- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2-58/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6817-758/2010 pagal ieškovų žemės ūkio bendrovės „Agrowill Lankesa“, žemės ūkio bendrovės „Agrowill Smilgiai“, žemės ūkio bendrovės „Agrowill Skėmiai“, žemės ūkio bendrovės „Agrowill Mantviliškis“, žemės ūkio bendrovės „Agrowill Spindulys“, uždarosios akcinės bendrovės „Grūduva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl nesąžiningų sutartinių nuostatų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, delspinigių nurašymo nuo ieškovų sąskaitos banke pripažinimo neteisėtu, restitucijos taikymo ir neteisėtai nurašytų sumų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiomis ab initio nesąžiningas ir prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms atsakovo parengtų ieškinyje nurodytų lizingo sutarčių sąlygas, kuriose numatyti delspinigiai, pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališkai atliktą delspinigių sumų pagal lizingo sutartis nurašymą, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovams jų turėtas išlaidas, susijusias su pripažintinų niekinėmis ir negaliojančiomis lizingo sutarčių sąlygų vykdymu, taip pat įmokas, kurias atsakovas neteisėtai nurašė iš ieškovų sąskaitų banke. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovų ŽŪB „Agrowill Lankesa“, ŽŪB „Agrowill Smilgiai“, ŽŪB „Agrowill Skėmiai“, ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“, ŽŪB „Agrowill Spindulys“, UAB „Grūduva“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas ieškinyje nurodytas lizingo sutartis, reikalauti ar/ir perimti iš ieškovų pagal sudarytas lizingo sutartis naudojamą turtą, šį turtą areštuojant ir jį paliekant naudotis ieškovams. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ieškovams neteks prasmės, be to, nebus užkirstas kelias tolimesniam ieškovų teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui.
2010 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškovų pateiktą papildytą ieškinį, kuriuo ieškovai papildomai prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (nuo priėmimo momento) atsakovo vienašališką sprendimą nutraukti su ieškovais sudarytas ieškinyje nurodytas sutartis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 28 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir uždraudė atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovų ir atsakovo sudarytas lizingo sutartis, reikalauti ar/ir perimti iš ieškovų pagal tarpusavyje sudarytas ieškinyje nurodytas lizingo sutartis naudojamą turtą, šį turtą areštavo ir paliko jį naudotis ieškovams (b. l. 44-48). Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali perimti lizinguojamą žemės ūkio techniką bei perleisti ginčo objektus, dėl ko galimo palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas gali netekti prasmės, nes atsakovas gali nutraukti sutartis, todėl lizinguojama žemės ūkio technika paliktina ieškovams ją naudoti ieškovų ūkinėje veikloje, kad nebūtų sutrikdyta žemės ūkio bendrovių ūkinė komercinė veikla, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su lizingo sutartimis (CPK 145 str.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 55-62). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nutartyje neidentifikavo grėsmės ieškovų interesams, nenurodė objektyvių kriterijų, pagrindžiančių realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui. Sprendimo (pagal ieškovų ieškinį) vykdymo užtikrinimui nėra pagrindo uždrausti nutraukti lizingo sutartis ir uždrausti atsiimti lizingo sutarčių pagrindu ieškovams išnuomotą turtą. Teismas nenurodė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neturės finansinių galimybių sumokėti ieškovams pinigų sumas, kurios būtų priteistos. Teismų praktikoje suformuota nuosekli pozicija, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik esant didelei ieškinio sumai, tačiau nutartyje nepagrindžiama, kad ieškinio suma objektyviai laikytina didele, vertinant atsakovo finansinę padėtį.
2. Ieškovų ir atsakovo sudarytos lizingo sutartys yra nutrauktos 2010 m. liepos 7 d., todėl neįmanoma uždrausti nutraukti šias sutartis. Tokiu atveju gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl teisėto ar neteisėto sutarčių nutraukimo, o įrodžius, kad sutartys nutrauktos nepagrįstai – dėl nuostolių atlyginimo, tačiau teismas nutartyje nenurodė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neturi finansinių galimybių atlyginti ieškovų patirtus nuostolius, jeigu nuostoliai būtų įrodyti.
