Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18560-192/2016 pagal ieškovų I. O. ir I. O. ieškinį atsakovei O. K. dėl teisės atlikti statybos darbus pripažinimo, nesant bendrasavininkės sutikimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai I. O., I. O. pateikė teismui ieškinį atsakovei O. K., trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašo pripažinti ieškovams teisę atlikti statybos darbus pagal Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo a. (vonios patalpos stogo renovacijos ir stoginės) įrengimo projektą (duomenys neskelbtini), parengtą projektuotojos B. D. nesant bendrasavininkės atsakovės O. K. sutikimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-07-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės-atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais;

Remiantis įstatymų reikalavimais stoginės statybai, kuri yra I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys, privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą-įgalioto valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą. Stoginės statytoja I. O. statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento laikoma savavališka statyba. Atsižvelgiant į tai ieškovei 2015-11-10 surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodymas po termino pratęsimo turėjo būti įvykdytas iki 2015-08-10.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Inspekcijos kompetencija yra statybos vykdymo teisėtumo tikrinimas. Inspekcija pasibaigus privalomojo nurodymo įvykimo terminui negali imtis jokių priverstinių priemonių privalomajam nurodymui įvykdyti. Statytojui nevykdant privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, inspekcija turi kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Nėra pateiktas ieškinys dėl ieškovės įpareigojimo vykdyti jai surašytą privalomąjį nurodymą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo ar pasidarymo neįmanomu neturi teisinio pagrindo.

Ieškinys pareikštas tik atsakovės atžvilgiu ir tik dėl teisės atlikti statybos darbus pagal projektą be atsakovės sutikimo. Teismui priėmus ieškovams palankų sprendimą, stoginės statyba išliktų savavališka. T.y. ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad priėmus ieškovams palankų sprendimą stoginės statyba taptų teisėta. Stoginės statybai įteisinti dar privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Be to, net ir pasibaigus privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui, sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, nedraudžiama statytojui kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodantį subjektą su prašymu išduoti dokumentą savavališkai statybai įteisinti.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nemotyvuota, nepagrįsta įrodymais, apsiribota tik formaliu paaiškinimu.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Teismas turėtų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma pripažinti ieškovams teisę atlikti statybos darbus sutikimo. Tuo tarpu byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. lapkričio 10 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės nepertraukiamai susijusios su ginčo dalyku. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su teismo išvadomis nesutinka. Nurodo, kad ieškovei surašyto privalomojo nurodymo vykdymo sustabdymas yra nebūtina laikinoji apsaugos priemonė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. lapkričio 10 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu nurodymu ieškovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius-nugriauti savavališkai pastatytą stoginę. T.y. stoginę, kurios statybos darbus norima atlikti nesant bendrasavininkės atsakovės sutikimo. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą neįvykdo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, nėra duomenų, jog pateiktas ieškinys dėl ieškovės įpareigojimo vykdyti jai surašytą privalomąjį nurodymą.

Taip pat pagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad priėmus ieškovams palankų sprendimą stoginės statyba taptų teisėta. Tai tik suteiktų ieškovams sąlygas pradėti veiksmus, suteikiančius galimybę įteisinti savavališkai statybai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016-07-07 nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip realiai neužtikrins galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo. T.y. skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatlieka sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės –ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atmesti ieškovų I. O. ir I. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.