Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui R. K. paskirta intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 22.00 va. iki 6.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, kartu su intensyvia priežiūra R. K. paskirtos šios pareigos: visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba įsidarbinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi 68 straipsniu, 72 straipsniu, R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 3 d.;

- konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 25 d. apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini), PPC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol atsitrenkė į kitą transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo R. K. pasitvirtino. Nuosprendyje pažymėta, kad nors neblaivumo laipsnis R. K. nebuvo nustatytas, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka vieno iš alternatyvių požymių, šiuo atveju – vengimo pasitikrinti neblaivumą, kai nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas penkis kartus, naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas, VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesigydė, nesilankė. Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė, nesilankė. Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs. Įvertinęs šias aplinkybes, R. K. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jos dydį nustatant didesnį nei bausmės vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam pirmą kartą skiriama arešto bausmė, jis yra nedirbantis, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą, įvertinus jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti arešto bausmės vykdymo terminą atidedant 1 (vienų) metų laikotarpiui.

4. Atsiliepimų nuteistojo R. K. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų aspektų, nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistasis nesutinka su intensyvios priežiūros paskyrimu nustatant, buvimo vietą ir laiką, taip pat iš nuteistojo į valstybės biudžetą išieškotinos konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančia pinigų suma – 850 eurų, prašo ją sumažinti iki 350 eurų. Todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumas patikrinamas tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl intensyvios priežiūros paskyrimo

8. Vertinant šių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, apylinkės teismas, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui (1 (vieneriems) metams) R. K. paskyręs intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įstatymo nuostatų nepažeidė.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, bei taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pastebėtina, kad paskirta kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, priešingai nei savo skunde pabrėžia nuteistasis, nesudaro jam kliūčių įsidarbinti ir užsiimti darbine veikla. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kaip konkrečiai nustatytas priežiūros laikas pažeidžia apelianto teises, todėl skundo teiginiai pripažįstami deklaratyviais. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog tokia kontrolė ypatingai ribotų nuteistojo laisvę ir būtų per griežta priemonė siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Dėl konfiskuotino turto vertės

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šį automobilį pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, taigi, pagrįstai pripažino ir konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, kartu nustatęs, kad minėtas automobilis priklauso ne R. K., o A. C. (b. l. 59), kuris, liudytojo Š. M. teigimu, automobilį buvo davęs nuteistajam kelioms savaitėms, kadangi šis ketino jį pirkti iš A. C. (b. l. 77-78), taip pat nustatęs tai, kad transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo numatyti, kad R. K. perduotas automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, pagrįstai nusprendė konfiskuoti iš R. K. minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

13. Nagrinėjamu atveju pagal baudžiamojoje byloje VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pažymą, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (degalai – (duomenys neskelbtini), variklio darbini tūris – (duomenys neskelbtini) cm³, variklio galia – (duomenys neskelbtini) KW, gamybos periodas – (duomenys neskelbtini) m.) vidutinė rinkos kainos Lietuvoje 2021 m. spalio mėnesį buvo 850,00 eurų su PVM (b. l. 60). Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu arba pagal atitinkamų juridinių asmenų pateiktą pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis nors ir nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, darbingas, sprendė, jog visos konfiskuotinos turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas nėra per griežta baudžiamojo poveikio priemonė ir bus tinkama prevenciniams tikslams įgyvendinti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su R. K. finansine padėtimi, taip pat su preliminaria automobilio pirkimo verte (skunde nurodoma, jog automobilį, su kuriuo padarė nusikalstamą veiką, nuteistasis turėjo pirkti už 350 eurų) nesudaro pagrindo švelninti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

14. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, neturi išlaikytinių ir visiškai teisingai sprendė iš R. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalinyje nustatyta, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu R. K., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas gali susitarti su antstoliu, t. y. mažinti būsimo priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu R. K. pripažintam kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, buvo paskirta teisinga ir proporcinga arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas ir paskirta intensyvi priežiūra ir įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonės. Teisėtai ir pagrįstai nuteistajam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 eurų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį, todėl R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

16. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 25 d. pažyma „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuteistajam R. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 86,60 eurų.

17. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, jį surašė pats nuteistasis. Advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo skundą tik palaikė, kuri, be kita ko, prašė teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti dėl prastos nuteistojo finansines padėties. Be to, nuteistasis niekur nedirba, taip pat iš nuteistojo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš R. K. valstybės naudai 86,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 25 d. pažymą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.