3. Net teismui pripažinus neteisėtu ir nepagrįstu lizingo sutarčių nutraukimą prieš terminą, lizingo gavėjai neturėtų teisinio pagrindo reikalauti pasilikti, valdyti ir naudoti lizingo objektus. Atsakovas yra teisėtas lizingo objektų savininkas, lizingo objektus lizingo sutarčių pagrindu išnuomojęs lizingo gavėjams (CK 6.567 str.); lizingo bendrovės nuosavybės teisė turi būti ginama ir lizingo bendrovė negali būti įpareigota leisti naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, o CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suponuoja, kad teismas negali įpareigoti šalis būti sutartiniuose santykiuose. Nutraukus ieškovų ir atsakovo sudarytas lizingo sutartis, nebeliko sutartinio pagrindo, pagal kurį atsakovas būtų įpareigotas leisti naudotis lizingo objektais, todėl negali būti pateisinamos laikinosios apsaugos priemonės, kurios neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo kriterijų (CPK 145 str. 2 d.) ir apriboja atsakovo teises daugiau nei tai leidžia materialinis teisinis reguliavimas bei galimi ieškovų teisių gynimo būdai.
4. Nutartimi pritaikęs ieškovų prašytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas sankcionavo vienos iš sutarties šalių vienašališką atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir pažeidė teisingumo principą (CK 1.5 str.).
5. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, nesudarydamas jam galimybės pareikšti savo poziciją bei atsikirtimus. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nepranešus atsakovui, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar padarys jų taikymą neįmanomą. Teismas nutartyje nenurodė įrodymų ir motyvų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo nutartimi uždraudus atsakovui tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti ir/ar perimti iš ieškovų pagal sudarytas lizingo sutartis naudojamą turtą, jį areštuojant ir paliekant naudotis ieškovams, šie įgijo teisę neapibrėžtą laiką neatlygintinai naudotis svetimu turtu, kas neatitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ekonomiškumo principo ir neproporcingai suvaržo atsakovo teises lyginant su ieškovų teisėmis. Teismui netenkinus ieškovų ieškinio, ieškovai privalėtų grąžinti lizingo sutarčių pagrindu naudotą turtą atsakovui, o žinojimas, kad turtas gali būti išreikalautas, neskatina ieškovų tinkamai juo rūpintis bei prižiūrėti, ir tai gali lemti šio turto vertės sumažėjimą.
7. Priimdamas nutartį, teismas privalėjo savo iniciatyva pareikalauti iš ieškovų, kad jie pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o to nepadarius – skundžiama nutartis naikintina kaip nepagrįsta. Ieškovai daugiau kaip pusę metų iki lizingo sutarčių nutraukimo netinkamai vykdė savo prievoles pagal lizingo sutartis. Atsakovas dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi galimybės atsiimti turtą, jį išnuomoti ar kitaip pelningai panaudoti bei sumažinti savo nuostolių, kurie kiekvieną mėnesį didėja apie 176 346,63 Lt (lizingo sutarčių pagrindu mokėtinų mėnesinių įmokų dydis, kurių atsakovas negauna). Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, negautos pajamos yra laikomos nuostoliais; be to, nuostoliais laikytina ir nuomoto turto vertė, kadangi egzistuoja reali grėsmė, kad turtas bus sunaikintas ar sugadintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį (b. l. 82-92). Atsiliepime nurodo:
1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Abi teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės aiškiai užkerta kelią žalai, kuri gali kilti ieškovams, bei užtikrina, kad galimas palankus ieškovams teismo sprendimas bus įvykdytas. Draudimas atsakovui nutraukti sutartis yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu pripažinti sutarčių nuostatas negaliojančiomis ab initio, nes ši laikinoji apsaugos priemonė užtikrina, kad ginčijamos sutartinės nuostatos neišnyks ir galimas palankus ieškovams teismo sprendimas nebus beprasmis; be to, ji apsaugo ieškovus nuo žalos, kuri kiltų, atsakovui nutraukus sutartis, tuo paneigiant galimybę taikyti restituciją ir ieškovams susigrąžinti pinigų sumas, pervestas atsakovui pagal imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančias sutarčių nuostatas.
2. Uždraudimas atsakovui reikalauti ir/ar perimti iš ieškovų žemės ūkio techniką užkerta kelią galimiems dideliems ieškovų nuostoliams (tiesioginei ir netiesioginei žalai), atsižvelgiant į jų vykdomos veiklos specifiką, kadangi areštuota ir ieškovams palikta žemės ūkio technika yra būtina ieškovams, siekiantiems sėkmingai vykdyti savo žemės ūkio ir komercinę veiklą, tuo pačiu įvykdyti atsakovui sutartinius įsipareigojimus. Netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, ieškovams kiltų dideli tiesiogiai nuostoliai, nes ieškovai negalėtų tinkamai nuimti būsimo derliaus, bei dideli netiesioginiai nuostoliai, kadangi iš ieškovų būtų atimta galimybė paruošti žemę bei ją užsėti, taip atimant iš ieškovų įplaukas už būsimą derlių. Šie nuostoliai būtų neproporcingai dideli, išbalansuotų ieškovų ir atsakovo interesų pusiausvyrą, suteikdami atsakovui didelį derybinį pranašumą.
3. Atsižvelgiant į tai, kad pranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų reali grėsmė galimo palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui, teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui. Esant tokiam pranešimui, atsakovas būtų galėjęs nutraukti sutartis, padarydamas beprasmiais laikinąsias apsaugos priemones ir patį ieškinį.
4. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis sutarčių laisvės principas nėra pažeidžiamas, kadangi draudimas nutraukti sutartis yra laikinas, skirtas sutarčių, sudarytų laisva šalių valia, išsaugojimui, pakeičiant imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančias šių sutarčių nuostatas.
5. Nepagrįsta atsakovo pozicija, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka suformuotos teismų praktikos, nes pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina, taikant arba atsisakant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal ginčijamas sutarčių nuostatas atsakovas yra gavęs didelę pinigų sumą, kuri, patenkintus ieškinį, po galimos restitucijos tektų ieškovams. Be to, priklausomai nuo to, kaip bus išspręstas ieškinys, gali būti reiškiami kiti didelės apimties turtiniai reikalavimai.
6. Laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą nuosekliai teismų praktikai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-64/2009 bei 2010 m. balandžio 29 nutartis civilinėj byloje Nr. 2-550/2010, kurių ratio decidendi sutampa su šios bylos aplinkybėmis.
7. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia jam nuostolių. Ieškovai yra suinteresuoti žemės ūkio technikos gera būkle, nes jie siekia šį turtą įsigyti savo nuosavybėn ir juo kuo ilgiau naudotis ūkinėje veikloje, todėl ieškovai suinteresuoti gerai prižiūrėti ir išsaugoti pagal sutartis perduotą turtą. Ieškovai nesiekia nutraukti sutarčių, o siekia pakeisti tam tikras sutarčių nuostatas. Juolab, kad atsakovas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo patiriamus piniginius nuostolius.
8. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės aiškiai atitinka ekonomiškumo principo kriterijus: jos neatsiejamai susijusios su pareikštais ieškininiais reikalavimais, atlieka CPK 144 straipsnyje numatytas funkcijas ir nėra didesnės apimties negu reikia užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
9. Žemės ūkio technikos palikimas ieškovams naudotis yra proporcinga laikinoji apsaugos priemonė ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, kadangi, atsižvelgiant į šalių veiklos sritis, ieškovams netekus žemės ūkio technikos, kiltų neproporcingai dideli nuostoliai, nes jos negalėtų vykdyti savo veiklos, o atsakovui dėl to nekilo neproporcingi nuostoliai.
10. Atsakovas nesikreipė į teismą su prašymu pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis, taip pat nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių preliminarų jo galimų patirti nuostolių dydį, todėl teismas neturėjo pagrindo ir duomenų ex officio taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teismo iniciatyva priimtas atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas reikštų rungimosi ir dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 str.,Teismų įstatymo 24 str.) ir CPK 147 straipsnio 1 dalies bei 265 straipsnio 2 dalies normų pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/201, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2010, 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56/2010).
Pažymėtina, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 -1868/2010).
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti pagal sudarytas lizingo sutartis ieškovų naudojamą turtą, šį turtą paliekant naudotis ieškovams, bei uždraudžiant atsakovui tiesiogiai ar per kitus asmenis paimti jį iš ieškovų. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas neatitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ekonomiškumo principo ar neproporcingai suvaržo atsakovo teises palyginti su ieškovų teisėmis.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso principai reikalauja išlaikyti proceso šalių pusiausvyrą, o tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymo tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1331/2010).
Nors atskirajame skunde apeliantas nurodė bei pateikė patvirtinančius dokumentus, kad lizingo sutartys yra nutrauktos 2010 m. liepos 7 d. raštais, tačiau ieškovai padavė papildytą ieškinį dėl pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio atsakovo vienašališko sprendimo nutraukti su ieškovais sudarytas ieškinyje nurodytas sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant ieškovų ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų yra pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo vienašališką sprendimą nutraukti su ieškovais sudarytas sutartis, yra pagrindo palikti ieškovams pagal lizingo sutartis jiems perduotą valdyti ir naudoti žemės ūkio techniką, kad pastarieji minėtą techniką galėtų naudoti savo ūkinėje komercinėje veikloje, tokiu būdu nesutrikdant ieškovų įprastinės veiklos bei apsaugant juos nuo galimo žemės ūkio technikos perleidimo tretiesiems asmenims. Taikant tokias laikinąsias apsaugos priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, tokiu atveju užtenka vien įsitikinti, kad galimo palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas (CPK 145, 185 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/2011, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2010). Nors lizingo sutarties sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka daikto nuomotojas, t. y. lizingo davėjas, o ne jo naudotojas, t. y. lizingo gavėjas(CK 6.567 str.), tačiau šiuo atveju aktualu, taikant ekonomiškumo principą, atsižvelgti į tai, kad lizingo sutarčių pagrindu ieškovams perduota žemės ūkio technika yra tiesiogiai susijusi su jų veikla, t. y. nuolat naudojama ieškovų ūkinėje komercinėje veikloje, todėl ginčo nagrinėjimo metu palikus ieškovams naudoti žemės ūkio techniką, būtų žymiai mažesnė neigiama įtaka atsakovo ūkinei komercinei veiklai (kuri susijusi su finansinių paslaugų teikimu).
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad žemės ūkio techniką paliekant pas ieškovus, ji bus netinkamai prižiūrima ir smarkiai nuvertės. Apeliantas nepateikė įrodymų pagrindžiančių šiuos teiginius, be to, atsižvelgiant į pareikštus ieškinio reikalavimus bei ieškovų vykdomos ūkinės veiklos specifiką, yra pagrindo teigti, kad ieškovai suinteresuoti rūpintis lizingo sutartyse nurodytu turtu.
Be to, CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, nepranešus atsakovui, išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nepranešus atsakovui, turi būti motyvuotas, tačiau vien tai, jog teismas nenurodė pakankamų šios išvados motyvų, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2010, 2010 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2010).
Pažymėtina ir tai, kad teisė ginti savo pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus yra kiekvieno asmens konstitucinė teisė, kuri negali būti varžoma ar pažeidžiama. Skundžiamoje nutartyje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas atsakovui tiesiogiai ar per kitus asmenis reikalauti iš ieškovų pagal sudarytas lizingo sutartis naudojamo turto iš esmės apriboja apelianto teisę į jo interesų gynybą. Todėl pakeistina apygardos teismo nutarties dalis, kuria pritaikyta ši laikinoji apsaugos priemonė (draudimas atsakovui reikalauti iš ieškovų pagal sudarytas lizingo sutartis naudojamą turtą, šį turtą areštuojant ir jį paliekant naudotis ieškovams), panaikinant draudimą atsakovui reikalauti iš ieškovų paminėto turto, tačiau nustatant, kad šis turtas areštuojamas ir paliekamas naudotis ieškovams, o atsakovui draudžiama paimti iš ieškovų pagal sudarytas lizingo sutartis naudojamą turtą.
Be to, apygardos teismas be pagrindo skundžiama nutartimi uždraudė atsakovui tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovų ir atsakovo sudarytas lizingo sutartis. Apelianto pateiktais duomenimis, jis nutraukė minėtas lizingo sutartis iki ieškovų ieškinio naginėjamoje byloje padavimo Vilniaus apygardos teismui, kurio reikalavimų užtikrinimui taikyta minėta laikinoji apsaugos priemonė. Teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad neįmanoma uždrausti nutraukti sutarčių, kurios jau buvo nutrauktos laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad išnyko objektas, kuriam gali būti taikoma ši laikinoji apsaugos priemonė (draudimas atsakovui tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ieškovų ir atsakovo sudarytas lizingo sutartis), ji negali būti taikoma. Esant tokioms aplinkybėms, panaikintina apygardos teismo nutarties dalis, kuria pritaikyta minėta laikinoji apsaugos priemonė (CPK 329, 338 str.).
Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, todėl tai nėra šios apeliacijos dalykas (CPK 312 str., 320 str., 338 str.). Atsakovas gali įgyvendinti savo teisę prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo, CPK nustatyta tvarka motyvuotai kreipdamasis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą (CPK 147 str.). Be to, pažymėtina, jog atsakovas gali prašyti teismo pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį.
Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria uždrausta UAB „Swedbank lizingas", juridinio asmens kodas 111568069, tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp ŽŪB „Agrowill Lankesa", juridinio asmens kodas 156913032, ŽŪB „Agrowill Smilgiai", juridinio asmens kodas 168548972, ŽŪB „Agrowill Skėmiai", juridinio asmens kodas 171306071, ŽŪB „Agrowill Mantviliškis", juridinio asmens kodas 161274230, ŽŪB „Agrowill Spindulys", juridinio asmens kodas 171330414, UAB „Grūduva", juridinio asmens kodas 174401546, ir UAB „Swedbank lizingas", juridinio asmens kodas 111568069, sudarytas Lizingo sutartis 2005-08-10 d. Nr. LT021607 , 2006-05-25 d. Nr. LT033657, LT033658, 2006-06-07 d. Nr. LT034268, LT034269, 2008-04-02 d. Nr. LT071759, LT071760, LT071761, 2008-04-15 d. Nr. LT072540, 2008-04-16 d. Nr. LT072633, LT072637, 2006-04-04 d. Nr. LT031177, LT031178, LT031179, LT031180, LT031181, LT031182, LT031183, LT031184, LT031185, LT031186, LT031187, LT031188, 2006-04-11 d. Nr. LT032115, 2006-04-24 d. Nr. LT032105, LT032106, LT032117, LT032118, 2006-06-07 d. Nr. LT034307, LT034308, LT034310, LT034311, LT034312, LT034324, LT034325, LT034326, LT034282, LT034283, LT034284, LT034285, LT034287, LT03488, 2006-07-10 d. Nr. LT034630, LT034631, LT034632, 2006-06-13 d. Nr. LT034633, 2006-08-17 d. Nr. LT037529, LT037533, 2006-08-24 d. Nr. LT037843, LT037844, LT037845, LT037846, 2006-08-11 d. Nr. LT037470, 2006-09-21 d. Nr. LT039093, LT039094, LT039095, 2006-10-11 d. Nr. LT040091, 2007-04-16 d. Nr. LT049603, LT049604, LT049605, LT049606, LT049607, 2007-12-21 d. Nr. LT066430, 2008-03-03 d. Nr. LT070120, LT070129, LT070145, LT070146, LT070176, LT070177, 2008-03-05 d. Nr. LT070175, LT070335, LT070336, 2008-03-06 d. Nr. LT070504, 2008-04-15 d. Nr. LT072539, 2008-04-16 d. Nr. LT072634, LT072635, 2008-05-21 d. Nr. LT074428, LT074432, LT074405, LT074406, LT074358, LT074367, LT 074340, LT074359, LT074360, 2008-07-04 d. Nr. LT076380, LT076382, LT076379, 2006-07-17 d. Nr. LT036176, LT036156, 2007-12-28 d. Nr. CI187, 2007-12-03 d. Nr. CI173, 2008-06-19 d. Nr. CI1123, 2008-07-24 d. Nr. CI1133, 2008-10-08 d. Nr. CI1161, 2006-08-24 d. Nr. LT037847.
Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, juridinio asmens kodas 111568069, reikalauti iš ŽŪB „Agrowill Lankesa", juridinio asmens kodas 156913032, ŽŪB „Agrowill Smilgiai", juridinio asmens kodas 168548972, ŽŪB „Agrowill Skėmiai", juridinio asmens kodas 171306071, ŽUB „Agrowill Mantviliškis", juridinio asmens kodas 161274230, ŽŪB „Agrowill Spindulys", juridinio asmens kodas 171330414, UAB „Grūduva", juridinio asmens kodas 174401546, pagal aukščiau nurodytas lizingo sutartis naudojamo turto.
Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.