Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Raseinių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Eivido Chmieliauskio apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 5 MGL dydžio (625 Lt) bauda ir galutinė bausmė S. P. paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir 5 MGL dydžio bauda.

V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nurodytą nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas V. R., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2009 m. balandžio 4 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad veikdami bendrininkų grupėje V. K., A. K. ir V. R., tyčia turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, rengiasi įsibrauti į gyvenamąjį namą ir pagrobti svetimą turtą, suteikė informaciją A. K. ir V. R. apie tai, kad nukentėjusioji A. J. gali turėti pinigų, parodė kelią iki nukentėjusiosios A. J. gyvenamosios vietos, laukė kol V. R. ir A. K., įsibraudami į A. J. gyvenamąsias patalpas ir panaudodami smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė plėšimą, padėdamas parnešti plėšimo metu pagrobtą turtą - televizorių ir sutikdamas savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, lauko virtuvėlėje paslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą - televizorių SAMSUNG bei kartu panaudodamas iš A. J. plėšimo metu užvaldytus 14 Lt, tuo tyčia padėjo bendrininkų grupei padaryti plėšimą.

V. K. 2009 m. balandžio 4 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad veikdami bendrininkų grupėje S. P., A. K., V. R., tyčia turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, rengiasi įsibrauti į gyvenamąjį namą ir pagrobti svetimą turtą, suteikė informaciją A. K. ir V. R. apie tai, kad nukentėjusioji A. J. gali turėti pinigų, parodė kelią iki nukentėjusiosios A. J. gyvenamosios vietos, laukė kol V. R. ir A. K., įsibraudami į A. J. gyvenamąsias patalpas ir panaudodami smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė plėšimą, padėdamas parnešti plėšimo metu pagrobtą turtą - televizorių bei kartu panaudodamas iš A. J. plėšimo metu užvaldytus 14 Lt, tuo tyčia padėjo bendrininkų grupei padaryti plėšimą.

Nurodo, kad 2009-09-11 patikslintu civiliniu ieškiniu LR BPK 117 str. tvarka ginant Valstybinės ligonių kasos interesus, buvo prašoma priteisti iš V. R., S. P. ir V. K. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai 1266,00 Lt. Teismas prokuroro ieškinį patenkino šią sumą priteisė tik iš V. R., kadangi jis buvo pripažintas kaltu dėl plėšimo A. J. atžvilgiu. Pakeitus Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendį ir V. K. ir S. P. pripažinus kaltais pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. civilinis ieškinys priteistinas solidariai iš V. R., V. K. ir S. P..

Teismo posėdžio metu nuteistojo S. P. ir išteisintojo V. K. gynėjai prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkint iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, dalyje dėl V. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. bei dėl S. P. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d., yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nuosprendis šiose dalyse naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 punktas).

Bylos aplinkybės liudija apie tai, jog apylinkės teismas iš esmės nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tačiau netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų nelygino tarpusavyje, nepilnai įsigilino į S. P. ir V. K. parodymus, todėl neteisingai perkvalifikavo S. P. veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d., o V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. išteisino, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistojo S. P. ir išteisintojo V. K. veiksmų kvalifikacijos.

Byloje nustatyta, kad išteisintasis V. K. kartu su nuteistuoju S. P. 2009 m. balandžio 4 d., dienos metu, pas nukentėjusiąją A. J. skaldė malkas, ji jiems davė po 10 Lt. Už tuos pinigus pirko alaus, kurį gėrė pas S. P. namuose. Pas S. P. atvažiavo A. K., kuriam mirus baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta ir nuteistasis V. R., kurie dar atsivežė alkoholio ir visi kartu gėrė. Begeriant pasakė, kad išteisintasis V. K. ir nuteistasis S. P. pas A. J. skaldė malkas ir ji davė jiems po 10 Lt. Nuteistasis V. R. paklausė, ar nukentėjusioji A. J. dar gali turėti pinigų. Nuteistasis S. P. ir išteisintasis V. K. pasakė, kad nukentėjusioji A. J. gali turėti pinigų. Nuteistasis V. R. klausė, ar nukentėjusioji A. J. gyvena viena. Išteisintasis V. K. ir nuteistasis S. P. pasakė, kad moteris gyvena viena. Nenustatyta kuris iš jų pasiūlė pavogti pinigų iš nukentėjusios A. J., nes pinigų trūko alkoholiui. Apie 23 val. visi keturi išėjo pas nukentėjusiąją A. J.. Visi suprato, kad eina apvogti nukentėjusiąją A. J.. Į nukentėjusios A. J. gyvenamojo namo vidų išteisintasis V. K. ir nuteistasis S. P. nėjo todėl, kad bijojo būti nukentėjusios atpažinti. Po 10-15 minučių nuteistasis V. R. ir A. K. iš nukentėjusios gyvenamojo namo išėjo nešdamiesi televizorių, kurį visi keturi pasikeisdami parnešė į S. P. namus. Taip pat A. K. ir nuteistasis V. R. iš nukentėjusios pagrobė 14 litų, kuriuos sekančią dieną išleido alkoholiniams gėrimams, kuriuos kartu visi keturi išgėrė.

Nuteistasis V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad V. K. ir S. P. rodė kelią į sodybą. V. K. ir S. P. nėjo į sodybą, kadangi jie nenorėjo, kad juos atpažintų (2 t. b. l. 8-9). Ta pačius parodymus S. P. nurodė ir kitų apklausų metu (2 t. b. l. 15-16, 20-21, 25-26, 30-31). O apylinkės teismo posėdžio metu V. R. patvirtino savo parodymus (2 t. b. l. 137, 176-177).

Iš akistatos protokolo tarp V. R. ir S. P. matyti, kad S. P. patvirtino, jog jis su V. K. rodė kelią V. R. į sodybą (2 t. b. l. 148-149).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K. kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. neprisipažino, o S. P. pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. savo kaltę pripažino iš dalies dėl to, kad slėpė nusikalstamu būdu gautą turtą - televizorių. V. R. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad plėšimą įvykdė kartu su A. K., kelią iki nukentėjusiosios sodybos rodė V. K. ir S. P.. Be to, teisiamasis teigė, kad S. P. ranka išplėšė duris, tačiau į vidų nėjo. Pagrobtą televizorių pasikeisdami visi keturi parnešė pas S. P. į namus. Nors S. P. ir V. K. apylinkės teisme parodė, kad kelio į sodybą rodyti nereikėjo, kadangi sodyba yra netoli S. P. namų, tačiau V. K. taip pat parodė ir tai, kad jei nebūtų rodęs kelio, nusikaltimas nebūtų įvykęs (3 t. b. l. 18-21).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. R. patvirtino savo duotus parodymus, S. P. ir V. K. neigė rodę kelią.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu ir vertinant parodymus neatsietai, bet gretinant su visa bylos medžiaga, kolegija S. P. ir V. K. parodymus, kuriuose jie neigė kaltę, t. y. neigė rodę kelią į nukentėjusiosios sodybą bei tai, kad jie suteikė informaciją apie tai, kad A. J. gali turėti pinigų, jog gyvena viena, kad žinojo, jog bus vykdomas nusikaltimas – atmeta ir vertina kaip jų teisę duoti vienokius ar kitokius parodymus. Kadangi tokius S. P. ir V. K. parodymus paneigia nuoseklūs V. R. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kurie betarpiškai siejasi su šiais S. P. ir V. R. parodymais (1 t. b. l. 43-44, 51-52, 53, 54-55, 116, 122-123, 130-131, 2 t. b. l. 156-157, 159, 166-167, 171-172 ). Paminėtina ir tai, kad akistatos tarp V. R. ir S. P. metu (2 t. b. l. 148-149), abu nurodė, jog tarp jų jokių santykių nėra, iki nusikalstamos veikos padarymo jie nebuvo pažįstami, iš ko seka, kad V. R. nėra jokio pagrindo apkalbėti S. P. ir V. K.. Taigi nuteistojo V. R. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie viską susieja į aplinkybių grandinę, kurių išdavoje susidaro išsamus nusikalstamos veikos vaizdas, jog plėšimo, numatyto BK 180 str. 2 d., sudėtį sudarančius veiksmus realizavo V. R. ir A. K., tuo tarpu S. P. ir V. K. teikė intelektualinę pagalbą nurodydami, kad A. J. gali turėti pinigų, gavusi pensiją, kad ji gyvena viena, ir parodydami kelią ir tokiu būdu nuvesdami iki A. J. gyvenamojo namo, ir nors į namo vidų jie nėjo, tačiau, suprasdami, kad nusikaltimas bus vykdomas būtent tuo metu, laukė, žinojo, kad viduje yra nukentėjusioji, taigi turėjo numatyti, jog A. J. gali būti apiplėšta panaudojus smurtą, taipogi S. P. ir V. K. padėjo parnešti pavogtą televizorių, kas rodo, kad jie buvo suinteresuoti nusikaltimo baigtimi. V. K. neneigė, kad iš to jis tikėjosi gauti išgerti. Atsižvelgiant į paminėtą S. P. ir V. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d.

Dėl savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką.

Pagal BK 23 str. 1 d. savanoriškas atsisakymas padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Nusikalstama veika yra pradėta, kai rengiamasi arba kėsinamasi ją daryti. BK 23 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, pradėjęs nusikalstamą veiką, sprendimą atsisakyti ją pabaigti priima savanoriškai, o ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą parengtinę nusikalstamą veiką. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad nuteistasis S. P. ir išteisintasis V. K. tiesiogiai užvaldant nukentėjusios A. J. turtą nedalyvavo, nes bijojo būti nukentėjusios atpažinti ir pasiliko lauke prie nukentėjusios gyvenamojo namo, kai tuo tarpu nuteistasis V. R. ir A. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl jo mirties, įsibrovė į nukentėjusios gyvenamąjį namą tikslu užvaldyti jos turtą. Tai objektyvi aplinkybė, kurią jie suvokė ir dėl kurios neįsibrovė į nukentėjusios gyvenamąjį namą tikslu užvaldyti jos turtą. Todėl nuteistojo S. P. ir V. K. veikoje nėra nustatyta esminė BK 23 str. 1 d. numatyta aplinkybė – suvokimas, kad jie gali tęsti savo nusikalstamą veiką – tiesiogiai dalyvauti svetimo turto užvaldyme. Nuteistasis S. P. ir išteisintasis V. K. iš įvykio vietos nepasišalino, laukė į nukentėjusios gyvenamąjį namą įsibrovusių tikslu užvaldyti svetimą turtą, nuteistojo V. R. ir A. K.. Nuteistajam V. R. ir A. K. užvaldžius nukentėjusios A. J. turtą, nuteistasis S. P. ir išteisintasis V. K. padėjo nešti pagrobtą televizorių, pagrobtus pinigus visi kartu išleido alkoholiui.

Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko, kad nuteistasis S. P. ir išteisintasis V. K. ėjo į nusikaltimo vietą, o į nukentėjusios gyvenamąją vietą nėjo, bijodami būti nukentėjusios atpažinti, laukė kol nuteistasis V. R. ir A. K. užvaldys nukentėjusios turtą, pagrobtą televizorių kartu visi nešė į nuteistojo S. P. namus, kartu išleido pagrobtus pinigus, tačiau nemotyvavo, kuo pasireiškė jų savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką, apsiribojo tik jų parodymais teisme, neanalizavo jų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį S. P. ir V. K. atžvilgiu.

Dėl nuteistojo S. P. ir išteisintojo V. K. bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2K-5/2009 ).

Kadangi tiek nuteistieji V. R., S. P., tiek išteisintasis V. K. girtaudami, iš anksto sutarė užvaldyti nukentėjusios A. J. turtą, nors ir nesitarė kaip užvaldys turtą, tačiau jų veika kvalifikuotina kaip veika bendrininkų grupėje ir pagal kilusias pasekmes.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nustačius, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, yra laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bedravykdytojai.

Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus baudžiamų padėjimo padaryti nusikaltimas veikas būdų sąrašas. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2K-103/2008 ). Padėjėjo veiksmų ypatumas yra tame, kad jo padaryta veika palengvina vykdytojams realizuoti plėšimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo byla Nr. 2K- 409/2005).

Byloje nustatyta, kad S. P. ir V. K. suvokė bendrininkų ketinimus nusikalstamu būdu užvaldyti A. J. turtą. Nors nebuvo kalbos apie A. J. sumušimą, t. y. fizinio smurto panaudojimą jos atžvilgiu, tačiau visi patvirtino girdėję, kaip A. K. sakė, kad pagąsdins močiutę ir ši atiduos pinigus, t. y. tiek S. P., tiek V. K. suvokė, kad J. turtas bus užvaldytas nusikalstamu būdu ir kad tai bus padaryta ne kada nors ateityje, bet būtent tuo metu, taigi darytina išvada, kad jie turėjo suvokti, kad nukentėjusiosios turtas bus užvaldytas naudojant jėgą, kadangi V. R. ir A. K. įsilaužė į nukentėjusiosios namus, naktį, šiai būnant namuose.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2007 m. yra pasisakęs, kad duodamas patarimus ar nurodymus dėl konkretaus nusikaltimo padarymo, padėjėjas suteikia bendrininkams intelektualią pagalbą sudarančią realias galimybes veikti kitiems bendrininkams ir šiais veiksmais prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais, tų padarinių siekdamas. Taigi būtent S. P. ir V. K. suteikta informacija apie nukentėjusiosios turtinę padėtį, apie tai, kad ji gyvena viena, kelio parodymas, tiksliau pravedimas lauko takeliu į J. sodybą palengvino galimybę kitiems nusikaltimo bendrininkams įvykdyti nusikaltimą. Paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu tiek V. K., tiek S. P. pripažino, kad tas nusikaltimas gal būt nebūtų padarytas, jeigu ne jie.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias faktines aplinkybes, konstatuoja, kad S. P. kartu su V. K., 2009 m. balandžio 4 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) k., būdami apsvaigę nuo alkoholio, žinodami, kad veikdami bendrininkų grupėje A. K. ir V. R., tyčia turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, rengiasi įsibrauti į gyvenamąjį namą ir plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, suteikė informaciją A. K. ir V. R. apie tai, kad nukentėjusioji A. J. gali turėti pinigų, parodė kelią iki nukentėjusiosios A. J. gyvenamosios vietos, laukė kol V. R. ir A. K., įsibraudami į A. J. gyvenamąsias patalpas ir panaudodami smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė plėšimą, padėdami parnešti plėšimo metu pagrobtą turtą - televizorių ir S. P. sutikdamas savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) k., lauko virtuvėlėje paslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą - televizorių SAMSUNG, bei kartu panaudodami iš A. J. plėšimo metu užvaldytus 14 Lt, tuo tyčia padėjo bendrininkų grupei padaryti plėšimą.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendis, dalyje dėl V. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. bei dėl S. P. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, S. P. ir V. K. pripažintini padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d.

Dėl bausmių.

Skirdamas S. P. ir V. K. bausmes, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. nuostatomis ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.: atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiama į tai, jog S. P. ir V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstamos tos aplinkybės - jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, padarė tyčinį nusikaltimą, V. K. anksčiau neteistas, seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, S. P. anksčiau teistas, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai.

Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, kad teismas yra saistomas apeliacinio skundo ribomis, S. P. ir V. K. skirtinos bausmės, prašomos prokuratūros apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendį dalyse dėl V. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. bei dėl S. P. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. panaikinti ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 5 MGL (625Lt) bauda ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 MGL (625,00 Lt) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2009-04-05 iki 2009-04-07.

Bausmės atlikimo pradžia laikyti sulaikymo dieną.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią – dokumentų paėmimą.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2009-04-06 iki 2009-04-07.

Bausmės atlikimo pradžia laikyti sulaikymo dieną.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti solidariai iš V. R., V. K. ir S. P. 1266 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai, 14 Lt turtinės ir 800 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai A. J..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.