Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nijolė Viešchnickienė, išieškotojai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Lindorff Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-12-20 patvarkymu antstolė Nijolė Viešchnickienė atsisakė patenkinti skundą ir perdavė jį kartu su vykdomosiomis bylomis Utenos apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad 2010-11-05 turto arešto aktu areštavo A. G. ir E. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Areštas turtui uždėtas vienu bendru turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Nors jame neatsispindi visų kreditorių pavadinimai ar visų vykdomųjų bylų numeriai, tačiau turto areštas buvo išviešintas viešame registre. Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama tinkamai. Tai patvirtina ir registrų centro AIS antstolių informacinė sistema, kurioje matosi visų kreditorių apribojimai ir jų dydžiai.

Suinteresuotas asmuo išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta remiantis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-08-01 išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-686-665/2011, išieškotojas AB bankas Snoras (naujasis kreditorius UAB „Lindorff Lietuva“); Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta remiantis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-08-01 išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-686-665/2011, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta remiantis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-11-15 išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-914-405/2010, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta remiantis Vilniaus miesto 33-iojo notaro biuro 2011-02-01 išduotu vykdomuoju įrašu Nr. PJ-532, išieškotojas „Swedbank“ AB (naujasis kreditorius UAB „Gelvora“).

Skolininkas A. G. mirė (duomenys neskelbtini). 2017-03-28 palikimo perėjimo valstybei liudijimu mirusiojo A. G. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei ir 2017-04-06 priėmimo–perdavimo aktu Nr. TP1-745/486137 šis turtas turto patikėjimo teise perduotas valstybės įmonei Turto bankas. Antstolė, remdamasi CPK 596 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. lapkričio mėn. priėmė patvarkymus Nr. S-17-73-30539, Nr. S-17-73-30539, Nr. S-17-73-30521 ir Nr. S-17-73-31692 dėl teisių perėmimo vykdymo procese ir aukščiau minėtose vykdomosiose bylose mirusįjį skolininką A. G. pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnis nenustato kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei, nors tokiu atveju minėtos normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Tačiau CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kasacinis teismas taipogi yra nurodęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Antstolė 2010-11-05 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo A. G. ir E. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Antstolė pažymėjo, kad areštas turtui uždėtas vienu bendru turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nors jame neatsispindi visų kreditorių pavadinimais ar visų vykdomųjų bylų numeriai, turto areštas buvo išviešintas viešame registre. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Nagrinėjamu atveju turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) išviešintas tik vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriais, kurių reikalavimams įvykdyti areštuojamas turtas įvardinti UAB „Ūkio banko lizingas“ ir „Snoras“ AB bankas, arešto mastas – 20764 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad turto areštas buvo įregistruotas 2010-11-05, kai tuo tarpu vykdomieji raštai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti vėlesnėmis datomis. Byloje nepateikta duomenų, kad viešajame registre būtų išviešintas turto areštas išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lindorff Lietuva“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Taip pat nėra duomenų, kad pačios išieškotojos būtų per įstatymo numatytą terminą pareiškusios savo reikalavimus. Pažymėtina, jog nei galiojantis teisinis reguliavimas, nei teismų praktika nėra įtvirtinę, jog informacija Antstolių informacinėje sistemoje gali būti laikoma pagrindu konstatuoti, kad kreditoriaus pareiga, numatyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, buvo atlikta.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ginčijami antstolės patvarkymai Nr. S-17-73-30539, S-17-73-30521, S-17-73-31692, S-17-73-30543 naikintini.

Pažymėtina, kad, remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutarė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės Nijolės Viešchnickienės 2017-11-20 patvarkymus Nr. S-17-73-30543 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. S-17-73-30539 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-17 patvarkymą Nr. S-17-73-30521 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-30 patvarkymą Nr. S-17-73-31692 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.