- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- I-525-583/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. G.
- Kategorijos
- 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Vasiliauskaitei, pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Klaipėdos apygardos prokurorei Kornelijai Rušinaitei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. G., 2012 m. liepos 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. G. dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras (toliau – ir Prokuroras), gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. spalio 27 d. parengė pažymą Nr. 58-567, kurioje nurodė, kad M.G. turi teisę neatlygintinai gauti nuosavybėn 1,43 ha žemės, už buvusio žemės savininko Z. S. Suvalkų apskrities, Zabariškių rajono (valsčiaus) (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdytus 10 ha žemės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus (toliau – Kretingos žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.VĮ-(14.14.2)-750 buvo patvirtintas Piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės sklypai, negyvenantiems Žalgirio seniūnijoje, kurių turėta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, sąrašas ir, kurio 9 pretendentų eiliškumo grupėje buvo įrašytas M.G. bei šiame Baublių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme buvo suprojektuoti ir patvirtinti suteikiami nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai Nr.112 (0,95 ha) ir Nr. 112-1 (0,48 ha). Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1487 M.G. suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai – 0,95 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Baublių k.v., Kretingos r.sav. (duomenys neskelbtini). ir žemės sklypas, kurio plotas 0,48 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Baublių k.v., Kretingos r.sav. (duomenys neskelbtini). Prašyme teigiama, kad surašius pažymą bei priėmus ginčijamus įsakymus, kurių pagrindu M.G. suprojektuoti ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai buvo pažeistos Žemės reformos įstatymo imperatyvios nuostatos. Teigia, jog M.G. yra buvusios žemės savininkės Z.S., turėjusios žemės tuometinėje Lenkijoje vaikaitis, tačiau Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. rugsėjo 12 d. pažymoje, kurioje pateikiamas sąrašas gyventojų, 1941 m. vasario 19 d. iš Kalvarijos evakuacijos punkto siunčiamų į Utenos apskritį pareiškėjo tėvas F. G. nėra įrašytas kaip Z.S. šeimos narys. Nurodo, kad M.G. tėvas F.G. įrašytas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999 m. gruodžio 16 d. archyvo pažymėjime, kuriame pateikiamas sąrašas gyventojų, 1941 m. vasario 18 d. atvykusių į Kalvarijos evakuacijos punktą ir 1941 m. vasario 19 d. išvykusių į Švenčionių apskritį. Atsižvelgiant į šiuos duomenis M.G. Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius suteikė neatlygintinai nuosavybėn 1,42 ha žemės už buvusio žemės savininko, jo tėvo F. G. Suvalkų apskrities Zabariškių rajono (valsčiaus) (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdytą 9.98 ha žemę. Teigia, jog šie duomenys parodo, jog M.G. tėvas F. G. ir senelė Z.S. turėjo atskirus ūkius ir egzistavo kaip dvi atskiros šeimos, todėl Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos teisės normos nenumato galimybės suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą už senelės, įkeldintos į Lietuvos teritoriją, kurios šeimos nariu įkeldinimo metu nebuvo M.G. tėvas, nuosavybės teise iki įkeldinimo valdytą žemės sklypą Lenkijos teritorijoje. Kadangi M.G. ir jo tėvas F. G. nebuvo Z.S. šeimos nariai įkeldinimo dieną, todėl Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme M.G. negalėjo būti suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai už senelės turėtą žemę. Šių ir prašyme išsamiau išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjas teismo prašo:
- panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. spalio 27 d. išduotą pažymą Nr. 58-567 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“;
- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr.14VĮ-(14.14.2)-750 „Dėl Baublių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Kretingos rajone“ dalį, kuria žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti ir patvirtinti suteikiami nuosavybėn neatlygintinai M. G. žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,95 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,48 ha);
- panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1487 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kretingos rajone“ dalį, kuria M. G. suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,95 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,48 ha).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė prokurorė K.Rušinaitė palaiko prašymą ir jame išdėstytų motyvų pagrindu teismo prašo jį tenkinti. Papildomai teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad Z.S. buvo išlaikoma sūnaus E.S., kuris įrašytas mirties akto įraše, o tai įrodo, kad tretysis suinteresuotas asmuo negali būti laikomas Z.S. šeimos nariu.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b.l. 80-83) nurodė, kad palaiko pareiškėjo reikalavimus. Atsiliepimą grindžia analogiškais motyvais kaip ir pareiškėjas.
Atsakovo atstovė Dalia Vaičikauskaitė palaiko pareiškėjo prašymą ir prašo jį tenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo M. G. teisminio nagrinėjimo paaiškino, kad jo tėvas F. G. bei senelė Z.S. turėjo atskirus ūkius, tačiau jie buvo šalia vienas kito ir jo tėvas padėdavo senelei apdirbti žemę. Senelė Z.S. gyveno su kitu savo sūnumi E., kuris savo šeimos neturėjo ir yra miręs dar iki žemės reformos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilęs dėl M. G. teisės į ginčijamais administraciniais aktais neatlygintinai perduotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,95 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,48 ha), pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. G.2006 m. kovo 24 d. Utenos apskrities žemės tvarkymo departamentui pateikė prašymą paruošti pažymą dėl žemės sklypo suteikimo gyvenamojoje vietoje Šilutėje, už tėvo F. G. bei senelės Z. S. turėtą žemę Lenkijos teritorijoje (b.l. 42). Utenos apskrities administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. spalio 27 d. paruošė pažymą Nr. 58-567 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“, kurioje nurodė, kad pagal M.G. pateiktus dokumentus apie buvusio savininko Z. S. nuosavybės teisėmis valdytą Suvalkų apskrities Zabariškių rajono (valsčiaus) (duomenys neskelbtini) kaime 10 ha žemę, jis pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 3 papunktį turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 1,43 ha žemės (b.l. 40). M.G. 2010 m. sausio 25 d. pateikė prašymą Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui (b.l. 56), prašydamas suprojektuoti žemės sklypą Kretingos rajone, Baublių kadastro vietovėje ir savo prašymą grindė minėta Utenos apskrities Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 58-567. Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-750 (b.l. 45-46) patvirtino 2010 metų Kretingos rajono, Baublių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas ir plotus ir kt. bei sąrašą piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės sklypai, negyvenantiems Žalgirio seniūnijoje, kurių turėta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei (1.1 punktas). Minėtame sąraše 30 eilutėje nurodytas M. G., kuriam pagal cituotą pažymą suprojektuoti - 0,95 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 0,48 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio 11 d. Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1487 (b.l.51-51), M.G. nuosavybėn neatlygintinai suteikti žemės sklypai pagal priedą. Priedo 2 eilutėje nurodyta, kad M.G. suteikiamas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,95 ha ploto ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,48 ha ploto (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu M.G. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,48 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos r.sav. (b.l. 63-64) ir 0,95 ha žemės sklypas, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos r.sav. (b.l. 65-66).
Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme (toliau – ir Žemės reformos įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnyje yra nustatyti žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.
Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto (Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, redakcija įsigaliojusi nuo 2007-05-29, 2007-05-10 įstatymas Nr. X-1121). Iki tol analogiškai ši nuostata buvo reglamentuota Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalie 3 punkte. Iš šio reglamentavimo matyti, kad yra numatytos trys sąlygos, kurių visuma sąlygoja neatlygintiną žemės perdavimą nuosavybėn, tai yra asmuo turi būti: 1) Lietuvos Respublikos pilietis; 2) jo šeima turėjo būti įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų; 3) piliečio šeima iki įkeldinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose nuosavybės teise turėjo turėti ūkį iš kurio buvo įkeldinta. Taigi, neatlygintinas žemės suteikimas nuosavybėn yra siejamas su konkrečios šeimos, kuriai priklausė žemė, nario statusu (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-704-04).
Byloje nekyla ginčo, kad M.G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau pareiškėjas nurodo, kad M.G. ir jo tėvas F. G. nebuvo Z. S. šeimos narys įkeldinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momentu. Nei Žemės reformos įstatyme, nei kituose galiojančiuose teisės aktuose nenustatytas nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikytinas „šeimos“ sąvokos apibrėžimas, tačiau konstatuotina, kad „šeimos sąvoka“ Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytais atvejais turėtų būti aiškinama remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, t.y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo <...> išaiškinimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-1189-07 nurodė, kad „terminas „šeima“, taikant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 str. turi būti suprantamas taip, kaip jis suprantamas bendrinėje kalboje, t. y. „šeima“ – žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., 802 psl.).
Analizuojant byloje pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad M. G. gim. 1947 m. yra F. G. ir P. G. sūnus (b.l.44). Pagal Lenkijos valstybinio archyvo duomenis, Z. S. buvo 10 ha žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini)., Zaboriszki gm.Lenkijoje savininkė, o F.G.buvo 9,98 ha žemės ūkio, esančio(duomenys neskelbtini)., Zaboriszki gm. Lenkijoje. Kaip matyti šios aplinkybės įrodo, kad M. G. tėvas F. G.ir senelė Z. S. gyvendami tuometinėje Lenkijos teritorijoje turėjo atskirus žemės ūkius. Šias aplinkybe patvirtino ir pats tretysis suinteresuotas asmuo M.G., teisminio nagrinėjimo metu nurodęs, kad jo tėvas ir senelė gyveno šalia, tačiau turėjo atskirus ūkius ir tėvas padėdavo apdirbti senelės žemę.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr. R4-3597 (b.l.24) nurodytas 1941-02-19 gyventojų, iš Kalvarijos evakuacijos punkto siunčiamų į Utenos apskritį sąrašas, kuriame įrašyti S.E. gim. 1912 ir S. Z. gim 1876 m., kurių paskutinė gyvenamojo vieta įrašyta (duomenys neskelbtini), Žeboriškių v.(b.l.24). Iš šių duomenų matyti, kad tiek F. G. šeima (atsakovo tėvo), tiek ir Z. S. šeima (atsakovo senelės) buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų, tačiau jos įkeldintos kaip atskiros šeimos. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. R4-1898 (b.l. 25) nustatyta, kad visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose esančio Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Elmininkų bandymo stoties gyventojo F. G. buto - ūkio lapo ištraukų (b.l.25-28) matyti, kad F. G. įvardinamas kaip šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas be samdinių, jo žmona P. G., ir jų vaikai. Z. S. (F.G. motina) šiame buto – ūkio gyventojų sąraše neminima ir nebuvo įrašyta kaip šeimos narė. Iš mirties akto įrašo (b.l. 29) matyti, kad Z.S. gyveno su sūnumi E. vienu adresu ir buvo jo išlaikoma.
Pažymėtina, kad M.G., pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatlygintinai nuosavybėn buvo suteiktas 1,42 ha žemės sklypas už buvusio savininko, jo tėvo F.Go. nuosavybės teisėmis iki įkeldinimo į Lietuvos teritoriją valdytą 9,98 ha žemės sklypą Lenkijos Suvalkų apskrities Zabariškių valsčiuje, (duomenys neskelbtini)kaime. Kaip matyti, M.G. savo teises neatlygintinai perduoti jam žemės sklypą siejo su savo tėvo F. G. šeimos nario statusu ir šią teisę jau yra realizavęs. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2005 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A18-1815/2005 pažymėjo, kad teisine prasme pareiškėjas, būdamas vienos šeimos nariu, vienu ir tuo pačiu metu negali būti ir kitos šeimos nariu. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia neginčijamai konstatuoti, kad M.G. buvo savo tėvo F. G. šeimos narys ir nei pareiškėjo tėvas F. G., nei M. G. neturėjo Zinaidos S. šeimos nario statuso, todėl Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme jam negalėjo būti suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai už senelės turėtą žemę.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos apskrities administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. spalio 27 d. pažyma Nr. 58-567 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn“ išduota pažeidžiant tuo metu galiojusios Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijos reikalavimus, nes šia pažyma teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai pripažinta Z.S. pagal giminystės ryšį (anūkui), o ne pagal šeimos nario statusą, t.y. ne jos šeimos nariui, todėl yra neteisėta ir naikintina. Taip pat dalyje naikintinas ir šios pažymos pagrindu priimto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr.VĮ-(14.14.2)-750 „Dėl Baublių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Kretingos rajone“ dalis, kuria žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti ir patvirtinti suteikiami nuosavybėn neatlygintinai M.G. žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,95 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,48 ha) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1487 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kretingos rajone“dalyje, kuria M. G. suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,95 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,48 ha).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nusprendė:
pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą prašymą patenkinti.
Panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. spalio 27 d. pažymą Nr. 58-567 „Dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr.14VĮ-(14.14.2.)-750 „Dėl Baublių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Kretingos rajone“ 1.1 punkto dalį (sąrašo 30 eilutę), kuria žemėtvarkos projekte suprojektuoti ir patvirtinti suteikiami nuosavybėn neatlygintinai M. G. žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,95 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,48 ha).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1487 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kretingos rajone“ dalį (sąrašo 2 eilutė), kuria M. G. suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,95 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,48 ha).
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.