Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovams A. B., S. L., vertėjai J. L., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje :

J. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinio-vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančiam – vykdančiam individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41 ³ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., nuo 2010-11-10 vykdantis individualią veiklą – medienos ruoša (022000*), būdamas darbdaviu, nelegaliai, be rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV Vilniaus - Šalčininkų skyriui apie įdarbintą asmenį, Rudnios kaime Varėnos rajone, leido dirbti medienos ruošos darbus ( miško kirtimo) K. A. nuo 2013-02-18 iki 2013-02-21 (iki nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo K. A.), pagal J. V. sudarytą miško kirtimo sutartį su UAB „K.“, ir leido dirbti nelegalų darbą K. A. pagal jo nustatytą darbo laiką, nustatytas darbo sąlygas ir režimą, darbo tvarką, aprūpino darbo priemonėmis ir transportu nuvykti į darbo vietą, mokant darbo užmokestį už atliktą darbą ( pagal paruoštos medienos kiekį) po 600-700 Lt kas mėnesį ir 200 Lt avansą, tuo darbdavys J. V. pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 98 str. 3 d., ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Nepasitvirtino kaltinimas, kad J. V., nuo 2010-11-10 vykdantis individualią veiklą – medienos ruoša (022000*), būdamas darbdaviu, nelegaliai, be rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV Vilniaus - Šalčininkų skyriui apie įdarbintą asmenį, Rudnios kaime Varėnos rajone, leido dirbti medienos ruošos darbus ( miško kirtimo) V. S., pagal J. V. sudarytą miško kirtimo sutartį su UAB „K.“, ir leido dirbti nelegalų darbą V. S. pusantro mėnesio pagal darbdavio nustatytą darbo laiką, nustatytas darbo sąlygas ir režimą, darbo tvarką, aprūpino darbo priemonėmis ir transportu nuvykti į darbo vietą, mokant darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną po 30 litų, tuo darbdavys J. V. pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 98 str. 3 d. ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Liudytoja B. B. paiškino, kad su K. A. kartu gyveno. Jis dirbo nelegaliai. Kur jis dirbo , nežino. Nematė, kad veždavo į darbą. Pati nematė su kuo dirbo sugyventinis. K. A. duodavo pinigų apie 400 Lt per mėnesį. J. V. paskambino ir pranešė, kad žuvo K. A., kuris dirbo kartu su juo miške ir dar keliais asmenimis.

Liudytoja B. B. paaiškinime darbo inspektoriui aiškino, kad K. A. buvo samdomas J. V. ir dirbo apie pusantro mėnesio. Ką konkrečiai dirbo miške, nežino. Sugyventinis turėjo motopjūklininko pažymėjimą, mokėjo dirbti su motopjūklu. J. V. ir K. A. buvo pažįstami ir jam pasiūlė dirbti, žadėjo mokėti atlyginimą už išpjautos medienos kubinius metrus. K. A. užsirašydavo kiek išpjaudavo medienos. Jis du-tris kartus gavo avansą už darbą po 200 Lt. Taip pat J. V. du ar tris kartus mokėjo ir darbo užmokestį po 600-700 litų. Kelis kartus J. V. pinigus už darbą atvežė į namus. Paskutinę savaitę dirbo Varėnos rajone Rudnios kaime. Į darbą išeidavo 5 val. ryto ir į darbą vykdavo iš Čiužakampio kaimo. Iš darbo grįždavo 17-18 val., taip pat iš Čiužakampio kaimo. R. A. turėjo šviesą atspindinčią liemenę, šalmą. Pagal K. A. pasakojimą jis dirbo kartu su V. S..

Liudytojas V. S. paaiškino, kad moka kalbėti ir rašyti tik rusų kalbą, lietuvių kalbos nemoka. J. V. nepažįsta, K. A. pažįsta nuo vaikystės, kartu nedirbo. 2013-02-22 paaiškinime nurodytų aplinkybių dėl nelegalaus darbo nepatvirtino.

Liudytojas J. G. paaiškino, kad J. V. pažįsta ir kartu dirbo. K. A. pažinojo. Lietuvių kalbą nelabai moka, bet lietuviškai supranta. Kalba rusų kalba. Su K. A. ir V. S. nedirbo. Su J. V. dirbo du metus, nuo 2011 m. vasario mėnesio iki nelaimingo atsitikimo. Jis apmatuodavo išpjautą medieną. Tokias aplinkybes liudytojas buvo nurodęs ir darbo inspektoriui, duodamas jam paaiškinimą.

Dėl K. A. nelegalaus darbo

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

J. V., B. B. paaiškinimais, duotais darbo inspektoriui ir jų parodymais teismo posėdyje;

administracinio teisės pažeidimo protokolu 2013-03-04 Nr. 438-293 surašytu Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B., kuriame nurodyta, kad J. V. būdamas darbdaviu, nelegaliai, be rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV teritoriniams skyriui apie įdarbintą asmenį, leido dirbti nelegalų darbą K. A. (b.l. 4-5).

Valstybinės darbo inspekcijos pranešimu, gautu telefonu iš Alytaus apskrities VPK Varėnos RPK budėtojo, kad 2013-02-21 apie 12.10 val. Varėnos r.Rudnios kaime miške, užkritus medžiui žuvo K. A. ( b.l. 6).

Nelegalaus darbo tyrimo aktu 2013-02-28, kad J. V., vykdantis individualią veiklą. Pjaunant medį, K. A. nespėjo pasitraukti ir buvo virstančio medžio mirtinai traumuotas (b.l. 7-8) .

Vilniaus apskrities VMI pažyma, kad J. V. nuo 2010-11-10 vykdo individulią veiklą – medienos ruoša ( b.l. 17).

J. G. verslo liudijimu, kad jis vykdo veiklą 2013 m. 18-22 d. ( b.l. 18).

Miško kirtimo sutartimi, kuria UAB “K.” sudarė susitarimą su J. V. dėl miško kirtimo ( b.l. 19).

Miško kirtimo sutartimi 2013-02-18, kuria UAB “K.” užsako J. V. atlikti miško kirtimo darbus miško valdoje, esančioje Varėnos r.Rudnios k., nuo 2013-02-18 iki 2013-03-18 ( b.l. 20).

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (LR DK 93 str.).

J. V. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. dėl K. A. nelegalaus darbo.

Nelegalaus darbo apibrėžimas pateiktas LR Darbo kodekso 98 str., kurio pirmoji dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas: esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Tokie santykiai nagrinėjamu atveju konstatuoti administracinio teisės pažeidimo protokolu ir patvirtinti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Tarp darbdavio J. V. ir darbuotojo K. A. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie nebuvo oficialiai įforminti, nebuvo patvirtinti rašytiniu dokumentu, apie darbo santykius nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, todėl toks darbas pripažįstamas nelegaliu. J. V. pripažįsta faktą, kad K. A. dirbo nelegalų darbą, kaip darbdavį.

J. V. aiškina, kad K. A. dirbo nelegalų darbą tik vieną dieną, t.y. tą dieną, kai jis žuvo nelaimingo atsitikimo metu. Liudytoja B,B. prieštaringai aiškina aplinkybes dėl K. A. nelegalaus darbo laiko : paaiškinime darbo inspektoriui nurodė, kad J. V. samdomas dirbo apie pusantro mėnesio. Tame pačiame paaiškinime nurodė, kad du ar tris kartus gavo avansą, du ar tris kartus J. V. mokėjo ir darbo užmokestį. Kelis kartus V. pinigus už darbą atvežė į namus Dainiškių k.

Liudytoja teismo posėdyje aiškino, kad nežino kur dirbo K. A., nematė su kuo dirbo, kas vežė į darbą.

Liudytojos B. B. aiškinimuose akivaizdūs duodamų paaiškinimų prieštaravimai – dirbo pusantro mėnesio, du tris kartus gavo avansą ir darbo užmokestį, kelis kartus V. pinigus už darbą atvežė į namus. Pagal B. B. aiškinimus darbo inspektoriui į darbą K. A. vykdavo iš kito kaimo, o pinigus už darbą į namus atveždavo J. V.. Teismo posėdyje jau aiškino, kad nematė kas veždavo į darbą, nematė su kuo dirba.

Pažeidėjo kaltė turi būti įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Visos abejonės dėl veikos, traktuojamos pažeidėjo naudai, kaip neįrodyta jo kaltė.

Liudytoja B. B. patvirtino, kad K. A. paskutinę savaitę dirbo Varėnos r.Rudnios k. Miško kirtimo sutartis tarp UAB “K.” ir J. V. dėl miško kirtimo darbų atlikimo Rudnios k.Varėnos r. patvirtina, kad darbai pagal šią sutartį pradėti 2013-02-18, o nelaimingas atsitikimas įvyko 2013-02-21.

