Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovei D. L. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Abejonėms dėl tėvystės išsklaidyti kreipėsi į teismo medicinos specialistą, buvo paimti jo ir abiejų vaikų mėginiai DNR tyrimui. 2020 m. liepos 17 d. teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad jis nėra biologinis N. L. tėvas, o tėvystė dukrai G. pasitvirtino. Paaiškėjus sutuoktinės apgavystei bei neištikimybės faktui, nebemato bendro gyvenimo galimybės ateityje, todėl neprieštaraus santuokos nutraukimo procesui, tačiau nutraukiant santuoką, teismas privalo išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų materialinio išlaikymo klausimus. Nenuginčijus jo tėvystės sūnui N., neįmanoma teisingai išspręsti šių klausimų. Šiuo metu atsakovė gyvena su kitu vyru su kuriuo bendrauja ir N., todėl tarp to vyro ir N. taip pat atsiranda socialiniai ryšiai.

Kreipdamasis į teismą siekia apginti tiek savo, tiek nepilnamečio sūnaus N. interesus, nes CK 3.161 str. 1 d. yra numatyta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 str., 9 str. 3 d.), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (9 str. 1 d.). Mano, kad laikas tėvystei nuginčyti yra tinkamiausias ir vaiko atžvilgiu, nes jis dar neina į mokyklą, save daugiau identifikuoja vardu. Neprieštaraus, kad vaikui liktų jo pavardė, nes vaiko gimimo metu atsakovė turėjo L. pavardę. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, nes tam, kad vaikas įgyvendintų teisę žinoti savo tėvus, reikėtų nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Atsakovė turėtų nurodyti tikrąjį sūnaus N. tėvą.

Socialinė tėvystė - tėvo ir vaiko santykiai, kai tarp jų nėra kraujo ryšio, tačiau egzistuoja glaudus emocinis ir psichologinis ryšys. Tarnybos Skyriaus specialistei pokalbio metu N. pasakojo, kad dabar gyvena bute su mama ir sese G. Anksčiau gyvendavo kartu ir tėtis, vardu Nerijus. Jis dabar yra atsiskyręs ir gyvena name. Neseniai tėtis buvo atvažiavęs jį pasiimti, svečiavosi pas jį. Jis pasiilgsta tėčio, nes kai būdavo kartu, žaisdavo gaudynių, slėpynių, važiuodavo į gyvūnų parką. Dabar tėtis jam paskambina ir paklausia kaip sekasi darželyje. Jis nori bendrauti ir matytis su tėčiu.

Siekiant nuginčyti asmens tėvystę būtina ne tik įrodyti, kad asmuo nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau taip pat įrodyti, kad nėra ir socialinis psichologinis vaiko tėvas. Iš aukščiau pateiktos informacijos darytina išvada, kad socialinis ryšys tarp ieškovo ir jo sūnaus yra susiformavęs ir toliau ieškovas palaiko ryšį su sūnumi. Egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, o tai galimai traumuotų vaiką psichologiškai. Taigi nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą. Todėl Skyrius laikosi pozicijos ir mano, kad tėvystės nuginčijimas N. L. neatitiktų jo interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė N. L., gimimo įraše vaiko tėvu nurodytas N. L., motina D. L.. D. L. ir N. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. liepos 17 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. 0175/20, matyti, kad N. L., gimęs (duomenys neskelbtini) nėra biologinis N. L. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalimi, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, teikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas N. L. nėra atsakovės D. L. sūnaus N. L. biologinis tėvas. Apie tai, kad N. L. nėra ieškovo sūnus, jis sužinojo tik 2020 m. liepos mėnesį, ginčo su atsakove metu, pastarajai nurodžius, kad jis nėra N. tėvas, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovui 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikus teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties nepraleido.

Pažymėtina, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. L. yra (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovas teigia, kad su atsakove negyvena jau 5 mėnesius, per šį laikotarpį, jo ir N. L. ryšys susilpnėjo, tą posėdžio metu pripažino ir atsakovė D. L., kuri nurodė, kad šiuo metu ji turi draugą, su kuriuo N. L. praleidžia daug laiko, tarp jų atsirado socialinis ryšys, kuris leidžiant laiką visiems kartu tik stiprėja, tačiau vaiko santykiai su ieškovu, jam išėjus gyventi atskirai, yra atšalę, jų tarpusavio ryšys silpsta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad tarp ieškovo N. L. ir vaiko N. L. nors ir buvo susiformavęs socialinis vaiko ir tėvo ryšys, tačiau šiuo metu jis yra susilpnėjęs, jų santykiai atšalę, todėl patenkinus ieškinį ir nuginčijus N. L. tėvystę N. L. vaiko interesai nebus pažeisti. Pažymėtina ir tai, kad vaikas turi teisę žinoti savo kilmę.

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, šalių paaiškinimus, ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, jog ieškovas N. L. nėra N. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pažymima, kad teismo sprendimo pagrindu išregistruojant ir įregistruojant tėvystę atitinkamai gimimo įraše pakeičiami duomenys apie tėvą. Tuo pagrindu panaikintini duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, N. L., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad N. L. yra vaiko tėvas (CPK 178, 185 straipsniai). Nuginčijus N. L. tėvystę vaikui N. L., N. L. paliktina L. pavardė.

Nuginčijus tėvystę, atsakovei D. L. išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo arba pripažinimo. Atsakovei išaiškintina, jog nuginčijus tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu (CK 3.141 straipsnis).

Civilinės metrikacijos skyriui išsiunčiamas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl atitinkamų civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo ar papildymo atlikimo (CPK 399 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo realiai patirtos ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 300,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Be kita ko, ieškovas N. L. pateikė įrodymus apie 456,00 Eur patirtas išlaidas už UAB „Diagnostikos laboratorija“ atliktą tėvystės nustatymo testą ir eksperto išvadą, kurias prašo pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš atsakovės D. L.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, pripažįstamos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009; 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti. Ieškovas prašydamas 456,00 Eur išlaidas, patirtas už atliktą tėvystės nustatymo testą ir eksperto išvadą, pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš atsakovės, nenurodė, kodėl minėtą tyrimą atliko abiems vaikams. Bylos duomenimis nustatyta, kad klausimas dėl biologinės tėvystės iškilo tik dėl sūnaus N. Šią aplinkybę ieškovas patvirtino ir ieškinyje nurodydamas, kad ginčo su atsakove metu, pastaroji pasakė, kad N. nėra jo sūnus. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad ieškovui priteistina tik pusė, t.y. 228,00 Eur, išlaidų patirtų už atliktą tėvystės nustatymo testą ir eksperto išvadą.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iš atsakovės priteistina 8,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra biologinis N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L. nėra biologinis N. L. sūnus.

Panaikinti įrašą apie tėvą N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gimusio sūnaus N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), gimimo dokumentuose, sudarytuose (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuginčijus N. L. tėvystę N. L., N. L. paliktina L. pavardė.

Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio, 300,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 228,00 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 0 ct) už UAB „Diagnostikos laboratorija“ atliktą tėvystės nustatymo testą ir eksperto išvadą.

Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,50 Eur (aštuonis eurus 50 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl atitinkamų įrašų civilinės metrikacijos aktų įrašuose papildymo ar pakeitimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.