Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. Ž., V. M. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-11-26 įvykdytos vagystės) laisvės atėmimu 6 mėnesiams,pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-11-27 įvykdytos vagystės) laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus šiuo nuosprendžiu ir Telšių rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendžiu paskirtas bausmes, V. M. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-11-26 įvykdytos vagystės) laisvės atėmimu 10 mėnesių,

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-11-27 įvykdytos vagystės) laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtas ir Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013-11-21 nuosprendžiu, paskirtą bei Telšių rajono apylinkės teismo 2014-02-27 nutartimi peržiūrėtą, bausmę, L. Ž. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista solidariai iš L. Ž. ir V. M. nukentėjusiajam A. A. 1980 Lt nusikaltimais padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

L. Ž. ir V. M. nuteisti už tai, kad, įsibraudami į patalpą bei saugyklą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2012-11-26 vakare, laikotarpiu nuo 18 val. iki 21 val., veikdami bendrai, pralindę pro durų viršų ir atidarę iš vidaus, įsibrovė į svetimą, A. A. priklausantį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė svetimą, A. A. priklausantį turtą: bendros 240 Lt vertės 3 gamtinių dujų balionus, kurio vieno vertė 80 Lt, 80 Lt vertės propano dujų balioną, 120 Lt vertės elektrinį grąžtą „Makita“, 80 Lt vertės kampinį šlifuoklį, bendros 175 Lt vertės 250 kg juodojo metalo laužo, kurio 1 kilogramo vertė 0,70 Lt, bendros 99 Lt vertės 30 kg aliuminio metalo, kurio 1 kilogramo vertė 3,30 Lt, 40 Lt vertės metalo kirpimo žirkles, 40 Lt vertės dažų purkštuvą, iš viso pagrobė A. A. priklausančio turto už 874 Lt.

Be to, V. M. ir L. Ž. 2012-11-27 vakare, laikotarpiu nuo 20 val. iki 24 val., veikdami bendrai, metalo žirklėmis nukirpdami pakabinamą durų spyną, įsibrovė į A. A. priklausantį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė svetimą, A. A. priklausantį turtą: bendros 79,20 Lt vertės 12 m ilgio prailgintuvą, kurio 1 metro vertė 6,6 Lt, 200 Lt vertės metalo pjaustymo žarną su reduktoriais, 1000 Lt vertės giluminį betono vibratorių, 10 Lt vertės 20 litrų plastikinę talpą, 100 Lt vertės raktų galvučių komplektą, bendros 60 Lt vertės įrankių dėžę su joje buvusiais įrankiais, 100 Lt vertės automobilinį keltuvą, 5 Lt vertės kūjį, 5 Lt vertės raktą ratui montuoti, 10 Lt vertės matavimo ruletę, iš garažo pagrobė A. A. priklausančio turto už 1569,20 Lt. Tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, veikdami kartu iš kieme stovėjusio A. A. priklausančio krovininio automobilio „Volvo“ kuro bako, nukirpę pakabinamą spyną pagrobė bendros 460 Lt vertės 100 litrų dyzelinio kuro, kurio 1 litro kaina 4,6 Lt. Iš viso pagrobė A. A. priklausančio turto už 2029,20 Lt.

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apeliantų kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

