Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-5408-924/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2-5408-924/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02019-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
V. B.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
G. S.
Advokatai
Juzefa Brinevičienė
Civilinė byla Nr. 2-5408-924/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02019-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 77.4.2; 77.4.3.; 78.2.1; 99.7.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.birželio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželikai Vežbavičiūtei, nedalyvaujant atsakovei G. S., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei G. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 2014-02-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnametės dukters A. B., gim. 2008-01-18, gyvenamąja vietą su jos tėvu V. B.; 2) priteisti iš atsakovės G. S. išlaikymą nepilnametei dukrai A. B. periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant infliaciją; 3) priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių (nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 31 d.), iš viso 6000,00 Lt; 4) nustatyti, kad atsakovė G. S. su nepilnamete dukra A. B. bendraus kas antrą šeštadienį paimdama dukrą iš gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveždama dukrą į gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Ieškovas ieškinyje (b.l. 3-5) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove G. S. turi dukrą A. B., gimusią 2008-01-18. Nuo 2013-01-02 kartu su atsakove negyvena. Dukra gyvena su ieškovu, jis vienas ja rūpinasi, auklėja, vaikas pilnai aprūpintas, jam suteiktos geros sąlygos augti bei mokytis. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina vaiku bei neužtikrina saugių aplinkos sąlygų, su dukra bendrauja dažniausiai telefonu, susitinka retai, epizodiškai, paskutinį kartą buvo susitikusi vasario mėnesį. Dukra nuo gimimo gyvena kartu su ieškovu, yra labai prie jo prisirišusi, todėl prašo nustatyti mergaitės gyvenamąją vietą su ieškovu bei siekiant išvengti konfliktų su atsakove, prašo nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką: atsakovė su dukra A. B. bendrauja kas antrą šeštadienį, paimdama dukrą iš gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveždama dukrą į gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Atsakovas nurodė, jog dėl atsakovės gyvenimo būdo bijo mergaitę palikti atsakovei ilgesniam laikui, kadangi ji dažnai vartoja alkoholį, paskutinį kartą jai palikus mergaitę, atsakovė prisigėrė, tad teko važiuoti pasiimti vaiką, be to, atsakovė linkusi į savižudybę, yra gydyta psichiatrijos ligoninėje. Atsakovė pati nesiekia daugiau bendrauti su mergaite. Dukra norėtų bendrauti su mama, tačiau suvokia, kad motina nuolat girtauja. Kadangi ieškovas vienas išlaiko dukrą, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės bei 6000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už dvylika mėnesių, skaičiuojant kas mėnesį po 500 Lt, nes išlaikymo atsakovė neteikia nuo gyvenimo skyrium pradžios - 2013 m. sausio mėn. 2 d. Nurodė, jog dukters poreikiams tenkinti išleidžia apie 1000,00 Lt per mėnesį sumą. Atsakovė neprisideda prie šios sumos, per pusantrų metų yra nupirkusi tik batukus už 40,00 Lt. Ieškovas nedirba, registruotas darbo biržoje, ieško darbo. Šiuo metu išlaikyti dukrą padeda ieškovo tėvai. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovo išdėstytus argumentus, prašė įvertinti tai, kad atsakovė visiškai nesirūpina vaiku, nesidomi byla, rodydama savo abejingumą. Atsakovė ginčija tik išlaikymo dydį, tačiau ši suma yra pagrįsta. Dėl bendravimo pažymėjo, jog atsakovei pakeitus savo gyvenimo būdą, ieškovas neprieštarautų, kad ji su dukra bendrautų daugiau. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo šaukimu, jokių prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepime (b.l. 36) atsakovė nurodė, jog sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu V. B., tačiau nesutinka mokėti 500 Lt išlaikymą, nes neturi pajamų, registruota darbo biržoje. Taip pat nesutinka matytis su dukra kas antrą savaitgalį, norėtų matytis kiekvieną savaitgalį.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (b.l. 38-41) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad G. S. ir V. B. šeima Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2013 m. sausio mėn. gavus informaciją apie A. B. nepriežiūrą, tėvų girtavimą. Skyriuje 2013-01-14 ir 2013-01-28 vykusiose peržiūrose V. B. įsipareigojo užsikoduoti dėl alkoholio vartojimo problemų, dėl tų pačių problemų G. S. ketino kreiptis į Rukloje dirbantį kunigą- egzorcistą. Abu tėvai ketino kreiptis į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo. G. S. 2013-01-30 — 2013-03-28 laikotarpiu gyveno Krizių centre, iš jo persikėlė gyventi į dabartinę gyvenamąją vietą su sugyventiniu D. B.. V. B. yra kreipęsis į Skyrių dėl galimai netinkamų gyvenimo sąlygų motinos gyvenamojoje vietoje, G. S. išaiškinta jos atsakomybė už vaiko saugumą, tinkamą priežiūrą. Šeima į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos Šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nėra įrašyta, yra teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. Šalių dukra, ieškovo teigimu, su abiem tėvais gyveno iki 2013 m. pradžios, motinai išvykus iš namų, vaikas liko gyventi su tėvu, kur jai yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikas lanko darželį. Nors problemų su alkoholiu turėjo abu tėvai, tačiau ieškovas šią problemą išsprendė, užsikodavo ir šiuo metu alkoholio nevartoja, mergaite rūpinasi. Šiuo metu apie atsakovės girtavimą duomenų neturi, tačiau pats vaikas yra sakęs, kad motina girtavo, kai ji lankėsi pas motiną. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė sutinka, kad šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu bei nustatyta prašoma bendravimo tvarka. Kai motina įrodys, kad gali vaikui užtikrinti saugią aplinką, nevartos alkoholio, bendravimo tvarka galės būti pakeista. Dėl išlaikymo sumos nurodė, kad 500,00 Lt išlaikymo suma yra pagrįsta, tačiau atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, išlaikymas galėtų būti šiek tiek kitoks. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys V. B. ir G. S. yra A. B., gim. 2008-01-18, tėvai (b.l. 6). Šalys susituokę nebuvo. Ieškovo teigimu, kartu gyveno iki 2013 m. sausio 2 d., kai atsakovė išsikėlė. Šalių nepilnametė dukra mėnesį laiko (nuo 2013-01-04) gyveno su ieškovo seserimi I. L. (b.l 42), ieškovui išsprendus problemas dėl alkoholio vartojimo, mergaitė sugrįžo gyventi pas tėvą V. B. (b.l. 43, 44, 45, 47), jos gyvenamoji vieta deklaruota ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Mergaitė nuo 2011-09-01 lanko Kauno rajono Neveronių lopšelį – darželį, dukra darželyje rūpinasi tėtis (b.l. 8). Atsakovė nuo 2013 m. sausio 2 d. su ieškovu bei dukra negyvena ir nuo to laiko neaugina bei nesirūpina vaiku, neprisideda prie išlaikymo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl nepilnametės dukters A. B. gyvenamosios vietos nustatymo su juo, išlaikymo dukrai iš atsakovės priteisimo ir atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosioms vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad šalių nepilnametės dukters A. B., gim. 2008-01-18, gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu V. B., geriau atitiktų mergaitės interesus. Kaip nustatė Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovės šeima yra probleminė, atsakovė skyriui yra žinoma nuo 2013 m. sausio mėnesio dėl girtavimo ir nepilnametės dukros A. B. nepriežiūros ir nėra duomenų, jog atsakovės elgesys būtų pasikeitęs. Atsakovei nutraukus bendrą gyvenimą su ieškovu, šalių dukra liko gyventi su tėvu, kuris išsprendė turėtą problemą dėl alkoholio vartojimo. Posėdžio metu apklausta liudytoja, ieškovo sesuo I. L., patvirtino, jog atsakovei 2013 m. sausio mėnesį išsikėlus, šalių dukra pas liudytoją pagyveno apie mėnesį laiko, po to brolis atsiėmė mergaitę ir nuo to laiko ja rūpinasi, alkoholio nevartoja. Kaip nurodė Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, vaiko gyvenimo sąlygos pas ieškovą atitinka vaiko interesus: V. B. su dukra gyvena daugiabučio namo 2 kambarių, 67,79 kv. m. ploto bute su visais patogumais. Namuose tvarkinga, švaru, buitis aprūpinta, būstas techniškai tvarkingas. A. miega viename kambaryje su tėvu, turi atskirą lovą. V. B. teigimu, jis ketina pertvarkyti būsto erdvę taip, kad A. prieš pradėdama lankyti mokyklą turėtų atskirą kambarį. Mergaitė žaidžia, užsiima kita veikla visoje buto erdvėje. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui ir veiklai. Prie namų yra kiemas, pušynėlis, V. B. yra įrengęs sūpynes, smėlio dėžę vaikams. Tuo tarpu atsakovė gyvena sugyventinio paveldėtame individualiame vieno aukšto name be patogumų, adresu (duomenys neskelbtini). Namas dviejų kambarių, reikalingas kosmetinis remontas, nėra vonios, tualeto kambarių. Virtuvė yra įrengta viename kambaryje, prausiamasi vonelėje. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, tarp ieškovo ir dukters yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, ieškovas dukra rūpinasi, pagal savo galimybes tenkina jos poreikius. Vaiko teisių apsaugos specialistų apklausiama mergaitė išreiškė norą ir toliau gyventi su tėčiu, teigė, kad tėtis rūpinasi ja, negirtauja. Su mama gyventi nenori, nes ji geria, bendrauti nori, pasiilgsta mamos, nenori, kad mama išgėrinėtų, kai ji būna mamos namuose. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu V. B. neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovė prieštaravimo dėl reikalavimo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su tėvu neišreiškė, priešingai, atsiliepime nurodė, jog su šiuo reikalavimu sutinka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsakovei nepareiškus prieštaravimų ir nusišalinus nuo vaiko auginimo, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnametės A. B., gim. 2008-01-18, gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu, ieškovu V. B. (CK 3.169 str. 2 d., 3.180 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Šalių nepilnametės dukters poreikiai ir jiems tenkinti reikalingos išlaidos ieškovo teigimu, sudaro apie 960 Lt kas mėnesį: maistui - 250 Lt; aprangai - 100 Lt; būstui - 208 Lt; sveikatai - 40 Lt; pramogoms – 60 Lt; kirpyklai – 15 Lt; ugdymui – 260 Lt; kitoms išlaidoms – 29 Lt (b.l. 4). Teismo nuomone, ieškovo nepilnametės dukters poreikių sąraše, išdėstytame ieškinyje bei paaiškintos teismo posėdžio metu, nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnametės A. B. išlaikymui, yra realios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir realios tėvų galimybės vaiko poreikius tenkinti.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Įvertinus šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad A. B. tėvai nepajėgūs maksimaliai užtikrinti visų savo dukters poreikių patenkinimo. Iš byloje esančių duomenų teismui įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį nustatyta, jog nors ieškovas ir turi įgijęs turto - jo vardu yra registruotos transporto priemonės (b.l. 15-16), dovanojimo sutarties pagrindu turi įgijęs žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13) bei butą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14), tačiau pajamų, susijusių su darbo santykiais, negauna - ieškovas nedirba, yra registruotas darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo (b.l. 10), nuo 2014-05-01 iki 2014-08-01 jam paskirta socialinė pašalpa (b.l. 70). Mažai tikėtina, kad ieškovas skiria vaikui žymiai didesnes išlaikymo išlaidos nei jo pajamos. Atsakovė registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 64, 66), pajamų, susijusių su darbo santykiais, negauna (b.l. 65). Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog atsakovė šiuo metu nedirba ir negauna pajamų, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti išlaikymą savo vaikui. Teismas laiko, jog tokia atsakovės pozicija kaip tik patvirtina, jog ji vengia atlikti pareigą, sąmoningai nedirba ir neprisideda prie išlaikymo vaikui teikimo. Atsakovė yra darbingo amžiaus moteris (35 m.), neturinti sveikatos problemų (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), ir jai privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų - teikti išlaikymą savo vaikui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus šalių turtinę padėtį bei realias galimybes teikti išlaikymą bei vaiko poreikius, sprendžia, kad nepilnametės A. B., gim. 2008-01-18, išlaikymui iš atsakovės priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-02-05) iki jos pilnametystės. Ši išlaikymo suma (800 Lt iš abiejų tėvų), teismo vertinimu, užtikrins bent minimalius būtinus vaiko poreikius bei nepažeis proporcingumo principo, dėl ko atsakovė negalėtų tenkinti būtinų savo poreikių (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.200 str., 3.208 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Ieškovas prašė priteisti 6000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių laikotarpį, nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 31 d., skaičiuojant po 500 Lt už mėnesį. Byloje nustatyta, kad išlaikymo atsakovė neteikė nuo 2013 m. sausio 2 d. Teismas taip pat nustatė, jog vaiko poreikiai bylos nagrinėjimo metu sudaro apie 1000 Lt sumą, tačiau tėvai šią sumą skirti išlaikymui yra finansiškai nepajėgūs. Įsiskolinimo laikotarpiu A. B. buvo 5 metai, bylos nagrinėjimo metu – 6 metai. Kadangi įprastai poreikiai, nesant nenumatytų aplinkybių (liga, ir pan.), per metus iš esmės nepasikeičia, todėl darytina išvada, jog per praėjusius metus A. B. poreikių tenkinimo išlaidas sudarė ta pati teismo nustatyta suma. Byloje nėra pateikta duomenų, jog materialinė šalių padėtis būtų kitokia, nei aukščiau nurodyta. Kadangi ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-01-02 iki 2014-01-31, todėl išlaikymas priteistinas už trylika mėnesių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovės priteistinas 5200,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 13 mėnesių (nuo 2013-01-02 iki 2014-02-02), skaičiuojant po 400,00 Lt kas mėnesį (CK 3.200 str.).

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 str.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Nustačius šalių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą su ieškovu, spręstinas atsakovės G. S. bendravimo ir dalyvavimo dukters auklėjime klausimas.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su dukra tvarką: atsakovė G. S. su nepilnamete dukra A. B. bendrauja kas antrą šeštadienį, paimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveždama dukrą į gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Ieškovas nurodė, kad mergaitės bendravimas su motina negali būti maksimalus, nes, jo teigimu, motina nevengia girtauti pasiėmusi dukrą, neišbūna su mergaite sutarto laiko, todėl bendravimas turi būti ribojamas, atsižvelgiant į tinkamą vaiko priežiūrą, saugumą. Ateityje pasikeitus ieškovės elgesiui, jis sutiktų, kad motina su dukra bendrautų dažniau.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad norėtų su dukra bendrauti kiekvieną savaitgalį, tačiau, kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei vaiko teisių specialisto išvados, atsakovė iki šiol su dukra susitikdavo retai, paskutinį karta vaiką matė prieš tris mėnesius (2014 m. vasario mėnesį), apsiribodama telefoniniais pokalbiais, kai jai paskambindavo pati dukra. Nors atsakovė išreiškė prieštaravimą ieškovo nurodytai bendravimo tvarkai, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, savo reikalavimų nepareiškė, kas rodo atsakovės abejingumą šiuo klausimu. Kaip matyti iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų bei esančių įrodymų, atsakovė nėra išsprendusi problemų dėl alkoholio vartojimo, nevengia vartoti alkoholio netgi dukters akivaizdoje, pati mergaitė vaiko teisių apsaugos specialistams yra sakiusi, jog mama girtauja. Toks atsakovės elgesys daro žalą vaiko interesams, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, intensyvesnis atsakovės bendravimas su dukra šiuo metu negalimas. Teismas laiko, jog ieškovo pasiūlyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka atitinka vaiko interesus. Teismo vertinimu, pagal šią bendravimo tvarką motinai bus suteiktos galimybės dalyvauti auklėjant vaiką, kiek tai objektyviai yra įmanoma atsižvelgiant į atsakovės elgesį. Todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovės bendravimo tvarkos su dukra nustatymo yra tenkintinas.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jos auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 480,00 Lt ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 69), 300,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas, paduodamas ieškinį, atleistas ((400 Lt x 12 x 3 proc.) + 5200 Lt x 3 proc.) bei 24,26 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų (CPK 79 str.; 83 str. 1 d. 2 p.; 85 str. l d. 1 p., 3 p.; 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės A. B., gim. 2008-01-18, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. B., gim. 2008-01-18, tvarką: atsakovė G. S. su nepilnamete dukra A. B. bendrauja kas antrą šeštadienį, paimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 18.00 val.

Priteisti iš atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei A. B., gim. 2008-01-18, a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-02-05) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 5200,00 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) išlaikymo nepilnametei A. B., gim. 2008-01-18, a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.

Nepilnametės A. B., gim. 2008-01-18, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniai mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 480,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) bei 324,26 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis litus, 26 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas