Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, neprieštarauja, kad būtų padidintas išlaikymas iki 250 Eur per mėnesį ir paaiškino, kad dukters išlaikymui jis ir taip moka po 227 Eur kas mėnesį. Šiuo metu jis nedirba, kadangi nėra darbo pagal jo specialybę, darbo sutartis nutraukta 2024 m. spalio pabaigoje bendru su darbdaviu sutarimu. Nežino, ar pavasarį galės toliau dirbti pas buvusį darbdavį. Kitų išlaikytinių neturi. Prašo antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencija (Konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-666-385/2016 buvo patvirtinta M. Š. ir A. S. taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad A. S. nepilnametės dukros E. S. išlaikymui mokės po 150 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), pervedant įmokas į M. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB banke, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Mokėjimai pradedami vykdyti nuo 2016-03-01. Taip pat šia taikos sutartimi šalys susitarė, kad nepilnametės dukros E. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina M. Š..

Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl dukrai E. S. priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi ieškovė reikalauja padidinti išlaikymo dydį nuo 150 Eur iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, o atsakovas sutiktų mokėti tik po 250 Eur kas mėnesį.

Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 3.201 straipsnis. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje praktikoje dėl Civilinio kodekso 3.201 straipsnio taikymo yra pažymėjęs, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą. Šioje vietoje akcentuotina, kad įstatymo aiškiai įtvirtinta, jog pasikeitimas turi būti esminis. Tai yra pažymima ir kasacinio teismo praktikoje. Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo ar pakeitimo pagrindas, kylantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas.

Ieškovė nurodo, kad po teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta jos ir atsakovo taikos sutartis, kuria buvo susitarta dėl išlaikymo dukrai, praėjo 8 metai, per tą laikotarpį iš esmės išaugo būtini dukters poreikiai ir šių poreikių tenkinimo išlaidos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo metu šalių dukrai E. S. yra (duomenys neskelbtini) metų. Nagrinėjamu atveju išlaikymo dydis, kurį teikia atsakovas nepilnametei dukrai, nustatytas Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nutartimi nuo 2016-03-01, t. y. nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo daugiau nei 8 metai. Taigi, įvertinus laiko tarpą, praėjusį nuo nutarties, kuriuo buvo iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai, ieškovės nurodytus dukters poreikius, tai, kad šalių dukrai augant, didėja jos poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui ir kt., akivaizdu, kad iš atsakovo priteistos dukrai 150 Eur sumos per mėnesį nebegali užtekti tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti.

Iš atsakovo nurodytų aplinkybių bei teismui pateiktų įrodymų galima manyti, kad jo turtinė padėtis nėra labai gera, nes šiuo metu jis nedirba, tačiau jo nurodyta priežastis, dėl kurios jis šiuo metu nedirba, nelaikytina pateisinančia. Ieškovės prašoma išlaikymo suma yra visiškai adekvati dukros amžiui, jos poreikiams, ji tikrai nelaikytina per didele. O atsakovas privalo imtis visų įmanomų priemonių dirbti, susirasti darbo ir uždirbti tiek, kad galėtų patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Jokių duomenų apie tai, jog atsakovas būtų apribotas darbinėje veikloje dėl kokių nors priežasčių, byloje nėra, todėl jis privalo dirbti ir turėti tiek pajamų, kad galėtų teikti dukrai valstybės rekomenduojamo dydžio išlaikymą.

Įvertinant visas aptartas aplinkybes, išlaikymo dydis keistinas, jį padidinant iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Priteistų lėšų E. S. tvarkytoja yra paskirta Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nutartimi, todėl lėšų tvarkytojo skyrimo klausimas pakartotinai nespręstinas.

Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 41 Eur žyminio mokesčio bei 473,23 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, šią 473,23 Eur sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270-271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-666-385/2016 patvirtintą M. Š. ir A. S. taikos sutartimi nustatyto išlaikymo nepilnametei dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. S. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2024-06-21 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. S., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 41 Eur žyminio mokesčio bei 473,23 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, šią 473,23 Eur sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.