- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-88-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13829-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- I. O.
- Atsakovas
- O. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. O. ir I. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. O. ir I. O. ieškinį atsakovei O. K. dėl teisės atlikti statybos darbus pripažinimo, nesant bendrasavininkės sutikimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami pripažinti ieškovams I. O. ir I. O. teisę atlikti statybos darbus pagal daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmo aukšto (vonios patalpos stogo renovacijos ir stoginės) įrengimo projektą (duomenys neskelbtini), parengtą projektuotojos B. D. (ind. Nr. (duomenys neskelbtini)), nesant bendrasavininkės atsakovės O. K. sutikimo. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu (t. 1, b. l. 204-211):
Ieškinį atmetė.Priteisė iš ieškovės I. O. atsakovei O. K. 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš ieškovo I. O. atsakovei O. K. 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš ieškovės I. O. valstybei 8,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš ieškovo I. O. 8,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18560-192/2016 ieškovų I. O. ir I. O. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. lapkričio 10 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paliktos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Teismas nurodė, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Pagrindinis kriterijus, lemiantis bendraturčio apsisprendimo galimybę, yra bendraturčiui pateikiamos informacijos apie būsimų statybos darbų apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas. Teismas atsakovės motyvus pripažino protingais ir pagrįstais, tuo pačiu atmesdamas ieškovų argumentus dėl reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškovė atsakovei pranešimą dėl sutikimo renovavimo darbams pateikė 2015 m. rugpjūčio 31 d., kaip nurodo atsakovė, jau beveik atlikus stogo rekonstrukcijos ir stoginės statybos darbus, su kuriuo kartu nepateikė atliekamų darbų projekto, šis projektas pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2015 m. spalio 10 d. rašte nurodyta, kad dalis sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į kultūros paveldo objekto – Baterijos ir sandėlių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) fizinio poveikio pozonį, todėl statybos darbų projektiniai sprendiniai sklype (duomenys neskelbtini) turi būti/turėjo derinami Kultūros paveldo departamento Kauno skyriuje. Projektas 2016 m. lapkričio 15 d. suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausiąja specialiste L. P.. Teismas pažymėjo, kad dujotiekio vamzdis patenka į ieškovų pastatytą stoginę. Prie namo pristatytos stoginės stogas trijose vietose kertasi su esamu skirstomuoju antžeminiu dujotiekiu. Įrengiant stoginę, neišlaikytas 0,2 metro minimalus atstumas nuo stoginės stogo iki esamo skirstomojo dujotiekio. Stoginė įrengta nesilaikant Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 191 punkto reikalavimų, o AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepagrįstai suteikė pritarimą stoginės projektui. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintų skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 191 punktą, antžeminį dujotiekį leidžiama tiesti ant vieno gyvenamojo namo sienos ne mažesniu kaip 0,2 m atstumu nuo stogo. Pateiktame stogo renovacijos ir stoginės įrengimo projekte nėra numatyta esamo dujotiekio rekonstrukcija, vadovaujantis Taisyklių 191 punkte nustatytais reikalavimais. Ieškovė į bylą pateikė 2017 m. birželio 1 d. Dujotiekio rekonstravimo (perkėlimo) paslaugos sutartį, tačiau į bylą nepateikti įrodymai apie atliktų darbų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Projekte nenumačius dujotiekio rekonstrukcijos darbų bei neaptarus atliekamų darbų poveikio bendraturtės (atsakovės) teisėms ir interesams, taip pat neaptarus projekto atitikimo nustatytai šalių naudojimosi žemės sklypu tvarkai (pastačius stoginę, keičiasi sklypo dalių „A“, „B“, „C “naudojimosi bei užstatymo plotai, projekto pastaba 7), ieškinio reikalavimas dėl leidimo atlikti stogo rekonstrukciją ir stoginės įrengimą be atsakovės sutikimo atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Pripažinti ieškovams teisę atlikti statybos darbus pagal daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmo aukšto (vonios patalpos stogo renovacijos ir stoginės) įrengimo projektą, nesant bendrasavininkės atsakovės O. K. sutikimo. Priteisti iš atsakovės ieškovams I. O. ir O. O. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. prieangio stogo rekonstrukcija – naujos dangos įrengimas ginčo nesukėlė, ginčas kilo dėl virš praėjimo link ieškovų durų kolonų įrengto stogelio. Stoginė tik remiasi į namo sieną, yra įrengta ant kolonų, kurios remiasi į žemės sklypą, pažymėtą ,,A“ (kuriuo naudojasi ieškovai). Priėjimas prie namo sienų yra laisvas. Iš Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 128 p. matyti, kad virš žemės paviršiaus ,,kabanti“ pastogė nuo lietaus neužima žemės ploto, ją pakabinus ant kolonų virš įėjimo, naudojimosi žemės sklypu tvarka nesikeičia;
Šalies argumentai
4.2. dėl dujotiekio vamzdžio (ne)perkėlimo. Ieškovai kreipėsi į teismą gauti leidimą įrengti būtent tokios konstrukcijos stoginę be bendraturtės sutikimo. Projektas vertinamas atsakovės teisių pažeidimo kontekste. Ginčo dalykas ne dujų vamzdžio perkėlimas ateityje, bet atsakovės teisių pažeidimas, įgyvendinant savo interesą naudotis bendru daiktu. Bylos išsprendimas ieškovų naudai dar nereiškia, kad ieškovai, siekdami įteisinti statinį, neturės gauti kitų institucijų pritarimo/sutikimo. Ieškovai parengtą projektą suderino su paveldosaugos institucija bei su dujų tiekimo institucija. Kadangi ieškovai nėra dujotiekio įvedimo ir apsaugos reikalavimų specialistai, jie rėmėsi minėtu suderinimu ir laikė, kad parengtas projektas yra tinkamas. Ieškovas negali iš anksto apmokėti dujotiekio perkėlimo darbų nesant teismo sprendimo, kad tokios stoginės įrengimas jiems leidžiamas. Tik sulaukus bylos baigties, ieškovai galės investuoti papildomas lėšas į dujų vamzdžio perkėlimą;
4.3. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato galimybę įteisinti savavališką statybą, t. y. teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai (t. 2, b. l. 3-7):
Šalies argumentai
5.1. ieškovai nebendradarbiavo su atsakove dėl būsimų statybos darbų, neteikė atsakovei jokios informacijos apie ketinamus vykdyti statybos darbus, numatomų darbų apimtis, tokių darbų su atsakove nederino ir atsakovės sutikimo neprašė. Net pradėjus vykdyti savavališkos statybos darbus ir atsakovei ieškovų teiraujantis dėl jų, ieškovai jokios informacijos atsakovei neteikė ir netgi nurodė nesikišti ne į savo reikalus. Ieškovai pažeidė imperatyvias Statybų įstatymo nuostatas ir statybas vykdė neturėdami statybą leidžiančio dokumento. Net kreipimosi į teismą metu ieškovai nebuvo parengę nei stoginės projekto, nei projektinių pasiūlymų, taigi ieškovai kreipimosi į teismą metu nebuvo įvykdę vienos iš būtinųjų sąlygų teismine tvarka ginti teisę į statybą, nesant bendrasavininkio sutikimo, t. y. gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, pateikiant apie juos išsamią informaciją;
5.2. stoginės projektą po atsakovės atstovų prašymo ieškovai teismui pateikė tik 2017 m. sausio mėnesį, tačiau projektas buvo parengtas vadovaujantis iki 2017 metų galiojusių ir taikytinų statybą ir projektavimą reglamentavusių teisės aktų nuostatomis, pateiktame projekte buvo daugybė klaidų ir netikslumų, dėl ko ieškovai buvo teismo įpareigoti ištaisyti visus netikslumus ir neatitikimus projekte. Ieškovų pateiktas projektas buvo parengtas pagal faktinę savavališkai pastatytą stoginę, tačiau visiškai neatsižvelgiant, ar šis projektas ir pati savavališkai pastatyta stoginė atitinka tokiems statiniams taikytinus reikalavimus;