L. Ž. neigia vogęs kartu su V. M., kadangi įvykių metu dėl prastos sveikatos sunkiai vaikščiojo, negalėjo panešti sunkių daiktų. Nors V. M. pripažįsta vagystes įvykdęs vienas, tačiau tokius nuteistųjų teiginius paneigia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Pirmiausia, vertinant paties L. Ž. parodymus, pastebėtina, kad kiekvienos apklausos metu L. Ž. skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Iš karto po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sulaikytas L. Ž. prisipažino įvykdęs vagystę ir nurodė, kad 2012-11-27 vakare, su V. M. nuėjo į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pas V. M. pažįstamą sargą ir, kol V. M. su sargu jo patalpoje gėrė vyną, jis nuėjo į už kampo esantį garažą, kuriame prieš daug metų buvo dirbęs ir, žinodamas, kad garažo durys atsidaro iš vidaus atsukus varžtą, pastūmęs stipriai duris, jas atidarė, įsijungė šviesą, rado 3 dujų balionus ir po vieną ištempė už tvoros, taip pat už tvoros sunešė ir dažų purškiklį, du kabelius, apie 20-30 kg kampuočių ir metalo kirpimo žirkles. L. Ž. taip pat parodė, kad pasijutęs blogai, jis pasikvietė V. M. eiti namo, parodė jam iš garažo pavogtus daiktus bei liepė juos panešti toliau, o pats nuėjo išsikviesti greitosios pagalbos bei bandyti atsivaryti pas jį buvusį A. S. automobilį, kurį buvo pasiėmęs prieš 3-4 dienas, tačiau dėl suleistų vaistų, jis užmigo ir nebegrįžo paimti pavogtų daiktų. Kitą dieną V. M. pasiūlymu nuvažiavo paimti į kitą vietą perneštų pavogtų daiktų, tačiau sudėjus daiktus į automobilio bagažinę nebeužvedė automobilio, bandė automobilį stumti (1 t. 138–139 b. l.). Teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas suėmimo skyrimo klausimas, L. Ž. prisipažino kaltu dėl padarytos vagystės ir nurodė, kad susipyko su šeima ir buvo išmestas, neturėjo iš ko pragyventi, blogai jautėsi, nes 10 dienų nevartojo narkotikų (1 t. 170 b. l.). 2013-01-31 vykusios apklausos metu, jau dalyvaujant gynėjui – adv. M. Perminui, L. Ž. kaltės nepripažino, tvirtino nieko nevogęs, nes pasijutęs blogai išėjo namo, parodė, kad kitą dieną V. M. siūlymu nuvažiavo į garažų teritoriją parvežti metalo, bet jo neparvežė, nes užgeso automobilis bei dėl to, kad jis vėl pasijuto blogai (1 t. 142, 157–158, 162–163, 166). Tokius parodymus L. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos su V. M. metu (1 t. 144–146, 154–155 b. l.). Teisme L. Ž. parodė, kad 2012-11-26 vakare kartu su V. M. nuėjo į kareivines pas sargą, vardu V., alkoholio nevartojo, į A. A. garažą nėjo, nes pasijutęs blogai išėjo namo, išsikvietė greitąją, jam buvo suleisti vaistai ir jis užmigo, kitą dieną V. M. paprašytas iš draugo pasiskolintu automobiliu nuvažiavo prie garažų parvežti metalo, tačiau prie garažų automobilis užgeso, nuleido automobilio padangą, bet jis pasijuto blogai ir išėjo. L. Ž. taip pat teisme nurodė, jog nuo 2012-11-24 neturėjo narkotikų, įvykių metu ir apklausiamas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu buvo abstinencijos būsenoje ir apsvaigęs nuo vaistų, todėl nesuprato kokius parodymus duoda, nepamena 2012-11-29 duotų parodymų, neigė pasirašęs apklausos protokole. Nors L. Ž. parodymus apie greitosios medicinos pagalbos kvietimą patvirtina VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateikti pranešimai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių kopijos (1 t. 59–61, 63 b. l., 2 t. 68 b. l.), tačiau šiuose dokumentuose nurodyta, kad greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama dėl skausmų kojose, nemigos ir L. Ž. buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiatus, buvo skiriami skausmą malšinantys vaistai. Nuteistasis taip pat nurodė, kad tuo metu jam buvo abstinencija, nes nevartojo narkotinių medžiagų. Be to, iš L. Ž. parodymų matyti, kad, nors dėl abstinencijos nuo 2012-11-24 jis jautėsi blogai, jo savijauta visą laiką nebuvo bloga, nes apeliantas pripažino 2012-11-26 vakare ėjęs į garažus, tik ten pasijutęs blogai, išėjo namo, kad pamiegojęs skambino V. M. ir ėjo pas jį naktį, kad 2012-11-27 dieną pavykus užvesti automobilį važiavo prie garažų ir pan. Pastebėtina, kad pirmoji L. Ž. apklausa truko 1,5 valandos ir ji buvo nutraukta nuteistajam pasijutus blogai (1 t. 139 b. l. ). Taigi, šios paminėtos aplinkybės rodo, kad L. Ž. bloga savijauta nebuvo nuolatinė būsena. Be to, pažymėtina, kad greitoji medicinos pagalba L. Ž. buvo kviečiama kitu laiku nei įvykdytos nusikalstamos veikos. Įvertinus greitosios medicinos pagalbos kvietimo priežastis ir aplinkybes, tai, kad nuteistajam tuo metu buvo abstinencijos sindromas, kurio vienas iš požymių yra skausmas (internetinė prieiga http://lt.wikipedia.org/wiki/Narkomanija), daroma išvada, kad nuteistojo prasta sveikatos būklė nepatvirtina L. Ž. parodymų, jog jis negalėjo padaryti jam inkriminuotų nusikaltimų. Be to, L. Ž. parodymus, jog jis pirmosios apklauso metu nesiorientavo, buvo apsvaigęs nuo vaistų, paneigia šią apklausą vykdžiusios tyrėjos V. U. parodymai, jog L. Ž. kaltu prisipažino ir davė išsamius parodymus, jo nereikėjo raginti, pasakojo pats, į klausimus atsakinėjo detaliai, viską puikiai suprato, tik fiziškai jautėsi silpnai – buvo traukuliai, svirduliavo, neklausė kojos, todėl fizinė būklė nebuvo kliūtis apklausti L. Ž. (2 t. 110 b. l.). Pastebėtina, kad L. Ž. blogai pasijutus policijos komisariate, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jam skyrė „Apurin“, kuris slopina nerimą bei psichinį nenustygstamumą, migdo ir ramina, atpalaiduoja raumenis (mažina jų įtempimą) bei slopina traukulius (epilepsijos priepuolius), ir „Ketonal“, kuris yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo ir skausmo, vartojamas lėtinių uždegiminių sąnarių ligų pvz., reumatoidinio sąnarių uždegimo, ankilozinio spondilito ar osteoartrito simptominiam gydymui (internetinė prieiga www.vaistai.lt). Taigi, L. Ž. dėl jam skirtų medikamentų nesijautė apsvaigęs, nes šie vaistai malšino jo fizinį skausmą, pasireiškusį dėl narkotinių medžiagų abstinencijos. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios apklausos metu L. Ž. parodymus davė neapsvaigęs nuo vaistų, todėl šios apklausos metu apelianto duoti parodymai vertinami kaip teisingi ir laikomi vienu iš įrodymu priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, nuteistojo L. Ž. kaltę pavogus svetimą turtą patvirtina tai, kad jis pirmosios apklausos metu nurodė, kokius daiktus pavogė, o to jis nebūtų žinojęs, jei nebūtų vogęs. Taigi, pagrįstai pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kai jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė nuoseklius parodymus apie padarytus nusikaltimus.

