Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-15048-1110/2026 pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymą dėl leidimo išdavimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti E. E., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras prašė leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti 1 (vieno) mėnesio laikotarpį suinteresuotą asmenį E. E..

2. Nurodė, kad 2026 m. kovo 18 d. 19:20 val. į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ūmios psichiatrijos skyriaus moterų poskyrį stacionarizuota E. E.. Atvyko su GMP, iškvietė Krizių centro specialistai. Diagnozė: Ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas, be susijusio ūminio streso. VšĮ Vilniaus miesto psichikos centre gydoma pirmą kartą, buvo konsultuota psichiatro Kaune, nustatyti kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams, be susijusio ūminio streso. Klinikoje vyrauja paranoidinis-haliucinacinis sindromas su ryškiais persekiojimo, poveikio ir somatiniais kliedesiais: pacientė įsitikinusi, kad yra sekama, stebima, jai kenkiama, nuodijamas maistas, be jos žinios atliekamos intervencijos (neurochirurgine operacija, kūno modifikacijos), kas atitinka ir šizofrenijai būdingus poveikio kliedesius. Mąstymas aplinkybiškas, rezonuojantis, turinys kliedesinis, elgesys sąlygotas kliedesių (bėgimas iš gyvenamosios vietos, nesaugumo jausmas), emocijos labilios, vyrauja nerimas ir įtarumas. Pacientė visiškai nekritiška savo būsenai, atsisako gydymo. Dėl psichikos sutrikimo ji nepajėgi adekvačiai pasirūpinti savimi (mažai valgo dėl kliedesių apie nuodijimą, neturi stabilaus pragyvenimo šaltinio, socialiai dezadaptuota, atsiskyrė nuo šeimos). Pacientė serga sunkia psichikos liga, yra nekritiška, atsisako gydymo ir dėl būklės nepajėgi savimi pasirūpinti, yra reali grėsmė pacientės sveikatai ir turtui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymą tenkino – leido E. E. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre 1 (vieną) mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 18 d.

4. Teismas iš Gydytojų konsiliumo su administracijos atstovu dėl asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo 2026 m. kovo 19 d. 11 val. išvados nustatė, kad Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ūmios psichiatrijos skyriaus moterų poskyryje nuo 2026 m. kovo 18 d. 19:20 val. priverstinai gydoma veiksni E. E.. Klinikoje vyrauja paranoidinis-haliucinacinis sindromas su ryškiais persekiojimo, poveikio ir somatiniais kliedesiais: pacientė įsitikinusi, kad yra sekama, stebima, jai kenkiama, nuodijamas maistas, be jos žinios atliekamos intervencijos, kas atitinka ir šizofrenijai būdingus poveikio kliedesius. Mąstymas aplinkybiškas, rezonuojantis, turinys kliedesinis, elgesys sąlygotas kliedesių, emocijos labilios, vyrauja nerimas ir įtarumas. Pacientė visiškai nekritiška savo būsenai, atsisako gydymo. Dėl psichikos sutrikimo ji nepajėgi adekvačiai pasirūpinti savimi (mažai valgo dėl kliedesių apie nuodijimą, neturi stabilaus pragyvenimo šaltinio, socialiai dezadaptuota, atsiskyrė nuo šeimos). Atsižvelgiant į tai, kad pacientė serga sunkia psichikos liga, yra nekritiška, atsisako gydymo ir dėl savo būklės nepajėgi savimi pasirūpinti, yra reali grėsmė pacientės sveikatai ir turtui. Pacientės pasakojimuose yra nurodomi galimi smurto ir prievartos epizodai, kurių objektyviai patvirtinti šiuo metu nepavyksta, tačiau jų visiškai atmesti negalima, dėl ko būtinas papildomas situacijos vertinimas.

5. Teismas vertino, kad teismo posėdyje E. E. duoti paaiškinimai iš esmės atitinka išvadoje aprašytus duomenis apie jos sveikatos būklę ir elgesį, taip pat pareiškėjos atstovo pateiktus paaiškinimus. E. E. nėra kritiška savo būklei. E. E. atstovas neprieštaravo, kad prašymas būtų patenkintas ir nurodė, jog prašymas yra pagrįstas ir atitinka pačios E. E. interesus.

6. Teismas sprendė, kad konsiliumo išvada, pareiškėjos atstovo ir pačios E. E. paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad ji šiuo metu dėl savo psichikos sveikatos būklės, jeigu nebūtų priverstinai hospitalizuota ir gydoma, gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. E. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-15048-1110/2026.

8. Nurodo, kad apeliantė yra veiksnus asmuo, jos sveikata ir savijauta gera, todėl ji nesutinka būti toliau gydoma. Krizių centre psichologui apeliantė išsakė savo išgyvenimus, paminėjo, kad yra patyrusi smurtą, tačiau į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą apeliantė atvežta be paaiškinamos priežasties. Apeliantei nesuprantama, iš kokių duomenų jai diagnozuotas ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas, be susijusio ūminio streso ir įrašyti apeliantės nesakyti žodžiai.

9. Apeliantės tvirtinimu, ji niekada neteigė, jog yra sekama, kad jos maistas yra nuodijamas; paminėjo apie galimai be jos žinios atliktą intervenciją, tačiau to negalima laikyti kliedesiais. Apeliantei nesuprantama išvada, kad dėl psichikos sutrikimo ji nepajėgi adekvačiai pasirūpinti savimi. Teigia, kad valgo normaliai; sutinka, kad atsirado verslo problemos, apeliantė sunkiai bendrauja su artimaisiais, tačiau, jos manymu, dėl to negalima diagnozuoti sergamumo sunkia psichikos liga, kuri diagnozuota neatlikus jokio medicininio tyrimo, o tik iš apeliantės žodžių.

