- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- 1-1693-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36595-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
nukentėjusiajai N. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 13.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) konflikto virtuvėje metu, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė savo žmonai N. S. į galvą, pataikydamas į dešinės pusės smilkinį, netrukus abiejų rankų kumščiais sudavė dar ne mažiau, kaip keturis smūgius nukentėjusiajai į galvą ir abejomis rankomis pastūmė N. S., ko pasėkoje ji atsitrenkė galva į sieną, o ranka - į spintelę, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, koridoriuje rankomis sugriebė N. S. už kaklo ir spaudė, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kaktos abiejose pusėse, dešinėje kaklo pusėje, kairio peties srityje, dešiniame dilbyje su paviršutiniu odos nubrozdinimu, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos narei nežymiai sutrikdė sveikatą.
Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis S. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad tarp jo ir sutuoktinės, namuose kilo konfliktas dėl stiklainių. Jis stiklainius išnešė į sandėliuką, o tada jo sutuoktinei prireikė tų stiklainių. Būna jį apima pykčio priepuoliai. Kilus konfliktui dėl stiklainių jį taip pat apėmė pyktis, po ko jis trenkė sutuoktinei į galvą, pastaroji atsitrenkė į sieną ir susimušė, po to, kaip ir nustatyta specialisto išvadoje dar trenkė jai į galvą keturis kartus, o vėliau koridoriuje suėmė ją už kaklo. Jam gėda dėl tokio elgesio, tiek metų pragyvenę santuokoje, bet nelaiko tokio elgesio normaliu, nors visko yra buvę per gyvenimą. Nors sutuoktinė šiuo metu ir nori skirtis, jis pats skirtis nežada. Gailisi, nurodė, jog daugiau toks elgesys nebepasikartos, prašo atleidimo, teismo posėdžių salėje atsiprašė nukentėjusiosios.
Kadangi kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai, o po kaltinimo pagarsinimo sutiko duoti parodymus tuoj pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Proceso dalyviai teisiamojo posėdžio metu taip pat išreiškė sutikimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.
Nukentėjusioji N. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena su savo sutuoktiniu S. S., ir sūnumi G. S.. Su vyru yra susituokę 50 metų. S. S. prieš ją yra naudojęs fizinį smurtą jau ne vieną kartą, anksčiau smurtaudavo, kai išgerdavo alkoholinių gėrimų. Per tuos kartu pragyventus metus, vyras pastoviai ją mušdavo, prieš kažkur 30 metų jis jai padūrė žirkles į nugarą. Prisimena, kad stipriai nekraujavo, kreipėsi į šeimos daktarę (duomenys neskelbtini), kiek atsimena. Taip pat vyras smurtaudavo ir prieš jos vaikus, iki šiol apie tai sunku kalbėti. Vyras mušdavo vaikus kai jos nebūdavo namie. Iki šiol vaikai nenori važiuoti pas juos į namus būtent dėl S. S. elgesio. 1981 metais ji buvo išėjusi ir norėjo skirtis su vyru, tačiau vyras jai žadėjo, kad viskas bus gerai, todėl ji jam visada atleisdavo. 1986 metais S. S. buvo gydomas nuo alkoholizmo, gydėsi Vilniuje. S. S.visada yra nervuotas, visada padaro konfliktą iš niekur. Vyras išsuka lemputes namuose, užsuka vandenį, nes sako, kad ji per daug išnaudoja. S. iš jos buvo atėmęs pasą ir banko kortelę, norėdamas, kad ji niekur neitų, nes prieš kažkiek laiko ji buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pas vaikus, kur gyveno 10 metų. Tačiau padarė klaidą ir po tiek metų grįžo atgal pas savo vyrą Su vyru pykstasi dažnai dėl įvairiausių buitinių dalykų. 2024 m. rugsėjo 18 d., apie 13 val., tarp jos ir vyro S. S. virtuvėje įvyko konfliktas dėl stiklainių. Trečiadienį norėjo užmarinuoti agurkus ir jai reikėjo stiklainių. Tačiau ji nepastebėjo kada S. iš balkono stiklainius nunešė į rūsį. Ji jo paklausė kodėl jis išnešė stiklainius ir nuo to prasidėjo konfliktas. Jis jai pradėjo sakyti, kad jai viskas yra negerai ir niekas netinka. Virtuvėje S. S. tyčia sudavė jai iš kairės rankos į jos dešinės pusės smilkinį, po to dar ne mažiau, kaip keturis kartus rankomis trenkė jai į galvos sritį. Po to, kilo dar vienas žodinis konfliktas, kurio metu S. S. ją pastūmė ir ji su galva trenkėsi į virtuvėje esančią sieną. Toliau konfliktas tęsėsi koridoriuje dėl tų pačių stiklainių. S. S. ją suėmė rankomis už kaklo srities ir pradėjo smaugti ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat konflikto metu ji susižeidė dešinės rankos dilbį. Dėl tokių S. S. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas galvos, kaklo, dešinės rankos srityse. Kiek atsimena jai oro netrūko, ilgai jis jos nesmaugė, bet ant kaklo buvo likę žymių. Jai skaudėjo, kai vyras prieš ją smurtavo. Kažkuriuo momentu ji pasisuko ir jis ją paleido ir ji pabėgo į lauką ir skambino savo dukrai, prašė, kad iškviestų pagalbą ir pasakė kas įvyko. S. S. nubėgo paskui ją į lauką ir pasakė, kad ji eitų namo. Po kurio laiko atvažiavo dukra ir greitoji. Ją apžiūrėjo ir vežė į ligoninę, kur dar kartą ją apžiūrėjo. Pas ją ant galvos po konflikto su vyru buvo 5 cm guzas, mėlynės ant veido, ant rankos ir peties mėlynė, žymės ant kaklo. Visi sužalojimai buvo padaryti jos vyro per konfliktą. Po apžiūros ją paleido namo ir šiuo metu ji gyvena pas savo dukra. Ji yra apsisprendusi, kad nori skirtis su vyru, nes nusibodo toks vyro elgesys su ja. Ruošiasi ieškoti atskiro būsto. Taip pat nori pasakyti, kad su vyru ji nenori taikytis šioje byloje, nes tai jau ne pirmas kartas, kai jis prieš ją smurtauja. Ją apžiūrėjo gydytojai. Alkoholio katu su vyru nevartoja daug metų. Konflikto metu namuose buvo tik dviese su vyru. (t. 1, b. l. 15-26, 53-56).
Liudytoja A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad N. S. ir S. S. yra jos tėvai, jie kartu gyvena jau apie 55 metus. Visą gyvenimą kiek atsimena jos tėvas smurtavo prieš jos mamą, pjovė, daužė ir panašiai, taip pat naudoja ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, pvz. išsukinėja naktį visas namuose esančias lemputes, kad mama naktį eidama į tualetą nematytų kur eina. Taip pat tėvas iš motinos buvo atėmęs banko korteles, pasą, kad jais mama negalėtų pasinaudoti, visada mamos telefoną laiko prie savęs, nes neleidžia jai niekam pakelti telefono ragelio, mama gali bendrauti tik su ja. Jos mama visą laiką kentėjo. Kažkur prieš 3 mėnesius tėvas buvo sumušęs jos mamą, tačiau joks ikiteisminis tyrimas jos žiniomis pradėtas nebuvo. Jos tėvas moka labai gerai apsimetinėti, kad jis yra labai geras ir nekaltas, nors iš tikrųjų ji jį galėtų pavadinti ,,velniu“. Prieš 17 metų ji pabėgo iš Lietuvos į užsienį, būtent nuo tokio gyvenimo, viena iš priežasčių buvo jos tėvas ir jo elgesys. Būdama vaikas ji taip pat nuo tėvo patirdavo smurtą, tikriausiai galėtų parašyti siaubo knygą apie savo gyvenimą. Iš viso jie buvo 4 vaikai šeimoje, ji turėjo 3 brolius, vienas iš jų mirė būdamas jaunas ir visi patirdavo smurtą nuo tėvo. Jai kartais kyla įtarimas, kad jos tėvas serga šizofrenija, mama buvo pasakojus, kad kažkada tėvas buvo dėl kažko gydytas, tačiau dėl ko konkrečiai, nežino. Tėvui nuolat vaidenasi, kad kiti vyrai ateina pas jos mamą, buvo užsipuolęs ir A. K. vyrą, kad jis miegojo su jos mama, kol mama gyveno pas juos (duomenys neskelbtini). Prieš daug metu prisimena, kad telefonu kalbėjo su mama ir ji verkė, pasakė, kad geria antrą butelį ir eis pasikarti dėl to, kad ją muša tėvas. Ji iš karto nusipirko bilietus į (duomenys neskelbtini) ir atvažiavusi sukrovė mamai lagaminą ir išsivežė ją gyventi pas save į (duomenys neskelbtini), su jais (duomenys neskelbtini) mama gyveno 9 metus, tačiau vis tiek grįžo pas tėvą, kodėl ji taip pasielgė, nežino. Bet dabar sako, kad ji buvo kvaila, kad padarė tokį sprendimą. Ji gali pasakyti, kad tėvas yra sugadinęs jos ir mamos gyvenimą ir neleidžia gyventi normalaus gyvenimo. Naktimis dažnai sapnuoja košmarus, kad jos tėvas papjauna jos mamą, tai yra gyvenimo trauma. Net būdama mokykloje, galvodavo ar grįžusi iš mokyklos ras mamą gyvą, nes pastoviai tėvas mušdavo mamą. Jos sutuoktinis net negalėjo patikėti, kad visi jos pasakojimai apie tėvą yra tikri, nes kaip ir sakė, tėtis labai gerai moka apsimetinėti, tačiau kai reikėjo pagyventi pas tėvus kelias dienas, dėl jų bute vykstančio remonto, vyras pamatė tikrą tėvo veidą, kai jis pradėjo jos vyrą kaltinti, kad jis miega su jos mama ir išvarė jos vyrą iš namų. Jos tėvas daug metu nevartoja alkoholinių gėrimų, taip pat kaip ir mama. 2024 m. rugsėjo 18 d. ji buvo namuose, gamino valgį, kai apie pietus sulaukė iš mamos skambučio. Pokalbio metu mama pasakė ,,dukryte skambink prašau policijai ir greitajai, tėvas sudaužė mano galvą“. Ji buvo šoke, pasakė, kad mama eitų į laiptinę, o ji tuo metu padėjo ragelį ir skambino 112 ir iš karto važiavo pas mamą. Jie gyvena netoliese, todėl už kažkur 10 minučių buvo jau pas mamą. Atėjo į tėvų butą, jai duris atidarė mama, tėvas tada pasakė lyg niekur nieko: ,,kas nutiko“. Ji pradėjo šaukti ant tėvo, kad kiek jis dar muš jos mamą ir pasakė, kad važiuoja policija ir greitoji. Tada pamatė, kad tėvas pradeda imti batus, jai pasirodė, kad jis nori pabėgti. Tada ji mamą išvedė į koridorių ir išėjo paskui, po ko užrakino buto duris, kad tėvas negalėtų pasišalinti. Girdėjo, kad jis dar bandė rakinti duris, tačiau jam nepavyko to padaryti. Po kurio laiko atvyko greitoji, kuri pradėjo apžiūrinėti jos mamą. Greitosios darbuotojai nusprendė mamą išsivežti į Klinikas išsamesnei apžiūrai. Pas mamą ant veido matė sužalojimus, mėlynes, galvoje guzai, apdraskyta ranka ir petis, taip pat žymės ant kaklo (t. 1, b. l. 91-94).
