Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-576/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
1A-107-576/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57888-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
Nuteistasis
I. K.
Advokatai
Konstantinas Mironovas, Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-576/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57888-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,nuteistajam I. K. (I. K.), jo gynėjui advokatui Konstantinui Mironovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu D. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį taikant laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nuosprendis jos atžvilgiu nėra skundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti ar kitaip realizuoti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė yra 4,202 gramo (pagal 2019 m. sausio 14 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios 0,260 gramo narkotinės medžiagos – kokaino (pagal 2019 m. sausio 14 d. specialisto išvadą Nr. 140-(6191)-IS1-198), 2018 m. gruodžio 6 d. apie 15.00 val. pardavė D. R. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 100 Eur, kitą dalį, t. y. 2,610 gramo narkotinės medžiagos – kokaino (pagal 2019 m. sausio 14 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno ir laikė prie savęs iki tol, kol 2018 m. gruodžio 6 d. apie 18.50 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jį sulaikė bei atliko asmens kratą, kurios metu rado paminėtą narkotinę medžiagą, o likusią dalį, t. y. 1,332 gramo narkotinės medžiagos, t. y. kokaino (pagal 2019 m. sausio 14 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2018 m. gruodžio 6 d. apie 20.00 val. kratos metu, policijos pareigūnai rado paminėtą narkotinę medžiagą. Šiais veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo I. K. gynėjas advokatas Viktoras Dovidaitis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria I. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, nustatančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Apelianto teigimu, esminių ir šiuo konkrečiu atveju reikšmingų aplinkybių, rodančių, kad nuteistojo sveikatos būklė yra kritinė, teismas neįvertino tinkamai, apsiribodamas nuosprendyje fraze, jog šių aplinkybių teismas nelaiko išskirtinėmis, dėl kurių būtų galima švelninti bausmę ir skirti švelnesnę bausmės rūšį nei sankcijoje numatyta. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog I. K. serga ir pagal jam diagnozuotos ligos pobūdį paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, kurį nuteistasis turės atlikti pataisos namų sąlygomis, akivaizdžiai neigiamai paveiks jo sveikatą. Pateikti medicinos dokumentai rodo, kad I. K. reikalinga neatidėliotina operacija, siekiant stabilizuoti jo sveikatos būklę. Apelianto teigimu, operacijos atlikimas laisvės atėmimo atlikimo metu yra komplikuotas ir, galima sakyti, neįmanomas, nes sėkmingam operacijos atlikimui reikalingas ilgalaikis bei tinkamas, prižiūrimas gydančių gydytojų, pasirengimas, kuris negali būti atliktas įkalinimo įstaigos sąlygomis.

2.2. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti ir medicininiai duomenys (dokumentai), kurie patvirtina nuteistojo sutuoktinės sveikatos būklę ir rodo, jog I. K. ir jo sutuoktinė turi nevaisingumo problemą, kuriai gydyti paskirtas gydymo kursas. Sutuoktiniai jau vieną kartą siekė dirbtinio apvaisinimo, kuris nepavyko, todėl artimiausiu metu, pabaigus minėtą gydymo kursą, šeima ruošiasi kitų nevaisingumo gydymo metodų taikymui. Nuteistojo ir jo sutuoktinės amžius sėkmingam minėtos ligos gydymui turi ypatingą reikšmę, todėl paskirtos bausmės vykdymas padarys neįmanomu teigiamų gydymo rezultatų pasiekimą.

2.3. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje pastebima, jog bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar labiau už visuomenės ribų bei skatintų nusikaltimų recidyvą.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis I. K. ir jo gynėjas advokatas Konstantinas Mironovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo I. K. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuosprendis yra skundžiamas tik dalyje dėl paskirtos bausmės rūšies, atitinkamai teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį tik toje dalyje ir tikrina.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-5-895/2018, 2K-265-976/2017). Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-518/2019).

6. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

7. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. minimalų sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, į tai, kad I. K. narkotines medžiagas platino kurį laiką, palaikė nuolatinius ryšius su asmeniu, iš kurio įsigydavo kokainą, skirtą platinti kitiems asmenims, jis turėjo susiformavusį asmenų ratą, kurie ir įsigydavo iš jo narkotines medžiagas, ir pasidalindavo tokio pobūdžio informacija su kitais asmenimis, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į I. K. charakterizuojančius duomenis – vedęs, dirbantis taksi vairuotoju, neteistas, baustas administracine tvarka, į įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre 5 metų laikotarpiu neįtrauktas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, į tai, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra 5 metai, tuo tarpu nuteistajam buvo paskirta gerokai švelnesnė nei numatytas vidurkis bausmė.

8. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į nuteistojo sveikatos būklę ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmės rūšį. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

9. Kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

10. Nors pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad I. K. nurodytos aplinkybės, susijusios su sveikatos problemomis, nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių būtų galima švelninti bausmę ir skirti švelnesnę bausmės rūšį nei sankcijoje numatyta, plačiau minėto teiginio nedetalizuodamas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia teismo išvada nesutikti.

11. Iš byloje esančių I. K. medicininių dokumentų matyti, kad 2019 m. gegužės 16 d. jam suteikta planinė pagalba, I. K. nurodžius, kad nuo 2019 m. gegužės 6 d. vargina stiprus sprando, kaklo, dešinio peties skausmas, plintantis iki alkūnės. Nustatyta diagnozė – kaklo nervų šaknelių sutrikimai. Dokumente nurodyta, kad 2017 m. balandžio 27 d. atlikta juosmeninės stuburo dalies magnetinio rezonanso tomografija, nustatyta degeneraciniai-distrofiniai juosmeninės stuburo dalies pakitimai, disko dešinės pusės paramedialinis prasiveržimas (išvarža), nusileidžiantis žemyn, disko dorzalinis prasiveržimas (protrūzija) (t. 2, b. l. 5-7). 2019 m. gegužės 20 d. diagnozuotas sąnario skausmas, peties sritis; kaklo nervų šaknelių sutrikimai (t. 2, b. l. 8-9). 2019 m. gegužės 23 d. diagnozuotas sąnario skausmas; kaklo nervų šaknelių sutrikimai (t. 2, b. l. 10-11). Iš 2019 m. gegužės 22 d. radiologinio tyrimo (dešinio peties) vertinimo matyti, kad apimtuose kauluose kaulinės struktūros pakitimų nematyti (t. 2, b. l. 12). 2019 m. gegužės 30 d. diagnozuotas galūnės skausmas, peties sritis; kaklo diskų liga su radikulopatija (t. 2, b. l. 13-14). 2019 m. birželio 10 d. diagnozuota kaklo nervų šaknelių sutrikimai; sąnario skausmas, peties sritis, kaklo diskų liga su radikulopatija (t. 2, b. l. 15-17). 2019 m. birželio 10 d. diagnozuota nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimai (t. 2, b. l. 18-19). 2019 m. birželio 20 d. diagnozuota kaklo nervų šaknelių sutrikimai (t. 2, b. l. 20-21). Iš 2019 m. liepos 25 d. radiologinio tyrimo vertinimo (dešinio peties sąnario) matyti, kad buvo nustatyta I st. artrozė (t. 2, b. l. 23). 2019 m. rugpjūčio 1 d. diagnozuotas galūnės skausmas, peties sritis; kaklo diskų liga su radikulopatija (t. 2, b. l. 24-26). 2019 m. rugpjūčio 13 d. atlikus magnetinį rezonansą nustatyta: distrofiniai-degeneraciniai stuburo kaklinės dalies pakitimai, mediolaterinė disko protrūzija, stenozuojanti kairę lateralinę kišenę, disko protrūzija, plataus pagrindo paramedialinė disko išvarža, saikinga stuburo kanalo stenozė (t. 2, b. l. 27-28). 2019 m. rugsėjo 10 d. diagnozuota nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimai, nustatant gydymą – ambulatorinę reabilitaciją (t. 2, b. l. 29-30).

12. Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu prijungti papildomi duomenys apie I. K. sveikatos būklę – 2020 m. kovo 6 d. išrašas iš medicinos dokumentų/siuntimas iš (duomenys neskelbtini), – 2020 m. kovo 13 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas iš (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 13 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas iš (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. kovo 13 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad I. K. kreipėsi dėl sparčiai blogėjančios regos. Iš 2020 m. kovo 6 d. medicininių dokumentų matyti, kad nustatyta daugybinės disko išvaržos. Iš 2020 m. balandžio 13 d. išrašo matyti, kad I. K. kreipėsi pagalbos dėl temimo akyse epizodų.

13. Byloje esantys nuteistojo sveikatos būklę apibūdinantys duomenys leidžia spręsti, kad I. K. turi sveikatos problemų, jam reikalingi vaistai, gydytojų priežiūra, visgi duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės negali atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, byloje nėra. Ir kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, jog tam tikromis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi. Nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-942/2017). Pažymėtina, kad juosmeninės stuburo dalies magnetinio rezonanso tomografija atlikta dar 2017 m. balandžio 27 d., kas rodo, jog disko išvarža jam diagnozuota dar 2017 metais, taigi nusikaltimą jis padarė jau turėdamas sveikatos problemų. Be to, nuteistojo papildomos sveikatos problemos atsirado 2019 m. gegužės 16 d., t. y. prieš pat baudžiamosios bylos perdavimą su kaltinamuoju aktu teismui. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis į gydytojus kreipėsi 2019 m. gegužės 16 d., tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad jam reikalinga operacija, kaip matyti, apeliacinis skundas surašytas 2019 m. lapkričio 27 d., kuriame taip pat teigiama, jog yra reikalinga neatidėliotina operacija, apeliacinės instancijos teisme taip pat tai patvirtino. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, susijusias su neatidėliotinos operacijos būtinumu, nėra vertinamos kaip pakankamos jas laikyti išimtinėmis ir skirti švelnesnę bausmės rūšį. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad, atsiradus pagrindui, nuosprendžio vykdymo stadijoje gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pataisos namuose yra suteikiamos visos būtinos sąlygos sergantiems asmenims gydytis, jiems yra skiriama gydytojų pagalba ir priežiūra, todėl teigimas, jog bausmės atlikimas pataisos namų sąlygomis ypatingai pakenks I. K. sveikatai yra prielaidinio pobūdžio.

14. Sutiktina su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistojo sutuoktinės sveikatos būklės, t. y. aplinkybės, jog I. K. ir jo žmona turi nevaisingumo problemų, kuriai gydyti paskirtas gydymo kursas. Visgi tai nekeičia sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad I. K. ir jo sutuoktinė dar iki nuteistojo atliekamų nusikalstamų veiksmų turėjo nevaisingumo problemą bei gydėsi. Pateikti medicininiai dokumentai, susiję su J. K. K. sveikatos būkle, yra datuoti nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. kovo 12 d. (t. 2, b. l. 33-57). Tuo tarpu I. K. nusikalstamą veiką padarė 2018 m. gruodį. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu I. K. nurodė, kad šiuo metu skiriasi.

15. Teismas pripažįsta, kad I. K. asmenybė iš esmės yra teigiama: vedęs, dirba, neteistas, nėra įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą, nesigydė psichikos sveikatos centre. Be to, apeliacinės instancijos teismui I. K. pateikė 6 mokėjimų kopijas, iš kurių matyti, kad jis 6 kartus laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. birželio 9 d. iš viso pervedė 300 Eur į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Visgi minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra būdingos didžiajai daliai įstatymų besilaikančių, dorai gyvenančių ir nusikalstamų veikų nedarančių asmenų, jos nėra kažkuo išskirtinės bei negali būti pagrindas paskirti švelnesnę bausmės rūšį.

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog yra susiklosčiusi situacija, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar būtų kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenų visumą ir I. K. charakterizuojančią medžiagą bei taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, bei paskyrė proporcingą bausmę įvykdytai nusikalstamai veikai, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. K. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida Vigelienė