10. Apeliantės teigimu, turi būti įrodyta, kad ji kelia realią ir tiesioginę grėsmę, tačiau tiek konsiliumo, tiek teismo išvada, kad apeliantė dėl savo psichikos sveikatos būklės gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, yra padaryta ne faktinių objektyvių įrodymų, o prielaidų pagrindu.

11. Pabrėžia, kad apeliantės elgesyje nėra realios grėsmės, nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, jog ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, todėl priverstinis hospitalizavimas neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymas dėl leidimo išdavimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti E. E. tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo E. E. į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ūmios psichiatrijos skyriaus moterų poskyrį 2026 m. kovo 18 d. 19:20 val. pristatyta su GMP, iškvietus Krizių centro specialistams. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre suinteresuotas asmuo gydomas pirmą kartą. Konsultuota psichiatro Kaune; nustatyta psichozė. 2024 m. spalio 12 d. konsultuota Kauno klinikų SPS; nustatyta diagnozė: F23.30 Kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams, be susijusio ūminio streso. Hospitalizacijos metu nustatyta diagnozė – F23.20 Ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas, be susijusio ūminio streso.

15. Pareiškėja VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras kreipėsi į teismą, prašydama leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti 1 (vieno) mėnesio laikotarpį suinteresuotą asmenį E. E.. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta Konsiliumo išvada, pareiškėjos atstovo ir pačios E. E. paaiškinimais teismo posėdžio metu, sprendė, kad E. E. šiuo metu dėl savo psichikos sveikatos būklės, jeigu nebūtų priverstinai hospitalizuota ir gydoma, gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, todėl VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymą tenkino.

16. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) jos elgesyje nėra realios grėsmės, nėra objektyvių duomenų iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad apeliantė savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui; (2) jai nepagrįstai be jokių medicininių tyrimų diagnozuotas ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas, be susijusio ūminio streso. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.26 straipsnio 4 dalį asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

18. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau – ir PSPĮ). Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Remiantis PSPĮ 12 straipsnio 4 dalimi, teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

19. Nagrinėjamu atveju 2026 m. kovo 19 d. Konsiliumo su administracijos atstovu dėl veiksnaus/neveiksnaus asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo išvadoje nurodyta, kad pacientės klinikoje vyrauja paranoidinis-haliucinacinis sindromas su ryškiais persekiojimo, poveikio ir somatiniais kliedesiais: pacientė įsitikinusi, kad yra sekama, stebima, jai kenkiama, nuodijamas maistas, be jos žinios atliekamos intervencijos (neurochirurginė operacija, kūno modifikacijos), kas atitinka ir šizofrenijai būdingus poveikio kliedesius. Mąstymas aplinkybiškas, rezonuojantis, turinys kliedesinis, elgesys sąlygotas kliedesių (bėgimas iš gyvenamosios vietos, nesaugumo jausmas), emocijos labilios, vyrauja nerimas ir įtarumas. Pacientė visiškai nekritiška savo būsenai, atsisako gydymo. Dėl psichikos sutrikimo ji nepajėgi adekvačiai pasirūpinti savimi (mažai valgo dėl kliedesių apie nuodijimą, neturi stabilaus pragyvenimo šaltinio, socialiai dezadaptuota, atsiskyrė nuo šeimos). Atsižvelgiant į tai, kad pacientė serga sunkia psichikos liga, yra nekritiška, atsisako gydymo ir dėl būklės nepajėgi savimi pasirūpinti, yra reali grėsmė pacientės sveikatai ir turtui. Išvadoje pažymėta, kad pacientės pasakojimuose yra nurodomi galimi smurto ir prievartos epizodai, kurių objektyviai patvirtinti šiuo metu nepavyksta, tačiau jų visiškai atmesti negalima, todėl būtinas papildomas situacijos vertinimas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2026 m. kovo 19 d. Konsiliumo išvadoje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog, kreipiantis į teismą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantę (suinteresuotą asmenį), buvo visos priverstinės hospitalizacijos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų, paneigiančių 2026 m. kovo 19 d. Konsiliumo išvadas dėl pacientės psichikos sveikatos būklės ir jos keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Įrodymų, paneigiančių Konsiliumo išvadas, apeliantė (suinteresuotas asmuo) nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad suinteresuotam asmeniui nustatyta diagnozė grindžiama nepakankamais ir subjektyviais duomenimis. Vien tik paties apeliantės deklaratyvūs teiginiai, jog jos elgesyje nėra jokios realios grėsmės ar kad diagnozė jai nustatyta nepagrįstai be jokių medicininių tyrimų, savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nurodytų duomenų turinio galima pagrįstai spręsti, kad suinteresuoto asmens E. E. būklė buvo įvertinta visapusiškai ir objektyviai, o sprendimas priimtas remiantis kompetentingų asmenų / psichiatrų išvadomis.

21. Apibendrinant nurodytus argumentus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, specialistų (gydytojų) išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai, kad nėra pagrindo taikyti priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiu Medicinos dokumentų išrašu, išsamia Konsiliumo išvada, kuriuose gydytojų patvirtinta, kad suinteresuotam asmeniui nustatytas Ūminis panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas, be susijusio ūminio streso (F23.20), pacientė serga sunkia psichikos liga, yra nekritiška, atsisako gydymo ir dėl būklės nepajėgi savimi pasirūpinti, yra reali grėsmė pacientės sveikatai ir turtui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių faktinių duomenų ir įrodymų, paneigiančių medicininiuose dokumentuose daromas išvadas dėl suinteresuoto asmens psichikos sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ar kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti E. E..

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

23. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.