Liudytoja G. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniąja tyrėja. 2024 m. rugsėjo 18 d. apie pietus, dirbant su M. S., iš OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėjai paskambino jos mama, kuri prašė pagalbos, nes ją sumušė jos vyras, įvykio vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) Į įvykio vietą išvyko du ekipažai, vienas iš jų buvo patrulių, o jų ekipažas buvo tyrėjų. Važiuojant link įvykio vietos iš pirmojo į įvykio vietą atvykusių patrulių ekipažo, gavo informaciją, kad nukentėjusioji su GMP vežama į Kauno klinikas, apžiūrai. Dėl šios aplinkybės, į įvykio vietą jie nevažiavo, o važiavo tiesiai į klinikas. Atvykus į klinikas, pabendravo su nukentėjusiąja N. S., kuri nurodė, kad tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas dėl stiklainių, ar tai jų per daug buvo, ar jie buvo sustatyti ne vietoje, nelabai pavyko išsiaiškinti, bet konflikto priežastis buvo stiklainiai. Moteris nurodė, kad sutuoktinis būdamas virtuvėje mušė ją kumščiais ir sudavė ne mažiau kaip 5 kartus, po ko taip pat būdamas virtuvėje, vyras ją pastūmė į sieną, dėl ko ji susitrenkė galvą ir pas ją galvos srityje, dešinėje pusėje atsirado guzas. Kaip nurodė nukentėjusioji tuo visas konfliktas nesibaigė ir viskas persikėlė į buto koridorių, kur vyras pradėjo smaugti nukentėjusiąja. Pas moterį matėsi sužalojimai, ant dešinės veido pusės matėsi du guzai, dešinėje pusėje ant kaklo taip pat buvo žymė – paraudimas ir taip pat ant dešinės rankos buvo žymė – paraudimas, matėsi, kad moteris yra tikrai sužalota. Moteris nurodė, kad daug metų su vyru nevartoja alkoholio, tačiau būna, kad vyrui kažkas nutinka ir jis pradeda prieš ją smurtauti. Moteris nurodė, kad tai yra ne pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtauja. Apie tai nukentėjusioji pranešė dukrai, po ko dukra paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Kokie tiksliai sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajai, nežino, kadangi moteriai nebuvo atlikti visi tyrimai ir išrašas nebuvo gautas. Su moters vyru jie nebendravo, bendravo patrulių ekipažas (t. 1, b. l. 99-102).
Liudytojas S. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis dirba Kauno AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. patruliu. 2024 m. rugsėjo 18 d., dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, iš OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėjai paskambino jos mama, kuri paprašė, kad pranešėja iškviestų pagalbą, nes ją sumušė vyras. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Kartu su vyr. patrule G. nuvyko į įvykio vietą. Atvykus įvykio vietoje jau buvo atvykęs GMP automobilis ir apžiūrinėjo nukentėjusiąja, kurios vardo neprisimena. Ant moters galvos srityje matėsi mėlynes, ant kaklo matėsi kraujosruvos, galimai žymės nuo smaugimo, daugiau sužalojimų nukentėjusioji jiems nerodė. Moteris nurodė, kad su savo vyru, kurio vardo ir pavardės neprisimena, susipyko dėl agurkų stiklainių. Ginčo metu vyras 4 kartus tyčia smogė ranka moteriai į galvos sritį, paskui pradėjo smaugti, taip pat paėmęs ją už kaklo trenkė į sieną. Moteris nurodė, kad konfliktas vyko tiek virtuvėje, tiek buto koridoriuje. Moteris pasakė, kad jai labai skaudėjo ir ji pajuto fizinį skausmą. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, verkė. Po apžiūros GMP darbuotojai nusprendė nukentėjusiąja nuvežti išsamesnei apžiūrai į Kauno klinikas. Pabendravus su nukentėjusios vyru, jis nurodė, kad konfliktas pas juos buvo, tačiau jis tik pastūmė savo žmoną, tačiau rankomis jos nemušė ir neįsivaizduoja iš kur pas ją galėjo atsirasti mėlynės ant veido, sakė, kad tai yra nesąmonė. Abudu, tiek vyras tiek nukentėjusioji buvo blaivus. Taip pat nori pažymėti, kad šiuo adresu važiuoja jau ne primą kartą, tačiau anksčiau konfliktai vykdavo tarp vyro ir kartu jais gyvenančio sūnaus, kadangi sūnus mušdavo savo tėvą (t. 1, b. l. 105-108).
