Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-05-18 · Civilinė byla Nr. e2-976-330/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-05-18Lietuvos apeliacinis teismas
  2. eB2-58-278/2019Sprendimas · 2019-10-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
e2-976-330/2017
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00070-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvus projektų valdymas“
Pareiškėjas
Mažosios bendrijos „Kūnas“, uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“
Kategorijos
  • 3.4.2.2Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo
Civilinė byla Nr. e2-976-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00070-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvus projektų valdymas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-433-278/2017 pagal pareiškėjų Mažosios bendrijos „Kūnas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Leresa“ pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Efektyvus projektų valdymas“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjos MB „Kūnas“ ir UAB „Leresa“ pirmosios instancijos teismui pateiktuose pareiškimuose prašė atsakovei UAB „Efektyvus projektų valdymas“ iškelti bankroto bylą.Pareiškėja MB „Kūnas“ nurodė, kad reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties pagrindu 2016 m. lapkričio 30 d. iš UAB „Dairūnas ir kompanija“ įgijo 11 136,86 Eur reikalavimą į atsakovės UAB „Efektyvus projektų valdymas“ skolą. Pareiškėjos manymu, atsakovė yra nemoki.Pareiškėja UAB „Leresa“ nurodė, kad UAB „Efektyvus projektų valdymas“ užsakymu atliko statybos remonto darbus objekte, tačiau už atliktus darbus atsakovė neatsiskaitė. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu pareiškėjos naudai iš atsakovės priteista 3 003,99 Eur skolos, 88,74 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. balandžio 18 d., tačiau atsakovė skolos negrąžino. Atsakovė UAB „Efektyvus projektų valdymas“ prašė pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, o bankroto bylą nutraukti. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos MB „Kūnas“ pareiškimą nurodė, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Paaiškino, kad, sužinojusi apie perleistą reikalavimo teisę, 2017 m. kovo 23 d. inicijavo civilinę bylą, siekdama išsiaiškinti, ar pareiškėja yra bendrovės kreditorė. Teigia, jog bendrovė neturėjo jokių finansinių santykių nei su pareiškėja, nei su UAB „Dairūnas ir kompanija“, todėl mano, jog teismui pateikti suklastoti dokumentai. Nurodė, jog UAB „Efektyvus projektų valdymas“ turi turto, 2015 metais grynasis pelnas sudarė 15 871 Eur. Bendrovė vykdo veiklą, išieškojimus iš debitorių, įsiskolinimai kreditoriams nedideli, atsiskaitymai vykdomi.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi atsakovei UAB „Efektyvus projektų valdymas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Viva Lex“.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad MB „Kūnas“ 2016 m. lapkričio 30 d. iš UAB „Dairūnas ir kompanija“ įgijo 11 136,86 Eur reikalavimą į atsakovės UAB „Efektyvus projektų valdymas“ skolą. Pareiškėjai UAB „Leresa“ atsakovė skolinga 3 003,99 Eur skolos, 88,74 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą. 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovės turimo turto vertė sudarė 44 755 Eur, iš jo 3 976 Eur ilgalaikis turtas, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 22 569 Eur. Įmonė registruotino turto neturi, skola valstybės biudžetui sudarė 8 443,37 Eur, o valstybinio socialinio draudimo biudžetui -1,60 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė duomenų apie bendrovės finansinę padėtį, įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog bendrovė vykdo įsipareigojimus, o ieškinys dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra registruotas teismų sistemoje LITEKO. Teismas akcentavo aplinkybę, jog reikalavimą iškelti bankroto bylą gali pateikti ir asmenys, kurių reikalavimas nėra patvirtintas teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, taip pat aplinkybę, jog atsakovė nepateikė duomenų apie esamą įmonės finansinę padėtį, konstatavo, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovė yra nemoki.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė UAB „Efektyvus projektų valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nėra skolinga pareiškėjai MB „Kūnas“, todėl ši neturi teisinio ir faktinio pagrindo kreiptis nei dėl skolos priteisimo, nei dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Dairūnas ir kompanija“ nebuvo atsakovės kreditore ir neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Nepateikta rangos sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Dairūnas ir kompanija“, nėra susitarimų ar darbų perdavimo – priėmimo akto. Atsakovės skola UAB „Dairūnas ir kompanija“ nėra pripažinta, dėl jos pripažinimo ir priteisimo reikia kreiptis į teismą, o ne reikalauti bankroto bylos iškėlimo.Reikalavimo perleidimo sutartis yra suklastota. UAB „Efektyvus projektų valdymas“ direktorius L. Z. buvo įkėlęs ieškinį į EPP sistemą, tačiau dar neužregistravus ieškinį atsiėmė. Atsakovės nuomone, bendrovė neprivalo ginčyti sutarties, kurios dalyviu ji nėra. Įrodyti tariamą skolą turėtų pareiškėja. Įmonės finansinė padėtis nesudaro pagrindo pradėti bankroto procesą.Pareiškėja MB „Kūnas“ atsiliepime į atsakovo UAB „Efektyvus projektų valdymas“ atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, jog prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, skola turi būti pripažinta, jog kreditorius turėtų kreiptis dėl tokios skolos išieškojimo.Atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, klaidindama teismą, jog buvo pareikštas ieškinys. Atsakovė remiasi deklaratyviais teiginiais, jog reikalavimo teisė suklastota, todėl jie (teiginiai) neturi būti svarstomi.Atsakovės bankroto bylą inicijuoja ir kita pareiškėja UAB „Leresa“, kuri turi neginčijamą reikalavimo teisę, pripažintą Palangos apylinkės teismo sprendimu.Pareiškėja UAB „Leresa“ atsiliepime į atsakovės UAB „Efektyvus projektų valdymas“ atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėja atsiliepime akcentuoja, kad atsakovė, tvirtindama, jog įmonės finansinė padėtis nesudaro pagrindo iškelti bankroto bylą, nepateikia įrodymų ir pagrįstų motyvų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Efektyvus projektų valdymas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi atsakovei UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto byla apskųstąja nutartimi iškelta konstatavus nemokumą.Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Efektyvus projektų valdymas“ administracijos vadovą L. Z. įpareigojo pateikti kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymų terminai; praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinį; informaciją apie teismuose atsakovei iškeltas bylas bei vykdomus išieškojimus; atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Efektyvus projektų valdymas“ administracijos vadovas pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti įmonės finansinius dokumentus, kreditorių ir skolininkų sąrašus neįvykdė. Kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė pateikė teismo sprendimą, iš kurio matyti, kad procesinis klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo jau buvo sprendžiamas, ir teismo procesinį sprendimą dėl lėšų priteisimo, kuris, atsakovės nuomone, patvirtina, kad jos finansinė padėtis gerėja. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė taipogi nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodymų apie įmonės vykdomą veiklą, turimus įsipareigojimus, turtą ir pan. Pirmosios instancijos teismui pateikti procesiniai sprendimai nepagrindžia atsakovės argumentų dėl įmonės mokumo. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovės, kuri buvo įpareigota pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, bet šios pareigos neįvykdė (nors ir turėjo galimybę pateikti juos savo iniciatyva apeliacinės instancijos teisme), selektyviai atrinktų duomenų pateikimas nesudaro sąlygų objektyviam (ne) mokumo ištyrimui ir įvertinimui. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovė, sąmoningai neatskleisdama tikrosios įmonės finansinės bei turtinės padėties, elgiasi nesąžiningai. Nesant kitų duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, turimą turtą, pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus ir pagrįstai vadovavosi iš registrų surinkta informacija, kuri patvirtina, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, o jos skolos didėja. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nemokumo būsenos patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovė turi didelį įsiskolinimą valstybės biudžetui. Nežiūrint to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, šiame procese taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Tokia teisminės praktikos nuostata aktuali ir analizuojamu klausimu, kadangi savo mokumą turi pagrįsti bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Aptariamu atveju akivaizdu, kad apeliantė net neketina objektyviais ĮBĮ nurodytais duomenimis įrodyti įmonės mokumo ar finansinių sunkumų laikinumo aplinkybių. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog įvertinti atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo. Nustatytų aplinkybių kontekste situacijos nekeičia ir deklaratyvūs apeliantės argumentai, jog bankroto bylos iškėlimas būtų nuostolingas jos kreditoriams. Apeliantės pozicija atskirajame skunde iš esmės grindžiama argumentu, jog pareiškėja MB „Kūnas“ nėra apeliantės kreditorė, kadangi reikalavimo perleidimo sutartis, iš kurios kildinama pareiškėjos reikalavimo teisė, gali būti suklastota. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas susidariusią situaciją, pažymi, kad skolos asmenims, kurie kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nepripažinimas savaime nesudaro teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti šių asmenų prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą, nes gavęs tokio turinio pareiškimą teismas turi ir gali patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2102-330/2015). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, nes vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl sprendžiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y., potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2102-330/2015). Ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra įmonės kreditorius, nustatoma išsprendus šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo.Pažymėtina teismų praktikoje suformuota nuostata, jog tuomet, kai skolininkas ginčija pareiškėjo (pareiškėjų) pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas skolas, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei ginčijant pareiškėjos pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamų skolų dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-859/2009).Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą. Nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas iš esmės nevertino ginčijamo pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, nes tai neįeina į šio klausimo dalyką, o turėtų būti sprendžiama atskiroje byloje (atskirose bylose) pagal savarankišką ieškinį (ieškinius). Juolab kad bankroto bylos iškėlimo apeliantei klausimas buvo sprendžiamas ir pareiškėjos UAB „Leresa“, kurios reikalavimas nėra ginčijamas ir nekelia abejonių, iniciatyva. Minėta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, būtinų jos mokumo situacijos objektyviam tyrimui, tokie duomenys nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina ir tai, jog atskirajame skunde keliama pareiškėjos MB „Kūnas“ subjektiškumo problema, tačiau iš esmės neneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis konstatuotas atsakovės nemokumas. Todėl nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš esmės sprendė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliacinis teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovės ginčijamas pareiškėjos finansinis reikalavimas galėjo turėti lemiamos reikšmės konstatuojant atsakovės nemokumą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas apie atsakovės mokumo būseną sprendė pagal 2015 metų veiklos balansą. Atsižvelgiant tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino pačios atsakovės parengtą balansą, neturėtų kilti abejonių, jog atsakovės ginčijamas pareiškėjos finansinis reikalavimas mokumo situacijos įvertinimo tikslu nebuvo įtrauktas į atsakovės įsipareigojimų masę. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, šalims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, paneigiančių apskųstoje nutartyje nustatytas aplinkybes. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog UAB „Efektyvus projektų valdymas“ yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Atsakovė neįrodė, jog realiai turi likvidaus ir vertingo turto ar lėšų, kurių pakaktų finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ar bent realiai deda pastangas įsiskolinimams likviduoti.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti procesinio sprendimo iškelti UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad atsakovė ketina ir bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis