Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-03-03 · Administracinė byla Nr. I3-384-402/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-03-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-07-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
I3-384-402/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02488-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
A. A.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-384-402/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02488-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 12.19; 51.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei K. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-09-14 įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įtrauktas į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą ir nustatytas 4 procentų padidinto tarifo žemės mokestis.

Pareiškėja skunde teigė, jog ji nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Skundžiamu 2021-09-14 įsakymu Nr. A1-653 buvo patvirtintas Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašas, į kurį visiškai be pagrindo buvo įtrauktas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas. Pareiškėjai priklausančiame žemės sklype nėra šiukšlių, nėra statybinių atliekų, auga tik augalai ir žydintys krūmai, todėl negalima teigti, kad žemės sklypas dėl šios aplinkybės galėtų būti pripažįstamas neprižiūrėtu.

Tvirtina, jog ji nėra gavusi pranešimų, aktų ar įspėjamųjų pranešimų ar laiškų. Po to, kai rado prie savo buto durų AB Lietuvos pašto numestą laišką su viduje esančiu pranešimu apie siuntos iš Kauno miesto savivaldybės įteikimą, pradėjo ieškoti tos siuntos. Nuvyko į AB Lietuvos pašto Kauno skyrių, kur parašė skundą dėl negautų pašto siuntų. Taip pat nuvyko ir į Kauno miesto savivaldybę, nusinešė savo sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, fotonuotraukas su aprašymais, tačiau administracijos darbuotojai su ja nenorėjo bendrauti ir išklausyti.

Pareiškėja nurodo, kad sklypas buvo ir yra prižiūrimas ir tvarkomas, reguliariai pjaunama žolė, naikinamos piktžolės, nėra jokių šiukšlių, nes jos renkamos, o surinktos išmetamos į tam skirtus konteinerius. VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad sklypas yra skirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, ir nėra teisės akto, reglamentuojančio terminus, per kuriuos turi būti pastatyti pastatai tokiame žemės sklype. Sklype pastatų nėra. Jame auga dvi obelys, slyvaitės, gudobelių krūmai, kuriuos saugo kaip vaistinius augalus. Atskirose vietose auga 4 ąžuoliukai, 5 berželiai, dalis jų išsidėstę pakelės žaliojoje juostoje. Tai yra valstybės saugomi medžiai. Atkreipia dėmesį, kad žalioji pakelės juosta yra 9 metrų pločio. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtino kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Šiuo atveju sklype augalai atitinka visus kriterijus.

Analogiška situacija susiklostė ir 2020 metais. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-521-423/2021 pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-04 įsakymo Nr. A1-465 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria į minėtą sąrašą visiškai be teisėto pagrindo buvo įtrauktas pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno m.

Pareiškėja pažymėjo, jog jai šiuo metu sukakę 84 metai (gim. (duomenys neskelbtini)), ji turi daug sveikatos problemų, gydosi. Turto įrašymas į sąrašą sukelia itin reikšmingų teisinių padarinių, tai yra ji turi mokėti 628 Eur (vidutinė sklypo rinkos vertė 15 700 Eur x 4 proc.) (b. l. 81 ištaisyta klaida). Jos pensija siekia 317 Eur, taigi tokia mokėtino mokesčio už sklypą suma yra labai didelė, pareiškėja nepajėgi jos sumokėti.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir KMSA) pareiškėją apie pareigą prižiūrėti žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise, ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei sklypo priežiūra nepasikeis ir Seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo registruotu laišku, kuris pagal Lietuvos pašto registruotų siuntų sekimo duomenis buvo įteiktas pareiškėjai (Lietuvos pašto siuntų sekimo duomenys). Informacija buvo skelbiama internete, be to, prieš įtraukiant į Sąrašą, ginčo Žemės sklypas buvo kelis kartus apžiūrėtas, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje, Seniūnijos 2021-06-22 raštu Nr. 01-2-417 pareiškėja buvo įspėta laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių ir prašoma ne vėliau kaip iki 2021-07-31 sutvarkyti žemės sklypą. Pareiškėja teigia, kad ji minimą sklypą tvarkė nuolat, t. y. žolė buvo šienaujama kas mėnesį, tačiau paminėtina, kad visiškai nepagrįstai pareiškėja nurodo sklypą tvarkiusi ir šienavusi žolę, naikinusi piktžoles, kadangi akivaizdu, jog birželio ir rugpjūčio mėnesiais atlikti patikrinimai paneigia šias aplinkybes, o pareiškėja nėra pateikusi šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nei atsakovei ar jos filialui Aleksoto seniūnijai, nei su skundu teismui.

Pažymėtina, kad teismų formuojamoje praktikoje konstatuojama, kad žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį, jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog KMSA visiškai neatsižvelgė į 2021-02-11 teismo sprendimą, kuriuo KMSA direktoriaus 2020-09-04 įsakymo Nr. A1-465 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalis, kuria į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą buvo įtrauktas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, panaikinta. Pastebėtina, kad kiekvienais metais KMSA filialai seniūnijos atlieka žemės sklypų apžiūras ir žemės sklypo būklę vertina individualiai pagal patikros metu esamą situaciją, kuri, kaip minėta, yra fiksuojama fotografijomis, kurios pridedamos prie nenaudojamos žemės patikrinimo aktų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, jog KMSA visiškai neatsižvelgė į Regionų apygardos administracinio teismo 2021-02-11 sprendimą byloje Nr. I3-521-423/2021, yra nepagrįstas ir nevertintinas skundžiamo sprendimo priėmimo teisėtumo kontekste.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad byloje pateikti dokumentai niekaip negali paneigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai įvykdė pareigą pagrįsti pareiškėjos žemės sklypo apleistumo, nepriežiūros faktą, suteikiantį teisę atsakovei ginčo žemės sklypą įtraukti į Sąrašą Aprašo 6 punkte nustatyto kriterijaus pagrindu.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-09-14 įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įtrauktas į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą ir nustatytas 4 procentų padidinto tarifo žemės mokestis.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-09-14 įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įtraukimo į Įsakymu patvirtintą Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 61). Kauno miesto savivaldybės administracija pareiškėją apie pareigą prižiūrėti žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise, ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei sklypo priežiūra nepasikeis ir Seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo registruotu laišku, kuris pagal Lietuvos pašto registruotų siuntų sekimo duomenis buvo įteiktas pareiškėjai (b. l. 58), Lietuvos pašto siuntų sekimo duomenys pridedami (b. l. 80). Informacija buvo skelbiama internete, be to, ginčo Žemės sklypas, prieš jį įtraukiant į Sąrašą (b. l. 76–79), buvo kelis kartus apžiūrėtas, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje (b. l. 64–68, 73–75), Seniūnijos 2021-06-22 raštu Nr. 01-2-417 pareiškėja įspėta laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių ir prašoma ne vėliau kaip iki 2021-07-31 sutvarkyti žemės sklypą (b. l. 58).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas, kuris numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį ir jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros). Kauno miesto savivaldybės taryba 2019-05-14 sprendimu Nr. T-201 nustatė žemės mokesčio tarifus 2020 metams (tie patys tarifai taikomi ir 2021 metams), šis teisės aktas buvo paskelbtas oficialioje savivaldybės interneto svetainėje ir Teisės aktų registre, todėl laikytina, kad apie jo turinį visiems asmenims, kurių teisėms ir pareigoms jis gali turėti įtakos, tapo žinoma nuo jo paskelbimo dienos. Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559, 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: 7.1. valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas; 7.2. mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžes, maišus ir panašiai); 7.3. priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm; 7.5. tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 25.14 punktą, draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pagal 25.16 punktą – laikyti atliekas, kitokius nešvarumus (statybinį laužą, gruntą, automobilių dalis ir kt.), jais teršti žemės paviršių, vandens telkinius, jų apsaugines juostas ir zonas. Pareiškėja pažeidė šiuos Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus, todėl nustačius, kad ginčo atveju pareiškėja nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos tvarkyti žemės sklypus, atsakovė, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ir nepažeisdama pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjos sklypus pagrįstai įtraukė į Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą. Pareiškėja nėra nurodžiusi pagrįstų teisinių pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti. Taisyklės pareiškėjai taip pat objektyviai turi būti žinomos (skelbtos TAR, savivaldybės interneto svetainėje). Aprašo 6 punkte numatyta, kad Kauno miesto seniūnai, nustatę nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypai atitinka Aprašo 5 punktą, registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą, nustato protingą terminą nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.

Kaip minėta, Tvarkymo ir švaros taisyklės yra paskelbtos Teisės aktų registre, todėl pareiškėjos argumentai dėl tariamai neaiškių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, įtraukimo į Sąrašą motyvų vertinami kaip siekimas išvengti padidinto žemės mokesčio mokėjimo. Preliminarus Aleksoto seniūnijos neprižiūrimos žemės sklypų sąrašas Kauno miesto savivaldybės interneto puslapyje buvo paskelbtas 2021-06-08, papildytas 2021-07-21. Turėdami nuosavybę savininkai privalo rūpintis jiems priklausančiu turtu ir žolę valdomame sklype pjauti daugiau nei vieną kartą metuose, gavę seniūnijos įspėjimą. Pažymėtina, kad apie nuolatinę sklypo priežiūrą nurodoma skunde, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl pareiškėjos teikiami argumentai ir įrodymai niekaip nepatvirtina ir neįrodo, jog sklypas buvo tvarkomas 2021 m. gegužės, birželio, liepos ar rugpjūčio mėnesiais, t. y. iki skundžiamo įsakymo priėmimo, netgi priešingai, šio sklypo nepriežiūrą nurodytais mėnesiais patvirtina Seniūnijos atliktų žemės sklypo apžiūrų metu padarytos fotofiksacijos (b. l. 64–68, 73–75), kuriose akivaizdžiai matyti daugiau nei keletą savaičių nepjauta žolė ir kiti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog atsakovė visiškai neatsižvelgė į 2021-02-11 teismo sprendimą, kuriuo KMSA direktoriaus 2020-09-04 įsakymo Nr. A1-465 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalis, kuria į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą buvo įtrauktas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, panaikinta. Pažymėtina, kad kiekvienais metais KMSA filialai seniūnijos atlieka žemės sklypų apžiūras ir žemės sklypo būklę vertina individualiai pagal patikros metu esamą situaciją, kuri, kaip minėta, yra fiksuojama fotografijomis, pridedamomis prie nenaudojamos žemės patikrinimo aktų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, jog KMSA visiškai neatsižvelgė į Regionų apygardos administracinio teismo 2021-02-11 sprendimą byloje Nr. I3-521-423/2021, yra nepagrįstas ir nevertintinas skundžiamo sprendimo priėmimo teisėtumo kontekste. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjos skundas minimoje byloje buvo patenkintas nustačius procedūrinius atsakovės pažeidimus, t. y. dėl to, jog pareiškėja nebuvo tinkamai informuota, kaip numato teisės aktai, registruotu laišku. Nagrinėjamu atveju tokio trūkumo nenustatyta, pareiškėjai registruota siunta buvo įteikta, tai byloje patvirtina rašytiniai įrodymai (b. l. 80).

Analizuodamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuolat akcentuoja iš šio straipsnio kylančius motyvuotumo ir aiškumo imperatyvus. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį (pagal galiojusią iki 2020-11-01 redakciją, 8 VAĮ straipsnis atitinka šią dieną galiojantį VAĮ 10 str., todėl ta pati LVAT praktika turi būti taikoma ir aiškinant VAĮ 10 str. nuostatas), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas administracinis aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra aiškus, pagrįstas teisės normomis, jį traktuoti dviprasmiškai nėra galimybės, todėl naikinti jį, kaip neatitinkantį VAĮ reikalavimų, nėra teisinio pagrindo.

Likusieji pareiškėjos ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė