Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2474-571/2016 pagal pareiškėjo T. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – „Swedbank“, AB, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB Lesto, UAB „Sūduvos vandenys“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi iškėlė T. L. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. B., be kitų įpareigojimų teismas taip pat nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Bankroto proceso eigoje 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi teismas patvirtinto kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus bendrai 117571,84 Eur sumai.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino T. L. 2015 m. rugsėjo 26 d. mokumo atkūrimo planą. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikino ir bankroto administratoriaus prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo paliko nenagrinėtą. 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjui 20 dienų terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui patikslintą mokumo atkūrimo planą. 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi, tenkinus administratoriaus prašymą, terminas mokumo atkūrimo planui pateikti buvo pratęstas iki 2016 m. gegužės 31 d. 2016 m. gegužės 30 d. teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti patikslintą T. L. 2016 m. balandžio 29 d. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 24 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuris nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui ir vieną iš nepritarimo argumentų nurodė tai, kad plane pasiūlytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios, netinkamos ir nepakankamos, kad būtų pagrindo atkurti bankrutavusio asmens mokumą. Be to administratoriaus nuomone, kreditoriai nenurodė, kokios priemonės būtų tinkamos, o tik duoda suprasti, kad pritarimas planui priklauso tik nuo jų geros valios, nors administratoriaus nuomone kreditoriai turėtų analizuoti pateiktą planą tik skolininko sąžiningumo aspektu, tikrindami, ar jis atitinka realias bankrutavusio asmens galimybes, tai yra ar nėra vengiama gauti realiai prieinamų pajamų, kurios mažintų skolas. Nurodo, kad T. L. gyvena kaimo vietovėje pas savo tėvus, kartu su žmona ir mažamečiu vaiku. Įmonė , kurioje dirbo, bankrutavo, todėl jis užsiregistravo darbo biržoje. T. L. neturi jokios specialybės ar profesijos. Jis neatsisako kelti kvalifikaciją, jeigu būtų pasiūlyta, be to ir pats ieško darbo. Nurodo, kad mokumo plane yra numatytas konkretus įsidarbinimo terminas, gautinų pajamų dydis ir pajamų didėjimas. Be to bankroto administratorius turi pareigą prižiūrėti ir kontroliuoti kaip vykdomas planas. Mano, kad administravimo išlaidos yra pagrįstos atsižvelgiant į administratoriaus darbą, kadangi jam keliami dideli reikalavimai, jo darbo apimtis. Kreditoriai siūlo du kartus mažesnį atlygį, tačiau tam nepateikia jokių argumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino T. L. 2016 m. balandžio 29 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą; patvirtino plano įgyvendinimo trukmę 3 metams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, jog bankrutuojančio T. L. kreditorių susirinkime, įvykusiame 2016 m. gegužės 24 d., buvo nepritarta patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui, ir vertino, kad kreditorių nurodytos priežastys nesusiję su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. reikalavimus. Nurodė, kad nors kreditorių nuomone planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 5 p. reikalavimų, nes nėra nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti-persikvalifikuoti, įsidarbinti ar kita, tačiau teismas sprendė, kad planas atitinka Bankroto įstatymo 7 str. 1 d. 5 p. reikalavimus, nes kreditoriai turėtų analizuoti pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą tik pareiškėjo, kaip skolininko sąžiningumo aspektu, tikrindami, ar jis atitinka realias bankrutuojančio asmens galimybes ir ar nėra iš pareiškėjo pusės vengimo gauti realias pajamas, kurios mažintų skolą.Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad T. L. prarado turimą darbą, nes įmonė bankrutavo. Šiuo metu pareiškėjas yra registruotas darbo biržoje, planuoja gauti darbą netoli namų, medžio apdirbimo įmonėje, kurioje planuojamas darbo užmokestis bus minimalaus dydžio. T. L. planuoja susirasti darbą 3 mėnesių laikotarpyje ir tai, teismo vertinimu, yra pakankamai realus terminas. Teismas pažymėjo, kad T. L. tiek jam suteikiant paskolą, tiek šiuo metu buvo tokio paties vidurinio išsilavinimo, kuris tiek paskolos suteikimo metu, tiek šiuo metu nesuteikia galimybės ir realių galimybių gauti ženkliai didesnes, nei minimalias pajamas. Išlaidas bankroto administratoriui pareiškėjas planuoja padengti iš savo lėšų ir toks plano punktas, teismo vertinimu, yra realus, nes pareiškėjas gyvena pas tėvus, kaime, kur tėvams padeda ūkio darbuose, o tėvai iš dalies skiria pinigų kaip atsidėkojimui už darbą. Pareiškėjo sutuoktinė dirba, todėl ji taip pat materialiai prisideda prie šeimos pajamų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, teikdamas patikslintą planą, numatė tokias mokumo atkūrimo priemones, kurias jis realiai gali įgyvendinti ir kurios atitiktų jo asmenines savybes bei finansines galimybes.Teismas iš dalies sutiko su kreditorių argumentais, kad šiuo atveju bankroto administratorius kokių nors sandorių neginčija, pareiškėjas turi tik vieną nekilnojamąjį turtą, ir po šio turto realizacijos administratorius praktiškai tik administruos, tai yra tik paskirstys lėšas, gaunamas iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad mokumo atkūrimo plane išlaidos suskirstytos į būtinąsias bankroto administravimo išlaidas - ryšių, kanceliarinės išlaidos, banko operacijos, biuro išlaikymas, administratoriaus draudimas, transporto išlaidos ir administratoriaus atlyginimą. Būtinos aukščiau minėtos išlaidos plane yra paskaičiuotos labai minimalios, todėl sprendė, kad nėra pagrindo jų mažinti. Taip pat teismas sprendė, kad kreditoriai siūlo neadekvačiai mažą 40 Eur per mėnesį atlygį administratoriui jau vien tuo pagrindu, kad jeigu administratorius dirba 22 darbo dienas per mėnesį, tai jis per vieną darbo dieną gautų 1,8 Eur atlygį, o iš 40 Eur dar išminusavus būtinas ir pagrįstas 11 Eur išlaidas, tai išeitų, kad jis per darbo dieną gautų 1,3 Eur atlyginimą. Teismas taip pat nesutiko su kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pozicija, kad FABĮ nenumato bankroto administratoriui atskiro atlyginimo už turto pardavimą, nes šiai kreditoriaus pozicijai prieštarauja FABĮ 22 str. 5 d., kur yra numatyta, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, ir tai jokiu būdu nepriklauso nuo kreditoriaus geranoriškumo. Teismas nustatė, kad pareiškėjo turimas nekilnojamas turtas yra žemės sklypas ir namas, kuris yra įkeistas hipotekos kreditoriui, tai yra administratorius turės surengti įkeisto turto realizavimą, ir neatmetamas variantas, kad turtas iš pirmųjų varžytynių gali būti neparduotas, todėl administratorius turės paskelbimo apie varžytines išlaidas, transporto išlaidas, išlaidas su hipotekos išregistravimu, telefoninių pokalbių išlaidas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ankstesniame plane administratorius buvo numatęs 12 procentų lėšų nuo įkeisto turto realizavimo, o patikslintame plane nurodo 8 procentus, nuo įkeisto realizuoto turto kainos, tai yra jis atsižvelgė į kreditorių nuomonę ir motyvus. Teismas sprendė, kad kreditorių siūloma minimali 4 procentų suma nėra adekvati administratoriaus atliekamam darbui ir jam keliamiems reikalavimams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo T. L. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir pareiškėjo bankroto bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas patvirtino planą, kuriame esanti nepagrįstai didelė bankroto administravimo išlaidų suma pažeidžia kreditorių interesus ir užkerta galimybę įgyvendinti FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo paskirtį. Šiuo atveju buvo patvirtintas planas, pagal kurio nuostatas bankrutuojantis asmuo numato mokėti bankroto administratoriui 60,50 Eur/mėn. bankroto administravimo išlaidų (į šią sumą įeina ir bankroto administratoriaus atlyginimas). Duomenų, kad iš šių lėšų nebus padengtos visos bankroto proceso metu būsiančios administravimo išlaidos, nėra pateikta. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo skirti papildomų lėšų bankroto administravimo išlaidoms iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą (pagal plano nuostatas pardavus pareiškėjui priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą bankroto administravimo išlaidoms numatoma skirti 8 proc. nuo įkeisto turto pardavimo gautų lėšų). Nors plane ir nėra pateikta bankroto administravimo išlaidų pagrindimo, kaip to reikalauja FABĮ 7 straipsnio nuostatos, apeliantė sutinka, kad šiuo atveju dalis bankroto administravimo išlaidų bus patirta išimtinai dėl įkeisto turto pardavimo (varžytynių išlaidos, transporto išlaidos ir kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto pardavimu). Kreditorius siūlė nustatyti, jog bankroto administravimo išlaidoms pardavus turtą būtų skirta 4 proc. nuo sumos, gautos pardavus turtą. Taigi iš šios sumos administratorius galėtų pasidengti visas išlaidas bankroto procedūroms atlikti, kurios bus susijusios su turto pardavimu, be to, ženkli suma liks bankroto administratoriaus atlyginimui. Jeigu būtų patvirtintos plane nurodytos bankroto administravimo išlaidos, apmokamos pardavus turtą (8 proc. nuo sumos, gautos pardavus turtą), hipotekos kreditoriaus sąskaita būtų padengta gerokai didesnė bankroto administravimo išlaidų suma nei kad bankrutuojantis asmuo numato sumokėti bankroto administratoriui už visą 36 mėn. bankroto procesą. Akivaizdu, jog šiuo atveju hipotekos kreditoriaus sąskaita siekiama gauti nepagrįsto dydžio atlyginimą už turto pardavimą.Teismo patvirtintame plane pareiškėjas bankroto administravimo išlaidoms (įskaitant ir administratoriaus atlyginimą) numato skirti 3 kartus didesnę sumą nei 5 kreditorių reikalavimams tenkinti. Šiuo atveju bankroto byla nėra sudėtinga, kadangi pareiškėjas turi parduotiną turtą, kurį, kaip rašoma plane, nebus sudėtinga parduoti, pareiškėjas nesiverčia individualia veikla, negauna pajamų, nėra sudaręs sutarčių, kurias administratoriui gali reikėti ginčyti. Todėl apeliantės siūlymas sumažinti bankrutuojančio asmens mokėtinas sumas administratoriui iki 40,00 Eur/mėn., atitinkamai padidinant mokėjimus kreditoriams, yra pagrįstas, kadangi bankroto administratorius po turto pardavimo iš esmės tik administruos pareiškėjo gaunamų lėšų paskirstymą kreditoriams.Teismas patvirtino planą, kuriame numatyta, kad pareiškėjas įgyti specialybės neketina, dalyvaus darbo biržos siūlomuose mokymuose (jeigu tokių bus), per 3 mėn. laikotarpį susiras darbą bei sieks gauti didesnes pajamas. Tokias plano nuostatas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė atitinkančias FABĮ reikalavimams, nes plane iš esmės nėra jokių konkrečių mokumo atkūrimo priemonių, kurių įgyvendinimas galėtų būti kontroliuojamas visą plano įgyvendinimo laikotarpį, plane nurodytas galimas darbo susiradimas bei pajamų didėjimas yra niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas savo mokumo atkūrimą iš esmės sieja vien tik su hipoteka įkeisto turto pardavimu, tačiau bankroto procedūrų tikslas yra daug platesnis nei skolų „nurašymas“ ar nekilnojamojo turto pardavimas. Be to, plane numatytas iš esmės visiškas skolų panaikinimas, kadangi skolininkas nenumato imtis jokių konkrečių priemonių, kad gautų pajamų, iš kurių būtų galima ženklia dalimi atsiskaityti su kreditoriais, plane tik dėstomi teiginiai, kodėl pareiškėjas negali susirasti gerai apmokamo darbo. Taigi, pateiktas tvirtinti planas pažeidžia teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, dėl ko skundžiama nutartis naikintina.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas T. L. nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Pareiškėjo nuomone, plane dėl administravimo išlaidų buvo padarytas protingas kompromisas. Taip pat nurodo, kad reikalavimas kelti pareiškėjui kvalifikaciją yra nepagrįstas, nes pareiškėjas turi darbo patirtį medienos apdirbimo srityje ir jam nėra konkurencijos užimti bet kokią darbo vietą.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo plano atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams.Pažymėtina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą (FABĮ 1 str. 1 d.). Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Būtent parengtame mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra mokumo atkūrimo plano parengimas ir tvirtinimas. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir tesėtus interesus. Taigi, pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį, esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytam atvejui, teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga, tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi iškėlė T. L. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. B., be kitų įpareigojimų teismas taip pat nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (t. 2, b. l. 66-70). 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi teismas patvirtinto kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus bendrai 117571,84 Eur sumai (t. 2, b. l. 162-163). 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi terminas mokumo atkūrimo plano projektui pateikti pratęstas iki 2015 m. spalio 27 d. (t. 2, b. l. 177-178). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino T. L. 2015 m. rugsėjo 26 d. mokumo atkūrimo planą, kuriam buvo nepritarta 2016 m. spalio 26 d. įvykusiame kreditorių susirinkime (t. 3, b. l. 1-20). Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikino ir bankroto administratoriaus prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo paliko nenagrinėtą. 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjui 20 dienų terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui patikslintą mokumo atkūrimo planą. 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi terminas mokumo atkūrimo planui pateikti pratęstas iki 2016 m. gegužės 31 d. (t. 3, b. l. 114). 2016 m. gegužės 30 d. bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti T. L. 2016 m. balandžio 29 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriam nebuvo pritarta 2016 m. gegužės 24 d. įvykusiame kreditorių susirinkime (t. 4, b. l. 2-23). Kaip matyti iš pateikto protokolo turinio, kreditoriai „Swedbank“, AB, ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo planui dėl nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sumos, kaip neatitinkančios darbų apimties ir prieštaraujančios kreditorių interesams, taip pat savo nepritarimą argumentavo tuo, jog plane pasiūlytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios, netinkamos ir nepakankamos, kad būtų pagrindo atkurti bankrutavusio asmens mokumą. Bankroto administratorius su kreditorių siūlymais nesutiko ir, vadovaudamasis FABĮ 3-4 straipsniais, pateikė patikslintą mokumo atkūrimo planą tvirtinti teismui, išvadoje dėl mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių nurodė, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus, ir jeigu fiziniam asmeniui pavyks įsidarbinti ir pasiekti planuojamo pajamų didėjimo, planas gali būti įgyvendintas, todėl turėtų būti patvirtintas (t. 4, b. l. 24). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino pareiškėjo patikslintą mokumo atkūrimo planą, konstatavęs, kad kreditorių nurodytos nepritarimo priežastys nesusiję su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus; plane nurodytos administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelės; pareiškėjas numatė tokias mokumo atkūrimo priemonės, kurias jis realiai gali įgyvendinti ir kurios atitiktų jo asmenines savybes ir finansines galimybes, ir šiuo atveju nėra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, o kreditorių išdėstyti motyvai yra deklaratyvūs, tikslu ginti vien savo interesus. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Kaip matyti iš pateikto tvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano, jame nustatytas 3 metų proceso terminas, kreditorių reikalavimai sudaro 117571,84 Eur. Plane numatyta, kad administravimo išlaidoms numatoma skirti 60,50 Eur/mėn., įskaitant administratoriaus atlyginimą, šią sumą mokant iš pareiškėjo gaunamų lėšų; taip pat iš įkeisto turto - 8 proc. nuo įkeisto turto pardavimo gautų lėšų. Šiuo metu pareiškėjas yra registruotas darbo biržoje, nes įmonė, kurioje dirbo, bankrutavo. Nedarbo išmoka jam skirta nebuvo. Plane nurodoma, kad pareiškėjas įsipareigoja dalyvauti Darbo biržos siūlomuose persikvalifikavimo ar mokymo kursuose, jeigu tokių būtų; trijų mėnesių laikotarpyje planuojama susirasti darbą ir gauti bent jau minimalų atlyginimą. Galimybės susirasti gerai apmokamą darbą yra labai ribotos, kadangi pareiškėjas neturi jokios profesijos, neturi ir lėšų, kad galėtų mokytis ir įgyti specialybę. Kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui pareiškėjui ir jo, kartu su sutuoktine, išlaikomam nepilnamečiui sūnui yra reikalinga 200 Eur. Pareiškėjo vienintelis turimas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įkeistas „Swedbank“, AB, numatomas parduoti iš varžytynių iškart po plano patvirtinimo už 51600 Eur, antrose varžytynėse kaina mažinama 20 proc. – iki 41280 Eur. Taigi iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad T. L. turimo turto vertė yra gerokai mažesnė už turimus įsiskolinimus, todėl net ir realizavus visą turtą, gautų lėšų pakaks tik daliai skolų grąžinti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui perspektyvų gauti geriau apmokamą darbą ar kitų lėšų nėra, pardavus jo turimą turtą, kitų sudėtingų bankroto procedūrų nenusimato. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas ir nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus visa apimtimi, tačiau asmuo turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Šiuo atveju sutiktina su apelianto atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintame plane iš esmės nėra jokių konkrečių mokumo atkūrimo priemonių, kurių įgyvendinimas galėtų būti kontroliuojamas visą plano įgyvendinimo laikotarpį. Pažymėtina, kad pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 str.). Nagrinėjamu atveju plane nurodyti teiginiai apie galimybes susirasti darbą ir gauti nors kokias pajamas yra deklaratyvūs, neparemti absoliučiai jokiais konkrečiais įrodymais, kad egzistuoja darbo susiradimo, juolab, didesnio darbo užmokesčio negu minimalus, perspektyva. O pareiškėjo plane nurodoma pozicija, jog jis negali susirasti gerai apmokamo darbo, nes neturi jokios profesijos, neturi ir lėšų, kad galėtų mokytis, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas nededa maksimalių pastangų ieškoti priemonių savo mokumui atkurti, o asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.Kaip jau minėta, pagal pateiktą planą bankroto proceso metu iš esmės bus tik parduodamas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, o gautos lėšos paskirstomos administravimo išlaidoms bei kreditoriniams reikalavimams padengti. Jokių kitų reikšmingų pajamų nėra numatoma gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks siūlomas bankroto procesas yra išimtinai palankus skolininkui ir užtikrinantis tik jo interesų apsaugą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju, patvirtinus pateiktą patikslintą planą, kreditorinių reikalavimų padengta dalis būtų netgi mažesnė nei vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kadangi iš lėšų, gautų pardavus turtą, bus atskaitoma ir administravimo išlaidoms padengti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vien turto pardavimas bankroto proceso metu neturėtų būti laikomas pakankama priemone skolininko mokumui atkurti, kadangi tokiu atveju skolininkui net nereiktų imtis jokių aktyvių veiksmų, turto pardavimą atliks bankroto administratorius, o vien tik skolininkui priklausančio turto realizavimui bankroto procedūros nėra būtinos. Nors ir sutiktina su tuo, jog pareiškėjui nustačius trejų metų plano įgyvendinimo terminą, padengti visus įsiskolinimus galimybės būtų menkos, tačiau teismas negali toleruoti tokios situacijos, kai skolininkas, būdamas sveikas, darbingas, turėdamas potencialą gauti didesnes pajamas, iš esmės neketina atsiskaityti su kuo daugiau kreditorių ir kuo didesne apimtimi, o tik siekia skolų nurašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nutarė pritarti pateikto patikslinto plano tvirtinimui, kadangi jame nenumatytos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti. Be to, kaip ir pastebėjo pirmos instancijos teismas, pareiškėjo planuojamų gauti minimalių pajamų dydis buvo panašus kaip ir paskolos suteikimo metu. Tačiau akivaizdu, jog pareiškėjo turtinė padėtis paskolos suteikimo laikotarpiu turėjo būti tokia, kad gaunamos pajamos būtų pakankamos banko nustatytu grafiku grąžinti bankui kredito įmokas bei palūkanas. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pareiškėjo sąžiningumo nurodant gaunamas pajamas. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktą tvirtinti patikslintą planą, iš pareiškėjo gaunamų pajamų numatoma skirti 60,50 Eur per mėnesį administravimo išlaidoms. Tokia administravimo išlaidų suma nėra adekvati pareiškėjo gaunamoms pajamos, kadangi šiuo metu pareiškėjas yra bedarbis ir jokių pajamų negauna, o iš pastarųjų minusavus pareiškėjo būtinąsias išlaidas ir administravimo išlaidas, visiškai nelieka lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui, todėl lieka neaišku, kaip būtų vykdomas ir kokia apimtimi plano 12 dalyje numatytas reikalavimų tenkinimo grafikas. Taigi pripažintina, jog mokumo atkūrimo plane numatytų išlaidų bankroto administravimui dydis neužtikrina administratoriaus bei bankrutuojančio asmens kreditorių interesų pusiausvyros. Kita vertus, jeigu pagal pateiktą teismui tvirtinti patikslintą pareiškėjo mokumo atkūrimo planą bankroto administravimo išlaidas (tiek išlaidas bankroto procedūroms atlikti, tiek bankroto administratoriaus atlyginimą) numatoma dengti iš bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų, tai lieka neaišku, kokios bankroto administravimo išlaidos dar liks nepadengtos ir kokias išlaidas reiktų dengti iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, kaip kad numatyta pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane. Mokumo atkūrimo plano projektą ruošia bankrutuojantis fizinis asmuo, o teismas tegali jį patvirtinti arba ne, tačiau negali plano keisti (FABĮ 8 str.). Planas yra vientisas dokumentas, skirtingos plano dalys gali būti susijusios viena su kita tokiu būdu, kad kurios nors dalies pakeitimas iš esmės pakeistų bankrutuojančio fizinio asmens valią ir dėl kitų dalių nuostatų – pavyzdžiui, nustačius kitokį plano įgyvendinimo terminą arba administravimo išlaidoms skiriamą fizinio asmens piniginių lėšų dalį, gali pakisti fizinio asmens ketinimai dėl priemonių, skirtų mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.), dėl išlaidų būtiniems poreikiams dydžio ir pan. Nustačius, kad bankrutuojančio T. L. mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininko teisingos interesų pusiausvyros, jame nėra nustatyta jokių priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, bankrutuojančiam asmeniui nėra numatyta jokių pareigų imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - mokumo atkūrimo planas netvirtintinas (FABĮ 8 str. 8 d., CPK 337 str. 1 d. 2 p., 339 str.). Kadangi bankroto bylos nutraukimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant dėl fizinio asmens mokumo plano atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams, nespręstinas.Apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Kauno apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. 4, b. l. 79). Patenkinus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutuojančio T. L. mokumo atkūrimo plano netvirtinti.

Priteisti iš pareiškėjo T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,26 Eur (septyni eurai, 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai (šios išlaidos mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.