- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1102-852/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32650-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“
- Atsakovas
- UAB „Nuotaikos šaltinis“
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ ieškinį atsakovui UAB „Nuotaikos šaltinis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Ieškovo pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo 363 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi atmetė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nenurodė argumentų, kurie pateisintų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį pagrindžiančių įrodymų pavėluotą pateikimą (t. y. kodėl toks prašymas negalėjo būti teikiamas kartu su ieškiniu). CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste pažymėjo ir tai, kad iš ieškovo pateiktų prašymo priedų matyti, jog aptariamas išlaidas ieškovas realiai patyrė 2017 m. sausio 27 d., t. y. jau po ieškinio padavimo ir po bylos išnagrinėjimo iš esmės priėmus 2017 m. sausio 26 d. preliminarų sprendimą.
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, prijungti įrodymus, susijusius su ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis bei priimti papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad kai bylos nagrinėjimo metu, dar iki sueinant terminui pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, buvo pateikti įrodymai apie šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas turėjo būti išspręstas papildomu preliminariu teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyto bylos aplinkybės, esmė ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacinės bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 277 str. 1 d. 3 p. teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
Apeliantas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ieškovas iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą, kadangi ieškovas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė iki sueinant terminui pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir atskirojo skundo argumentais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės numatytos LR CPK 93 str. LR CPK 98 str. numato išlaidų advokato ir advokato padėjėjo apmokėjimo atlyginimo priteisimo taisykles. Šio straipsnio 1 d. numato, kad šalis dėl šių išlaidų priteisimo turi raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Civilinio proceso kodeksas imperatyviai įpareigoja šalį, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teismui ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str. 2 d.). Apeliantas nurodo, kad bylose, kuriose dėl objektyvių aplinkybių šalis iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo nepateikia bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, teismas taiko CPK 277 str. 1 d. 3 punktą ir priima papildomą sprendimą, išspręsdami šios šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pažymėtina, kad CPK 424 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Vadinasi teismas ginčą sprendžia dokumentinio proceso tvarka tik esant ieškovo prašymui. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovas žinojo, kad teismas gali priimti preliminarų teismo sprendimą per 14 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. Be to, ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuris turėjo žinoti savo pareigą pateikti byloje atstovaujamos bendrovės turėtų išlaidų įrodymus kartu su ieškiniu, todėl darytina išvada, kad galimą preliminaraus teismo sprendimo priėmimą ieškovas ir jo atstovas turėjo numatyti ir pasirūpinti, jog visi bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai būtų pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. šiuo atveju - iki 2017 m. sausio 26 d. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisingai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galimybės po preliminaraus sprendimo priėmimo nėra vienoda. Teismas nesiremia apelianto nurodyta kitų apygardų teismų praktika, nes ji neatitinka proceso įstatymo turinio ir tikslo. Ieškovo nurodytos bylos patvirtina, kad ieškovas galimybę pateikti įrodymus apie išlaidas už advokato pagalbą sumariniame procese laiko bendra taisykle, o ne išimtimi ir taip piktnaudžiauja dokumentinio proceso, kaip greito teismo proceso tikslu (CPK 424 str., 427 str. 3-4 d.). Be to, ieškovas pateikdamas įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas po teismo sprendimo gali piktnaudžiauti susitarimu dėl išlaidų dydžio priklausomai nuo bylos baigties, o būtent tai riboja CPK 98 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo UAB „Užstato sistemos administratorius“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.