Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių vandenys“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Piscator“, J. K. ir D. K. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Nurodė, kad UAB „Kėdainių vandenys“ (bendrovė) Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-252 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju, nuotekų tvarkytoju ir paviršinių nuotekų tvarkytoju. Bendrovei buvo pavesta vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą ir paviršinių nuotekų tvarkymą Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje. Bendrovė vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7-GVTNT-20. UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų siurblinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 23 d. buvo pastebėta negyvų žuvų (šamai). Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad objekto „ŠamŪkis“, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė MB „Piscator“ yra savavališkai prijungusi jai nuosavybės teise priklausančius ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų šalinimo įrenginius prie bendrovės valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, neturėdama nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo prie nuotekų tinklų sąlygų ir nesudariusi nuotekų tvarkymo sutarties. 2023 m. sausio 11 d. buvo surašytas savavališko prisijungimo prie nuotekų tinklų aktas Nr. 1. Nustatyta, kad savavališkai prijungtu vamzdžiu į bendrovės nuotekų tvarkymo infrastruktūrą neteisėtai šalintos nuotekos iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungus 150 mm skersmens kanalizacijos vamzdį prie bendrovės buitinių tinklų. Savavališko prisijungimo prie nuotekų tinklo akte buvo taip pat nurodyta, kad bendrovė nėra išdavusi sutikimo dėl šio objekto prijungimo prie nuotekų tinklų. 2023 m. sausio 12 d. buvo surašytas savavališko nuotekų tinklų prisijungimo nutraukimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 12 d. nutrauktas savavališkas nuotekų tinklų prijungimas prie bendrovės nuotekų tinklų iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 13 d. MB „Piscator“ atstovė J. K. pateikė prašymą dėl kanalizacijos laikino naudojimo, jame nurodė: „Mes ir iki pasijungimo prie vamzdyno konsultavomės su UAB „Kėdainių vandenys“ darbuotojais“, tokiu būdu patvirtindama, jog MB „Piscator“ buvo prisijungusi prie Bendrovės nuotekų tinklų. MB „Piscator“ neteisėtai (savavališkai) prijungė savo komunalinių nuotekų įrenginius prie ieškovės nuotekų tinklų, dėl to jai kyla civilinė atsakomybė. Atsakovės MB „Piscator“ civilinę atsakomybę už savavališką komunalinių nuotekų prisijungimą prie ieškovės nuotekų tinklų grindžia civilinės atsakomybės sąlygomis, priteistiną žalos atlyginimą apskaičiuojant pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, 51 punkte nurodytą formulę, kas sudarytų 10 415,10 kubinio metro vandens ir atitiktų 19 580,61 Eur sumą (su PVM 23 692,54 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Apeliacinio skundo dalyje dėl žalos už neteisėtą komunalinių nuotekų prijungimą prie ieškovės nuotekų tinklų nurodomi šie motyvai:

20.1. Ieškovė byloje žalą apskaičiavo vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 p., geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros asmens pašalintų nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 (šešiasdešimt penkių šimtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos pagal formulę: Q = ?D2 × 0,65 / 4 × v × l, kur

Q – pašalintų nuotekų kiekis, kub. metrai parą;

? – pi, matematinė konstanta –3,14;

D – vamzdyno diametras, metrai;

v – nuotekų tekėjimo greitis (0,35 m/s), metrai per sekundę;

l – pažeidimo laikotarpis, sekundės.

Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiu.

20.2. Šiuo atveju ieškovė, vadovaudamasi minėtu teisės aktu, apskaičiavo išleistų nuotekų kiekį (ieškinio priedas Nr. 11). Nagrinėjamuoju atveju formulės Q = ?D2× 0,65 / 4 × v × l reikšmės yra tokios:

? – pi, matematinė konstanta – 3,14;

D – vamzdyno diametras, metrai – 0,15; D2 = 0,15 x 0,15 = 0,0225;

v – nuotekų tekėjimo greitis – 0,35 m/s;

l – pažeidimo laikotarpis, sekundės. Nenustačius pažeidimo trukmės laikoma, kad pažeidimas truko vieną mėnesį, todėl l yra lygus sekundžių skaičiui per vieną mėnesį (30 dienų x 24 valandos x 60 minučių x 60 sekundžių = 2 592 000 sekundžių). Taigi, remiantis teisės aktais, buvo apskaičiuotas išleistų nuotekų kiekis: 0 = 3,14 × 0,0225 × 0,65 / 4 × 0,35 × 2 592 000 = 10 415,22 kub. m.

1651 „Dėl UAB „Kėdainių vandenys“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“ nustatytas kainas apskaičiuotina mokėjimo suma sudaro: 10 415,10 kub. m x 1,88 Eur (be PVM) = 19 580,61 Eur (suma su PVM 23 692,54 Eur) (ieškinio priedas Nr. 11).

20.4. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tokiose bylose žala (nuostoliai) gali būti apskaičiuota vadovaujantis teisės aktuose įtvirtinta metodika: kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).

21. Apeliacinio skundo dalyje dėl teismo nustatytos žalos dydžio nurodomi šie motyvai:

21.2. Pirma, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs žalos (nuostolių) dydį skaičiuoti pagal faktinį išleistų nuotekų kiekį, nenurodė pagrįstų argumentų ir motyvų, kodėl nusprendė išleistų nuotekų kiekį skaičiuoti pagal MB „Piscator“ valdomo gręžinio siurblio techninius parametrus. Vandens gręžinio siurblys yra skirtas išgauti vandenį iš konkretaus gręžinio. Tačiau byloje nebuvo surinkta duomenų, ar tas vandens gręžinys yra vienintelis vandens šaltinis vykdant MB „Piscator“ veiklą. Byloje yra duomenų, jog MB „Piscator“ veiklos teritorijoje yra ir tvenkinys – nedidelis vandens telkinys (ieškinio priedas Nr. 9; 2024-01-28 MB „Piscator“ prašymo priedas). Byloje nebuvo bandoma nustatyti, ar MB „Piscator“ naudoja šį vandens telkinį ir ar panaudotas šio vandens telkinio vanduo nebuvo išpilamas į ieškovės valdomą nuotekų šalinimo infrastruktūrą. Byloje nebuvo bandoma nustatyti, ar vandens gręžinio siurblys yra vienintelis vandens šaltinis MB „Piscator“ veikloje. Byloje liko nenustatyta, ar sklypuose nėra kitų (galbūt neįteisintų) gręžinių ir ar MB „Piscator“ nesinaudoja trečiųjų asmenų pagalba papildomam vandeniui gauti.

21.3. Nagrinėjamuoju atveju negalėjo būti nustatyta jokio priežastinio ryšio tarp MB „Piscator“ valdomo vandens gręžinio siurblio bei išleistų nuotekų kiekio. Bet kuriuo atveju išleistų nuotekų kiekis negalėjo būti skaičiuojamas pagal MB „Piscator“ valdomo vandens gręžinio siurblio parametrus.

21.4. Antra, šiuo atveju nustatyti faktinio išleistų nuotekų kiekio objektyviai nebuvo įmanoma ir dėl to, kad nei ieškovė, nei atsakovė nebuvo įrengusios išleidžiamų nuotekų skaitiklių. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 str. 1 d. įtvirtinta, kad abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų (jeigu tokie įrengti, išskyrus šio straipsnio 9 dalį) rodmenis, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

21.5. Trečia, tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas pageidavo naudoti tikslius faktinius duomenis apie išleistų nuotekų kiekį, teismas privalėjo naudoti ir faktinius (tikslius) duomenis apie nuotekų išleidimo laikotarpį. Ieškovė ieškinyje reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kėlė skaičiuodama nuotekų laikotarpį tik už 30 kalendorinių dienų, kadangi būtent toks laikotarpis (vieno mėnesio) buvo nurodytas teisės akte, kuriame yra nurodyta žalos apskaičiavimo formulė (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 p.). Tuo tarpu jeigu nėra taikoma nuostolių apskaičiavimo formulė, įtvirtinta minėtame teisės akte, privalo būti nustatomas tikslus nuotekų tekėjimo laikotarpis.

21.7. „Piscator“, MB, byloje bandė teigti, jog jos nuotekų sistema buvo atskira nuo UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kadangi „Piscator“, MB, dar 2017 metais rezervuare įrengė kaištį. Tačiau toks „Piscator“, MB, teiginys yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi: 1) „Piscator“, MB, nepateikė kaiščio įrengimo dokumentų; 2) „Piscator“, MB, nepateikė kaiščio įrengimo fotonuotraukų; 3) „Piscator“, MB, nepateikė absoliučiai jokių kitų įrodymų dėl kaiščio įrengimo. „Piscator“, MB, teiginys apie tai, kad „Piscator“, MB, įrengė kaištį, patvirtina, kad „Piscator“, MB, suvokė, kad jos veikloje susidarančios nuotekos patenka rezervuarą, o iš rezervuaro – į UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Taigi visiškai aišku, kad „Piscator“, MB, nuotekos į UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų tvarkymo infrastruktūrą tekėjo bent jau nuo 2017 metų.

21.8. „Piscator“, MB, byloje bandė teigti, kad 2022 metų gruodžio paskutinėmis dienomis ir 2023 metų sausio mėnesio pirmosiomis dienomis dėl atlydžio jos tariamai įrengtas „kaištis“ rezervuare neva „nušoko“. Tačiau matyti, „Piscator“, MB, nesurašė jokio avarijos tyrimo akto, taip pat nesiėmė priemonių naujam kaiščiui įrengti. Tai patvirtina, kad iš tiesų jokio kaiščio rezervuare niekada nebuvo įrengta.

21.9. „Piscator“, MB, byloje nurodė, kad rezervuaras naudojamas ne tik šamų auginimo verslui, bet ir kitai „Piscator“, MB, veiklai. Galiausiai „Piscator“, MB, nurodė, kad į jos rezervuarą bėga ir paviršinės nuotekos. Tai reiškia, kad siekiant apskaičiuoti patekusių į UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nuotekų kiekį būtina susumuoti visų patenkančių į „Piscator“, MB, valdomą rezervuarą nuotekų kiekį, tačiau „Piscator“, MB, tokių duomenų į bylą nepateikė; „Piscator“, MB, vadovės vyras, atliekantis inžinieriaus pareigas „Piscator“, MB, bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ūkio valdymo schemoje numeriu „7“ pažymėti šuliniai yra sujungti su lauke esančiu rezervuaru. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad būtent iš rezervuaro nuotekos pateko į UAB „Kėdainių vandenys“ infrastruktūrą.

21.10. Tuo pačiu bylos nagrinėjimo iš esmės metu „Piscator“, MB, pakviestas liudytojas D. K. patvirtino, kad „Piscator“, MB, privalo turėti nuotekų sąsają „su lauku“ (t. y. su išorėje esančiais UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų tinklais). Taigi tampa visiškai aišku, kad „Piscator“, MB, vykdydama savo veiklą, žinojo, jog jos valdomi (naudojami) nuotekų tinklai yra sujungti su UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų tvarkymo infrastruktūra.

21.12. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas nors ir turėjo duomenis apie tai, jog MB „Piscator“ veiklą vykdė nuo 2016 metų ir faktinis savavališko prisijungimo laikotarpis buvo 2016–2023 metais, neteisėtai ir nepagrįstai nuostolius skaičiavo tik už vieną mėnesį (31 dieną). Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas skatina savavališkai prisijungusius vartotojus toliau tęsti savo neteisėtą veiklą, kadangi savavališkai prisijungę vartotojai gali būti ramūs, jog jie geriausiu atveju susimokės tik už vieno mėnesio laikotarpio nuotekų atliekų tvarkymą. Tokia formuojama praktika taip pat pažeidžia ir viešąjį interesą.

21.13. Penkta, aplinkybę, kad, skaičiuojant faktinį nuotekų tvarkymo laikotarpį, buvo akivaizdu, jog MB „Piscator“ tikrai daugiau nei vieną mėnesį naudojosi nuotekų tvarkymo infrastruktūra, patvirtina ir bylos medžiaga bei pačios MB „Piscator“ prisipažinimas. 2023-01-13 MB „Piscator“ po savavališko nuotekų prisijungimo nutraukimo kreipėsi į UAB „Kėdainių vandenys“ su prašymu leisti laikinai pasinaudoti paviršinio vandens tvarkymo infrastruktūra.

21.14. Pažymėtina, kad UAB „Kėdainių vandenys“ užplombavo vamzdį, į kurį subėga ir paviršinės nuotekos, ir MB „Piscator“ gamybinės nuotekos (ieškinio priedas Nr. 6). Todėl MB „Piscator“ prašymas laikinai leisti naudotis tik patvirtina, kad iš esmės jokio „kaiščio“ MB „Piscator“ neuždėjo – jeigu MB „Piscator“ būtų įrengusi „kaištį“, akivaizdu, kad MB „Piscator“ būtų žinojusi, jog nei paviršinės, nei gamybinės nuotekos neteka į UAB „Kėdainių vandenys“ infrastruktūrą. Minėtas 2023-01-13 MB „Piscator“ prašymas tik patvirtina, jog atsakovė žinojo ir suvokė, jog jos valdomu rezervuaru į UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų tvarkymo infrastruktūrą patenka MB „Piscator“ gamybinės nuotekos.

22. Apeliacinio skundo dalyje dėl paviršinių nuotekų neteisėto prijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų nurodomi šie motyvai:

22.2. Šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad į atsakovų valdomą rezervuarą, esantį (duomenys neskelbtini), subėga paviršinės nuotekos iš atsakovų valdomų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir paviršinės nuotekos teka į UAB „Kėdainių vandenys“ valdomą ir naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. UAB „Kėdainių vandenys“ nebuvo išdavusi prijungimo prie nuotekų tinklų sąlygų ir nebuvo su atsakovais sudariusi nuotekų tvarkymo sutarties. Tokiais veiksmais „Piscator“, MB, J. K. ir D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas) 5 p., pagal kurį paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas.

22.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad byloje buvo nustatyti ir įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas) – atsakovų valdomi paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiai buvo prijungti prie paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint paviršinių nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų.

2. Apeliacinio skundo dalyje dėl procesinių palūkanų nurodomi motyvai dėl šių palūkanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 1 d. ir CK 6.210 str. 2 d. nurodytu pagrindu ir dydžiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės

23. Byloje 2023 m. sausio 11 d. ieškovės surašytu savavališko prisijungimo prie vandentiekio-nuotekų tinklų aktu įrodyta, kad atsakovė MB „Piscator“ neteisėtai (savavališkai) prijungė savo komunalinių nuotekų įrenginius prie ieškovės nuotekų tinklų.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018, teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimas sudaryti vartotojui (abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius) galimybę dalyvauti surašant savavališko prisijungimo aktą ir pateikti šį aktą susipažinti bei pasirašyti nėra savitikslis. Tokio reikalavimo paskirtis – užtikrinti vartotojo teisę žinoti, kad yra užfiksuotas pažeidimas, žinoti, koks yra užfiksuoto pažeidimo pagrindas ir pobūdis, pateikti savo paaiškinimus ir (ar) prieštaravimus nesutinkant su akte užfiksuotomis aplinkybėmis, taip pat žinoti, kokie teisiniai padariniai atsiranda, nustačius savavališko prisijungimo prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne mažiau svarbi yra ir aptariamo reikalavimo prevencinė reikšmė (vartotojui sudaromos sąlygos suprasti, kad jo veiksmai neteisėti ir gali sukelti reikšmingus neigiamus teisinius padarinius, taip atgrasant jį nuo tolesnių pažeidimų) (Teismų praktika. 2018, 50, p. 124–145).

25. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, vadovavosi ne Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 p. nustatyta žalos (nuostolių) apskaičiavimo formule, bet MB „Piscator“ pateiktais vandens gręžinio siurblio techniniais parametrais, nurodė, kad siurblio „maksimalus našumas yra 6 kubiniai metrai per valandą, kuris atsižvelgus į gręžinio gylį (72 m) bei į bylą pateiktą našumo kreivę ir ieškovės paskaičiavimus, žemės paviršiuje yra ne didesnis nei 3,625 kubinio metro per valandą (1 t., b. l. 59), kas atitinka maksimalų 2 697 kubinių metrų per mėnesį debetą“. Teismas minėtą debetą sudaugino su nuotekų tvarkymo įkainiu bei 31 kalendorine diena ir priteisė 5 395,09 Eur žalos (nuostolių) dydį.

26. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog nagrinėjamos bylos atveju išleistų nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal MB „Piscator“ valdomo gręžinio siurblio techninius parametrus, esant įrodytam savavališko prisijungimo faktui, nenustatomas tikslus ir teisingas ieškovei padarytos žalos dydis jau vien tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vieno mėnesio laikotarpiu.

27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo 59 punkte analizuojamais įrodymais, kurie leidžia padaryti išvadą, jog prisijungta prie ieškovės valdomų nuotekų tinklų buvo anksčiau nei prieš vieną mėnesį. 2023 m. sausio 11 d. savavališko prisijungimo akte prisijungimo laiko atsakovės vadovė nenurodė, o vieno mėnesio laikotarpis žalai apskaičiuoti taikomas tik Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 p. formulėje.

28. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovės įrodinėjamą žalą MB „Piscator“ pateiktais vandens gręžinio siurblio techniniais parametrais ir nesivadovaudamas taisyklių 51 p. nustatyta žalos (nuostolių) apskaičiavimo formule, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis formulėje nurodytu vieno mėnesio terminu.

29. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog nusprendžiama netaikyti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 p. formulės ir, siekiant apskaičiuoti faktinę žalą (faktinius nuostolius), būtina tiksliai nustatyti padarytų nuostolių dydį.

30. Tokiais atvejais, kai žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, jos naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Tačiau šios bylos atsakovė patikimais įrodymais neįrodė, jog 2017 metais įrengė kaištį, nes nepateikė kaiščio įrengimo dokumentų. Taigi nepaneigė ieškovės nurodyto žalos dydžio.

31. CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas).

32. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gruodžio 16 d.), 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad šios Taisyklės reglamentuoja nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą, abonentų ir vartotojų nuosavybės teise ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų nuotekų šalinimo įrenginių prijungimą prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, abonentų paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimą prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, savavališką prijungimą prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, savavališką prijungimą prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, abonento, vartotojo pareigas ir teises, priimtų tvarkyti nuotekų, paviršinių nuotekų apskaitą, nuotekų šalinimo įrenginių, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginių atjungimą.

33. Taisyklių VI skyriuje reglamentuojamas savavališkas prisijungimas prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Į šį skyrių patenkančiame Taisyklių 28 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuotekų tvarkytojas, fiksuodamas savavališko prisijungimo faktą ir pagal šių Taisyklių 24 punktą atjungdamas savavališkai prijungtą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, akte turi nurodyti savavališko prisijungimo nustatymo datą, laiką, vietą, savavališko prisijungimo laikotarpį (jeigu žinomas), per savavališko prisijungimo laikotarpį suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį (jeigu nustatoma), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo datą ir laiką; jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 51 punktu.

34. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pašalintų paviršinių nuotekų kiekiui apskaičiuoti ir pagal tai ieškovės patirtų nuostolių dydžiui nustatyti taikytinas Taisyklių 51 punktas.

35. Taisyklių 51 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar jų kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 (šešiasdešimt penkių šimtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos, pagal formulę: Q = ?D2 × 0,65 / 4 × v × l; jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau ne per ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį

36. Taigi, remiantis teisės aktais, buvo apskaičiuotas išleistų nuotekų kiekis: 0 = 3,14 × 0,0225 × 0,65 / 4 × 0,35 × 2 592 000 = 10 415,22 kub. m.

37. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad į priteisiamos žalos dydį įskaičiuojamas PVM mokestis, nes ji pagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu (PVM įstatymo 2 str.). Nepaisant to, kad atsakovė savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar jų kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ieškovė faktiškai suteikė nuotekų tvarkymo paslaugas, t. y. išleistas nuotekas priėmė į buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, jas nutransportavo iki nuotekų valyklos ir išvalė kaip buitines atliekas. Tokiu atveju skaičiuojant nuostolių dydį taikytinos ir PVM įstatymo 2 str. ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022-12-01 nutarimas Nr. 03E 1651 „Dėl UAB „Kėdainių vandenys“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“, kuriame nustatyta perskaičiuota nuotekų tvarkymo kaina – 1,88 Eur.

38. Ieškovė įrodė, jog jai padarytos žalos dydis yra 10 415,10 kub. m x 1,88 Eur (be PVM) = 19 580,61 Eur (suma su PVM 23 692,54 Eur) (pradinio ieškinio priedas Nr. 11), todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkintina ir priteistas 5 395,09 Eur žalos dydis dėl savavališko savo buitinių nuotekų tinklų prijungimo prie ieškovės nuotekų tvarkymo infrastruktūros padidintinas iki 23 692,54 Eur.

Dėl MB „Piscator“ 2 408,35 Eur žalos dydžio už paviršinių nuotekų nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patekimą į ieškovės nuotekų tvarkymo infrastuktūrą

40. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. liepos 18 d. nuosavybės teise priklauso J. K. ir D. K., šiame žemės sklype ir jame esančiame pastate ūkinę veiklą (šamų auginimas) nuo 2016 m. vykdo MB „Piscator“.

41. J. K. ir D. K. nuo 2018 m. priklauso gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys pastatai, o šis žemės sklypas nuo 2017 m. jų buvo valdomas nuomos teise.

42. Byloje ieškovės 2023 m. spalio 6 d. pateikta komunalinių nuotekų tinklo schema su ieškovės eksploatuojamais nuotekų tinklais (pažymėti ruda spalva), ginčo vietoje pažymėtas šulinys Nr. 1, į kurį iki ieškovės siurblinės pateko minėtos nuotekos.

43. Byloje įrodyta, kad šulinyje Nr. 1, esančiame sklype (duomenys neskelbtini), buvo rastas nuotekų vamzdis, kuriuo patikrinimo metu tekėjo MB „Piscator“ nuotekos iš įmonės veiklos, taip pat ir paviršinis vanduo iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šio įrodymo atsakovė nenuginčijo.

44. Byloje įrodyta, kad dėl objekto „ŠamŪkis“, MB „Piscator“, esančio (duomenys neskelbtini), buvo surašytas 2023 m. sausio 11 d. savavališko prisijungimo prie ieškovės vandentiekio-nuotekų tinklų aktas.

45. MB „Piscator“ 2023-01-13 prašymas (ieškinio priedas Nr. 8) įrodo, jog MB „Piscator“ žinojo, jog į rezervuarą (o iš jo – į UAB „Kėdainių vandenys“ nuotekų tvarkymo infrastruktūrą) subėga ir paviršinis vanduo. 2023-01-13 MB „Piscator“ po savavališko nuotekų prisijungimo nutraukimo kreipėsi į UAB „Kėdainių vandenys“ su prašymu leisti laikinai pasinaudoti paviršinio vandens tvarkymo infrastruktūra.

46. Paminėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog šios bylos kontekste pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią ieškinio dalį atmetė nurodydamas, jog 2023 m. sausio 11 d. savavališko prisijungimo prie ieškovės vandentiekio-nuotekų tinklų akte nepažymėtas šios atsakovės paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių savavališkas prisijungimas.

47. Visų pirma, šios bylos dalies kontekste įrodyta, kad ši atsakovė iš viso nebuvo įrengusi paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių, o jos paviršinės nuotekos buvo leidžiamos į buitinių, komunalinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemą, o šis veiksmas yra draudžiamas.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019 2019 m. kovo 13 d. nutartyje išaiškino, kad teisinius santykius, susijusius su paviršinių nuotekų tvarkymu, įstatymo lygmeniu reglamentuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Šiame įstatyme pateikta sąvokos „nuotekos“ apibrėžtis, pagal kurią nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti. Įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje pateikta sąvokos „paviršinės nuotekos“ apibrėžtis, pagal kurią paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Taigi šis įstatymas reglamentuoja asmenų teisinius santykius, atsirandančius tvarkant bet kokių rūšių nuotekas, tačiau paviršinės nuotekos yra išskiriamos iš kitų nuotekų rūšių ir nuo jų atskiriamos.

49. Reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, išleidimui ir pan. reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad buitinės, komunalinės, gamybinės nuotekos yra atskiriamos nuo paviršinių nuotekų ir šioms nuotekoms tvarkyti nustatyti skirtingi reikalavimai.

50. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 30.1 p. nustatyta, kad savavališku prisijungimu prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomi šie atvejai: kai paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint paviršinių nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant.

51. 2023 m. sausio 11 d. savavališko prisijungimo prie ieškovės vandentiekio-nuotekų tinklų akte konstatavus savavališką prisijungimą prie ieškovės vandentiekio-nuotekų tinklų, šiai atsakovei buvo užtikrinta vartotojo teisė žinoti, kad yra užfiksuotas pažeidimas, žinoti, koks yra užfiksuoto pažeidimo pagrindas ir pobūdis, pateikti savo paaiškinimus, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018. Gavusi tokį aktą, atsakovė privalėjo nurodyti, kur ji yra įrengusi ir paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

52. Byloje atsakovė nepaneigė, kad šulinyje Nr. 1, esančiame sklype (duomenys neskelbtini), buvo rastas nuotekų vamzdis, kuriuo patikrinimo metu tekėjo MB „Piscator“ nuotekos iš įmonės veiklos, taip pat ir paviršinis vanduo iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šią ieškinio dalį.

22. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 17 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmenims, savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai prijungusiems prie nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesilaikant šiame įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

23. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 52-1 p. nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuri neskirta paviršinių nuotekų tvarkymui, ir yra nustatytas savavališko prisijungimo laikotarpis, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pavirtinimo“, nustatyta tvarka. Jei savavališko prisijungimo laikotarpio nustatyti neįmanoma, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pavirtinimo“, nustatyta tvarka per paskutiniuosius 1 metus iškritusių kritulių kiekį padauginant iš viso asmens valdomos ar kitaip naudojamos teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto.

24. 2023-11-06 pateiktas į bylą apeliantės rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1, šio skaičiavimo atsakovė nenuginčijo, neteikė kito kritulių kiekio ar jos valdomos teritorijos bei paviršių dydžių, todėl iš atsakovės MB „Piscator“ priteisiamas 2 408,35 Eur dydžio žalos atlyginimas už paviršinių nuotekų nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patekimą į ieškovės nuotekų tvarkymo infrastuktūrą.

Dėl atsakovų J. K. ir D. K. civilinės atsakomybės sąlygų ir 7 232,71 Eur žalos dydžio už paviršinių nuotekų nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patekimą į ieškovės nuotekų tvarkymo infrastuktūrą

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018 , teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimas sudaryti vartotojui (abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius) galimybę dalyvauti surašant savavališko prisijungimo aktą ir pateikti šį aktą susipažinti bei pasirašyti nėra savitikslis. Tokio reikalavimo paskirtis – užtikrinti vartotojo teisę žinoti, kad yra užfiksuotas pažeidimas, žinoti, koks yra užfiksuoto pažeidimo pagrindas ir pobūdis, pateikti savo paaiškinimus ir (ar) prieštaravimus nesutinkant su akte užfiksuotomis aplinkybėmis, taip pat žinoti, kokie teisiniai padariniai atsiranda, nustačius savavališko prisijungimo prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne mažiau svarbi yra ir aptariamo reikalavimo prevencinė reikšmė (vartotojui sudaromos sąlygos suprasti, kad jo veiksmai neteisėti ir gali sukelti reikšmingus neigiamus teisinius padarinius, taip atgrasant jį nuo tolesnių pažeidimų). <...> Teisėjų kolegija nusprendė, jog savavališko prisijungimo fakto įforminimo tvarkos pažeidimas, galintis pasireikšti tiek vartotojo (abonento ar asmens, savavališkai prijungusio nurodytas komunikacijas ar įrenginius) teisės dalyvauti surašant savavališko prisijungimo aktą (įskaitant akto pateikimą susipažinti ir pasirašyti) neužtikrinimu, tiek savavališko prisijungimo akto su atitinkama žyma nepateikimu (vartotojui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti), eliminuoja geriamojo vandens tiekėjo galimybę panaudoti savavališko prisijungimo faktą prieš vartotoją (Teismų praktika. 2018, 50, p. 124–145).

26. Byloje nustatyta, kad dėl šių atsakovų J. K. ir D. K. nebuvo surašytas joks savavališko prisijungimo aktas.

27. Atsakovai žemės sklypo planu, parengtu 2017 m. birželio 5 d., kai šį sklypą išsinuomojo iš valstybės, dėl plane žymėjimo ,,L“ (lietaus nuotekų tinklai) pagrįstai tikėjosi, jog jų sklype tokie tinklai buvo įrengti, todėl nenustačius jų savavališkų veiksmų akte, šių atsakovų neteisėti veiksmai neįrodyti.

28. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo nurodyta, kad „atsakovai J. K. ir D. K. taip pat neginčija, kad į rezervuarą taip pat patenka ir paviršinės nuotekos iš jiems priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų paaiškinimas, užfiksuotas teismo sprendime, neeliminuoja ieškovės pareigos surašyti savavališko prisijungimo aktą.

29. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, kad byloje įrodyta, kad šulinyje Nr. 1, esančiame sklype (duomenys neskelbtini), buvo rastas nuotekų vamzdis, kuriuo patikrinimo metu tekėjo MB „Piscator“ nuotekos iš įmonės veiklos, taip pat ir paviršinis vanduo iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija konstatuoja, jog šių atsakovų neteisėtas veiksmas dėl savavališko paviršinių nuotekų tinklų prisijungimo neįrodytas.

30. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių VII skyriuje reglamentuojamas savavališkas prisijungimas prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Į šį skyrių patenkančiame Taisyklių 34 punkte, be kita ko, nustatyta, kad paviršinių nuotekų tvarkytojas, fiksuodamas savavališko prisijungimo faktą ir pagal šių Taisyklių 31 punktą atjungdamas paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, akte turi nurodyti savavališko prisijungimo nustatymo datą, laiką, vietą, savavališko prisijungimo laikotarpį (jeigu žinomas), per savavališko prisijungimo laikotarpį išleistų paviršinių nuotekų kiekį (jeigu nustatoma), paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo datą ir laiką; jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka.

31. Ieškovė šios bylos dalyje neįrodė būtinosios Reglamento taikymo sąlygos – atsakovų savavališko paviršinių nuotekų prijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų fakto (CK 6.246 straipsnis), dėl to ieškinio dalis, kurioje reikalaujama priteisti iš atsakovų nuostolius dėl paviršinių nuotekų tinklų iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savavališko prisijungimo, pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip neįrodyta.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas pakeistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės MB „Piscator“ priteistas 5 395,09 Eur žalos atlyginimas padidintinas iki 26 100,88 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

34. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 d.).

35. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje pirmosios instancijos teisme yra 3 175,25 Eur. Įrodymų apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

36. Šioje byloje buvo trys atsakovai, ieškinys MB ,,Piscator“, kurio suma 26 100,88 Eur, patenkintas visiškai, o atsakovams J. K. ir D. K. pareikštas 7 232,71 Eur sumos ieškinys atmestas, todėl šioje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti 78 procentais, todėl iš MB ,,Piscator“ priteistina 2 477 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

37. Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų rengimui turėjo 2 178 Eur išlaidas ir sumokėjo 629 Eur žyminio mokesčio paduodama apeliacinį skundą, iš viso patyrė 2 807 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme ginčas vyko dėl 27 938,50 Eur sumos priteisimo iš visų atsakovų (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 5 395,09 Eur). Pirmosios instancijos teismo 5 395,09 Eur priteista suma iš MB ,,Piscator“ padidinta iki 26 100,88 Eur, apeliacinės instancijos teisme apeliantės reikalavimas buvo patenkintas 20 705,79 Eur, todėl apeliacinės instancijos teisme ieškovė laimėjo 74 procentų apeliacinės instancijos teisme iškelto ginčo sumos.

38. Ieškovei iš MB ,,Piscator“ priteistina 2 077,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti ir priteistą ieškovei UAB ,,Kėdainių vandenys“ iš atsakovės MB „Piscator“, juridinio asmens kodas 303070398,

5 395,09 Eur nuostolių atlyginimo sumą padidinti iki 26 100,88 Eur.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Kėdainių vandenys“ iš atsakovės MB ,,Piscator“ priteistos 513,92 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir priteistą sumą padidinti iki 2 477 Eur.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ieškovei UAB „Kėdainių vandenys“ iš MB ,,Piscator“ priteisti 2 077,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.