5.3. ieškovų savavališkai pastatyta stoginė įrengta pažeidžiant Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 191 punkto reikalavimus, todėl AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ nepagrįstai suteikė pritarimą parengtam projektui, o ieškovų projekte nėra numatyta nei dujotiekio rekonstrukcija, nei projektiniai dujotiekio iškėlimo pasiūlymai. Dujotiekis eina per ieškovams ir atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei bendros nuosavybės teise priklausančio pastato sienas, todėl nematydama planuojamų dujotiekio iškėlimo sprendinių atsakovė negali įvertinti, ar nebūtų apsunkintos jos galimybės naudotis tiek pastatu, tiek žemės sklypu. Dujotiekio iškėlimo sutarties projektas yra ir/ar turi būti parengiamas dar iki sutarties pasirašymo ir 1 114 Eur sumokėjimo, todėl ieškovai šį projektą pateikti teismui galimybę turėjo. Teismas teisingai ir pagrįstai vertino, jog stoginės projekte nenumačius dujotiekio iškėlimo ir neįvertinus atliekamų darbų poveikio atsakovės interesams ieškinio reikalavimas dėl leidimo vykdyti statybos darbus be bendraturčio sutikimo pagal teismui pateiktą projektą yra atmestinas;
5.4. visuose stoginės brėžiniuose atsirado pastaba, jog pastačius stoginę pasikeis žemės sklypo dalių A, B ir C užstatymo plotai, bei nurodytų žemės sklypo dalių naudojimo tvarka. Ieškovų stoginės projektas negali pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos žemės sklypo naudojimo tvarkos. Iš pateikto byloje stoginės projekto, taip pat stoginės fotografijų akivaizdu, kad stoginė pastatyta ant kolonų, kurios, beje, turi gręžtinius pamatus. Vykstant bylos nagrinėjimui teisme, ieškovai po stogine įsirengė ir terasą iš betono trinkelių, panaikindami įėjimo į namą laiptus, todėl ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl žemės sklypo dalių užstatymo ploto ir naudojimosi tvarkos visiškai nepagrįsti ir neteisingi, tokiais savo teiginiais apeliantai galimai tyčia klaidina teismą.
5.5. ieškovai savo apeliacinio skundo reikalavimus grindžia nebegaliojančios Statybų įstatymo redakcijos nuostatomis, t. y. galiojančios redakcijos Statybų įstatymo 23 str. reglamentuoja statybinius tyrimus, o ne, kaip teigia apeliantai, bendraturčių sutikimų privalomumą statant naują, rekonstruojant, atnaujinant (modernizuojant) esamą statinį, šiame įstatymo straipsnyje yra tik 3 dalys, todėl ieškovų nuorodos apeliaciniame skunde į Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ir 9 dalis yra visiškai neteisingos ir klaidina teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Ginčo esmė – ar pagrįstai atsakovė (bendrasavininkė) neduoda sutikimo ieškovų stoginės statybai.
Nustatyta, kad apeliantei I. O. nuosavybės teise priklauso 540/1227 dalys, atsakovei O. K. – 687/1227 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat I. O. nuosavybės teise priklauso po 44/100 dalis, o atsakovei O. K. – po 56/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių adresu Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14972-775/2012 nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Struktūrinė erdvė“ 2012 m. spalio 11 d. parengtą naudojimosi tvarkos projektą (t. 1, b. l. 28–31). Apeliantė I. O. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pateikė atsakovei O. K. pranešimą, kuriuo paprašė atsakovės sutikimo dėl renovavimo darbų eigos (t. 1, b. l. 66). Atsakovė sutikimo nedavė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi patikrinimą, 2015 m. lapkričio 10 d. surašė apeliantei I. O. Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19–22), Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23–25) bei Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26–27). 2017 m. birželio 12 d. pateikė teismui stoginės pristatymo projektą (t. 1, b. l. 182; 1 tomo priedai).
LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pažymėtina, kad tiek 2015 metais (kai buvo statoma stoginė ir prašoma sutikimo), tiek 2017 metais (kai buvo pateiktas teismui stoginės pristatymo prie pastato projektas) Statybos įstatymo nuostatos numatė tą patį reikalavimą, jog tam, kad gauti leidimą statyti (rekonstruoti) statinį, turi būti pateiktas statinio ir žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Toks imperatyvus reikalavimas gauti rašytinį bendraturčio sutikimą statinio statybai (rekonstrukcijai) suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl numatomų darbų atlikimo ir sudaro sąlygas išvengti galimo jo teisių ir interesų pažeidimo.
Kasacinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčus, yra konstatavęs, kad bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
Pirmiausia pažymėtina, kad 2017 m. birželio 12 d. pateiktas teismui vienbučio gyvenamojo namo stoginės pristatymo prie pastato projektas (toliau – projektas), kuriuo siekiama įgyvendinti stoginės statybas (gauti sutikimą, leidimą statyboms, įteisinti savavališką statybą ir pan.) neatitinka 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatytos tarp šalių naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes sumažėja šalims priskirtinų žemės sklypų plotai, o padidėja bendro naudojimo žemės sklypo plotas (nuo 202 kv. m. iki 223 kv. m.). Jau vien tai leidžia spręsti, jog pateiktas projektas pažeidžia atsakovės interesus. Be to, projekte esančio žemės sklypo plano pastabose (7 p.) taip pat pažymėta, jog pastačius stoginę, keičiasi sklypo dalių „A“, „B“ ir „C“ naudojimosi bei užstatymo ribos, su kuo teisėjų kolegija sutinka. Tuo tarpu, kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, apeliantai nesutinka su jų pačių pateiktu projekte esančiu žemės sklypo planu (nesutinka su tuo, jog pasikeičia nustatyta žemės naudojimosi tvarka), tačiau juo vadovaudamiesi prašo leidimo vykdyti stoginės statybas be atsakovės sutikimo (arba gauti atsakovės sutikimą).
Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad virš žemės paviršiaus „kabanti“ pastogė nuo lietaus neužima žemės ploto, t. y. neįskaičiuojama į užstatomą sklypo plotą. Apeliantai remiasi LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 (redakcija nuo 2015-01-01) patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 128.1 punktu – „Pastato užimtas žemės plotas apskaičiuojamas taip: suskaičiuojamas pirmojo aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų, terasų, įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai.“ Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, jog jie stato kabančią stoginę. Kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, šalių paaiškinimų (atsakovė nurodo, jog šiai dienai apeliantai įsirengę po stogine terasą iš betono trinkelių, panaikindami įėjimo į namą laiptus), statoma stoginė yra stacionarus statinys su gręžtiniais pamatais ir kolonomis, o jos užimamas plotas yra apie 22 kv. m. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų statoma stoginė iš esmės yra statoma terasa su stogu, kuri patenka į plotą, skaičiuotiną kaip pastato užimamą žemės plotą.
Antra, pastačius stoginę, atsakovė netenka toje vietoje priėjimo prie savo namo dalies sienos, lango, kas buvo numatyta 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatyta tarp šalių naudojimosi žemės sklypu tvarka - apie 0,8 m pločio aplink namą priėjimas. Kitokia galimybė prieiti prie savo namo dalies sienos ir lango atsakovei nėra numatyta (aptarta), todėl lieka neaiškumas, kaip bus užtikrina ši atsakovės teisė. Pažymėtina, kad galimybė (esant apeliantų sutikimui) patekti prie savo namo sienos ir lango yra - užlipti ant statomo stogelio iš apeliantams priskirtino ir naudojamo žemės sklypo, tačiau dėl to turėtų būti susitarta, priešingu atveju, esanti faktinė situacija pažeidžia atsakovės teises, nes apsunkinamas atsakovės naudojimasis savo turtu (atsiranda priėjimo kliūtys).
Trečia, apeliantai nepagrįstai nurodo, jog dujotiekio (dujų vamzdžio) perkėlimas neturi įtakos tarp šalių kilusiam ginčui dėl sutikimo davimo/nedavimo stoginės statyboms. Byloje nustatyta, kad statant stoginę yra pažeistos Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklės (191 p.), patvirtintos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-162, nes neišlaikytas 0,2 metro minimalus atstumas nuo stoginės stogo iki esamo skirstomojo dujotiekio. Taigi, apeliantai turi koreguoti stoginės konstrukciją ir esamą skirstomąjį dujotiekį. Šios korekcijos turi būti žinomos atsakovei, nes tik susipažinus su jomis (jų sprendiniais) galima spręsti, ar planuojami sprendiniai nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Apeliantai atsakovei nėra pateikę jokių projektinių sprendinių, susijusių su šio nustatyto pažeidimo šalinimu, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą pagal byloje pateiktą projektą laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei už jai suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė prašo priteisti 975,26 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „<...> dėl išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu <...>.“ Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio.“ Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė (jos advokatas) konkretaus išlaidų apskaičiavimo ir jo pagrindimo nepateikė, o nurodė, jog 975,26 Eur išlaidos yra už apeliacinės instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas. Iš bylos dokumentų matyti, jog advokatas surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, apie kitas galimai suteiktas teisines paslaugas byloje duomenų nėra. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (nėra daug ginčytinų aplinkybių), į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga, nėra sprendžiamų klausimų naujumo), į tai, jog advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 400 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisi iš ieškovų I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.