Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-02-11 · Administracinė byla Nr. I3-521-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
I3-521-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02403-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Asta Urbonienė (pirm.), Natalja Zelionkienė, Jolanta Medvedevienė, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-521-423/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02403-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 51.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-04 įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo (toliau – Sąrašas) dalį (40 punktą), kurioje pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. 1901-0252-0029), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) buvo įtrauktas į Sąrašą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad iš atsakovės gavusi 2020-09-09 pranešimą Nr. 29-2-704 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ sužinojo, jog jai priklausantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą ir apmokestintas padidintu žemės mokesčio tarifu – 4 proc. Pareiškėja teigė nežinojusi apie Kauno miesto savivaldybės patvirtintą tvarką, pagal kurią žemės sklypai gali būti įtraukiami į Sąrašą. Šios tvarkos pareiškėjai niekas nepateikė, o savarankiškai jos rasti nepavyko. Taip pat paaiškino, kad pagal teisės aktų reikalavimus, po žemės sklypo patikrinimo akto surašymo, teritorijos naudotojui turi būti sudaroma galimybė žemės sklypą sutvarkyti per nustatytą terminą. Pareiškėja teigė negavusi jokio įspėjimo ar pranešimo apie tai, kad jos Žemės sklypą ketinama įtraukti į Sąrašą, nebuvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus apie tai, kad sklypas yra tvarkingas. Pareiškėjai nebuvo įteiktas Žemės sklypo patikrinimo aktas, todėl jai nėra žinomi skundžiamo sprendimo priėmimo motyvai. Nurodė, kad Žemės sklypas yra prižiūrimas, jame auga vaismedžiai, vaistiniai augalai, nėra šiukšlių ar atliekų, žolė pjaunama ir ravima reguliariai. Taip pat pažymėjo, kad yra senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės, pareiškėjos gaunamos pajamos yra nedidelės, todėl 4 proc. dydžio žemės mokestis sukeltų pareiškėjai itin sunkias materialines pasekmes. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad registruotu laišku informavo pareiškėją apie jos pareigą prižiūrėti Žemės sklypą ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei sklypo priežiūra nepasikeis ir seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, taip pat šį informacija buvo skelbiama internete. Be to, prieš įtraukiant Žemės sklypą į Sąrašą, jis buvo kelis kartus apžiūrėtas, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje. Žemės sklypų savininkai turi pareigą prižiūrėti ir valyti žemės sklypus pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. 559 patvirtintas Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-05-14 sprendimas Nr. T-201, kuriuo patvirtinti žemės mokesčio tarifai 2020 metams, bei Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės yra viešai skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir Teisės aktų registre, todėl pareiškėjai turėjo būti žinomos. Paaiškino, jog pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, nes jis buvo neprižiūrimas ir nenaudojamas.

Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde nurodoma pozicija, kad ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Mano, jog savininkams privalu rūpintis jiems priklausančiu turtu, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai įvykdė pareigą pagrįsti pareiškėjos Žemės sklypo apleistumo, nepriežiūros faktą, įgalinantį atsakovę Žemės sklypą įtraukti į Sąrašą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-04 įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2020 m. sąrašo dalies (Eil. Nr. 40), kuria į Sąrašą įtrauktas pareiškėjos nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 3).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 1901-0252-0029, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 77). Šis Žemės sklypas į Sąrašą įtrauktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-04 įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“, priimtu vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-05-14 sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau - ir Aprašas) 9 punktu.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas - nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).

Kauno miesto savivaldybės taryba 2019-05-14 sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčių tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu nustatė, kad nenaudojamos žemės, įtrauktos į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, ir apleistų žemės ūkio naudmenų 2020 metų žemės mokesčio tarifas (procentais nuo žemės mokestinės vertės) – 4 proc.

Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Aprašas, parengtas, be kita ko, vadovaujantis Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas, kuris yra nenaudojamas, neprižiūrimas (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Tvarkymo ir švaros taisyklių 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1. papunktis); mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai) (7.2. papunktis); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3. papunktis); naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, panaudojant herbicidus arba kitus chemikalus, teisės aktų nustatyta tvarka (7.4. papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5. papunktis). Pagal tų pačių taisyklių 25.14 punktą, draudžiama palikti netvarkomą, invaziniais augalais ir piktžolėmis apleistą žemės sklypą.

Pareiškėja skundžiamo sprendimo neteisėtumui pagrįsti nurodė, jog buvo pažeistas Aprašo reikalavimas informuoti pareiškėją apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą.

Aprašo 3 punkte numatyta, kad asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, o jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Aprašo 6 punkte reglamentuojama, kad Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas yra nenaudojamas), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti bei atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.

Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovė 2020-06-22 registruotu laišku pareiškėjai gyvenamosios vietos adresu siuntė 2020-06-19 raštą Nr. 01-2-315, kuriame informavo pareiškėją, kad ji turi teisę iki 2020-07-05 sutvarkyti Žemės sklypą taip, kad jis atitiktų Aprašo bei Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus, ir apie tai pranešti Aleksoto seniūnijai. Rašte nurodoma, kad to nepadarius, pareiškėjos Žemės sklypas bus įtrauktas į Sąrašą (b. l. 78). Iš bylos duomenų matyti ir abi ginčo šalys pripažįsta, jog minėtas raštas pareiškėjai nebuvo įteiktas (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką) (b. l. 79). Taigi, atsakovė nepagrįstai atsiliepime į skundą nurodė, jog prieš įtraukiant Žemės sklypą į Sąrašą, Aleksoto seniūnijos siųstu registruotu laišku pareiškėja buvo įspėta laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių. Atsakovė nepateikė kitų objektyvių rašytinių įrodymų apie tai, kad tinkamai laikėsi Aprašo 3 ir 6 punktų reikalavimų, kuriais Kauno miesto savivaldybės administracija (šiuo atveju - Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos seniūnas) įpareigota informuoti registruotais laiškais asmenis, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas į Sąrašą. Nors atsakovė teigė, kad pareiškėjai siųstina informacija papildomai buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt, taigi, nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos apie kiekvieną procedūrinį veiksmą (apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą) pranešti registruotu laišku, nes tokiu atveju pažeidžiama žemės sklypo savininko teisė pagal Aprašo 6 punktą per 30 dienų pašalinti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog pareiškėjai Aprašo nustatyta tvarka nebuvo pateikta Apraše nurodyta informacija apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą (Aprašo 3 ir 6 p.). Tokiu būdu buvo paneigta pareiškėjos teisė teikti įrodymus apie galimų Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų pašalinimą.

Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnį, reglamentuojantį individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad Aprašo 6 punkte seniūnui yra numatyta pareiga surinkti įrodymus (surašyti žemės sklypų apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje būtų nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoti požymius, kad žemės sklypas yra apleistas). Minėtomis Aprašo nuostatomis siekiama išvengti to, kad žemės sklypai į Sąrašą būtų įtraukiami nepagrįstai, neištyrus situacijos, nesurinkus atitinkamos įtraukimui į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą aktualios medžiagos.

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypo faktinė situacija buvo užfiksuota 2020-08-13 ir 2020-07-16 Nenaudojamos žemės patikrinimo aktais (b. l. 72, 75) ir vaizdine medžiaga (nuotraukomis) (b. l. 74, 76, 80-83), tačiau, teismo vertinimu, tokios nuotraukos neidentifikuoja, jog tai būtent pareiškėjos Žemės sklypas, kuris yra apaugęs žole, nenušienautas, apaugęs menkaverčiais krūmais. Atsakovė nesurinko jokių kitų objektyvių šį faktą įrodančių dokumentų (pavyzdžiui, Žemės sklypo planas, žemėlapis, Žemės sklype esantys objektai, identifikuojantys sklypą, galiausiai - pareiškėjos apklausa, kviečiant atvykti į Žemės sklypo apžiūrą pagal VAĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-23 administracinė byla Nr. A-535-525/2016). Pateiktos fotonuotraukos nėra išsamiai aprašytos patikrinimo aktuose, nenurodoma jų fiksavimo data. Tokiu būdu skundžiamo įsakymo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėja teigia, kad Žemės sklypas yra prižiūrimas ir tvarkingas, savo argumentams pagrįsti taip pat pateikė fotonuotraukas, o kai kuriose iš jų užfiksuotas skirtingas sklypo vaizdas, nei atsakovės fotonuotraukose (b. l. 7). Teismas pažymi, kad tarp šalių kilus ginčui dėl to, ar atitinkamas žemės sklypas atitiko Aprašo ir Tvarkymo ir švaros taisyklių nustatytus nenaudojamos žemės kriterijus, įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, kuriam tenka pareiga pagrįsti jo priimtą sprendimą aptariamu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-23 administracinė byla Nr. A-535-525/2016). Nagrinėjamu atveju, atsakovė tinkamai neįvykdė pirminės pareigos tinkamai pagrįsti pareiškėjos Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, dėl minėto Aprašo 3 ir 6 punktuose numatytos procedūros pažeidimo (pareiškėjos neinformavimo registruotu laišku apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą) nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, ištyrimas, pareiškėjai nesudaryta galimybė pašalinti galimus pažeidimus ir išdėstyti savo poziciją. Taip pat konstatuotina, kad Žemės sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas nesurinkus pakankamai aktualios, įtraukimą pagrindžiančios medžiagos. Konstatuoti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo turinio ir procedūriniai trūkumai (nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, pažeista informavimo procedūra) tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, sudaro pakankamą pagrindą ginčijamo akto dalį panaikinti.

Esant minėtoms aplinkybėms pripažintina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. A. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-04 įsakymo Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį (Eil. Nr. 40), kuria į minėtą sąrašą įtrauktas pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, unikalus Nr. 1901-0252-0029, esantis (duomenys neskelbtini) .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAsta UrbonienėNatalja Zelionkienė