Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei, atsakovo G. G. atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens V. R. atstovei advokato padėjėjai S. S., 2012 m. spalio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginant viešąjį interesą, prašymą atsakovams G. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. R. dėl pažymos ir administracinių aktų panaikinimo bei restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje nekyla ginčo, kad G. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau pareiškėjas nurodo, kad G. G. ir jo tėvas F. G. nebuvo Z. S. šeimos nariai įkeldinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momentu. Nei Žemės reformos įstatyme, nei kituose galiojančiuose teisės aktuose nenustatytas nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikytinas „šeimos“ sąvokos apibrėžimas, tačiau konstatuotina, kad „šeimos sąvoka“ Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytais atvejais turėtų būti aiškinama remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, t.y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-1189-07 nurodė, kad terminas „šeima“, taikant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 str. turi būti suprantamas taip, kaip jis suprantamas bendrinėje kalboje, t. y. „šeima“ – žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., 802 psl.).

Analizuojant byloje pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad G. G. gim. 1929 m., yra F. G. ir P. G. sūnus (b. l. 42). Pagal Lenkijos valstybinio archyvo duomenis, Z. S. buvo 10 ha žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, o F. G. buvo 9,98 ha žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-34). Kaip matyti, šios aplinkybės įrodo, kad G. G. tėvas F. G. ir senelė Z. S., gyvendami tuometinėje Lenkijos teritorijoje, turėjo atskirus žemės ūkius. Šias aplinkybes patvirtino ir tretysis suinteresuotas asmuo M. G. Klaipėdos apygardos administracinėje byloje Nr. I-525-583/2012 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. G. dėl administracinių aktų panaikinimo, teisminio nagrinėjimo metu nurodęs, kad jo tėvas F. G.s ir senelė Z. S. gyveno šalia, tačiau turėjo atskirus ūkius ir tėvas padėdavo apdirbti senelės žemę.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr. R4-3597 (b. l. 20) nurodytas sąrašas gyventojų 1941 m. vasario 19 d. iš Kalvarijos evakuacijos punkto siunčiamų į Utenos apskritį, kuriame įrašyti S. E., gim. 1912, ir S. Z. ,gim 1876 m., kurių paskutinė gyvenamojo vieta įrašyta (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų matyti, kad tiek F. G. šeima (atsakovo tėvo), tiek ir Z. S. šeima (atsakovo senelės) buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų, tačiau jos įkeldintos kaip atskiros šeimos. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. R4-1898 (b. l. 21) nustatyta, kad visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose esančio (duomenys neskelbtini) gyventojo F. G. buto-ūkio lapo ištraukų (b. l. 22-24) matyti, kad F. G. įvardinamas kaip šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas be samdinių, jo žmona P. G. ir jų vaikai. Z. S. šiame buto – ūkio gyventojų sąraše neminima ir nebuvo įrašyta kaip šeimos narė. Iš mirties akto įrašo (b. l. 25) matyti, kad Z. S. gyveno su sūnumi E. vienu adresu ir buvo jo išlaikoma.

Pažymėtina, kad pagal Utenos apskrities administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. spalio 27 d. pažymą Nr. 58-568 dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai G. G. pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą neatlygintinai nuosavybėn buvo suteiktas 1,42 ha žemės sklypas už buvusio savininko - jo tėvo F. G. nuosavybės teisėmis iki įkeldinimo į Lietuvos teritoriją valdytą 9,98 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, G. G. savo teises neatlygintinai perduoti jam žemės sklypą siejo su savo tėvo F. G. šeimos nario statusu ir šią teisę jau yra realizavęs.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2005 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A18-1815/2005 pažymėjo, kad teisine prasme pareiškėjas, būdamas vienos šeimos nariu, vienu ir tuo pačiu metu negali būti ir kitos šeimos nariu. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia neginčijamai konstatuoti, kad G. G. buvo savo tėvo F. G. šeimos narys ir nei atsakovo tėvas F. G., nei pats G. G. neturėjo Z. S. šeimos nario statuso, todėl Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme jam negalėjo būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas už senelės turėtą žemę.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos apskrities administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. spalio 27 d. pažyma Nr. 58-569 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn“ išduota pažeidžiant tuo metu galiojusios Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijos reikalavimus, nes šia pažyma teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai pripažinta Z. S. pagal giminystės ryšį (anūkui), o ne pagal šeimos nario statusą, t.y. ne jos šeimos nariui, todėl yra neteisėta ir naikintina.

Taip pat dalyje naikintina ir šios pažymos pagrindu priimto Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 4-5246-(1.3) „Dėl Agluonėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ dalis, kuria žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas ir patvirtintas suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai G. G. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (1,43 ha), Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 4-5826-(1.3) „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Klaipėdos rajone“ dalis, kuria G. G. suteiktas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (1,43 ha), bei Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 55/16255 „Dėl žemės suteikimo neatlygintinai G. G.“.

Dėl restitucijos taikymo

Jei administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai, teismo tvarka panaikinus administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, iš administraciniu aktu žemės sklypą gavusio asmens turi būti vykdoma restitucija pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 str., kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens. (2003 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pripažintais negaliojančiais administraciniais aktais atsakovui G. G, perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas vėliau atlygintinai, t. y. už 5000 Lt. perleistas trečiajam suinteresuotam asmeniui V. R. Ši perleidimo sutartis byloje neginčyta, trečiojo asmens nesąžiningumas byloje neįrodinėtas, jis laikytinas sąžiningu įgijėju. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant yra galimas nekilnojamojo daikto išreikalavimas natūra, nenustatyta. Taigi byloje nustatyta, kad restitucija natūra negalima, o pagal CK 6.146 straipsnį tais atvejais, kai restitucija natūra neįmanoma, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Dėl nurodytos priežasties teismas konstatuoja, kad pagrįstas restitucijos taikymas, sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.147 straipsnis).

Bendroji taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, nustatyta CK 6.147 straipsnio 1 dalyje. CK 6.147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Taigi taikant šią teisės normą yra svarbu nustatyti, ar privalantis grąžinti turtą asmuo buvo sąžiningas. Jeigu skolininkas yra sąžiningas, piniginis ekvivalentas nustatomas pagal atitinkamą mažiausią turto vertę, o jei nesąžiningas (arba restitucija taikoma dėl jo kaltės) – piniginis ekvivalentas nustatomas pagal atitinkamą didžiausią turto vertę.

Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas pripažintų negaliojančiais administracinių aktų pagrindu įgydamas turtą veikė nesąžiningai, atsakovo nesąžiningumas šioje byloje nebuvo įrodinėjamas, todėl konstantuojama, kad jis privalo atlyginti mažiausią turto vertę, t. y. turto vertę, buvusią jo gavimo metu.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas G. G. savo atsiliepime nesutinka su restitucijos taikymu, tačiau nurodo, kad taikant restituciją iš jo turėtų būti priteista mažiausia jam perduoto neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo vertė. Jo nuomone turi būti priteista valstybės nustatyta jam perduodamo neatlygintinai žemės sklypo vertė – 2042,00 Lt., kuri įrašyta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. 55/16255, kurio pagrindu įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į perduotą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą. Pareiškėjas teigia, kad iš atsakovo turi būti priteista VĮ Registrų centro apskaičiuota vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė, esanti šiai dienai, t. y. mažiausia per visą laiką nuo nuosavybės teisių į sklypą įregistravimo momento – 14 400 Lt.

Nagrinėjamo ginčo atveju, šalims sutinkant, kad iš atsakovo priteistina mažiausia ginčo žemės sklypų vertė, tačiau nesutinkant dėl šio turto mažiausios vertės dydžio, būtina nustatyti, kaip šiuo atveju turi būti aiškinama turto vertė, buvusi turto gavimo metu. Kolegija pažymi, kad pasisakant šiuo klausimu ir taikant CK 6.147 straipsnio nuostatas šioje byloje yra svarbi aplinkybė, jog žemės sklypą atsakovas gavo nuosavybėn neatlygintinai dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir jo kaltės ar nesąžiningumo dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo byloje nenustatyta.

Šioje byloje pripažintais negaliojančiais administraciniai aktais atsakovui G. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,43 ha žemės sklypą, kurio valstybės nustatyta vertė įrašyta Klaipėdos viršininko administracijos 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. 55/16255 buvo 2042,00 Lt. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimai priimti 2009 m. rugsėjo 29 d., o nuosavybės teisę į žemės sklypą atsakovas G. G. įregistravo 2009 m. lapkričio 12 d.

Pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (akto redakcija galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d.) 2.1.3 punktą šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą vertę. Pagal to paties nutarimo 2.2 punktą - šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika žemės vertę apskaičiuoja apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniai žemėtvarkos skyriai pagal žemės sklypų vertės skaičiavimus, kuriuos pateikia <...>. Matome, kad pati valstybė vertino perduodamo atsakovui neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo vertę, t. y. nustatė atsakovui perduodamo neatlygintinai žemės sklypo vertę – 2042,00 Lt, su šia verte atsakovas sutiko, ji buvo įrašyta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendime, kurio pagrindu atsakovas įregistravo savo nuosavybės teises į jam perduotą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą. Taigi valstybė, teisės aktais įtvirtinusi piliečių nuosavybės teisių atkūrimą į prarastą turtą, atitinkamais aktais reglamentavo piliečiams perduodamo neatlygintinai nuosavybėn turto vertės apskaičiavimą (žr. 2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009). Tai reiškia, kad pati valstybė nustatė perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo už prarastą turėtą žemę vertę.

Teisėjų konstatuoja, kad ši žemės sklypo vertė yra mažiausia jo gavimo metu (minėta, nurodytų administracinių aktų priėmimo ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo momentai vertės apskaičiavimo prasme iš esmės nesiskiria), todėl, pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, kuriais neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą ir nenustačius atsakovo nesąžiningumo fakto, pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį taikant restituciją piniginiu ekvivalentu iš atsakovo valstybei priteistina valstybės institucijos pagal nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančius aktus nustatyta šio žemės sklypo vertė, t. y. mažiausia turto vertė, kuri buvo nustatyta jo gavimo metu - 2042,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 5 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjos Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prašymą tenkinti iš dalies:

panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. spalio 29 d. išduotą pažymą Nr. 58-569 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“;

panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 4-5246-(1,3) „Dėl Agluonėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ dalį, kuria žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas ir patvirtintas suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai G. G. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (1,43 ha);

panaikinti Klaipėdos apskrities Viršininko 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 4-5826-(1.3) „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Klaipėdos rajone“ dalį, kuria G. G. suteiktas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (1,43 ha);

panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 55/16255 „Dėl žemės suteikimo neatlygintinai G. G.“;

taikyti restituciją pinigine išraiška ir priteisti iš G. G. 2042,00 (du tūkstančius keturiasdešimt du) litus valstybei.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.