- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- 2YT-2278-188/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01910-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kreditorius
- UAB „Snoras distressed assets“
- Kategorijos
- 2.3.2.9Bendrosios nuosavybės teisė
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, rašytinio proceso tvarka išsprendusi pareiškėjos J. P. prašymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, suinteresuoti asmenys išieškotojas UAB „Snoras distressed assets“, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto1/2 dalimi 35,6000 ha miško ūkio žemės sklypo, esančio Zembiškio k., Kėdainių r., unikalus Nr. 4400-0177-9877 tvarką pagal UAB „Matininkas“ 2016-06-13 paruoštą planą, paskiriant pareiškėjai naudotis sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis A ir B, V. P. sklypo dalimi, plane pažymėta raide C. Nurodė, kad skolininko V. P. turto dalis, esanti bendrojoje su ja nuosavybėje, yra nustatyta, nesant nustatytai naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkai, ji negali laisvai ir netrukdomai disponuoti jai tenkančia nekilnojamojo turto dalimi, apribojamos jos teisės laisvai ir netrukdomai disponuoti jai tenkančio miško sklypo dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakytina priimti pareiškimą.
Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-22-336/10 pradėtoje pagal išieškotojo UAB Snoro rizikos kapitalo valdymas“ (dabar UAB „Snoras distressed assets“) pareiškimą skolininkui V. P., suintresuotiems asmenims J. P. ir antstoliui Jurijui Kolyško dėl skolininko dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo, teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys sutarė, kad J. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/2 35,6000 ha miško ūkio žemės sklypo, esančio Zembiškio k., Kėdainių r. Taikos sutartyje naudojimosi tvarkos miško ūkio žemės sklypu šalys neaptarė.
Pažymėtina, jog naudojimosi bendru daiktu tvarka – pirmiausia bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis). Pareiškėja ir jos sutuoktinis gali pasinaudoti galimybe nusistatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri būtų abipusiškai priimtina ir maksimaliai užtikrintų pareiškėjos interesus. Pareiškėja nenurodė aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių nepasinaudojo tokia galimybe. Tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Prie pareiškimo J. P. pateikė žemės sklypo planą naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti,iš kurio matyti, kad su jame nustatytomis žemės sklypo ribomis bendraturtis V. P. sutinka. Darytina išvada, kad tarp bendraturčių dėl naudojimosi skolininkui ir pareiškėjai priklausančiomis miško ūkio žemės sklypo dalimis ginčo nėra. Nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, nes tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis). Taigi įgyvendindami savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę bendraturčiai pirmiausia turi tarpusavio susitarimu nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, o esant ginčui kreiptis į teismą ginčo teisena.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., 590 str., teismas
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos J. P. prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.