose M. Š. nurodo savo adresą, kuriuo, kaip paaiškėjo vėliau, jis niekada negyveno (tai nustatyta M. Š. vesdinant ir ieškant jo visais nurodytais adresais, kur jis nebuvo rastas).

Taip pat teisiamojo posėdžio metu pateiktame SEB banko sąskaitos išraše matyti, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010 07 08 pervedė 2024,67 Lt UAB ,,Elektros įranga“(2 t., 190 b.l.). Tačiau duomenų, jog šį pavedimą padarė būtent R. J. (kas leistų daryti neginčytiną išvadą, jog dokumentai ir banko generatorius M. Š. akcijų pardavimo metu nebuvo perduoti) – nėra. Jokie objektyvūs duomenys nepaneigia R. J. nurodytų aplinkybių apie akcijų pardavimą M. Š.. Nors M. Š. atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarties suklastojimo), tačiau šio teismo dokumento buvimas, nepreziumuoja R. J. kaltės sudarius fiktyvų sandorį.

Pabaigus ikiteisminį tyrimą ir pateikus visą bylą susipažinti kaltinamajam ir jo gynėjui, buvo gautas prašymas imtis priemonių nustatyti M. Š. nurodytus asmenis T. ir Beną, nustatyti telefono abonento Nr. 8-637 47772 priklausomybę (iš kurio M. Š. teigimu jam skambino T.), užklausti tinklapį ,,skelbiu.lt“, kur R. J. teigimu jis buvo patalpinęs skelbimą apie įmonės su skolomis pardavimą. Tačiau prokuroro nutarimu šie prašymai buvo atmesti, nurodant, jog ,,T.‘ tik suvedė M. Š. su asmenimis, kurie tarpininkavo parduodant – perkant įmonės akcijas, todėl jo nustatymas reikšmingos informacijos tyrimo eigai neturės, o duomenų apie R. J. skelbimo turinį nustatymas įtakos neturi, kadangi pats kaltinamasis šios aplinkybės neneigia.

Vertinant šias nustatytas aplinkybes, galima būtų daryti prielaidą, jog R. J. davė skelbimą portale apie parduodamą įmonę su skolomis ir šią įmonę nupirko M. Š. arba M. Š. nenustatytų asmenų, kurie galimai pasisavino įmonės dokumentus ir turtą, buvo įkalbėtas pasirašyti įmonės akcijų pirkimo sutartį, atlikti tam tikrus veiksmus registruojant įmonę Registrų centre. Todėl akivaizdu, jog šiuo atveju įmonės pardavimo-pirkimo aplinkybės gali būti reikšmingos kvalifikuojant tiek galimas R. J., tiek ir M. Š. ir (ar) kitų nenustatytų asmenų nusikalstamas veikas.

Nenustačius šių aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadai, jog būtent R. J. organizavo įmonės pardavimą M. Š.. Preziumuojant, jog R. J. buvo davęs skelbimą internetiniame portale, visiškai tikėtinos aukščiau nurodytos aplinkybės apie kitų (nenustatytų) ar M. Š. dalyvavimą įmonės pirkime. Tokią prielaidą sustiprina M. Š. veiksmai vengiant atvykti į posėdį teismui priėmus nutartį užklausti registrų centrą ir M. Š. įpareigojant atvykti į kitą teisiamąjį posėdį.

Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog nei kaltinamajame akte, nei pakeistame kaltinime nenurodyti sukčiavimo požymiai, inkriminuojama apgaulė nesusieta su nusikalstamų padarinių atsiradimu. Neaišku, kuo grindžiama aplinkybė, jog imdamas prekes R. J. iš anksto žinojo, kad už gautas prekes neatsisakys. Nors baigiamosiose kalbose prokurorė nurodė, jog M. Š. parodymai, jog jis nesilankė registrų centre esminės reikšmės R. J. veikos kvalifikavimui neturi, tačiau akivaizdu, jog būtent UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo aplinkybių nustatytas turi lemiamą reikšmę kvalifikuojant R. J. veiką. Prokurorės teiginys, jog įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota fiktyviai, niekuo nepagrįstas.

Nustačius, jog R. J. teikė UAB ,,Elektros įranga“ tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turimus ar galimus gauti užsakymus, nustačius, jog po prekių paėmimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota fiktyviai, nustačius, kad R. J. įvykdė atsiskaitymo jau po įmonės pardavimo, kas paneigtų R. J. parodymus apie tai, jog jis M. Š. perdavė įmonės dokumentus ir banko generatorių, prokurorui, o taip pat ir teismui leistų daryti jau ne prielaidą, o išvadą, kad R. J. UAB ,,Elektros įranga“ turtą įgijo savo ar kitų naudai, o fiktyviai parduodamas įmonę išvengė turtinės prievolės atsiskaityti su ,,Elektros įranga“.

Prokurorės teiginys, jog R. J. apgaulė pasireiškė tuo, jog jis teigė turįs daug užsakymų ir plečia verslą, o tuo tarpu jo įmonėje dirbo tik trys žmonės, remiasi tik prielaidomis, nes jokių objektyvių duomenų, kad R. J. nevykdė visiškai jokios veiklos – nepateikta.

Todėl kaltinamajame akte esant nenurodytoms aplinkybėms, kuo pasireiškė R. J. apgaulė gaunant prekes iš UAB ,,Elektros įranga“, teismui ėmusis priemonių išsamiai išsiaiškinti su įmonės pirkimu, jos registravimu susijusias aplinkybes (nesant galimybių surasti M. Š.), o be jų tyrimo nesant galimybės vertinti tiek R. J., tiek galimai M. Š. ir (ar) kitų pirkime dalyvavusių asmenų indėlio galimoje nusikalstamoje veikoje, nėra galimybės tinkamai teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką ir tinkamai ją kvalifikuoti. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Nesant galimybių teisiamajame posėdyje visapusiškai ištirti galimos nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas neturi galimybės R. J. veiksmus perkvalifikuoti į kitą BK straipsnį, nustačius, jog kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes reikia pakeisti iš esmės skirtingomis, t.y. esant LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančiam kaltinamajam aktui, kas trukdo bylą nagrinėti teisme, byla perduotina prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 232 str. 1 d. 3 p., 234 str. 2 d., 3 d., 439 str., 440 str.,

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-408-593/2013, kurioje pagal LR BK 182 str. 2 d. kaltinamas R. J. perduoti prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.

Nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė