Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant administracine nuobauda paskyrusios ir administracinio teises pa˛eidimo protokola surašiusios institucijos atstovui V. V.,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracinen atsakomyben patraukto asmens P. Š. skunda del Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Šiauliu RAAD GGAI, Institucija) vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu paskirtos administracines nuobaudos panaikinimo ir administracinio teises pa˛eidimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

P. Š. 2010 m. rugsejo 6 d. Šiauliu RAAD GGAI vyresn. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu buvo nubaustas pagal Administraciniu teises pa˛eidimu kodekso (toliau tekste – ir ATPK) 85 str. 5 d. 150 litu administracine bauda u˛ tai, kad 2010 m. rugpjucio 25 d. apie 23 val. Šiauliu rajone, Sukmed˛io med˛iotoju burelio plotuose vykstant med˛ioklei tykojant, med˛iotojas P. Š. med˛iojo individualiai, o pasibaigus med˛ioklei, išlipdamas iš bokštelio neišemes šoviniu iš med˛ioklinio šautuvo lizdo ir su u˛taisytu med˛iokliniu šautuvu (šovinys buvo lizde) gri˛o prie mašinos. Šiais veiksmais pa˛eide Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. bir˛elio 27 d. isakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsejo 30 d. isakymo Nr. 511 redakcija) patvirtintu „Med˛iokles Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykliu“ 64 p., 72 p. Taip pat vadovaujantis 248 str. 2 d. (kaip nurodyta nutarime) pakeiciama nuoroda iš 85 str. 1 d. i 85 str. 5 d.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo bei jo atstovas teismui pateiktame skunde (b.l.2) bei paaiškinimuose teismo posed˛io metu nurode, kad nepripa˛ista padares teises pa˛eidima, nes jis jokio pa˛eidimo nepadare. Jis med˛iojo vienas, tykodamas bokštelyje. Automobili buvo palikes netoliese prie krumu. Prietemoje apie 23 val. jis pastebejo aplink jo automobili judancius šešelius ir pamane, kad tai vagys kesinasi i jo automobili, todel išlipo iš bokštelio ir nuejo link automobilio. Kadangi buvo vienas, buvo tamsus paros metas, tai del savo saugumo neišeme iš šautuvo šoviniu. Netoli automobilio iš krumu prie jo prišoko du vyrai, prisistate, kad yra iš gamtos apsaugos, pareikalavo parodyti šautuva. Tik tada paaiškejo, kad tai yra ne vagys. Jis parode šautuva, o šie asmenys, rade šautuve šovinius, jam suraše protokola. Mano, kad šiuo atveju jis veike butinosios ginties ir butinojo reikalingumo salygomis, nes jam vienam bunant tamsoje ir pastebejus prie jo automobilio kitus asmenis, jis ejo prie automobilio su u˛taisytu šautuvu, turedamas tiksla apginti savo turta, todel mano, kad jo veiksmai buvo adekvatus susiklosciusiai situacijai. Taip pat jis mano, kad nepagristai nutarime yra nurodyta, kad prie automobilio jis ejo jau pasibaigus med˛ioklei, nes ap˛iurejes automobili, jis ˛adejo toliau testi med˛iokle. Taip pat mano, kad nepagristai yra nurodyta, jog yra pa˛eisti Med˛iokles taisykliu 64 ir 72 p. p., nes šiuo metu Med˛iokles taisykles yra pasikeitusios ir nutarime nurodyti punktai šiuo metu jokios atsakomybes u˛ vaikšciojima su u˛taisytu šautuvu nenumato, todel ši byla turetu buti nutraukta ir tuo pagrindu, kad šiuo metu u˛ P. Š. padarytus veiksmus atsakomybe nenumatyta, bent jau to Institucija nenurode nei savo nutarime, nei atsiliepime. Taip pat nutarime nurodyta, kad vadovaujantis ATPK 248 str. 2 d. pakeiciama nuoroda iš ATPK 85 str. 1 d. i 85 str. 5 d., taciau tokio ATPK 248 str. 2 d. Administraciniu teises pa˛eidimu kodekse nera, be to, toks keitimas pa˛eid˛ia P. Š. teises, nes jis atliekant ši keitima nedalyvavo, tuo buvo pa˛eistos teises, numatytos Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 ir 3 d. d. Mano, kad nuobauda neteisetai paskirta ir tuo aspektu, kad protokola suraše pareigunas V. V., taciau byloje nera tinkamu irodymu, tokiu, kaip darbo laiko apskaitos ˛iniaraštis, iš kuriu butu galima objektyviai nustatyti, ar tuo metu jis vykde tarnybines pareigas, ar protokola suraše savo laisvalaikio metu. Be to, ji sulaike visuomeniniai gamtos apsaugos inspektoriai, kuriu teisinis statusas yra labai abejotinas, nes, nors darbo sutartys su jais nesudaromos, jie negauna jokio atlyginimo, taciau naudoja specialias priemones, tokias, kaip naktinio matymo prietaisas ir radijo stotys. Taip pat mano, kad nutarimas yra neteisetas ir tuo aspektu, kad jis, kaip paaiškejo teismo posed˛io metu, buvo sekamas nuo namu bei po to vaikšciojant apie jo automobili tamsoje provokuojamas atlikti neteisetus veiksmus, ka taip pat draud˛ia Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencija.

Administracine nuobauda paskyrusios ir administracinio teises pa˛eidimo protokola surašiusios institucijos atstovas nurode, kad bauda paskirta remiantis istatymo reikalavimais, prašo skunda atmesti, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, jog prie automobilio P. Š. atejo su u˛taisytu šautuvu, t.y. iš jo neišemes šoviniu. Prie automobilio P. Š. priejo šautuva u˛sikabines ant peties, o priejus jis nenoriai parode šautuva, kuriame buvo šovinys. Matyti, kas vyksta prie automobilio, P. Š. negalejo, nes buvo labai tamsi naktis ir be pro˛ektoriaus nieko nebuvo matyti. Nagrinejant byla P. Š. veiksmai buvo perkvalifikuoti iš ATPK 85 str. 1 d. i 5 d. Nagrinejant byla P. Š. dalyvavo, jam buvo paaiškinta, del ko vykdomas toks veikos perkvalifikavimas, jis tam neprieštaravo. Sutinka, kad buvo suklysta nurodant ATPK straipsni, kuriuo remiantis buvo atliktas perkvalifikavimas, nes turejo buti nurodytas ne ATPK 248 str. 2 d., o 284 str. 2 d. Tai yra rašymo klaida. Tikrindamas P. Š. jis atliko tarnybines pareigas, nes reidu registravimo ˛urnale yra irašas apie reido prad˛ia ir pabaiga, jame dalyvaujancius asmenis. Reide dalyvavo visuomenininkai inspektoriai, kurie jokio atlyginimo iš Institucijos negauna, o padeda iš idejos. Šio reido metu P. Š. specialiai sekamas nebuvo ir reidas buvo organizuotas ne del jo, nes šio reido metu buvo tikrinami triju med˛iotoju bureliu med˛iokles plotai, taip pat be P. Š. pa˛eidimo dar buvo nustatyti trys neblaivus med˛iotojai, kurie buvo perduoti policijai.

Skundas atmestinas, paskirta administracine nuobauda paliktina nepakeista, nes administracines bylos nagrinejimo metu tinkamai buvo nustatytas pa˛eidimo faktas, padaryta veika tinkamai kvalifikuota, parinkta tinkama administracine nuobauda, atitinkanti padaryto teises pa˛eidimo aplinkybes ir administracinen atsakomyben patraukto asmens asmenybe.

Tiek administracinen atsakomyben patrauktas asmuo, tiek jo atstovas teismui pateiktame skunde bei pasisakymuose teismo posed˛io metu, u˛fiksuotuose teismo posed˛iu protokoluose (b.l.33-40, 50-58) nurode keleta pagrindu, kuriais remiantis, ju nuomone, paskirta administracine nuobauda negali buti laikoma pagrista ir teiseta, todel teismas, analizuodamas jas, atskirai pasisakys del ju bei išdestys savo argumentus ir vertinimus.

Administracinen atsakomyben patraukto asmens bei jo atstovo argumentas, jog nutarimas (toliau tekste – ir Nutarimas) yra neteisetas, nes priimtas vadovaujantis negaliojanciomis Med˛iokles Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykliu (toliau tekste – Taisykles) nuostatomis.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo ir jo atstovas nurode, kad paskirta nuobauda negali buti pagrista ir teiseta, nes priimtame Nutarime yra nurodyta, kad P. Š. savo veiksmais, t.y. išlipdamas iš bokštelio neišemes šoviniu iš med˛ioklinio šautuvo lizdo, pa˛eide Taisykliu 64. ir 72. p. numatytus reikalavimus, tuo tarpu šiuo metu galiojanti Taisykliu redakcija šiuose punktuose tokiu reikalavimu nenumato, o Institucija nei savo Nutarime, nei atsiliepime nenurode naujos redakcijos punktu, todel mano, kad šiuo metu veiksmai, u˛ kuriuos P. Š. paskirta administracine nuobauda, neu˛traukia jokios administracines atsakomybes.

Teismas nesutikdamas su šiais argumentais konstatuoja, jog teises pa˛eidimas, u˛ kuri P. Š. yra skirta administracine nuobauda pagal ATPK 85 str. 5 d., buvo padarytas 2010-08-25, o nuobauda priimant Nutarima jam skirta 2010-09-06, tuo tarpu Taisykles LR aplinkos ministro isakymu buvo pakeistos 2010-09-15, o isigaliojo ir pradetos taikyti nuo 2010-09-19, taigi akivaizdu, jog Taisykles buvo pakeistos ir isigaliojo jau po padaryto pa˛eidimo ir bylos išnagrinejimo, todel nera jokio teisinio pagrindo reikalauti, jog Nutarime ar teismui pateiktame atsiliepime Institucija turejo pareiga padaryta pa˛eidima kvalifikuoti pagal nauja Taisykliu redakcija. Taip pat teismas atkreipia demesi i tai, kad nepagristi ir argumentai, jog šiuo metu galiojancios Taisykles nenumato atsakomybes ir nelaiko pa˛eidimu veiksmu, u˛ kuriuos P. Š. skirta administracine nuobauda. Pa˛eidimo metu galiojusiu Taisykliu 64 p. numate, kad „Med˛ioklinis šautuvas nešiojamas be šovinio lizde ir su ijungtu saugikliu. Lygiavamzdis ar kombinuotas med˛ioklinis šautuvas nešiojamas tik perlau˛us“, o 72 p. numate, kad „Med˛ioti iš bokšteliu leid˛iama tik tada, kai ju kopecios, grindys, sedynes ir kitos dalys yra tvirtos. Šaudant iš bokštelio, turi buti gerai matomas šaudymo sektorius ir taikinys. Med˛iotojas privalo ˛inoti, kur ir kokiu atstumu išdestyti kiti bokšteliai, ivertinti, ar paleistas šuvis nebus pavojingas. Prieš išlipant iš bokštelio, butina išimti šovinius iš šautuvo vamzd˛iu ir bandyti u˛megzti kontakta su med˛iotojais, esanciais gretimuose bokšteliuose“. Susipa˛inus su Taisykliu, galiojanciu nuo 2010-09-19, redakcija matyti, kad veiksmai, del kuriu skirta nuobauda P. Š., laikomi neteisetais bei baustinais ir pagal nauja redakcija, taciau inkorporuoti kituose Taisykliu punktuose, o butent šiuo metu galiojanciu Taisykliu 62 p. numato, kad „Med˛ioklinis ginklas nešiojamas be šovinio lizde ir su ijungtu saugikliu. Lygiavamzdis ar kombinuotas med˛ioklinis ginklas nešiojamas tik perlau˛us (jei yra technines galimybes)“, t.y. yra analogiškas ankstesnes redakcijos Taisykliu 64 p., o šiuo metu galiojanciu Taisykliu 70 p. numato, kad „Med˛ioti iš bokšteliu leid˛iama tik tada, kai ju kopecios, grindys, sedynes ir kitos dalys yra tvirtos. Šaudant iš bokštelio turi buti gerai matomas šaudymo sektorius ir taikinys. Med˛iotojas privalo ˛inoti, kur ir kokiu atstumu išdestyti kiti bokšteliai, ivertinti, ar paleistas šuvis nebus pavojingas. Prieš išlipant iš bokštelio, butina išimti šovinius iš ginklo vamzd˛iu ir u˛megzti kontakta su med˛iotojais, esanciais gretimuose bokšteliuose“ ir yra analogiškas ankstesniu Taisykliu 72 p., taigi, teismo nuomone, akivaizdu, jog ir šiuo metu P. Š. padaryti Nutarime nurodyti veiksmai laikomi neteisetais ir u˛traukianciais administracine atsakomybe.

Administracinen atsakomyben patraukto asmens ir jo atstovo argumentai del to, kad priimtas nutarimas yra neteisetas tuo pagrindu, kad bylos nagrinejimo metu buvo pakeista nuoroda apie padaryta teises pa˛eidima iš ATPK 85 str. 1 d. i 85 str. 5 d. bei nurodyta, kad toks keitimas padarytas vadovaujantis ATPK 248 str. 2 d.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo ir jo atstovas nurode, kad paskirta nuobauda negali buti pagrista ir teiseta, nes priimtame Nutarime yra nurodyta, kad pakeista nuoroda apie padaryta teises pa˛eidima iš ATPK 85 str. 1 d. i 85 str. 5 d. bei nurodyta, kad toks keitimas padarytas vadovaujantis ATPK 248 str. 2 d. Teismui pateiktame skunde yra nurodyta, kad toks keitimas yra neteisetas, nes ATPK nera 248 str. 2 d., taip pat keitimas atliktas administracinen atsakomyben patrauktam asmeniui nedalyvaujant, todel buvo pa˛eistos jo teises, numatytos Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 ir 3 dalyse.

Teismas nesutikdamas su išdestytais argumentais konstatuoja, jog jie nepagristi ir atmestini, nes ATPK 284 str. 2 d. numato, kad „Organas (pareigunas), nagrinedamas administracinio teises pa˛eidimo byla, turi teise pakeisti nuoroda i šio kodekso straipsni, straipsnio dali ar kita teises akta, numatanti atsakomybe u˛ ši pa˛eidima, jeigu administracinio teises pa˛eidimo protokole nurodyta administracinio teises pa˛eidimo esme yra irodyta, taciau suklysta nurodant šio kodekso straipsni, straipsnio dali ar kita teises akta, numatanti atsakomybe u˛ padaryta administracini teises pa˛eidima“. Teismas sutinka, kad nagrinejamu atveju surašytame Nutarime yra nurodyta, jog nuoroda keiciama vadovaujantis ATPK 248 str. 2 d., taciau akivaizdu, jog tokio straipsnio dalies ATPK kodekse nera, o pats ATPK 248 str. sprend˛ia visiškai kitokius klausimus nei nurodyta priimtame nutarime, taciau teismas Nutarime nurodytos klaidos nelaiko pakankama tam, kad visas Nutarimas butu pripa˛intas neteisetu ir panaikintas, nes Nutarime yra nurodyta, kad vadovaujantis ATPK nuostatomis keiciama nuoroda iš ATPK 85 str. 1 d. i 5 d., todel akivaizdu, kad administracinen atsakomyben patrauktas asmuo turejo galimybe suprasti Institucijos pareiguno, nagrinejusio byla, atliekamu veiksmu esme. Teismas sutinka, kad yra neteisingai nurodytas straipsnis, suteikiantis galimybe keisti nuoroda, nes neteisingai yra sudelioti skaiciai, taciau tai vertina, kaip rašymo apsirikimo klaida, tai savo pasisakymuose teismo posed˛io metu bei atsiliepime (b.l.19-20) nurode ir Institucijos atstovas. Teismas taip pat atmeta pateikta pareiškima, jog tokiu nuorodos keitimu buvo pa˛eistos P. Š. teises, numatytos Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 ir 3 dalyse. Pirmiausia, teismo nuomone, iš šaliu pasisakymu 2010-10-28 vykusio teismo posed˛io metu (b.l.33-40) matyti, kad nagrinejant byla 2010-09-06 P. Š. dalyvavo, jam ˛od˛iu buvo paaiškinta, del kokiu prie˛asciu yra keiciama straipsnio dalies nuoroda, taciau jis nesulauke, kol bus surašytas nutarimas, todel nutarimo nuorašas jam buvo išsiustas paštu nutarimo priemimo diena (b.l.9). Teismas taip pat atkreipia demesi i tai, kad, kaip matyti iš pranešimo kopijos (b.l.10), P. Š. apie bylos nagrinejimo vieta ir laika buvo pranešta pasirašytinai, todel Institucijos igaliotas pareigunas turejo galimybe byla nagrineti netgi jam ir nedalyvaujant. Teismas taip pat nemano, kad bylos nagrinejimo metu pakeitus nuoroda i straipsnio dali iš ATPK 85 str. 1 d. i 5 d. butu padarytas teisiu pa˛eidimas, nes ATPK 85 str. 1 d. sankcija, kiek tai liecia administracine bauda, kuri ir buvo skirta P. Š., yra grie˛tesne nei ATPK 85 str. 5 d., todel ir šiuo aspektu akivaizdu, kad toks perkvalifikavimas negali buti laikomas teisiu pa˛eidimu, nes pa˛eidimas buvo kvalifikuotas pagal švelnesne nuobauda numatancia straipsnio dali.

Administracinen atsakomyben patraukto asmens ir jo atstovo argumentai del to, kad priimtas nutarimas yra neteisetas tuo pagrindu, kad P. Š. veiksmuose yra butinosios ginties ir butinojo reikalingumo po˛ymiu, bei byloje nustatytu aplinkybiu atitikimo Europos ˇmogaus Teisiu Teismo (toliau tekste – EˇTT) sprendime byloje Teixeira de Castro prieš Portugalija nustatytiems faktams.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo ir jo atstovas savo pasisakymuose argumentavo, kad priimtas nutarimas yra neteisetas ir tuo pagrindu, kad P. Š. veiksmuose yra butinosios ginties ir butinojo reikalingumo po˛ymiu bei byloje nustatytos aplinkybes, kiek tai liecia provokuojancius pareigunu veiksmus, atitinka Europos ˇmogaus Teisiu Teismo sprendime byloje Teixeira de Castro prieš Portugalija nustatytus faktus. Tokius savo argumentus remia tuo, kad ivykis atsitiko tamsiu paros metu, P. Š. med˛iojo vienas, todel pastebejes prie jo automobilio vaikštinejancius asmenis, pamane, kad tai yra vagys ir ejo prie automobilio su u˛taisytu šautuvu, kad apsaugotu savo turta bei noredamas u˛sitikrinti savo sauguma.

Teismas atmeta pateiktus argumentus kaip nepagristus, nes ATPK 17 str., apibre˛iantis butinojo reikalingumo savoka, numato, kad „Administraciniu teises pa˛eidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose del administraciniu teises pa˛eidimu, bet padarytas butinojo reikalingumo bukleje, tai yra siekiant pašalinti pavoju, gresianti valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, pilieciu teisems ir laisvems bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybemis negalejo buti pašalintas kitomis priemonemis ir jeigu padarytoji ˛ala yra ma˛iau reikšminga negu išvengtoji ˛ala“, o ATPK 18 str., apibudinantis butinaja ginti, numato, kad „Administraciniu teises pa˛eidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose del administraciniu teises pa˛eidimu, bet padarytas butinosios ginties bukleje, tai yra ginant valstybine ar viešaja tvarka, nuosavybe, pilieciu teises ir laisves, nustatyta valdymo tvarka nuo priešingo teisei kesinimosi tokiu budu, kad padaroma pasikesintojui ˛alos, jeigu tik nebuvo per˛engtos butinosios ginties ribos“. Atsi˛velgdamas i pacituotas kodekso nuostatas teismas konstatuoja, jog ne bet koks veikimas gali buti pripa˛intas atliktas butinojo reikalingumo ar butinosios ginties salygomis. Tam, kad veikimas, numatytas ATPK ar kituose normatyviniuose aktuose, neu˛trauktu atsakomybes, prieš atliekant toki veikima butina, kad ji atliekantis asmuo suprastu kilusi bei realiai gresianti pavoju straipsniuose nurodytoms vertybems, o jo veikimas butu aktyvus ir nukreiptas i tai, kad kiles pavojus realiai butu pašalintas, o veikimas ir jo budas butu adekvatus bei pakankamas tam, kad kiles pavojus butu pašalintas neviršijant butinosios ginties ribu. Atsi˛velgiant i tai butina nustatyti, ar pareigunu veiksmai buvo neteiseti ir ar P. Š. esant tamsiam paros metui galejo stebeti pareigunu veiksmus, t.y. realiai suprasti ir vertinti galimai kilusi pavoju jo turtui. Nagrinejamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad tiek etatinis, tiek visuomeniniai aplinkos apsaugos inspektoriai pa˛eidimo nustatymo metu vykde savo tarnybines pareigas, nes tai patvirtina teismo išreikalauto atliekamu reidu registravimo ˛urnalo lapo kopijos (b.l.48-49), iš kurio irašo Nr. 114 matyti, kad reidas pradetas 2010-08-25 19 val., jam vadovauja V. V., o reide taip pat dalyvauja V. C., V. L., P. T.. Reido tikslas – patikrinti Sukmed˛io, Meškuiciu med˛iotoju bureliu ir Aitros med˛iotoju klubo med˛iokles plotus. Pa˛ymeta, kad šis reidas baigtas 2010-08-26 1³⁰ val. ir jo metu išaiškintas vienas med˛iokles taisykliu pa˛eidimas bei surašytas Sukmed˛io med˛iotoju burelio patikrinimo aktas ir 3 med˛iotojai perduoti policijai del girtumo. Iš surašyto Nutarimo matyti, kad P. Š. padarytas pa˛eidimas buvo u˛fiksuotas 23 val., t.y. reidui dar nepasibaigus, todel akivaizdu, jog jo metu jame dalyvave asmenys veike kaip pareigunai. Vertinant, ar P. Š. veikima galima priskirti butinajam reikalingumui ar butinajai ginciai, teismo nuomone, butina ivertinti teisme apklaustu liudytoju V. C. (b.l.37-38), V. L. (b.l.38), P. T. (b.l.38-39) parodymus, kad patikrinimo nakti buvo labai tamsu, apsiniauke, menulio nebuvo, jie jokiu apšvietimo prietaisu (pro˛ektoriu) nenaudojo, todel P. Š. ju iš bokštelio, kur tykojo ˛veries, ju matyti fiziškai negalejo. Liudytojas V. C. taip pat nurode, kad jis netoli P. Š. automobilio buvo kartu su V. V. ir lauke jo ateinant apie pusantros – pora valandu. P. Š. buvo sulaikytas apie 10 – 15 metru nuo automobilio, jo šautuvas buvo pakabintas ant peties ir jis iš pat prad˛iu apie jokius vagis nieko neaiškino, pa˛eidimo, t.y. tai, kad šautuve buvo šovinys, negincijo. Iš nurodytu faktiniu aplinkybiu matyti, kad P. Š. veikti butinojo reikalingumo ar butinosios ginties salygomis jokios prie˛asties nebuvo, nes pirmiausia, esant tamsiam paros metui bei pakankamai dideliam atstumui nuo jo buvimo vietos iki automobilio, jis neturejo fizines galimybes pastebeti netoli automobilio buvusiu pareigunu, taigi jie negalejo sukelti jam jokiu itarimu del kesinimosi i jam priklausanti turta. Taip pat akivaizdu, jog pa˛eidima fiksave asmenys veike kaip pareigunai, nes veiksmus atliko iš anksto suplanuoto reido metu, kuris norminiu aktu nustatyta tvarka yra iformintas, o Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2006 m. kovo 21 d. nutartyje baud˛iamojoje byloje Nr. 2K-188/2006 pa˛ymejo, kad „Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1997 m. bir˛elio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Del teismu praktikos taikant istatymus del butinosios ginties ir jos ribu per˛engimo“ 7 punkte nurodyta, kad negali buti pripa˛inti pavojingu kesinimusi istatymo ir kitu norminiu aktu apibre˛ti teiseti pareigunu ar kitu asmenu veiksmai, kuriais ribojamos ˛mogaus teises ir laisves“.

Teismas taip pat atmeta administracinen atsakomyben patraukto asmens argumentus, kad šioje byloje reiketu vadovautis EˇTT sprendimu byloje Teixeira de Castro prieš Portugalija, nes administracinen atsakomyben patraukto asmens at˛vilgiu buvo naudojamos tokios neteisetos priemones, kaip jo sekimas bei pa˛eidimo padarymo provokavimas. Teismo nuomone, nurodyti argumentai yra nepagristi ir atmestini, nes nurodyta byla, kuri buvo išnagrineta 1998-06-09, siejasi su valstybes pareigunu kurstymu (provokavimu) asmeni padaryti nuskalstama veika ir tokiu budu gautu duomenu panaudojima gincijamame baud˛iamajame (teisminiame) procese bei nustatyma, kad tokie veiksmai pa˛eid˛ia ˇmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. garantuota teise i teisinga procesa. Tuo tarpu nagrinejamoje byloje nera jokiu irodymu, kad tikrinima atlike pareigunai butu vykde operatyvine veikla ar savo veiksmais tiesiogiai provokave P. Š. padaryti pa˛eidima. Teismas jau aukšciau pasisake, kad stebeti pareigunu veiksmus bei juos vertinti kaip provokacija P. Š. galimybes neturejo, o P. Š. stebejima nuo jo namu iki med˛iokles vietos, teismo nuomone, laikyti neteisetu veiksmu pagrindo nera, nes nagrinejamu atveju pareigunu veiksmai, kaip jie ir nurode apklausu metu, buvo nukreipti i tai, kad patikrintu P. Š. med˛iojimo teisetuma, nes buvo gauta informacijos, jog jis nesilaiko Taisykliu, todel akivaizdu, jog nestebint šviesiu paros metu P. Š. bei nenustacius, kurioje vietoje jis med˛ios, jau sutemus, kai paprastai yra baigiama med˛iokle, nustatyti jo med˛iojimo vieta ir atlikti med˛iotojo patikrinima fiziškai nebutu imanoma.

Teismas taip pat atkreipia demesi i tai, kad savo pasisakymu metu administracinen atsakomyben patrauktas asmuo bei jo atstovas ne karta nurode, kad paskirta nuobauda negali buti laikoma pagrista ir teiseta taip pat tuo pagrindu, jog nera jokiu irodymu, kad P. Š. jau buvo baiges med˛iokle, nes jis tik norejo ap˛iureti automobili ir testi med˛iokle toliau. Atsi˛velgdamas i tai teismas konstatuoja, jog nagrinejamu atveju padaryto pa˛eidimo kvalifikavimui neturi reikšmes faktas, ar med˛iokle buvo baigta, ar ne, nes, kaip matyti iš surašyto Nutarimo, o to neneigia ir pats P. Š., Nutarime nurodyta diena jis med˛iojo tykojant, o ši med˛iokles buda Taisykliu 11.2. p. (šiuo metu galiojanti redakcija, o anksciau galiojusius redakcijos – 12.2. p.) apibre˛ia, kaip buda, „kai med˛iojamuju gyvunu laukiama tam skirtame med˛iokles bokštelyje, sleptuveje, valtyje, specialiai irengtoje priedangoje ar be jos. Tykojamus med˛iojamuosius gyvunus galima vilioti masalu (masalo kiekis ne daugiau kaip 20 kg), iškamšomis, mulia˛ais, profiliais, viliokliais ir vilbynemis, feromoniniais ir cheminiais jaukais, krykštemis. Tykojamus šernus leid˛iama apšviesti Med˛iokles taisykliu 11.2.6 punkte nurodytomis priemonemis“. Nagrinejamojoje byloje yra nustatyta, jog P. Š. pasirinktas med˛iokles budas buvo tykojant iš med˛iokles bokštelio, to neneigia ir pats P. Š., todel akivaizdu, jog nepriklausomai nuo to, ar jis baige med˛iokle, ar ne, prieš išlipdamas iš bokštelio, kuriame tykojo, jis turejo iš šautuvo išimti šovinius (pa˛eidimo metu galiojusios Taisykliu redakcijos 72. p.).

Savo pasisakymu metu administracinen atsakomyben patrauktas asmuo bei jo atstovas suabejojo 2009-12-31 aplinkos ministro isakymu Nr. D1-863 „Del Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. bir˛elio 11 d. isakymo Nr. 294 „Del neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriu funkciju atlikimo tvarkos aprašo, priemimo i neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarkos aprašo, priemimo i neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius egzaminu programos, neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pa˛ymejimo formos ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pa˛ymejimo aprašymo patvirtinimo“ pakeitimo“, taip pat LR aplinkos ministro 2009-07-21 isakymu Nr. D1-433 „Del aplinkos ministro 2003 m. bir˛elio 11 d. isakymo Nr. 294 „Del neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriu funkciju atlikimo tvarkos, priemimo i neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarkos, pilieciu priemimo i neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius egzaminu programos, neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pa˛ymejimo formos ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pa˛ymejimo aprašymo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2003 m. bir˛elio 11 d. LR aplinkos ministro isakymu Nr. 294 „Del neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriu funkciju atlikimo tvarkos, priemimo i neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarkos, pilieciu priemimo i neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius egzaminu programos, neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pa˛ymejimo formos ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pa˛ymejimo aprašymo patvirtinimo“, nes šiuose aktuose nera numatyta darbo sutarties su neetatiniais inspektoriais sudarymo galimybe, taip pat pa˛eid˛iamos ju teises socialines apsaugos srityje bei ˛od˛iu išreiške prašyma kreiptis del šiu norminiu aktu atitikimo aukštesnes galios norminiams aktams. Nors teismas protokoline nutartimi ši prašyma atmete, nes jis buvo pateiktas nesilaikant nustatytos formos, t.y. pateiktas ˛od˛iu, nepridedant nei aktu, kuriu teisetumu abejojama, nei aktu, kuriu nuostatoms galetu prieštarauti LR aplinkos ministro priimti isakymai, taciau teismas mano esant tikslinga pasisakyti priimamoje nutartyje apie tokio prašymo pagristuma, nes nurodyti LR aplinkos ministro isakymai, kuriais iš esmes yra reglamentuojama neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriu priemimo i pareigas bei veiklos tvarka, neturi jokios tiesiogines reikšmes nustatant P. Š. paskirtos administracines nuobaudos teisetumo ir pagristumo klausima. Akivaizdu, jog teikdamas toki prašyma teismui administracinen atsakomyben patrauktas asmuo bei jo atstovas sieke u˛vilkinti bylos nagrinejima ir itraukti teisma i aplinkybiu, kurios neturi jokios faktines reikšmes bylos išnagrinejimui, tyrima.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo ir jo atstovas teismo posed˛io metu taip pat teike prašyma išreikalauti iš Institucijos darbo laiko apskaitos ˛iniarašti iš kurio matytusi ar pa˛eidimo fiksavimo metu Institucijos pareigunas V. V. atliko tarnybines pareigas ir ar šis darbo laikas yra apskaitytas darbo laiko apskaitos ˛iniaraštyje. Šis prašymas teismo buvo atmestas, taciau teismas nori pabre˛ti, kad pagrindiniu irodymu, patvirtinanciu, jog pa˛eidimo fiksavimo metu Institucijos pareigunas V. V. vykde savo pareigas yra teismo išreikalautas ir prijungtas prie bylos rašytinis irodymas – specialaus ˛urnalo, kuriame registruojami atliekami patikrinimai, lapu kopijomis (b.l.48-49). Šio ˛urnalo pildyma reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. bir˛elio 11 d. isakymu Nr. 294 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 21d. isakymo Nr. D1-433 redakcija) patvirtinto Neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriu funkciju atlikimo tvarkos aprašo (toliau tekste – ir Aprašas) 8 p. numatantis, kad „Neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriu reidai registruojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionu aplinkos apsaugos departamentu ir Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos padaliniu gyvosios gamtos apsaugos reidu registracijos ˛urnaluose, kuriu forma nustatyta Gyvosios gamtos apsaugos kontrole vykdanciu instituciju ir pareigunu inspekcines veiklos organizavimo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. isakymu Nr. D1-484“. Aprašo 9 p. numato, kad „Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, prieš savarankiškai vykdamas i reida, apie tai privalo pranešti jam igalinimus suteikusios institucijos aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunui, nurodydamas reido tiksla, reide dalyvaujanciu pilieciu vardus ir pavardes, reido vieta, reido prad˛ia ir transporto priemone, kuria bus vykdomas reidas. Informacija apie reido pabaiga ir rezultatus neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius pateikia jam igalinimus suteikusios institucijos aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunui, pasibaigus reidui. Informacija apie savarankiškai neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus vykdoma reida aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunas pa˛ymi reidu registracijos ˛urnale, tai patvirtindamas savo parašu“, o 11 p. detalizuoja, kad „Jeigu neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius vykdo savo funkcijas kartu su aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunu, tai pa˛ymi atsakingas u˛ reida aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunas 9 punkte nurodytame ˛urnale“. Kadangi nagrinejamu atveju neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai reide dalyvavo kartu su aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunu V. V., tai, teismo nuomone, pakankamu ir tinkamu irodymu, jog pa˛eidimo fiksavimo metu V. V. vykde savo tarnybines pareigas pripa˛intinas jau minetas irašas patikrinimu registracijos ˛urnale, kurio pagristumu ir teisingumu suabejoti teismas pagrindo neturi, nes jo kopija yra tinkamai patvirtinta.

Teismas išnagrinejes byla bei ivertines byloje surinktus irodymus konstatuoja, kad paskirta administracine nuobauda atitinka padaryta administracini teises pa˛eidima, administracinen atsakomyben patraukto asmens asmenybe. Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo, gincydamas jam paskirta administracine nuobauda, be savo samprotavimu ir situacijos interpretavimo sau palankia linkme jokiu objektyviu irodymu, del kuriu butu galima suabejoti paskirtos administracines nuobaudos pagristumu ir teisetumu, nepateike, todel paskirta administracine nuobauda paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

Skundo nepatenkinti, ir P. Š. 2010 m. rugsejo 6 d. Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 85 str. 5 d. paskirta 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) litu administracine bauda palikti nepakeista ir prašyma del nuobaudos panaikinimo bei administracinio teises pa˛eidimo bylos nutraukimo atmesti kaip nepagrista.

Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali buti skund˛iama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per ši teisma.

Teisejas Gra˛vydas Poškus