Liudytojas S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena su žmona A. ir nepilnamečiais vaikais. Šiuo metu su jais gyvena ir uošvienė N.. Su A. yra kartu jau 10 metų, kurį laiką kartu gyveno ir Jam A. yra pasakojusi, kad jos tėvas S., ankščiau labai gerdavo, mušdavo N., smaugdavo ją, buvo padūręs. Tačiau kadangi vos nemirė nuo alkoholio, S. nustojo gerti alkoholį, tačiau toliau mušdavo N. ir savo vaikus. Kiek jam yra žinoma S. N. muša jau daug metų. Kažkada A. parsivežė N. į (duomenys neskelbtini), kadangi S. ją mušdavo ir A. norėjo apsaugoti savo mamą, tačiau kažkur po 10 metų N. vis tiek nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini) pas S., kadangi (duomenys neskelbtini) jai atėjo pensijos amžius. Kol jie gyveno (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) grįždavo atostogų, jis jokių konfliktų su S. neturėjo, tačiau girdėdavo, kad jis pastoviai rėkia ant savo žmonos N., pas juos pastoviai vykdavo konfliktai. Tačiau kai grįžo į (duomenys neskelbtini), S. jį užsipuolė iš niekur nieko, pradėjo jam sakyti visokius necenzūrinius žodžius, kaltinti, kad kol N. gyveno (duomenys neskelbtini), kad jis su ja miegodavo, sakė visiškai nebūtus dalykus. Tai vyko ryte, kai pusryčiavo, jis pagalvojo, kad Sigitas gal atsikėlė ne iš tos kojos, tačiau vėliau būdavo tas pats, jis pradėjo jam grasinti, kad jį papjaus, sakė, kad palauks jo prie namų, nes žino, kur jis gyvena. Nuo to laiko į S. namus nekelia kojos, nes nori išvengti konfliktų su S.. Jo manymu S. tikrai turi problemų su sveikata, nes normalus žmogus taip nesielgtų ir tokių dalykų nesakytų. Jo vaikai nebendrauja su S., nes jis nekalba, o tik ,,loja“. Yra pastebėjęs, kad N. yra įbauginta S., pavyzdžiui, jeigu N. ateina pas juos pažiūrėti vaikų arba per šventes ir jeigu jai paskambina S., ji pradeda drebėti ir nervintis ir sako, kad jai jau reikia eiti namo. N. neturi teisės kažkur eiti į parduotuvę, arba jeigu N. įsijungia ir žiūri televizorių, jis ateina ir išjungia jį, atrodo, kad N. neturi jokios teisės kažką daryti, ką ji nori. Taip pat jo žiniomis S. iš N. buvo atėmęs pasą, taip matomai ribojo ją. Jam atrodo, kad S. elgesys nėra normalus, jis yra susipykęs su beveik visa savo gimine, visus kaltina, kad jie miega su jo žmona N.. Tiksliai neprisimena kada, bet jam paskambino jo žmona ir paklausė ar jis gali atvažiuoti ankščiau iš darbo, nes S. sumušė N.. Vakare važiavo į N. butą, kad paimti jai vaistų ir ten rado stovintį prie durų S., kadangi jis neturėjo raktų. Ir jis lyg niekur nieko pradėjo jo klausinėti kas čia vyksta. Jie atsakė jam, kad N. yra ligoninėje, kad jis ją sumušė ir sutrenkė galvą. S. matėsi, kad pasimetė, pasakė, kad jis tik pora kartų nestipriai sudavė. Tačiau daugiau jis nieko nesakė, A. surinko daiktus ir jie išvažiavo. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini) matė, kad N. buvo sužalota ir ankščiau, matė, kad jai buvo mėlynė po akim, kiek jam yra žinoma pareiškimų niekas nerašė. Jis buvo A. sakęs, kad reikia imtis kažkokių veiksmų, nes iš S. visko galima tikėtis (t. 1, b. l. 111-114).
Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvados Nr. G 1964/2024(02) nustatyta, kad N. S. konstatuota: minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kaktos abiejose pusėse, dešinėje kaklo pusėje, kairio peties srityje, dešiniajame dilbyje su paviršutiniu odos nubrozdinimu padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minkštųjų audinių sumušimas dešinio smilkinio srityje labiausiai tikėtina išsivystė atsitrenkiant į sieną ir nuo vieno poveikio. Sužalojimai kaktoje, skruoste, kairio peties priekiniame paviršiuje išsivystė dar nuo keturių smūgių, labiausiai tikėtina suduotų ranka. Sužalojimas dešiniame dilbyje greičiausiai išsivystė kontaktuojant su kietu briauną turinčiu paviršiumi ir galimai atsitrenkiant į sieną ar panašiai. Šis sužalojimas išsivystė nuo vieno poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai negalėjo išsivystyti krintant (t. 1, b. l. 74-76).
Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) pasitiko pranešėja A. K., kuri paaiškino, jog jos tėvas S. S., mušė mamą N. S.. N. S. paaiškino, jog šiandien 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 12.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) sukonfliktavo su vyru S. S. dėl buities reikalų, ko pasėkoje S. S. tyčia keturis kartus, abiem rankos kumščiais trenkė N. S. į galvos sritį, į kaktą ir į plaukuotąją galvos sritį, taip pat smaugė kaklo sritį su dešine ranka, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Atvykus GMP apžiūrėjo moterį, nusprendė išvežti į Kauno klinikas tolimesniems tyrimams. S. S. paaiškino, jog jis su N. S. konflikto metu tik apsistumdė, teigė, jog pats ją pastūmė ir ši parkrito, tačiau neigė smūgiavęs ar smaugęs. Iš kur atsirado mėlynės ant N. S. kūno – nežino (t. 1, b. l. 27-34).
Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 35-46).
Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad vizualiai buvo apžiūrėta N. S., gimusi (duomenys neskelbtini) moteris. Apžiūrint N. S. veidą iš priekio jokių akivaizdžių sužalojimų nestebima. Apžiūrint veidą iš dešinės pusės, ties smilkiniu bei dešinės akies antakiu matosi susidariusi kraujosruva, taip pat kraujosruva stebima ant kaktos, dešinėje pusėje, ties plaukų riba. Apžiūrint veidą iš kairės pusės, akivaizdžių sužalojimų nepastebėta. N. S. nurodė, kad jaučia gumba plaukuotoje galvos dalyje, kurio užfiksuoti nuotrauka nepavyko. Ant N. S. kaklo, dešinėje pusėje, stebimas paraudimas. Apžiūrint dešinės rankos dilbį taip pat matosi paraudimas. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nepastebėta, N. S. taip pat nurodė, kad daugiau sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 57-67).
Iš 2024 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas – BPC graso įrašas pavadinimu: BPC skambučio išrašas (ID 95455180892, skambučio pradžia 2024-09-18 13_08_41). BPC šiame apžiūros protokole žymima kaip BPC., Pranešėjas žymimas – Pranešėjas. Garso įrašo ilgis 5.30 min. Garso įraše girdima: BPC. „112 klauso“. Pranešėjas. „Sveiki, laba diena, prašau klausykit siųskite policijos ekipažą ir greitąją į (duomenys neskelbtini)“. BPC. „Čia (duomenys neskelbtini) bus, taip?“ Pranešėjas. (duomenys neskelbtini), taip. (duomenys neskelbtini), kuo skubiau prašau, mama skambina ir sakė sudaužė tėvas ją ten nežinau“. BPC. „Kaip sakėt, (duomenys neskelbtini) kokia gatvė?“ Pranešėjas. „(duomenys neskelbtini), prašau žinokit rankos dreba“. BPC. (duomenys neskelbtini)“. Pranešėjas. „Taip“. BPC. „Kelinto (duomenys neskelbtini) Pranešėjas. (duomenys neskelbtini) atsiprašau“. BPC. „(duomenys neskelbtini), durų kodas laiptinėje?“ Pranešėjas. „Palaukit, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dabar pamiršau“. BPC. „(duomenys neskelbtini), mum reikalinga“. Pranešėjas. „Ne ne ne ne, palaukit, (duomenys neskelbtini) pamiršau iš to jaudulio“. BPC. „Ponia ponia ponia, jūs pati esate (duomenys neskelbtini) taip?“ Pranešėjas. „Taip“. BPC. „Tai susikaupkite“. Pranešėjas. (duomenys neskelbtini) negaliu prisimint žinokit“. BPC. „Mama paskambino, mama paskambino jums ir pasakė, kad ją sumušė tėvas taip?“ Pranešėjas. „ Taip, sako kviesk policiją, nes mama negali pati, nežinau tiesiog man paskambino greitai ir sakė sudaužė galvą“. BPC. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas. „Taip“. BPC. „Durų kodas nežinote“. Pranešėjas. „Jėzus užstrigo žinokit, nu šakės nu“. BPC. „Sakykite koks aukštas?“ Pranešėjas. (duomenys neskelbtini) aukštas“. BPC. „(duomenys neskelbtini) aukštas“. Pranešėjas. „Taip“. BPC. „Mama sumušta rankomis ar naudojo kažką tai? Pranešėjas. „Nežinau žinokit“. BPC. „O jinai greitąją kvietėsi ar tik policiją?“ Pranešėjas. „Ne ne, tiesiog man sako prašau paskambink į policiją, nes man nežinau“. BPC. „Policiją mes informuosim gerai? Sakykit savo vardą“ Pranešėjas. „A. K., sakė sudaužė galvą tik aš nežinau“. BPC. „Kaip sakėt K.?“ Pranešėjas. „K. K.“. BPC. „K., aha, tai kaip įeiti dabar pas mamą?“ Pranešėjas. „Važiuokit dabar aš nežinau kaip pavairuosiu mašiną, nes visa drebu, bet aš irgi važiuoju“. BPC. „Oi supratau, ne nu atsargiai ponia, durų kodas, durų kodas“. Pranešėjas. (duomenys neskelbtini) kažkas tokio žinokit nu negaliu prisiminti“. BPC. „Trys du aštuoni. Sakykit kiek mamai metų“. Pranešėjas. (duomenys neskelbtini)“. BPC(duomenys neskelbtini) metai. Gerai informuojam tada. Nepilnamečių nėra pas ją tenai?“ Pranešėjas. „Ne nėra“. BPC. „jeigu prisiminsite tai tada paskambinkite“. Pranešėjas. „Bet prašau kvieskite greitąją nes nes“. BPC. „Kviečiam“. Pokalbis baigiasi. Garso įrašas įrašytas į DVD-R diską (t. 1, b. l. 130-134).
Iš 2024 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas – pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrėtuose vaizdo įrašuose fiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Jiems atvykus GMP jau laukė vietoje. Apklausus nukentėjusiąją ji nurodė, jog virtuvėje jos vyras tyčia jai trenkė mažiausia 5 kartus iš abiejų rankų į galvą. Pirmasis smūgis buvo virtuvėje, kaip moteriai atrodo, iš kairės rankos į dešinės pusės smilkinį. Po smūgių toliau tęsėsi konfliktas, tuomet, kaip teigia moteris, vyras ją pastūmė ir ji trenkėsi su galva į sieną bei į spintelę susižalojo dešinės rankos dilbį. Nukentėjusioji teigia, jog toliau konfliktas tęsėsi koridoriuje, ten vyras abiem rankom suėmė ją už kaklo ir laikė suspaudęs 2-3 sekundes taip sukeldamas fizinį skausmą. Tada staiga paleidęs kaklą vyras nuėjo į kambarį, o nukentėjusioji pasiėmė telefoną, išėjo per duris ir paskambino dukrai. Konfliktas, kaip teigia nukentėjusi moteris, įvyko dėl stiklainių. Pareigūnams bendraujant su nukentėjusiąja GMP paramedikė taip pat patikslino, jog moters rankos srityje ir rankos dilbyje yra kraujosruvos, pakaušyje guzas. Patikrinus moters blaivumą alkotesteriu neblaivumo laipsnis nenustatytas. Pareigūnams bendraujant su įtariamuoju iš pradžių jis pasakė, jog tai yra jų šeimos reikalai. Toliau pareigūnams bendraujant su juo jis paaiškino, jog jie su žmona nesimušė tiesiog įvykus šeimos konfliktui dėl agurkų stiklainių šiek tiek apsistumdė. Patį konfliktą pradėjo žmona, tuomet įtariamasis ją pastūmė ir moteris atsitrenkė į sieną. Įtariamasis taip pat teigia, jog žmona jam kelis kartus taip pat sudavė. Pareigūnui paklausus iš kurios rankos jam trenkė žmona ar į kurią kūno vietą, jis neatsakė. Patikrinus vyro blaivumą alkotesteriu neblaivumo laipsnis nenustatytas (t. 1, b. l. 135-138).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-693/2016, 2K-136-1073/2021). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.
Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 141 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, jog šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo sutuoktiniai, tokiu būdu veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra teisingas, o įvertinus byloje esančius nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kaltinamojo prisipažinimą, tarnybinius pranešimus bei specialisto išvadą, teismas konstatuoja, jog S. S. kaltė pagal pareikštą kaltinimą pasitvirtino pilna apimtimi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. S., paaiškino, kad S. S. yra jos sutuoktinis, įvykio dieną, 2024 m. rugsėjo 18 d., apie 13 val., tarp jos ir vyro S. S. virtuvėje įvyko konfliktas dėl stiklainių. Virtuvėje S. S. tyčia sudavė jai iš kairės rankos į jos dešinės pusės smilkinį, po to dar ne mažiau, kaip keturis kartus rankomis trenkė jai į galvos sritį. Po to, kilo dar vienas žodinis konfliktas, kurio metu S. S. ją pastūmė ir ji su galva trenkėsi į virtuvėje esančią sieną. Toliau konfliktas tęsėsi koridoriuje dėl tų pačių stiklainių. S. S. ją suėmė rankomis už kaklo srities ir pradėjo smaugti ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat konflikto metu ji susižeidė dešinės rankos dilbį. Dėl tokių S. S. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas galvos, kaklo, dešinės rankos srityse. Kiek atsimena jai oro netrūko, ilgai jis jos nesmaugė, bet ant kaklo buvo likę žymių. Jai skaudėjo, kai vyras prieš ją smurtavo. Kažkuriuo momentu ji pasisuko ir jis ją paleido ir ji pabėgo į lauką ir skambino savo dukrai, prašė, kad iškviestų pagalbą ir pasakė kas įvyko. S. S. nubėgo paskui ją į lauką ir pasakė, kad ji eitų namo. Po kurio laiko atvažiavo dukra ir greitoji. Ją apžiūrėjo ir vežė į ligoninę, kur dar kartą ją apžiūrėjo. Pas ją ant galvos po konflikto su vyru buvo 5 cm guzas, mėlynės ant veido, ant rankos ir peties mėlynė, žymės ant kaklo. Visi sužalojimai buvo padaryti jos vyro per konfliktą. Po apžiūros ją paleido namo ir šiuo metu ji gyvena pas savo dukra. Ji yra apsisprendusi, kad nori skirtis su vyru, nes nusibodo toks vyro elgesys su ja. Ruošiasi ieškoti atskiro būsto. Taip pat nori pasakyti, kad su vyru ji nenori taikytis šioje byloje, nes tai jau ne pirmas kartas, kai jis prieš ją smurtauja. Ją apžiūrėjo gydytojai. Konflikto metu namuose buvo tik dviese su vyru. (t. 1, b. l. 15-26, 53-56). Šiuos nukentėjusiosios N. S. parodymus, apie tai, kad ji buvo sumušta kaltinamojo ir, kad iš karto po konflikto kreipėsi į dukrą, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K., kuri paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jos tėvai. 2024 m. rugsėjo 18 d. ji buvo namuose, gamino valgį, kai apie pietus sulaukė iš mamos skambučio. Pokalbio metu mama pasakė ,,dukryte skambink prašau policijai ir greitajai, tėvas sudaužė mano galvą“. Ji buvo šoke, pasakė, kad mama eitų į laiptinę, o ji tuo metu padėjo ragelį ir skambino 112 ir iš karto važiavo pas mamą. Jie gyvena netoliese, todėl už kažkur 10 minučių buvo jau pas mamą. Atėjo į tėvų butą, jai duris atidarė mama, tėvas tada pasakė lyg niekur nieko: ,,kas nutiko“. Ji pradėjo šaukti ant tėvo, kad kiek jis dar muš jos mamą ir pasakė, kad važiuoja policija ir greitoji. Tada pamatė, kad tėvas pradeda imti batus, jai pasirodė, kad jis nori pabėgti. Tada ji mamą išvedė į koridorių ir išėjo paskui, po ko užrakino buto duris, kad tėvas negalėtų pasišalinti. Girdėjo, kad jis dar bandė rakinti duris, tačiau jam nepavyko to padaryti. Po kurio laiko atvyko greitoji, kuri pradėjo apžiūrinėti jos mamą. Greitosios darbuotojai nusprendė mamą išsivežti į Klinikas išsamesnei apžiūrai. Pas mamą ant veido matė sužalojimus, mėlynes, galvoje guzai, apdraskyta ranka ir petis, taip pat žymės ant kaklo (t. 1, b. l. 91-94). Apie įvykį, ikiteisminio tyrimo metu liudijo ir S. K., kuris paaiškino, kad A. K. yra jo sutuoktinė, kuri tiksliai neprisimena kada, bet jam paskambino ir paklausė ar jis gali atvažiuoti ankščiau iš darbo, nes S. sumušė N.. Vakare važiavo į N. butą, kad paimti jai vaistų ir ten rado stovintį prie durų S., kadangi jis neturėjo raktų. Ir jis lyg niekur nieko pradėjo jo klausinėti kas čia vyksta. Jie atsakė jam, kad N. yra ligoninėje, kad jis ją sumušė ir sutrenkė galvą. S. matėsi, kad pasimetė, pasakė, kad jis tik pora kartų nestipriai sudavė. Tačiau daugiau jis nieko nesakė, A. surinko daiktus ir jie išvažiavo. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini) matė, kad N. buvo sužalota ir ankščiau, matė, kad jai buvo mėlynė po akim, kiek jam yra žinoma pareiškimų niekas nerašė. Jis buvo A. sakęs, kad reikia imtis kažkokių veiksmų, nes iš S. visko galima tikėtis (t. 1, b. l. 111-114).
Tuo tarpu 2024 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambutis, kai liudytoja A. K. 2024 m. rugsėjo 18 d. kvietė pagalbą dėl mamos, tai yra nukentėjusiosios sumušimo, nurodydama, kad ją sumušė tėvas, tai yra kaltinamasis, o mama pati jai paskambino prašydama pagalbos. Tai, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. nukentėjusioji N. S. buvo sumušta patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai G. S. ir S. P., kurie kaip policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir nurodė, kad nukentėjusioji N. S. buvo akivaizdžiai sužalota, o pati ji nurodė, kad prieš ją smurtavo vyras (t. 1, b. l. 99-102, 105-108). Tuo tarpu 2024 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas – pareigūnų kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrėtuose vaizdo įrašuose fiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Jiems atvykus GMP jau laukė vietoje. Apklausus nukentėjusiąją ji nurodė, jog virtuvėje jos vyras tyčia jai trenkė mažiausia 5 kartus iš abiejų rankų į galvą. Pirmasis smūgis buvo virtuvėje, kaip moteriai atrodo, iš kairės rankos į dešinės pusės smilkinį. Po smūgių toliau tęsėsi konfliktas, tuomet, kaip teigia moteris, vyras ją pastūmė ir ji trenkėsi su galva į sieną bei į spintelę susižalojo dešinės rankos dilbį. Nukentėjusioji teigia, jog toliau konfliktas tęsėsi koridoriuje, ten vyras abiem rankom suėmė ją už kaklo ir laikė suspaudęs 2-3 sekundes taip sukeldamas fizinį skausmą. Tada staiga paleidęs kaklą vyras nuėjo į kambarį, o nukentėjusioji pasiėmė telefoną, išėjo per duris ir paskambino dukrai. Konfliktas, kaip teigia nukentėjusi moteris, įvyko dėl stiklainių. Pareigūnams bendraujant su nukentėjusiąja GMP paramedikė taip pat patikslino, jog moters rankos srityje ir rankos dilbyje yra kraujosruvos, pakaušyje guzas. Patikrinus moters blaivumą alkotesteriu neblaivumo laipsnis nenustatytas. Pareigūnams bendraujant su įtariamuoju iš pradžių jis pasakė, jog tai yra jų šeimos reikalai. Toliau pareigūnams bendraujant su juo jis paaiškino, jog jie su žmona nesimušė tiesiog įvykus šeimos konfliktui dėl agurkų stiklainių šiek tiek apsistumdė. Patį konfliktą pradėjo žmona, tuomet įtariamasis ją pastūmė ir moteris atsitrenkė į sieną. Įtariamasis taip pat teigia, jog žmona jam kelis kartus taip pat sudavė. Pareigūnui paklausus iš kurios rankos jam trenkė žmona ar į kurią kūno vietą, jis neatsakė. Patikrinus vyro blaivumą alkotesteriu neblaivumo laipsnis nenustatytas (t. 1, b. l. 135-138).
Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad tarp jo ir sutuoktinės, namuose kilo konfliktas dėl stiklainių. Jis stiklainius išnešė į sandėliuką, o tada jo sutuoktinei prireikė tų stiklainių. Būna jį apima pykčio priepuoliai. Kilus konfliktui dėl stiklainių jį taip pat apėmė pyktis, po ko jis trenkė sutuoktinei į galvą, pastaroji atsitrenkė į sieną ir susimušė, po to, kaip ir nustatyta specialisto išvadoje dar trenkė jai į galvą keturis kartus, o vėliau koridoriuje suėmė ją už kaklo. Jam gėda dėl tokio elgesio, tiek metų pragyvenę santuokoje, bet nelaiko tokio elgesio normaliu, nors visko yra buvę per gyvenimą.
Taigi, visų virš aptartų įrodymų visumoje, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis S. S. 2024 m. rugsėjo 18 d. naudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, N. S., taip jai sukeldamas ne tik fizinį skausmą, tačiau ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina 2024 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada Nr. G 1964/2024(02), kuria nustatyta, kad N. S. konstatuota: minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kaktos abiejose pusėse, dešinėje kaklo pusėje, kairio peties srityje, dešiniajame dilbyje su paviršutiniu odos nubrozdinimu padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minkštųjų audinių sumušimas dešinio smilkinio srityje labiausiai tikėtina išsivystė atsitrenkiant į sieną ir nuo vieno poveikio. Sužalojimai kaktoje, skruoste, kairio peties priekiniame paviršiuje išsivystė dar nuo keturių smūgių, labiausiai tikėtina suduotų ranka. Sužalojimas dešiniame dilbyje greičiausiai išsivystė kontaktuojant su kietu briauną turinčiu paviršiumi ir galimai atsitrenkiant į sieną ar panašiai. Šis sužalojimas išsivystė nuo vieno poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai negalėjo išsivystyti krintant (t. 1, b. l. 74-76).
Tai, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) nustatyta byloje esančių įvykio vietos apžiūros protokolu.
Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįstą S. S. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pripažįsta, kad jis 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 13.00 val., namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), konflikto virtuvėje metu, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė savo žmonai N. S. į galvą, pataikydamas į dešinės pusės smilkinį, netrukus abiejų rankų kumščiais sudavė dar ne mažiau, kaip keturis smūgius nukentėjusiajai į galvą ir abejomis rankomis pastūmė N. S., ko pasėkoje ji atsitrenkė galva į sieną, o ranka - į spintelę, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, koridoriuje rankomis sugriebė N. S. už kaklo ir spaudė, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kaktos abiejose pusėse, dešinėje kaklo pusėje, kairio peties srityje, dešiniame dilbyje su paviršutiniu odos nubrozdinimu, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos narei nežymiai sutrikdė sveikatą. Teismas konstatuoja, kad S. S. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.
Kaltinamasis S. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Teismas nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatė, nes nors kaltinamasis ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau prisipažinimas buvo sąlygotas įrodymų visumos, o ne jo pačio noro atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, tuo tarpu gailestis dėl veikos padarymo yra sietinas su jo asmenine gėda stoti prieš teismą, tačiau ne nuoširdžiu gailesčiu prieš sutuoktinę. Kaltinamasis yra nedirbantis, pensinio amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo skirta psichiatrinė ekspertizė, kurios rezultate buvo nustatyta, jog kaltinamasis tiek veikos padarymo metu, tiek ir po jos, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismas itin neigiamai vertina tai, kad kaltinamasis ne tik, kad smurtavo prieš kitą asmenį, tačiau tai darė prieš savo sutuoktinę, su kuria gyvena jau daugiau nei 50 metų. Be to teismas atsižvelgia, jog įvertinus nukentėjusiosios ir liudytojų A. K. ir S. K. parodymus, toks kaltinamojo neteisėtas veikimas prieš sutuoktinę, nebuvo vienkartinio pobūdžio, nors ankstesni kartai ir nebuvo fiksuoti, tačiau iš liudijimų akivaizdu, jog kaltinamasis ne kartą smurtavo prieš savo sutuoktinę ir tai buvo jo pasirinkto neigiamo veikimo modelio dalis, o šiuo nuosprendžiu pripažinti neteisėti veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Kaltinamasis S. S. savo neteisėtais veiksmais pažeidė du valstybės labiausiai saugomus gėrius, tai yra šeimos santykių stabilumą ir puoselėjimą bei kito žmogaus sveikatą, o jo suduotų smūgių epicentras buvo itin gyvybiškai svarbi nukentėjusiosios kūno dalis – galva, kas tik atskleidžia kaltinamojo veiksmų dar didesnį pavojingumą. Įvertinus visa tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimo bausmę ir skiria kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 1, 3, 4 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajam S. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl kitų klausimų
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 96,52 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios N. S. gydymą (t. 1, b. l. 120-121), byloje pateiktas kvitas, jog 2025 m. kovo 4 d. žala buvo atlyginta (t. 2, b. l. 84), dėl ko procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- BPC garso įrašas įrašytas į DVD-R diską (t. 1, b. l. 134) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
- pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai įrašyti į DVD-R diską (t. 1, b. l. 138) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
- liudytojos A. K. pateiktas vaizdo įrašas įrašytas į DVD-R diską (t. 1, b. l. 140) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jį padavusiam asmeniui, kaip neturintis reikšmės bylos nagrinėjimui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūrą, nustatant, jog jis turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu S. S. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūrą, nustatant, jog jis turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Išaiškinti S. S., jog nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Kaltinamajam S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikinti.
Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- BPC garso įrašą įrašytą į DVD-R diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos;
- pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus įrašytus į DVD-R diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos;
- liudytojos A. K. pateiktą vaizdo įrašą įrašytą į DVD-R diską, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jį padavusiam asmeniui, kaip neturintį reikšmės bylai.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.