- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- I-3400-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01341-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Karolis Rugys
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), priteisti 1 502,23 Eur turtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-16665191-14 (toliau – ir Protokolas), kuriame buvo nurodyta, jog jis 2014 m. rugpjūčio 12 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,91 promilės girtumo laipsnis. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį.
Pažymėjo, jog viso vykusio proceso metu pareiškėjas savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. po pietų turėjo numatytą susitikimą su plastikinius langus gaminančios įmonės atstovu. Minėtos dienos rytą pareiškėjas, žinodamas, kad artimiausias kelias valandas nereikės vairuoti, pusryčiaudamas bei gerdamas rytinę kavą išgėrė du stikliukus po 50 g 37,5 % stiprumo „Sobieski“ spanguolių degtinės. Tuo metu netikėtai paskambino plastikinius langus gaminančios įmonės atstovas ir nurodė, kad jis turi išvykti į kitą objektą, todėl susitikti gali per artimiausias 15 minučių arba vakare. Pareiškėjui vakare jau reikėjo būti Vilniuje ir jis jautėsi visiškai blaivus, todėl susitarė su įmonės atstovu susitikti už 15 minučių. Važiuodamas iš kiemo, garsiniu signalu pasisveikino su kaimynu, tuo atkreipdamas policijos pareigūnų dėmesį. Pareiškėjas buvo sustabdytas. Nuo paskutinės taurelės suvartojimo iki sustabdymo buvo praėję ne daugiau nei 10 minučių, todėl galimai jautėsi alkoholio kvapas. Pareigūnė paprašė pateikti dokumentus ir praeiti iki tarnybinio automobilio. Tuo metu, būdamas šoko būsenos, pareiškėjas ieškodamas rankinėje vairuotojo pažymėjimo, kita ranka užčiuopė automobilyje buvusių kvepalų testerio buteliuką ir kelis kartus pasipurškė ant drabužių bei į burną. Tuo metu pareiškėjas nesuvokė, kad visų kvepalų pagrindas yra alkoholis, ko pasėkoje alkotesteris parodė 1,91 promilės girtumo laipsnį. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo vairavimo ir buvo pradėtas pildyti Protokolas. Pareigūnei pradėjus pildyti protokolą, pareiškėjas prisipažino, jog automobilyje, kol pareigūnė buvo nuėjusi, pasipurškė rankinėje turėtais kvepalais, ir paprašė leisti atlikti pakartotinį neblaivumo testą. Buvo paaiškinta, jog antrą kartą pūsti negalima, tačiau pareiškėjas turi teisę per valandą nuo alkotesterio pūtimo priduoti sveikatos įstaigoje kraują ir savo poziciją išreikšti teisme.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pareigūnė ir liudytoja apklausoje paliudijo, kad jai buvo žinoma, jog pareiškėjas purškėsi kvepalų ir nurodė, jog buvo įdomus alkoholio kvapas. Po Protokolo surašymo pareiškėjas taksi automobiliu nuvyko atlikti neblaivumo testą į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje buvo paimtas kraujas, nes alkotesterio Kretingos ligoninėje nebuvo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kraujyje alkoholio nerasta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, nesant pareiškėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, dėl nepagrįstai surašyto Protokolo jis patyrė turtinės žalos, kurią sudaro 1 502,23 Eur ir kuri turi būti atlyginta. Nurodė, kad nei Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK), nei kitos teisės normos nenumato galimybės patirtų išlaidų atlyginimo, kuomet yra panaikinamas neteisėtas nutarimas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas.
Nagrinėjamu atveju, dėl policijos pareigūnų netinkamai atliktų pareigų pareiškėjas patyrė nuostolius bei turtinius praradimus. Paaiškino, kad jokio pažeidimo neatliko, todėl vertino, kad Protokolas buvo surašytas nepagrįstai. Pareiškėjo įsitikinimu, surašant Protokolą buvo ypatingai daug prieštaringų aplinkybių – nustačius 1,91 promilės girtumo laipsnį pareiškėjas elgėsi adekvačiai, informavo, jog prisipurškė kvepalų į burną, pačios pareigūnės paaiškinimai, kad vairavimas įtarimų nekėlė, o patikrai buvo sustabdytas dėl panaudoto garsinio signalo. Sprendė, jog įvykio aplinkybės turėjo būti papildomai aiškinamos ir tiriamos, o ne formaliai surašomas Protokolas, nors matoma, kad jis surašomas galimai neteisėtai ar klaidingai. Pareiškėjo teigimu, netinkamai atliktas policijos pareigūnų pareigas įrodo ir tai, kad liudydama teisme, pareigūnė išreiškė nuomonę, kad galimi neatitikimai buvo pareiškėjo problemos, nes papildomų veiksmų imamasi tik ypatingais atvejais.
