- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-2032-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01910-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Snoras distressed assets“
- Skolininkas
- V. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo civilinėje byloje Nr. 2YT-2278-188/2016 pagal pareiškėjos J. P. prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, suinteresuoti asmenys išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Snoras distressed assets“ ir skolininkas V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja J. P. 2016 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 1 - 2), kuriame prašė nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia ½ dalimi nekilnojamojo daikto – 35,6000 ha miško ūkio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – tvarką pagal UAB „Matininkas“ 2016 m. birželio 13 d. paruoštą planą, paskiriant pareiškėjai naudotis sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis A ir B, V. P. sklypo dalimi, plane pažymėta raide C. Nurodė, kad skolininko V. P. turto dalis, esanti bendrojoje su ja nuosavybėje, yra nustatyta, nesant nustatytai naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkai, todėl ji negali laisvai ir netrukdomai disponuoti jai tenkančia nekilnojamojo turto dalimi, apribojamos jos teisės laisvai ir netrukdomai disponuoti jai tenkančio miško sklypo dalimi.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi ( b. l. 7 - 8) pareiškėjos J. P. prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2-22-336/2010, pradėtoje pagal išieškotojos UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ (dabar UAB „Snoras distressed assets“) pareiškimą skolininkui V. P., suinteresuotiems asmenims J. P. ir antstoliui J. K. dėl skolininko dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys sutarė, kad J. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/2 35,6000 ha miško ūkio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Naudojimosi tvarkos miško ūkio žemės sklypu šalys neaptarė. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi ir 4.81 straipsniu, naudojimosi bendru daiktu tvarka yra bendraturčių susitarimo reikalas, todėl nurodė, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis gali pasinaudoti galimybe nusistatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri būtų abipusiškai priimtina ir maksimaliai užtikrintų pareiškėjos interesus. Kadangi pareiškėja nenurodė aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių nepasinaudojo tokia galimybe, remdamasis tuo, kad viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka, teismas pasiūlė bendraturčiams tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) arba kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis).
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja J. P. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 11 - 12).
Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas pareiškimą atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka. Nurodytoji teisės norma numato pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kad jos pateiktas pareiškimas yra dėl ginčo, o šis ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, teismas nekonstatavo.
Pareiškime, kurį teismas atsisakė priimti, ji nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentui miško ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklausė V. P. ir J. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismo nutartimi šis žemės sklypas areštuotas galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, arešto buvimas yra pagrindinė aplinkybė ir priežastis, dėl kurios negalimas naudojimosi tvarkos nustatymas ne teismine tvarka.
CPK 667 straipsnio 2 dalis nesuteikia teismui pasirinkimo teisės nustatyti ar ne naudojimosi turtu tvarką tarp skolininko ir su juo bendrąją nuosavybę turinčio asmens.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje, remdamasis atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ar pagrįsta Kėdainių apylinkės teismo nutartis, kuria šis teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Kėdainių rajono apylinkės teismas, pripažindamas, kad pagal pareiškime nurodytas aplinkybes pareiškėja turėtų kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, t.y. pateikdama ieškinį ir sumokėjusi nustatyto dydžio žyminį mokestį, pareiškėjos J. P. 2016 m. liepos 12 d. pareiškimą, kuris teisme buvo gautas 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti pagrįstai. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismui 2010 m. vasario 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-22-336/2010 dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo pagal pareiškėjo UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ pareiškimą skolininkui V. P., suinteresuotiems asmenims J. P. ir antstoliui J. K., patvirtinus taikos sutartį, nustačius, kad J. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis 35,6000 ha miško ūkio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, o nesant nustatytai naudojimosi tvarkai, J. P. negali laisvai ir netrukdomai naudotis jai tenkančia nekilnojamojo turto dalimi, apribojamos jos teisės laisvai ir nevaržomai disponuoti jai tenkančia ½ turto dalimi, kaip nurodyta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartyje. Taip pareiškime paaiškinus, kodėl pareiškėja kreipiasi į teismą, ir tik formaliai nurodžius, kad ji pareiškimą prašo patenkinti CPK 667 straipsnyje nurodytu pagrindu ir tvarka, nenurodžius, jog nenustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkos negalima nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, neįtrakus byloje dalyvauti antstolio, jau esant 2010-02-26 teismo priimtam procesiniam dokumentui, nustatančiam skolininko turto dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad pareiškėja prašo nustatyti skolininkui priklausančiu nekilnojamojo turto dalimi, kaip tą reglamentuoja CPK 667 str. Todėl apeliacinės instancijos teismas ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės pareiškimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, dėl ko Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1p.).
Pareiškėja atskirajame skunde nurodė žymiai daugiau reikšmingų aplinkybių apie turtą, naudojimosi kuriuo tvarką ji pareiškime prašė nustatyti (kad turtas areštuotas, kad dėl šio turto naudojimosi tvarkos nustatymo yra suinteresuoti ir išieškotojas iš skolininko V. P. ir šis skolininkas). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas gal ir nagrinėtinas CPK 667 str. nustatyta tvarka, tačiau tokias aplinkybes pareiškėja privalėjo nurodyti pačiame pareiškime, o ne atskirajame skunde. Tik pareiškėjai išsamiai nurodžius reikšmingas svarstomu klausimu aplinkybes, motyvuotai paaiškinus, kodėl pareiškėja kreipiasi ir teismas privalo pareiškimą nagrinėti CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas būtų galėjęs įvertinti, kad tai pareiškimas dėl skolininko fizinio asmens turto dalies nustatymo, o ne pareiškėjos pageidavimas nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Todėl pareiškėjos atskirajame skunde išsamesnis nurodymas reikšmingų bylai aplinkybių nesudaro pagrindo pripažinti, jog apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.
CPK 667 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką. Ji skirta išieškotojo interesų gynimui. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jei pareiškėja siekia, kad būtų nustatyta naudojimosi turtu tvarka tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininko turto, įvertinus tai, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-22-336/2010 dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo pagal pareiškėjo UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“ pareiškimą skolininkui V. P., suinteresuotiems asmenims J. P. ir antstoliui J. K., joje 2010-02-26 nutartimi patvirtinus taikos sutartį, kuria nustatyta, kad J. P. asmeninės nuosavybės teise atitenka ½ dalis 35,6000 ha miško ūkio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, ko reikalavo CPK 667 straipsnio 2 dalis, ji galėtų kreiptis su prašymu papildomai nustatyti dar ir naudojimosi turtu tvarką, ir teismas, jei pripažintų, kad toks prašymas pagrįstas, galėtų papildomai nuspręsti dėl naudojimosi turtu tvarkos CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau jei pareiškėja siekia nustatyti naudojimosi turtu tvarką tam, kad ji galėtų naudotis jai priklausančia turto dalimi, ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi nustatyta skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis nenustačius naudojimosi šiuo turtu tvarkos leidžia nukreipti išieškojimą į šį turtą, turto dalies savininkė J. P. turėtų kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.