Byloje yra pateikti įrašai rusų kalba. Nėra įvardinta kam priklauso šie įrašai. Liudytoja B. B. patvirtino, kad šių įrašų raštas panašus į K. A. raštą.

Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Organas (pareigūnas), įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę nuspręsti pridėti prie bylos ne lietuvių kalba surašytus dokumentus ( ATPK 253 str.). Institucija, surašiusi protokolą, pridėjo rašytinius įrodymus rusų kalba, jų neišversdama į lietuvių kalbą. Teismas įrodymus gali tirti ir jais vadovautis, kaip ir vyksta administracinių teisės pažeidimų bylų procesas, t.y. lietuvių kalba. Tuo tikslu teismo posėdyje šaukta ir dalyvavo vertėja. Šie rašytiniai įrodymai neturi reikšmės nustatant nelegalų darbą, nes nėra duomenų apie darbdavį, darbo vietą, todėl teismas šiais įrodymais negrindžia savo išvadų.

Daroma išvada, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad K. A. nelegalų darbą pas darbdavį J. V. dirbo 2013-02-18 iki 2013-02-21 nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo K. A..

Dėl J. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo - V. S. nelegalaus darbo

Nepasitvirtino aplinkybės, kad V. S. dirbo nelegalų darbą.

J. V. kategoriškai neigia aplinkybes, kad būdamas darbdaviu leido V. S. dirbti nelegalų darbą – pagalbiniu darbininku, atliekant miško kirtimo darbus.

V. S. apklaustas liudytoju teismo posėdyje nurodė, kad nedirbo nelegalaus darbo ir jo darbdaviu nebuvo J. V..

Byloje pateiktame V. S. paaiškinime darbo inspektoriui nurodyta, kad jis dirbo nelegalų darbą pasamdytas J. V. ir dirbo virš savaitės laiko Rudnios k.Varėnos r. Buvo susitaręs dėl darbo užmokesčio – dėl darbo užmokesčio buvo suderėta – 30 Lt per dieną. Iš viso J. V. per pusantro mėnesio sumokėjo 900 litų.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ir liudytoju apklausiant V. S. paaiškėjo aplinkybės, kad jis nemoka lietuviškai kalbėti, nesupranta lietuvių kalbos, kalba tik rusų kalba. V. S. parodė, kad nemoka lietuvių kalbos ir paaiškinimus gali duoti tik rusų kalba. Kadangi V. S. paaiškinimas darbo inspektoriui surašytas lietuvių kalba, nėra išverstas į V. S. suprantamą kalbą, daroma išvada, kad toks paaiškinimas negali būti laikomas įrodymu byloje, grindžiant J. V. kaltę dėl V. S. nelegalaus darbo fakto. Administracinio teisės pažeidimo kodekso nuostatos suteikia teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba kurią moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos (ATPK 253 str.). V. S. nurodo, kad mokyklą yra baigęs rusų kalba, taigi realios aplinkybės, kad jis nemoka lietuvių kalbos ir turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis.

Institucijos, surašiusios protokolą atstovas A. B. nurodė, kad jis surašė V. S. paaiškinimą, dalyvaujant kitam darbo inspektoriui S. L.. Tokios aplinkybės nėra patvirtintos – nėra įrašų apie kitų asmenų dalyvavimą paimant paaiškinimą iš V. S., o teismo posėdyje dalyvavęs S. L. tokių aplinkybių neakcentavo ir pats nepatvirtino. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės kitų asmenų dalyvavimas, renkant ir įtvirtinant įrodymus procese, o esmė yra tame, kad įrodymai turi būti surinkti laikantis nustatytų įstatymo reikalavimų (nepažeidžiant proceso kalbos) .

Įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( ATPK 256 str.).

ATPK 249 str. numato, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

Nagrinėjamu atveju V. S. teismo posėdyje nepatvirtino aplinkybių, nurodytų darbo inspektoriui 2013-02-22 paaiškinime, motyvuodamas, kad nemoka lietuvių kalbos, be to tą dieną, kai buvo rašomas paaiškinimas buvo neblaivus, ir nežino kokias aplinkybes galėjo nurodyti. Įstatymų nuostatos nenustato reikalavimo duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Kadangi buvo pažeista V. S. teisė - dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis (ATPK 253 str.), todėl teismas nesivadovauja 2013-02-22 V. S. paaiškinimu, duotu darbo inspektoriui.

Liudytoja B. B. 2013-02-22 paaiškinime darbo inspektoriui, kad kiek ji žino K. A. dirbo su pagalbiniu darbininku V. S.. K. A. pjaudavo medžius, o S. buvo jo pagalbinis. Dirbo apie pusantro mėnesio.

Liudytojos B. B. žinios yra iš sugyventinio K. A., kuris 2013-02-21 žuvo nelaimingo atsitikimo metu. B. B. nurodė, kad ji pati nematė su kuo dirbo jos sugyventinis. Taigi nėra galimybės patikrinti B. B. aplinkybes, kadangi nėra asmens, suteikusio tokias žinias. B. B. nurodomos aplinkybės gautos tuo metu, kai tik įvyko nelaimingas atsitikimas ir žuvo jos sugyventinis ( jos vaikų tėvas). Liudytoja paaiškinime nurodė, kad jos būsena tuo metu buvo nenormali dėl artimo žmogaus mirties. Paaiškinimas duotas tuoj po įvykio.Vien pagal šios liudytojos išvestines aplinkybes dėl V. S. nelegalaus darbo negalima grįsti J. V. kaltę, nes nėra surinkta kitų įrodymų, pagrindžiant kaltę dėl nelegalaus darbo. V. S. nebuvo surastas darbo vietoje, dirbantis nelegalų darbą. Institucijos atstovas S. L., dalyvavęs teismo posėdyje, nenurodė jam žinomų aplinkybių dėl V. S. nelegalaus darbo.

Fotonuotraukoje matyti asmens kojų dalis, bet nematyti šios asmens veido, nuorodų į sužalojimus ir t.t.(b.l. 23). Kitoje fotonuotraukoje matyti asmuo, sėdintis kambaryje su striuke prie stalo, į ranką atrėmęs galvą ( b.l. 24). Tokios aplinkybės neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje. Sveikatos sutrikdymo faktai nustatomi teismo medicinos eksperto ar specialisto išvada. Aplinkybė, kad paaiškinimą darbo inspektoriui V. S. davė būdamas neblaivus nėra paneigta, nes iš fotonuotraukos negalima spręsti apie asmens blaivumo būseną.

Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone ( ATPK 257 str.).

Daroma išvada teisme, kad neįrodytos aplinkybės dėl V. S. nelegalaus darbo pagal surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį ir byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus.

Dėl nuobaudos skyrimo

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. V. nebaustas administracine tvarka, nėra jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. J. V. asmenybę teigiamai charakterizuoja aplinkybė, kad dirba, turi legalų pajamų šaltinį. Tokia asmenybė visuomenėje charakterizuojama teigiamai.

Garbinga ne tik save aprūpinti gyvenimo gerove, bet ir jausti atsakomybę kitiems visuomenės nariams, vertinant ir įdarbinimo prasme. Įstatymų uždavinys yra saugoti ne tik visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines ir kitokias piliečių teises bei laisves, bet ir saugoti nustatytą valdymo tvarką, tad visi piliečiai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų.

J. V. skirtina nuobauda mažesnė, negu numatytas sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad jo asmenybė charakterizuojama teigiamai dėl legalų pajamų gavimo. Pažeidėjo elgesys įvykus nelaimingam atsitikimui, kurio metu žuvo K. A. nurodo, kad jis nevengia atsakomybės, B. B. nereiškė pretenzijų dėl darbdavio elgesio. Vertinamos aplinkybės, kad įvykus nelaimingam atsitikimui kilo kitos pasekmės, žalos atlyginimas ir žuvusiojo vaikų išlaikymo klausimas, teismas atitinkamai parinko baudos dydį, mažesnį, negu numatytas sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų interesai yra pirmaeiliai.

Vadovaujantis LR ATPK 30, 30 ² , 41³ str. 1 d., 250 str.1 d.1 p., 287 str. 1 d. 1, 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. V. pripažinti kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti keturių tūkstančių penkių šimtų (4500) litų baudą ( už K. A. nelegalų darbą).

Nutraukti J. V. administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 41³ str.1 d. dėl V. S. nelegalaus darbo, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.