Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. P. 2016 lapkričio 22 d., apie 20.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), mušdamas savo sugyventinės mažametę dukrą S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) diržu sukėlė mažametei fizinį skausmą ir, dėl mažiausiai dviem smūgiais padarytų poodinių kraujosruvų kairėje šlaunyje (kurios padarytos kietu buku pailgos formos daiktu), nežymiai sutrikdė mažametės nukentėjusios sveikatą.

K. R. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-11-22 apie 20.00 val., grįžo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo sugyventinės L. V. dukra S. G. ir jo dukra E. P.. L. V. buvo darbe. Apie 20:30 val. tarp jo ir S. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu S. ėmė šaukti ant jo kaip paauglė, nors jai 8 metai. Apie savaitę laiko namuose kildavo konfliktai dėl pamokų (namų darbų nedarymo ar blogai paruoštų namų darbų), be to, elektroniniame dienyne jis paskaitė pastabą, kad S. nedaro namų darbų. Būdamas labai piktas jis liepė S. eiti ruošti namų darbus. S. jam priekaištavo- ir sakė, kad pamokas jau yra paruošusi. Tuomet, jis iš savo kelnių išsivėrė juodos spalvos odinį diržą ir sudavė juo S. du smūgius į užpakalį. S. ėmė verkti ir nuėjo atsigulti ant savo lovos. Po kiek laiko, jis priėjo prie S. ir jos atsiprašė, paaiškino jai tokio savo elgesio priežastį, jog ji neklauso, atsikalbinėja ir neruošia pamokų. S. G. pripažino, kad ji elgiasi negerai, t. y. kad neruošia namų darbų ir atsikalbinėja. Supranta, kad savo veiksmais jis sukėlė S. G. fizinį skausmą, kad pasirinko netinkamą auklėjimo priemonę. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, nes S., kartu su savo sugyventine jis augina 4,5 metų. S. jį vadina tėčiu. Supranta savo kaltę, žada kartu su L. V. kreiptis dėl S. G. elgesio į psichologus ir tokių auklėjimo būdų nenaudoti. Dėl savo elgesio gailisi, jis atsiprašė S. G. ir jie susitaikė.

Po kaltinamojo prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, pats R. P. sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusiosios atstovai bei gynėjas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. P. visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais bei išvardintais posėdyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka:

2016-11-23 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl mažametės sumušimo jos namuose (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).

2016-11-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra rytinėje Panevėžio miesto dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), kur nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (b.l. 7-10).

Liudytojos M. M. parodymais, iš kurių matyti, kad ji dirba Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje, Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyresniąja specialiste. 2016-11-22 apie 14.00 val. dirbant, buvo gauta informacija, kad Panevėžio A. L. progimnazijoje, adresu Panevėžyje, Klaipėdos g. 138, yra mažametė mergaitė, kuri atėjo į mokyklą sumušta. Atvykus į mokyklą, socialinės pedagogės kabinete ji rado klasės mokytoją L. N., socialinę darbuotoją V. I. bei mažametę 2 B klasės mokinę S. G.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, t. y. kalbinant mergaitę, mergaitė ėmė verkti ir sakyti, kad nenori nieko sakyti, nes bijo, kad jos mama sužinos. Mergaitė pasakė, kad ji prižadėjo mamai, kad niekam nieko nesakys. Mergaitei aprimus, ji papasakojo, kad 2016-11-22, vakare, namuose (duomenys neskelbtini), ją diržu per kairę koją mušė tėtis. Tėtis ją mušė, nes susinervavo dėl to, kad mergaitė pasakė, kad nėra užduota pamokų. Tėtis mergaitei pasakė, kad užduota, tada jis (tėtis) šaukė ir trenkė su diržu, kurį išsivėrė iš savo kelnių. Tėtis mergaitei sudavė du kartus. Mergaitė sakė, kad verkė ir jai skaudėjo. S. sakė, kad mama matė, kad ji buvo sumušta, nes matė mušimo žymes. Mama , mergaitės prašė, kad ji niekam nesakytų, o jei kas paklaus, kad ji pameluotų. Ji paklausė mergaitės, ar tėtis anksčiau ją mušė. Mergaitė pasakė, kad tėtis ją tupdydavo į kampą. Ji pati matė ant S. kairės šlaunies plaštakos dydžio mėlynę su kraujosruvomis. Siekiant apsaugoti vaiko interesus, mergaitė paimta iš šeimos ir patalpinta į Panevėžio socialinių paslaugų centrą Vaikų grupinio gyvenimo namus, adresu Panevėžyje, Teatro g. 20A. (b.l. 14).

Liudytojos L. N. parodymais, iš kurių matyti, kad ji dirba Panevėžio A. L. progimnazijoje klasės mokytoja. 2016-11-23 apie 07.45 val. jai paskambino S. G. mama L. V., kuri pranešė, kad jos dukra S. šiandien į baseiną neis, nes kosėja. Būdama pamokose, ji pastebėjo, kad S. nekosėja. Po pamokų, apie 12.45 val., prie jos priėjo S. ir pati pasakė „mokytoja, aš nenoriu meluoti. Į baseiną nėjau, nes ant kojos didelė mėlynė“. Ji paklausė, iš kur ta mėlynė. S. jai atsakė, kad tėtis ją mušė. Ji paklausė mergaitės, už ką ją mušė. Mergaitė atsakė, kad dėl to, jog nedarė namų darbų. Paklausus, kuo ją mušė, mergaitė atsakė, kad su diržu. Kai ji pasakė, kad apie įvykį reikia pasikalbėti su socialine mokyklos darbuotoja, mergaitė išsigando ir ėmė prašyti, kad ji niekam nieko nesakytų, nes dėl to supyks mama. Mergaitė jai parodė ant kairės kojos šlaunies mėlynę, kuri buvo didelė. Po pokalbio, jos nuėjo pas socialinę pedagogę V. I., kuri iškvietė Panevėžio m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoją (Vaikų teises) ir policiją. S. ji pažįsta antri metai, nuo tada kai ji atėjo į pirmą klasę. Mergaitė jai pasirodė neprižiūrėta, dažnai purvinais rūbais, nesušukuota, dažnai nepadaro namų darbų (b.l. 16).

Mažametės nukentėjusiosios S. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo tyrėjai, iš kurių matyti, kad 2016 šiais metais, tiksliai dienos nepamena, vakare, valandų nežino, tėte R. P. susinervino ir trenkė du kartus su diržu jai per kojas. Tėte supyko, nes ji pasakė, kad jai nėra namų darbų. Tada tėte jai liepė perrašyti žodžius į juodraštį. Ji pasakė „noriu miego“, tada tėte ir trenkė su diržu per kojas du kartus. Jai labai skaudėjo, ji netgi verkė. Ji nerašė, pasiklojo lovą ir ėjo miegoti. Tėte po to atsigulė prie jos ir jos atsiprašė. Tėtis jai sakė, kad daugiau taip nedarys. Ji tėčiui atleido. Kai ji atsigulė ant to šono, jai labai skaudėjo koja ir koja skaudėjo iki ryto. Tėtis ją mušė pirmą kartą. Ji mamai nesakė, bet kai mama grįžo, ji pasižiūrėjo į jos koją. Kartais tėtis būna piktas, užrėkia ant jos, bet ji ant tėtes nepyksta. Norėtų ji grįžti atgal į namus ir gyventi kartu su tėčiu ir sese, ir su šuniuku. (b.l. 32-33).

VTM Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G1262/2016 (05), iš kurios matyti, kad S. G. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kurios padarytos kietu buku pailgos formos daiktu poveikyje, mažiausiai 2 smūgiais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimų padarymas sukėlė S. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. (b.l. 25).

2016-11-23 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto iš kurio matyti, kad į Panevėžio A. L. pagrindinę mokyklą, adresu Panevėžyje, Klaipėdos g. 138, atėjo sumušta 8 metų S. G., kurią sumušė patėvis. Policiją kvietė M. M., vaikų teisių specialistė, kuri paaiškino, kad 2016-11-22, vakare, namuose (duomenys neskelbtini), patėvis R. P., gim. (duomenys neskelbtini), diržu sumušė mažametę S. G.. R. P., sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apsk. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Sulaikomas R. P. ir pristatant į policijos įstaigą elgėsi ramiai (b.l. 11-12).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija, iš kurios matyti, kad surinkti duomenys apie mažametę S. G., jos gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, šeimoje santykiai nekonfliktiški, nėra nuolat girtaujama ar smurtaujama (b.l.28-29).

Nukentėjusiosios S. G. atstovės pagal įstatymą L. V. paaiškinimu posėdžio metu, iš kurio matyti, jog jos dukra dabar jaučiasi gerai. Ji ir jos dukra atleido R. P., su juos susitaikė. Jos dukra vadina R. P. tėčiu ir šiuo metu ant jo nepyksta, jam atleidžia.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis R. P., smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią mažametę S. G.. Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus neneigė, kad, pasirinkęs auklėjimo priemonę – diržą bei mažiausiai dviem smūgiais sudavė per kairę šlaunį. Specialisto išvada buvo nustatyta, jog tokiais veiksmais padarytos kraujosruvos kairėje šlaunyje ir jais galėjo būti sukeltas fizinis skausmas S. G.. Todėl R. P. veika, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Tik tikslintina kaltinime neteisingai nurodyta aplinkybė, jog R. P. mušė savo dukrą, nurodant, kad jis mušė sugyventinės dukrą, nes pagal bylos duomenis ir proceso dalyvių paaiškinimus, S. G. yra R. P. sugyventinės L. V. dukra.

R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

R. P. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Smurtas baudžiamojo įstatymo nėra toleruojamas. Akivaizdu tai, kad dėl auklėjimo žinių stokos, R. P. pasirinko netinkamas auklėjimo priemones mažametės atžvilgiu. Tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad R. P. diržu mažametei sudavė ne iš žemų paskatų, o todėl, kad siekė sudrausminti dėl netinkamo elgesio, siekė, jog ji paruoštų pamokas ir dėl to, kad ji šaukia, atsikalba. Jo veiksmai pažeidė mažametės teises ir interesus augti saugioje aplinkoje, jo pasirinktos poveikio priemonės buvo neproporcingos siekiamam tikslui sudrausminti mažametę. Visa tai įvertintina sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį klausimą. Toliau spręstina, ar yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Atsižvelgęs į paties kaltinamojo parodymus bei nepilnametės atstovės pagal įstatymą motinos L. V., įgaliotojo atstovo advokato poziciją, teismas sprendžia, jog nepilnametė S. G. susitaikė su R. P.. Vertintina ir tai, kad R. P. neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (43 b. l.), metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (44-52 b. l.), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 55), Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės Panevėžio skyriuje duomenų nėra. Pas medikus nesilankė (b.l. 54), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas labai gerai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, teismui pažadėjo prieš nukentėjusiąją nebesmurtauti. Todėl nėra pagrindo manyti, kad R. P. dėl pirmiau aptartų jį charakterizuojančių aplinkybių gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje, kad būtų galima atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Kliūčių numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, kad nebūtų galima atleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., padarymą jam susitaikius su nukentėjusiąja mažamete S. G. per atstovę pagal įstatymą L. V., baudžiamąją bylą nutraukiant. Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamais nusikaltimą padarė artimoje aplinkoje, o šiuo metu siejamas su ta pačia aplinka, kurioje padaryta nusikalstama veika, kartu su nukentėjusiąją gyvena, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismas sprendžia, jog tokiomis sąlygomis bei priemonėmis bus pasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai, t.y. asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymos patvirtina, kad kaltinamajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos 34,74 eurų ir jį bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatas Justinas Stauskas (86 b.l.). Taip pat nukentėjusiosios S. G. įgaliotuoju atstovu buvo paskirtas advokatas Antanas Cemnolonskas, kurio užmokestis paskaičiuotas - 34,74 eurų (184 b.l.). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Nors kaltinamasis R. P. yra dirbantis, tačiau pagal jo paaiškinimą jo darbo užmokestis yra nedidelis (apie 500 Eur), jis išlaiko nepilnametę dukrą bei atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9, 10 p., BPK 55 str. 4 d., 5 d.) todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas, minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t.y. odinis juodas diržas 2016-11-28 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu perduotas saugojimui į Panevėžio AVPK reikšmingų ikiteisminiam tyrimui daiktų saugyklą (b.l.39), kvitas B, 2016-11-29, Serija BBB Nr. 0000818 (b.l.40), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (68-69 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297 – 298, 301 – 308, 313 straipsniais, BK 38 straipsniu,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą dėl R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje – nutraukti kaltininkui R. P. ir nukentėjusiajai mažametei S. G. per atstovę pagal įstatymą L. V., susitaikius.

R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui R. P., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu R. P. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per šešis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - odinį juodą diržą, saugomą Panevėžio apskrities VPK (pakete Nr. 0043199), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.