Nors nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimus jis įvykdė vienas, tačiau tokius jo skundo teiginius paneigia jo paties parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Ikiteisminio tyrimo metu, kitą dieną po nusikaltimo, V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-11-26 vakare apie 18-21 val. su L. Ž. nuėjo į kareivinių garažus, esančius (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą sargą, vardu V., kad daiktus iš garažo išnešė L. Ž., o jis tik padėjo L. Ž. pernešti daiktus, t. y. juos paslėpė už teritorijos krūmuose ir po žolėmis, kad kitą dieną kartu su L. Ž. atvažiavo L. Ž. turėtu automobiliu „Audi 80“ pasiimti išneštų ir paslėptų daiktų, tačiau automobilis nebeužsivedė, bandė jį pastumti, pakeitė automobilio ratą, o tuo metu L. Ž. kelis kartus buvo nuėjęs į garažą ir parnešė įvairių daiktų – „šlangas“, raktų komplektą, laidus, kuriuos sudėjo į automobilio bagažinę. V. M. parodė, kad automobilyje matė metalo kirpimo žirkles, plastikines ir aliumininę talpas atsiduodančias dyzeliu, taip pat, pamanę, kad automobilyje baigėsi kuras, iš kieme stovėjusio krovininio automobilio du kartus po pilną talpą prileido dyzelinio kuro ir supylė į automobilį „Audi“, bet ir tada nepavykus užvesti automobilio, paliko jį ir grįžo į namus (1 t. 70, 73, 75, 78 b. l., 2 t. 11–12 b. l.). Tokius parodymus V. M. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje (1 t. 79–82 b. l.) bei akistatos su L. Ž. metu (1 t. 154–155 b. l.). Pastebėtina, kad V. M. parodymus, jog nusikalstamą veiką įvykdė dalyvaujant ir L. Ž., davė dalyvaujant gynėjui – adv. M. Mikalauskui. Taip pat sprendžiant suėmimo klausimą V. M. nurodė prisipažįstąs kaltu, nes padėjo L. Ž. vogti (1 t. 86 b. l.). Teisme V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad naktį su L. Ž. atėjo į garažus, šalia policijos, nusprendė pažiūrėti, kas yra viduje, ir sutarė radę naudingų daiktų, juos pasiimti, jis įlindo per viršų ir atidarė duris iš vidaus, viduje rado 3 dujų balionus, metalo kirpimo žirkles, apie 250 kg juodojo metalo, viską išsinešė ir sudėjo į krūvą už tvoros, kad L. Ž. nieko nedarė, stovėjo prie tvoros ir viskas. Tikslindamas savo parodymus V. M. nurodė, kad L. Ž. buvo su sargu, kai jis nuėjęs į lauką gamtinių reikalų atlikti sugalvojo nueiti į garažą, per durų viršų įlipo, paėmė dujų balionus ir metalo žirkles, juos pasidėjo už tvoros, metalą išnešė per 6-7 kartus. V. M. taip pat parodė, kad kitą dieną L. Ž. be jo nuvažiavo prie garažų, jis atėjo padėti L. Ž. pastumti automobilį, L. Ž. prašymu dėjo į automobilį vogtus daiktus, kad tada sugalvojo vėl įlįsti į garažą – jis metalo kirpimo žirklėmis nukirpo pakabintą spyną ir iš garažo paėmė keltuvą ir raktų galvučių rinkinį padangai pakeisti, nepavykus užvesti automobilio, iš automobilio „Volvo“ išleido dyzelį kurą ir tą kurą supylė į L. Ž. automobilio baką, bet ir vėl nepavyko užvesti automobilio, todėl jį palikę išėjo namo (2 t. 74–76 b. l.). Įvertinus V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus matyti, kad jie nors yra skirtingi dėl tam tikrų įvykio aplinkybių, tačiau patvirtina, kad L. Ž. vagysčių metu buvo kartu su V. M. ir ne tik matė pavogtus daiktus, bet ir juos dėjo į automobilį, todėl V. M. parodymai iš esmės patvirtina L. Ž. dalyvavus nusikaltimų padaryme. Be to, V. M. parodymus atitinka nukentėjusiojo A. A. parodymai, jog jis 2012 m. lapkričio vieną rytą, tikslios datos nepamena, atvykęs į savo garažą, rado išplėštas garažo duris, visas garažas išverstas ir išnešti daiktai, kad jis netoli teritorijos už tvoros rado išneštą metalo laužą ir parsinešė atgal bei užkabino ant garažo vartų spyną, kad kitą dieną atvažiavęs vėl rado išvogtą garažą, buvo nukirpta garažo spyna, netoli garažo buvo paliktas automobilis „Audi 80“, kurio bagažinėje buvo sukrauti iš garažo pavogti daiktai – raktų galvučių komplektas, kabeliai ir kiti. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad, kai po valandos atvažiavo policija, atvežė kaltininkus, vienas jų – V. M. parodė, kur paslėpti pavogti daiktai, todėl už tvoros tarp krūmokšnių ir po žolėmis rado 3 propano dujų balionus. A. A. teigė supratęs, jog vagystes įvykdė V. M. ir L. Ž., nes pastarasis pas jį anksčiau buvo dirbęs – pjovęs malkas, buvo buvęs garaže ir galėjo žinoti, kad garažo durys užstumtos ir kas garaže laikoma. Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusysis davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 43, 46 b. l.), bet ir teisme (2 t. 108–109 b. l.). Taip pat V. M. parodymus atitinka ir liudytojo A. S. parodymai, jog jis savo automobilį davė L. Ž., tačiau automobilis jam nebuvo grąžintas (1 t. 49, 50 b. l., 2 t. 77, b. l.); įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys (1 t. 24–33, 34, 35–36, 37, 38, 40–42 b. l.). Be to, teisme liudytoja apklausta tyrėja V. U. parodė, kad L. Ž. ir V. M. parodymai vieni kitus atitiko bei nurodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu V. M. neparodė, iš kur buvo nešami daiktai (2 t. 110 b. l.). Nors nuteistasis V. M. apylinkės teisme ir apeliaciniame skunde teigia, kad apklausos metu parodymus davė dėl jo atžvilgiu pareigūnų panaudoto smurto, tačiau tokius jo teiginius paneigė tyrėja V. U., kuri nurodė, jog V. M. nesiskundė, kad prieš jį būtų buvę smurtauta, ir ji to nematė. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog V. M. dėl galbūt neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą ar į kitas teisėsaugos institucijas.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. nuteistųjų, nukentėjusiojo, liudytojų A. S., V. U. parodymus, kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, bei atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek L. Ž., tiek ir V. M. prisipažino įvykdę vagystę ne dėl pareigūnų veiksmų ar būdami apsvaigę nuo vaistų, kad būtent L. Ž. žinojo, kuriame garaže yra sudėti įvairūs daiktai ir į kurį garažą lengva įsibrauti, nes yra dirbęs pas nukentėjusįjį, daroma išvada, kad nusikalstamas veikas įvykdė abu nuteistieji kartu, veikdami bendrai. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. Ž. pagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti ir L. Ž. išteisinti.

Kadangi tik dalis iš nukentėjusiojo garažo pavogtų daiktų buvo grąžinta nukentėjusiajam A. A., o dalis daiktų nerasta, dėl to yra pagrindas manyti, kad nuteistieji dalį daiktų pasisavino arba juos pagrobę ir pirmą kartą paslėpę, o antrą kartą palikdami atvirai nerakintame automobilyje, sudarė sąlygas kitiems asmenims juos pasisavinti, todėl privalo atlyginti nukentėjusiajam atsiradusius nuostolius dėl neatgautų daiktų. Dėl to pagrįstai iš nusikalstamas veikas bendrai įvykdžiusių nuteistųjų solidariai priteista nukentėjusiajam A. A. 1980 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiais, prašo bausmes L. Ž. ir V. M. griežtinti.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi, individualizuojant bausmę ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, šiuo atveju turima galvoje visų pirma padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme keitė parodymus, nebuvo nuoširdūs, nesigailėjo dėl savo nusikalstamų veiksmų.

L. Ž. ir V. M. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, veikdami tiesiogine tyčia, jų nusikalstamos veikos baigtos. L. Ž. nevedęs. Nors L. Ž. nurodo, kad turi sūnų ir sugyventinę, kuriems jo pagalba labai reikalinga, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog jis gyvena faktinėje santuokoje, turi sūnų, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas ar jo gynėjas. Bylos duomenys liudija, kad L. Ž. nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, yra psichikos sveikatos centro registre, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiatus, taip pat jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau buvo teistas 9 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Nuteistasis V. M. taip pat nevedęs, nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat anksčiau buvo teistas 14 kartų, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos mėnesiui po to, kai pasibaigė jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prieš terminą laikas. Anksčiau nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, bausmės vykdymo atidėjimu bei lygtiniu paleidimu prieš terminą iš pataisos įstaigos, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes L. Ž. bei V. M. įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei atsižvelgiant į tai, kad naujas tyčines nusikalstamas veikas nuteistieji padarė neišnykus teistumui, ir dėl to jie laikomi recidyvistais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. Ž. ir V. M. paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Prokuroras neskundžia nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšies, tačiau mano, kad L. Ž. ir V. M. nuteisti aiškiai per švelniomis bausmėmis.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Skundžiamu nuosprendžiu už nuteistųjų įvykdytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas skyrė 6, 7 bei 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, t. y. žymiai mažesnes nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokio dydžio bausmes apylinkės teismas skyrė atsižvelgęs ne tik į nuteistųjų asmenybes, bet ir į patalpos, į kurią įsibrauta rūšį, pagrobtų daiktų vertę. Nors aplinkybės tokios, kaip patalpos, į kurią buvo įsibrauta, rūšis, pagrobtų daiktų vertė, nėra numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau įstatymas nedraudžia į tokias aplinkybes atsižvelgti, todėl tai, kad apylinkės teismas į šias aplinkybes atsižvelgė skirdamas nuteistiesiems bausmes, nelaikytinas baudžiamojo įstatymo pažeidimu. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokuroro nuomone, kad esant tik nuteistųjų atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į itin neigiamai nuteistuosius apibūdinančius duomenis (bausti bei daug kartų teisti, turi priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų ir pan.), daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu L. Ž. ir V. M. paskirta bausmės savo dydžiais yra aiškiai per švelnios, neatitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo, nuteistųjų asmenybių. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuteistiesiems neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į nuteistųjų vaidmenį nusikalstamų veikų metu, į tai, kad V. M., prisipažinęs kaltu iš dalies, pripažino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes (neigė tik bendrininkavimą su L. Ž.), gailėjosi, V. M. skirtinos mažesnės bausmės nei L. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

V. M.

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-11-26 įvykdytos vagystės) paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 2 metų laisvės atėmimo;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-11-27 įvykdytos vagystės) paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 2 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, iš dalies sudedant subendrinti V. M. paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą Telšių rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendžiu, ir V. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-28 iki 2013-01-29 bei pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendį atliktą bausmę.

L. Ž.

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-11-26 įvykdytos vagystės) paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 2 metų 6 mėnesių,

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-11-27 įvykdytos vagystės) paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 2 metų 6 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, iš dalies sudedant subendrinti L. Ž. paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013-11-21 nuosprendžiu bei Telšių rajono apylinkės teismo 2014-02-27 nutartimi), ir L. Ž. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-28 iki 2013-01-29 ir pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį (pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2013-11-21 nuosprendžiu bei Telšių rajono apylinkės teismo 2014-02-27 nutartimi) atliktą bausmės dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų L. Ž. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti.