Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. G., pareiškėjos atstovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atstovui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

2018 m. spalio 1 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 30-TE-330 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei J. G.“, kuriuo pareiškėjai J. G. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Statuto 33 straipsnio 7 straipsnis teigia, kad kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Vidaus reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje nebeatliekamas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 33 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija. Vidaus reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje nebeatliekamas.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja eina Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikaltimų veikų registravimo skyriaus tyrėjos pareigas t. y. yra statutinė valstybės tarnautoja, todėl tarnyboje ji privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais J. G. kaip statutinės pareigūnės, veiklą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Saulius Galminas 2018 m. kovo 14 d. raštu „Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų“ kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininką su prašymu pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos galimai padaryto grubaus procesinio pažeidimo. Minėtame rašte teigiama, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas pareiškėjos pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11843-18 pagal Baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalį. Prokuroras susipažinęs su pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatė, jog minėtas tyrimas pradėtas tik praėjus trims mėnesiams po pareiškimo gavimo ir užregistravimo Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate.

Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio tyrėja, atliekanti Imuniteto valdybos vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo funkcijas, Asta Naujokaitė, susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Sauliaus Galmino 2018 m. kovo 14 d. rašte pateiktais duomenimis, 2018 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką su prašymu, vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu, pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų pareiškėjos veiksmų. Klaipėdos AVPK viršininkas susipažinęs su minėtu tarnybiniu pranešimu 2018 m. kovo 23 d. elektroninio dokumento rezoliucija Nr. 30-PR2-5757 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ įpareigojo atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų pareiškėjos veiksmų. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų tarnybinio patikrinimo pradžia – 2018 m. kovo 23 d.

Vadovaujantis Tvarko aprašo 23 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėjai pasirašytinai įteiktas 2017 m. kovo 27 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-14. Šiuo pranešimu pareiškėja informuota, jog jos atžvilgiu Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyryje yra atliekamas tarnybinis nusižengimas, kadangi yra duomenų, kad pareiškėja nagrinėdama V. Ivanauskienės pareiškimą (PRĮR ROIK 0117000693847) nepagrįstai vilkino tyrimą ir nesiėmė visų teisės aktuose numatytų priemonių procesiniams sprendimams priimti. Pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja pasinaudojo jai suteikta teise ir 2018 m. balandžio 6 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos viršininkui Aidui Šlečkui pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl laiku nepriimto procesinio sprendimo“, kuriame išdėstė savo poziciją dėl jai pareikšto įtarimo įvykdžius tarnybinį nusižengimą. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja buvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą nepraleidus Tvarkos aprašo 23 punkte numatyto termino.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnyba baigusi tarnybinį patikrinimą 2018 m. balandžio 20 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-23 „Dėl pareigūnės J. G. veiksmų (neveikimo)“. Išvadoje teigiama, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos AVPK gautas pareiškimas iš V. I. (Policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0117000693847) apie tai, kad nenustatytas asmuo prisijungęs prie jos nepilnamečio sūnaus dienyno paskyros siuntinėja nekorektiško pobūdžio žinutes. Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnė Vitalija Sukauskienė įrašė rezoliuciją – patikslinti įvykio aplinkybes iki 2017 m. gruodžio 24, pavedė patikrinimą atlikti pareiškėjai. Patikrinimo pabaigos data – 2018 m. kovo 13 d. 2018 m. kovo 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11843-18 pagal Baudžiamojo kodekso 189 straipsnį, ikiteisminį tyrimą pradėjęs pareigūnas – pareiškėja. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja gavusi pavedimą nagrinėti V. I. pareiškimą ir priimti procesinį sprendimą, tyrimą nepagrįstai vilkino ir nesiėmė visų teisės aktuose numatytų priemonių procesiniam sprendimui priimti per nustatytą terminą. Akcentuojama, jog tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja nepateikė objektyvių pareiškimo tyrimo vilkinimą pateisinančių aplinkybių, taip pat pati pareigūnė neinformavo tarnybiniu pranešimu savo tiesioginių vadovų, kad dėl kažkokių priežasčių nespėja laiku atlikti pavedimų. Pareiškėja netinkamai atliko jai paskirtas tarnybines funkcijas ir savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio reikalavimų, netinkamai vykdė Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir registravimo tvarkos 87 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes Išvadoje siūloma pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Dėl pareiškėjos veiksmų neteisėtumo

Kaip anksčiau minėta, 2017 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo gautas V. I. pareiškimas (ROIK 0117000693847), kuriame teigiama, jog 2017 m. lapkričio 29 d. jos nepilnametis sūnus negali prisijungti prie elektroninės „Mano dienynas“ paskyros. Įtaria, kad prie minėtos paskyros prisijungė pašalinis asmuo ir iš jos siuntinėjo necenzūrinio turinio žinutes. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto prisijungimo prie elektroninės „Mano dienynas“ paskyros bei šmeižto jos sūnaus atžvilgiu.

Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus viršininkė Vitalija Sukauskienė 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliucija įpareigojo pareiškėją ištirti V. I. pareiškime nurodytos informacijos pagrįstumą. Pareiškėja 2018 m. kovo 13 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. IBPS-V-506496 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11843-18, pagal Baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas). Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėja nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. I. pareiškimą, praėjus 89 kalendorinėms dienoms nuo minėto pareiškimo gavimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo procesą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo pradžios patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos).

BPK 166 straipsnio 1 dalis teigia, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui (BPK 171 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BKP 168 straipsnio 1 dalimi Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.

Rekomendacijų 57 punktas numato, jog darbuotojas, gavęs informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, ją registruoja ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka ir organizuoja neatidėliotiną tokios informacijos patikrinimą. Elektroninių ryšių priemonėmis gauta informacija apie galimą nusikalstamą veiką archyvuojama įstaigos vidaus teisės aktuose nustatyta tvarka. Informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo kuo greičiau nuvykti į nurodytą vietą ar pas informaciją suteikusį asmenį arba kitais būdais įsitikinti, ar tokia informacija yra tikra (Rekomendacijų 59 punktas). Remiantis Rekomendacijų 80 punktu įvertinęs gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinį ir padaręs išvadą, kad yra duomenų apie nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nedelsdamas, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų nuo skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei skunde, pareiškime ar pranešime nenurodyta pakankamai duomenų apie faktines veikos aplinkybes, kuriais remiantis būtų galima priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis BPK 168 straipsnio 1 dalimi ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atlikti patikslinimą.(Rekomendacijų 81 punktas). Patikslinimas turi būti atliktas ir sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų. Šis terminas skaičiuojamas nuo skundo, pareiškimo ar pranešimo gavimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje dienos ir negali būti pratęstas (Rekomendacijų 87 punktas) Vadovaujantis Rekomendacijų 96 punktu išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą skundą, pareiškimą ar pranešimą ir padarius išvadą, kad net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo nurodytus faktus apie padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, nedelsiant, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų nuo skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime turi būti išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo institucija, gavusi asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, turi prievolę per kuo trumpesnį terminą, ne ilgiau kaip per 10 dienų, priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes. Pažymėtina, jog tais atvejais kai iš pareiškime nurodytų aplinkybių nėra aišku ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnas turi teisę atlikti duomenų patikslinimą. Informacijos tikslinimas privalo būti atliktas per kuo trumpesnį laiką – ne ilgiau kaip per 10 dienų. Įvertinus anksčiau minėtą ir aplinkybę, kad V. I. pareiškimas Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate gautas 2017 m. gruodžio 14 d., pareiškėja turėjo prievolę priimti procesinį sprendimą iki 2017 m. gruodžio 27 d. (gruodžio 24 d. – poilsio diena, o tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena).

Pareiškėja patikslintame skunde ir tarnybinio patikrinimo metu neneigė, kad ji per teisės aktuose nustatytus terminus nepriėmė procesinio sprendimo – atsisakyti pradėti arba pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau akcentuoja, jog terminai buvo praleisti dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Nurodo, kad pagal tyrimo metu surinktus pirminius duomenis buvo manyta, jog galimai nusikalstama veika yra padaryta asmens, kuris nėra nusikaltimo subjektas, todėl buvo siekta surinkti visapusišką informaciją, kad būtų išvengta nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atliekamais ikiteisminio tyrimo procesiniais veiksmais (apklausomis ir kt.) nebūtų psichologiškai traumuojami nepilnamečiai (mažamečiai) asmenys. Kaip ir anksčiau minėta ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju kai pareiškime pateikti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes. Iš pačios pareiškėjos skunde pateiktų argumentų akivaizdu, kad ji susipažinusi su V. I. 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis negalėjo padaryti pagrįstos išvados, jog nėra pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pareiškėja pirminio vertinimo metu nenustačiusi BPK 168 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindų, privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjos teiginiai, jog ji nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo siekdama surinkti kuo daugiau pirminių duomenų ir išvengti nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes įtarė, kad galimai nusikalstamą veiką įvykdė asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, neatleidžia jos nuo pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų procesinių terminų.

Taip pat pareiškėja skunde nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 23 d. buvo laikinai nedarbinga (patikslinto skundo pirmojo lapo paskutinis sakinys ir antrojo lapo pirmasis sakinys). Pirmiausia, nagrinėjamoje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 23 d. buvo laikinai nedarbinga. Antra, iš teismui teikiamų įrodymų apie atliekamus procesinius veiksmus nustatyta, kad 2018 m. vasario 7 d. tyrėja J. G. liudytoja apklausė V. T., 2018 m. vasario 6 d. ir 2018 m. vasario 21 d. pateikė pasirašytus prašymus dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo. Taigi nors skunde teigiama, kad pareiškėja buvo laikinai nedarbinga ir tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, akivaizdu, kad šios aplinkybės yra paneigtos byloje surinktais duomenimis.

Įvertinus šias ir anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, kad Išvadoje pagrįstai teigiama, jog pareiškėja nepagrįstai vilkino V. I. pareiškime pateiktos informacijos tyrimą ir nesiėmė visų teisės aktuose numatytų priemonių procesiniam sprendimui priimti ir šiais veiksmais (neveikimu) sąmoningai nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto (valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto (policijos uždavinys yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas), Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio bei 171 straipsnio reikalavimų, netinkamai vykdė Rekomendacijų 87 punkto nuostatas.

Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo

Statuto 33 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad už tarnybinį nusižengimą pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą (Statuto 33 straipsnio 6 dalis). Kaip minėta, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos i) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (Statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-360/2013 ir kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-520-971/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-1838/2012; 2007 m. kovo 20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-11-319/2007).

Skundžiamu įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba t. y. švelniausia tarybinė nuobauda. Iš Išvados turinio matyti, kad siūlant pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į įvykdyto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareiškėjos teigiamą charakteristiką. Skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tarnybinio patikrinimo medžiaga, Išvados turinys, teisminio nagrinėjimo metus nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjos veiksmai (neveikimas) prieštaravo Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktui, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Baudžiamojo proceso kodekso 168 bei 171 straipsnių reikalavimams, Rekomendacijų 87 punkto nuostatoms. Įvertinus tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog įvykdytu tarnybiniu nusižengimu yra padaryta didėlė žala teisės aktų saugomoms vertybėms, konstatuotina, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga įvykdyto pažeidimo sunkumui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 30-TE-330 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei J. G.“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.