Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-606/2016

Teisėja Virgina Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00979-2014-7

2016 m. vasario 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2014-11-17 vagystės) –65 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

V. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2014-11-16 vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), atrakinęs nukentėjusiajam K. K. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, įsibrovė į šį automobilį ir iš jo pagrobė K. K. priklausančią 57,92 Eur vertės automagnetolą ,,Ground Zero“, tuo nukentėjusiajam padarydamas 57,92 Eur turtinę žalą.

M. K. ir V. P. nuteisti už tai, kad 2014-11-17, apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, M. K. atrakinus nukentėjusiajam K. K. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, įsibrovė į šį automobilį ir iš jo pagrobė K. K. priklausantį 57,92 Eur vertės garso stiprintuvą ir 115,84 Eur vertės žemų dažnių garso kolonėlę ,,JBL“, tuo nukentėjusiajam padarydami bendrą 173,77 Eur turtinę žalą.

Nuteistojo V. P. gynėjas A. Galminas nuteistojo V. P. apeliacinį skundą prašė patenkinti.

Prokurorė R. Bučinskaitė apeliacinius skundus prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, nuteistųjų nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia, padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį neginčija, tačiau teigia, kad, jo manymu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, prašo taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką V. P., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 59 straipsnis) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybę. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad už padarytą nusikalstamą veiką V. P. paskirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą, tačiau mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis nusikaltimas, į nuteistojo kaltės formą – padarytas tyčinis nusikaltimas, į nuteistojo asmenybę – teistas septynis kartus, charakterizuojamas neigimai. Teismas vertino nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir konstatavo esant tik nuteistojo V. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, jog padaryta tyčinio pobūdžio nusikalstama veika, kuri priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytas veikas, esant nustatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas už naują nusikalstamą veiką skirdamas griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis pažymėtina nustatytas žymiai mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nuostatų nepažeidė.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliaciniame skunde prašydamas taikyti BK 75 straipsnį, V. P. nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, dalį bausmės jau yra atlikęs, iš savo klaidų pasimokė, prižada nebenusikalsti. Išėjęs į laisvę pradėtų dirbti, atlygintų nukentėjusiesiems žalas, turi sergančią mamą, kuriai reikia materialinės pagalbos.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors nuteistasis V. P. yra jauno amžiaus, tačiau yra teistas jau septynis kartus, iš kurių beveik visus kartus už nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnis), naują tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui, veikiant bendrininkų grupe, be to, šią veiką padarė praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę (nuteistasis paleistas 2014 m. rugsėjo 9 d. – pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 9 d. nuosprendį). Šie duomenys pagrįstai suponuoja nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu, pažeisdamas įstatymo normas, nusikalsdamas pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Nuteistasis V. P. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nusikalstamas veikas daro nuolat ir tai parodo, kad jis pasitaisyti nelinkęs, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. P. gali būti pasiekti tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką taip pat neneigia, padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį neginčija, neginčija ir paskirtosios bausmės rūšies teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau neteisingai nurodė, jog jis skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams septyniasdešimčiai parų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu, M. K. už padarytas nusikalstamas veikas nuteistas galutine subendrinta 70 parų arešto bausme. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalies taikymas, esant atitinkamoms sąlygoms, galimas tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme, todėl nuteistajam M. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo.

M. K. iki padarant nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo neteistas. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas M. K. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė arešto bausmę.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), ir jų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo M. K. asmenybę, atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybę bei lengvinančių (BK 59 straipsnis) aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis M. K. anksčiau neteistas, tačiau padarė net dvi viena po kitos tyčines nusikalstamas veikas, nukreiptas prieš vieną esminių, prigimtinių, įstatymu saugomų žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę, priskiriamas prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų, nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis niekur nedirba, todėl jo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis nori padėti išlaikyti savo vaiką, vertintina tik kaip deklaratyvaus pobūdžio. Netrukus po to, kai padarė šias nusikalstamas veikas, M. K. vėl padarė net kelias naujas analogiškas tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 178 straipsnis) ir tai nuteistąjį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti nusikalstamas veikas, savo elgesio kritiškai nevertinančio.

Todėl, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam M. K. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei jos dydį. Teismo paskirtosios M. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį arešto bausmės yra tik nežymiai didesnės negu BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės vidurkis, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Esant aptartoms aplinkybėms, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistųjų M. K. ir V. P. apeliacinius skundus atmesti.