Pareiškėjas kėlė abejones ir dėl alkotesterio ataskaitos parodymų, nes matyti, jog iš viso su šiuo prietaisu buvo atlikti 3060 testų ir jo patikrinimas turėtų būti paskutinis, tačiau matyti, jog atspausdintam patikrinimui suteiktas 3056 numeris. Taip pat matyti, jog protokolas buvo surašytas anksčiau nei atliktas patikrinimas alkotesteriu. Pažymėjo, kad pareigūnai nesilaikė teismų praktikoje, teisės aktuose bei alkotesterio techniniuose paaiškinimuose, nurodymuose formuluojamo reikalavimo, kad ką tik išgėrusio asmens testavimą galima pradėti tik praėjus 15 – 20 minučių nuo alkoholio vartojimo. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai privalėjo pasidomėti ir įspėti pareiškėją apie tai, kad jei jis vartojo alkoholį ir iki tikrinimo nėra praėję 15 minučių, parodymai gali būti iškraipyti.
Nurodė, kad pareigūnai neįvykdė pareigų, nustatytų ATPK 280 straipsnio 4 punkte bei 284 straipsnyje, t. y. nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, gauti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Veiklos instrukcija) 49 punkte nustatyta, kad iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), ATP protokolą su medžiaga, pareiškimą, informacijos blanką. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti patikrinta pagal galimybes. Sprendė, kad patruliai turėjo teisę pateikti budėtojui tarnybinį pranešimą, liudytojų paaiškinimus, kitą medžiagą. Patikrinus pareiškėjo nurodytą informaciją, būtų buvę įmanoma spręsti, ar surašytinas protokolas. Tačiau pareigūnai pasielgė nerūpestingai ir atmestinai – skubotai surašė protokolą, o pareigą aiškintis įvykio aplinkybes paliko teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat pareiškė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, kuriomis yra nustatyta, kad ATP byloje nėra priteisiamos asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos. Aiškinant minėtą teisės normą, galima daryti išvadą, jog asmenims yra užkertama teisė į teisminę gynybą, nes iš asmens yra atimama teisė į patirtos materialinės žalos atlyginimą, kas iš esmės yra Konstitucinis principas. Manė, kad toks ribojimas prieštarauja teisinės valstybės principui.
Teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti visą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Klaipėdos apskrities VPK teigimu, surašant Protokolą pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Pažymėjo, kad policijos pareigūnai, tikrindami vairuotojų ir kitų asmenų blaivumą, vadovaujasi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, pabrėždama, kad policijos pareigūnai minėtų taisyklių nuostatų nepažeidė. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje konstatuota, kad pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Vis dėlto, esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas.
Pažymėjo, kad vienas iš policijos veiklos uždavinių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad policijos pareigūnas turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui transporto priemonės vairuoti bei pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigas priverstinai patikrinti teisės pažeidėjus, apsvaigusius nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar toksinių medžiagų (19 straipsnio 5 punktas). Atkreipė dėmesį, kad pareigūnai laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) patvirtintų nuostatų, kad jei asmuo nesutinka su nustatytais rezultatais, jis gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.
Atsakovės atstovo teigimu, Protokolas surašytas pagrįstai, nes sustabdžius pareiškėją nuo jo sklido alkoholio kvapas; patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas 1,91 promilių girtumo laipsnis; pareiškėjas nurodė, jog apie 9 val. vartojo alkoholį; tik po to, kai buvo atliktas jo patikrinimas alkotesteriu, paaiškino, jog prieš patikrinimą purškėsi kvepalais ant drabužių ir į burną; surašant Protokolą su girtumu sutiko; pareigūnams nenurodė aplinkybės, kad jo panaudoti kvepalai turi didelę alkoholio koncentraciją; teisės aktais pakartotinis patikrinimas alkotesteriu nenustatytas; policijos pareigūnai išaiškino, kad nesutikdamas su alkotesterio parodymais pareiškėjas gali priduoti kraują tyrimui sveikatos priežiūros įstaigoje.
Atsakovės atstovo manymu, nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnė turėjo teisinį pagrindą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, t. y. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.
Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos antrojo būrio (toliau – ir KPV) pareigūnė pareiškėjui surašė Protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 12 d. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo Automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,91 promilių neblaivumas (ATP byla, 1 t., b. l. 2–3).
KPV pareigūnė I. J. 2014 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu R. V. apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje patikrinimui sustabdė Automobilį, kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo pareiškėjas. Tikrinant dokumentus, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl nuspręsta vairuotojui patikrinti blaivumą. Alkotesteriu Alcotest 7510 vairuotojui buvo nustatytas vidutinis 1,91 promilės girtumas. Su girtumo nustatymo parodymais pareiškėjas sutiko. Vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, surašytas Protokolas, sulaikytas vairuotojo pažymėjimas. Transporto priemonė buvo perduota V. M.; teisės ir pareigos, nustatytos ATPK 272 straipsnyje, išaiškintos (APT byla, 1 t., b. l. 6).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATP byla, 2 t., b. l. 36–40).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Klaipėdos apskrities VPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Protokolas buvo surašytas nepagrįstai, nes pareiškėjas buvo sustabdytas dėl panaudoto garsinio signalo, bet ne dėl to, kad jo vairavimas kėlė įtarimų; atlikus patikrinimą alkotesteriu, informavo pareigūnus apie tai, jog 15 min. laikotarpyje prieš patikrinimą pasipurškė kvepalų sau į burną.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (LVAT plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai neleidžia teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Bet ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, LVAT praktikoje taip pat yra pripažįstama (2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas, yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 5 straipsnyje nustatyti policijos uždaviniai, iš kurių vienas – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos policijos pareigūnų bendrosios teisės – tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtariant, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde teismui tvirtino, jog jis buvo sustabdytas ne dėl to, jog jo vairavimas kėlė įtarimų, tačiau dėl to, jog pasisveikindamas su kaimynu, jis panaudojo garsinį signalą. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko teisiškai nereikšmingais. Rašytinė bylos medžiaga (ATP byla, 1 t., b. l. 6) ir pareigūnės duoti paaiškinimai teismo posėdyje (ATP byla, 1 t., b. l. 39) patvirtina, jog pareiškėjo automobilis buvo sustabdytas, nes vairuotojo veiksmai sukėlė įtarimų (panaudotas garso signalas). Pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos suteikia teisę pareigūnams sustabdyti transporto priemonę kilus įtarimui, jog vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų. Tai, kad pareiškėjo vairavimas nekėlė pareigūnams įtarimų, nereiškia, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės sustabdyti pareiškėjo automobilio patikrai, galimai įtardami atlikus kitą teisės pažeidimą.
Nustatyta ir tai, kad sustabdžius pareiškėją, nuo jo sklido alkoholio kvapas (ATP byla, 1 t., b. l. 6, 39), todėl pareigūnė nusprendė patikrinti pareiškėjo blaivumą. Alkotesteriu Alcotest 7510 pareiškėjui nustatytas 1,91 promilės girtumas.
Veiklos instrukcijos 47 punkte nustatyta, kad policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku.
Veiklos instrukcijos 49 punkte nustatyta, kad iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta. Patruliui dirbant su PPV moduliu, informacija iš įvykio vietos, tarnybinis pranešimas, pareiškimas budėtojui pateikiami naudojantis PPV modulio funkcionalumu.
Žemesnės instancijos teismas
ATP byloje esanti rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad KPV vyriausioji patrulė I. J. 2014 m. rugpjūčio 12 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d., dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu R. V., apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, sustabdė Automobilį, kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo pareiškėjas. Tikrinant dokumentus, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo nuspręsta vairuotojui patikrinti blaivumą. Alkotesteriu Alcotest 7510 vairuotojui buvo nustatytas vidutinis 1,91 promilės girtumas. Pareiškėjas su nustatytu girtumu sutiko. Vairuotojas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, surašytas Protokolas, vairuotojo pažymėjimas sulaikytas. Apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą informuotas tinkamai (APT byla, b. l. 6). Teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnė laikėsi nustatytos tvarkos ir minėtų teisės aktų nuostatų nepažeidė. O pareiškėjo argumentai, jog policijos pareigūnai nesurinko įrodymų, skubotai surašė protokolą, o pareigą aiškintis įvykio aplinkybes paliko teismui, vertintini kaip nepagrįsti.
Taisyklių 29 punktas nustato, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.
Iš liudytojos I. J. parodymų, duotų Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu, matyti, jog nustačius girtumo laipsnį, pareiškėjas pasakė, jog ryte išgėrė alkoholio, tačiau tiek įpūsti negalėjo. Paaiškino, kad prieš tikrinimą jis įsipurškė kvepalų į burną, tačiau antrą kartą pūsti pareiškėjas neprašė. Pareigūnė paaiškino pareiškėjui, jog jis gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu atlikti medicininę apžiūrą. Pareiškėjas šia savo teise pasinaudojo.
Pareiškėjas skunde kėlė abejonę, jog Protokolas buvo surašytas anksčiau nei nustatytas galimai padarytas pažeidimas ir tai patvirtina protokole nurodytas laikas. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali. Iš protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotas pažeidimo laikas – 10.15 val. (ATP byla, 1 t., b. l. 2) ir bylos nagrinėjimo laikas Vilniaus miesto apylinkės teisme 9.00 val. (ATP byla, 1 t., b. l. 3), paties protokolo surašymo laikas nėra nurodytas.
Pasisakant dėl alkotesterio ataskaitos parodymų pažymėtina, kad pareiškėjo pastebėjimai, jog iš viso su šiuo prietaisu buvo atlikti 3060 testų ir jo patikrinimas turėtų būti paskutinis, tačiau matyti, jog atspausdintam patikrinimui suteiktas 3056 numeris, nelaikytini tiksliais. Iš pateiktos ataskaitos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog prietaisu buvo atlikti 3060 testų. Teismo vertinimu, atskaitoje yra pateikiama, ne kiek testų jau buvo atlikta, o galimybė tiek jų atlikti.
Pareiškėjo teigimu, pareigūnai privalėjo pasidomėti ir įspėti pareiškėją apie tai, kad jei jis vartojo alkoholį ir iki tikrinimo nėra praėję 15 minučių, parodymai gali būti iškraipyti. Sutiktina su pareiškėjo pastebėjimu, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu vertinti ir paties pareiškėjo veiksmus – prieš tikrinimą kvėpinosi ir purškė kvepalų į burną. Taigi, net policijos pareigūnams pasidomėjus, ar pareiškėjas artimiausias 15 minučių nevartojo alkoholio, situacija iš esmės nepasikeistų, nes pats pareiškėjas siekė, jog nebūtų juntamas alkoholio kvapas ir tik po nustatyto girtumo pareiškė, jog vartojo alkoholį, prieš tikrinimą pasipurškė kvepalais.
LVAT yra konstatavęs, jog esminis momentas yra, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas (LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje A-556-1093/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikti įrodymai liudija, jog Protokolas buvo surašytas esant šioms aplinkybėms: Automobilis buvo sustabdytas dėl ne pagal paskirtį panaudoto garsinio signalo; tikrinant dokumentus nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas; atlikus vairuotojo patikrinimą buvo nustatytas 1,91 promilės girtumas; pareiškėjas paaiškino, kad ryte vartojo alkoholį; po atlikto patikrinimo pareiškėjas nurodė, kad prieš patikrą ant drabužių ir į burną pasipurškė kvepalų; surašant Protokolą su nustatytu pažeidimu sutiko. Teismas, įvertinęs pirminių faktinių duomenų analizę, daro išvadą, kad policijos pareigūnė, įvertinusi susidariusią situaciją, surašydama Protokolą už tai, kad pareiškėjas vairavo Automobilį neblaivus ir galbūt pažeidė KET ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ATP bylą, nutraukė bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties bei priimdamas nutarimą jokių neteisėtų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams, policijos pareigūnų, surašiusių ATP protokolą, veiksmų nekonstatavo.
Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad administracinės bylos nutraukimas, netaikant pareiškėjui atsakomybės, automatiškai nereiškia policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, atliktų Protokolo surašymo metu. Tokios pačios pozicijos laikomasi ne tik Lietuvos teismų praktikoje (LAT 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002), bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2013 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 57404/08).
Teismo vertinimu, administracinėje byloje pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. ATPK 257 straipsnyje nurodyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Byloje nenustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, todėl konstatuojamas neteisėtų veiksmų nebuvimas.
Teismas daro išvadą, kad atsakovė veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai veikė teisėtai bei pagrįstai, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (Klaipėdos apskrities VPK) veiksmuose civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso normų, kuriomis nėra numatytas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų kreipimaisi į Konstitucinį Teismą yra ypatingi, be kita ko, todėl, kad teismai, suabejoję teisės akto atitiktimi Konstitucijai ar kitam aukštesnės galios teisės aktui, ne tik gali, bet ir privalo, kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą nėra savitikslis dalykas, jo paskirtis – užtikrinti, kad bus įvykdytas teisingumas. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas yra suformavęs locus standi doktriną. Jis yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje. Teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje.
Taigi, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje.
Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia civilinės atsakomybės klausimus, todėl neturi teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, nes minėtos nuostatos šioje byloje nėra taikomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo S. J. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.