Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamajai sugriebus už striukės ir nukentėjusiąją ištempus iš už tvoros, kaltinamoji D. B. griuvo aukštielninka, ant savęs nusitempdama nukentėjusiąją J. Š.. Po to abi atsistojo, kaltinamoji nukentėjusiajai suėmė už plaukų ir tuomet jos abi griuvo – J. Š. ant dešinio šono, o D. B. ant kairio.

Nukentėjusiosios pasakojimas, kad jos su kaltinamąja krito du kartus atsirado tik J. Š. apklausus kaip įtariamąją priešpriešinėje byloje. Apie du kritimus papasakojo tik teismo posėdžio metu ir liudytojai J. S. ir M. S.. Tiek nukentėjusioji J. Š., tiek ir liudytojas M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmą kartą nukentėjusioji užkrito ant kaltinamosios ir taip galimai sulaužė pastarajai šonkaulį. Liudytoja J. S. pasakojo, kad nukentėjusioji su kaltinamąja kritinėjo (ne kartą). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 26 d. J. Š. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame jai inkriminuojama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už D. B. padarytus sužalojimus, veikiant kartu su M. S., smulkiai nurodant visus nustatytus D. B. sužalojimus (1 t., b. l. 94). Parodymus priešpriešinėje byloje kaip įtariamoji J. Š. davė tik 2024 m. liepos 9 d. (1 t., b. l. 970 98). Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad duodama parodymus kaip įtariamoji, ji pasakojo smulkiau, nes tyrėja smulkiau klausinėjo. Visgi, teismas, įvertinęs J. Š. apklausas abiejų (šios ir priešpriešinės bylos) ikiteisminių tyrimų metu, konstatuoja, kad detaliau nei teismo posėdžio metu J. Š. nebuvo apklausta nei karto. Be to, kaip įtariamoji ji buvo apklausta tik po 13 dienų po pareikštų įtarimų ir po beveik mėnesio laiko nuo įvykio. Kaip nukentėjusioji šioje byloje ji buvo apklausta iš karto po įvykio, todėl teismas daro išvadą, kad būtent šie parodymai yra patikimesni. Teismo vertinimu, liudytojai M. S. ir J. S. taip pat buvo suinteresuoti pagrįsti nukentėjusiosios versiją apie ne vieną kartą kritusias J. Š. ir D. B., nes priešpriešinėje byloje M. S. yra kaltinamasis, o J. S. yra jo sutuoktinė.

Nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje, patikimumą pagrindžia ir M. S. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad M. S. prie besigrumiančių J. Š. ir D. B. atsiduria po 7 sekundžių, dar po 6 sekundžių J. Š. jau reikalauja paleisti jos plaukus, o dar po 10 sekundžių ji jau yra atsistojusi. Įvertinus paminėtą laiką, teismas konstatuoja, kad nukentėjusios ir kaltinamosios D. B., kuri, pasak J. Š., pirmą kartą nukrito aukštielninka ir ant savęs užsivertė nukentėjusiąją, galimybės per tokį trumpą laiką nukristi, atsistoti, pakeisti pozicijas (įsikabinti į plaukus) ir vėl nukristi, kelia pagrįstų abejonių. Baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos aplinkybės privalo būti nustatytos neginčijamai, nekelti abejonių.

Atsižvelgiant į virš išdėstytą, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios J. Š. nurodomas aplinkybes apie du griuvimus.

Kaltinime yra nurodyta, kad D. B. konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė smūgius į galvos sritį nukentėjusiajai J. Š., ne mažiau kaip penkis kartus abejomis rankomis stumdė paėmusi už striukės, tempė už plaukų, ko pasėkoje abiem nugriuvus ant žemės, tyčia užlenkė J. Š. dešinės rankos nykštį.

2024 m. balandžio 14 d. nukentėjusioji apklausiama nurodė, kad kaltinamoji nenustatytu būdu užlenkė jos dešinės rankos nykštį (1 t., b. l. 12–15). Tokios pačios aplinkybės yra nurodomos ir 2024 m. balandžio 14 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1–2). 2024 m. lapkričio 20 d. pranešime apie įtarimą jau nurodoma, jog D. B. tyčia užlenkė J. Š. dešinės rankos nykštį (1 t., b. l. 151). Duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių, kuriuo metu D. B. tyčia užlenkė J. Š. dešinės rankos nykštį, byloje nėra. Apie piršto užlenkimą nukentėjusioji pirmą kartą papasakojo teismo posėdžio metu ir nurodė, kad pradžioje, kai kaltinamoji ją išsitempė, įsikibusi į striukę, jos tada nukrito. Ji nukrito ant kaltinamosios, pilnai ant jos buvo nukritusi. Tuo metu nusibrozdino kelią, suplyšo džinsai. Tuo metu kaltinamoji jai sugriebė už dešinės rankos ir išsuko pirštą. Jos atsistojo, ji ištraukė nykštį iš jos rankų. Buvo viena prieš kitą ir va tada kaltinamoji puolė jai (nukentėjusiajai) į plaukus. Taigi, pagal nukentėjusiosios duotus parodymus, jai pirštas buvo užlenktas tarp pirmojo ir antrojo nukritimo.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas jau konstatavo, kad nukentėjusioji su kaltinamąja krito tik vieną kartą, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiosios nurodomomis aplinkybėmis jos pirštas negalėjo būti užlenktas. Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad D. B. trenkė nukentėjusiajai per veidą, tampė už striukės, įsikibo į plaukus ir jos dėl to abi nugriuvo ant žemės. J. Š. piršto sužalojimą užfiksavo atvykę medikai, nukentėjusioji apie piršto skausmą nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau teismas daro išvadą, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kada ir kokiu būdu J. Š. nykštys buvo sužalotas. Taip pat byloje nėra duomenų, ar pirštą D. B. sužalojo tyčia, kaip nurodoma kaltinime, ar jis buvo pažeistas kritimo, nukentėjusiosios bandymo išsilaisvinti pasėkoje ar kitomis aplinkybėmis, tai yra netyčiniais kaltinamosios veiksmais.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021).

Remiantis virš išdėstytu, esant pagrįstų abejonių dėl D. B. tyčinių veiksmų, siekiant užlenkti J. Š. dešinės rankos nykštį, teismas sprendžia, kad iš kaltinime nurodytų aplinkybių turi būti pašalinta aplinkybė, kad kaltinamoji tyčia užlenkė J. Š. dešinės rankos nykštį.

Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų balandžio 13 d. prastai jautėsi ir gulinėjo lovoje, jai skaudėjo inkstus, bet turi augintinį šunį ir jį reikia išvesti į lauką. Jai išėjus į kiemą iš penkiaaukščio laiptinės, nieko nebuvo, šunį buvo aprengusi petnešom, antkakliu, atsegė nuo pavadžio, kad galėtų palakstyti ir atlikti savo reikalus. Galvojo, kad apeis namą, nes aplinkui nieko nėra. Iš kažkur atbėgo katinukas ir šuo automatiškai bėgo paskui. Ji ėjo link vidinės pusės, o katinas bėgo į įvažiavimą, atsitrenkė į mašiną ir tada įbėgo į privatų kiemą, o jos šuo iš paskos. Kaltinamoji nuėjo ten, kur nubėgo šuo. Prie įvažiavimo pamatė, kad mašiną naviguoja M. S., kurį matė iš praeitos bylos antrą kartą. Kažkada buvo taip, jog M. S. ją užpuolė, pastūmė, vyko teismas, policijos tyrimas dėl to, todėl jie su juo buvo šiek tiek pažįstami. M. S. jos neerzina, ji nėra ant jo supykusi. Mašinoje sėdėjo J. S., nes ji nemokėjo įvažiuoti į įvažiavimą, kadangi jis siauras. M. S. pats nevažiavo, jis navigavo. Vėliau atėjo nukentėjusioji, o M. S. pasakė: „Ai, čia tu, lahūdra, dar mes čia tavęs neišrūkėm, dar per mažai zajevų ant tavęs parašėm?“. Ji iš karto pastebėjo, kad M. S. girtas, o nukentėjusioji pasakė: „Žiūrėk, gal ji alkoholikė, trenkia nuo jos šnapsu per 100 metrų, kažkokia apsinešusi“. Tada tiek J. S., kuri buvo mašinoje, tiek nukentėjusioji, kuri stovėjo skersai įvažiavimo, pradėjo jai aiškinti. M. S. bėgo namo pasiimti kažko sakydamas: „papjausiu tą šunpalaikį“. Tada J. Š. uždarė vartus ir neišleido jos šuns. Ji su jomis į ginčą nesivėlė, atsakinėjo po kelis žodžius. Išsitraukė telefoną pafilmuoti, bet niekas nesimatė, tik juodas ekranas, jis nešvietė. Įsidėjo telefoną į kišenę ir žiūrėjo, kas toliau vyksta. Peržiūrėjus teismo posėdžio metu M. S. pateiktą vaizdo įrašą, kaltinamoji parodė, kad kelias sekundes filmavo. Negali pateikti vaizdo įrašo, nieko nebuvo nufilmuota, o paskui laikė telefoną, kad jie nepultų. M. S. gaudė jos šunį, o nukentėjusioji laikė vartus, jog jos šuo nepraeitų. Jos šuns vardas H., ji jį pasikvietė ir jis pribėgo prie nukentėjusios, kuri prie vartų stovėjo. Šuo pribėgo, kad galėtų išbėgti, o nukentėjusioji paklausė, ar čia tas pats šuo. M. S. pasakė, kad čia tas pats šūdo gabalas. Nukentėjusioji spyrė šuniui ir jis pabėgo, o M. S. bėgo paskui ir, kaltinamosios manymu, jog su peiliu, ir dar filmavo. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji pataikė jos šuniui spirdama. Sužalojimų konkrečių nepastebėjo. Kaltinamoji nukentėjusiajai pasakė, kad atiduotų šunį, bet ji nekreipė dėmesio. M. S. vėl buvo pribėgęs prie vartų, o nukentėjusioji vėl spyrė šuniui. Kaltinamoji priėjo, padėjo ranką ant vartų, kad nukentėjusioji neprivertų jų ir kvietė šunį. Ir tada nukentėjusioji jai trenkė per veidą dešine ranką į jos kairį žandą, jai nukrito akiniai, ji atsilošė atgal. Nukentėjusioji išlindo iš po tų vartų ir vėl jai trenkė, griebė už plaukų ir visur kitur, o ji atsigavusi irgi griebė jai už plaukų kaire ranka. Tokiu būdu laikė atstumą nuo savęs, kad jai netrenktų ir nieko nepadarytų. J. S., išlipusi iš mašinos, pasakė vyrui, kad eitų ginti nukentėjusios, jis atbėgo iš kiemo ir spyrė jai į šoną. Jos tada su nukentėjusiąja nugriuvo, nes kaltinamoji ją laikė, o M. S. kaltinamajai paėmė už kairės rankos, užsuko rodomąjį pirštą, nes ji ta ranka laikė nukentėjusiąją. Tada jie abu ją suspardė, sumušė, M. S. pabaigoje dar jai spyrė. Tada ji susirado akinius, išsikvietė policiją, greitąją ir sūnų. M. S. pasislėpė, kai jos sūnus atėjo, o nukentėjusioji su J. S. neišleido jos šuns. Atvažiavo greitoji ir policija, nukentėjusioji greitosios nesikvietė, dar priėjo kaimynai, su kuriais jie švęsdavo, ir tada nukentėjusioji įlipo į greitąją, iš ten neišlipo ilgą laiką. Felčerė sakė, kad negali su ja susikalbėti, nukentėjusioji neišlipa iš automobilio, todėl kaltinamąją apžiūrėjo gatvėje ir buvo iškviečiama kita greitoji, jog jai būtų suteikta pagalba. Atvažiavus antram policijos ekipažui, nes jos kartu su nukentėjusiąja išsikvietė, kaltinamoji pareigūnų paprašė, kad jai padėtų išlaisvinti jos šunį iš tų žvėrių. Pabrėžė, jog jie buvo užsidarę jos šunį, jis buvo su antsnukiu, todėl jokios grėsmės negalėjo kelti. Atvažiavusi greitoji, išsivežė jas abi. Kaltinamoji pasakė, kad pareiškimą rašys internetu, nes tuo metu kojos rankos drebėjo. Kaltinamoji parodė, kad tą vakarą ji šunį aprengė, uždėjo antsnukį ir atsakingai išėjo į lauką. Name yra 3 laiptinės. Ji gyvena paskutinėje laiptinėje. Išėjusi apsidairė. Kažkiek matosi S. kiemas jai išėjus. Tą vakarą jai išėjus nieko nesimatė, buvo tuščia ir tylu. Ji ėjo nuo savo pusės, ties šiukšline paleido šunį. Toliau nuo S. namo paleido ir tada atėjo. Katinas bėgdamas atsitrenkė į automobilį, mano, kad į vairuotojos duris. Nematė, bet girdėjo garsą. Galvojo, kad šuo atsitrenkė, bet ten buvo katinas. Šiaip kiemuose katinų nėra, ji pati turi ir savo katiną namuose. Vėliau sužinojo, kad tai buvo S. katinas. Šuo paskui katiną į kiemą įbėgo. Ji šunį turiu 5 m., jis į jos balsą reaguoja, ateina kviečiant, į žmones nereaguoja, į paukščius nereaguoja, į katinus reaguoja. Su jos katinu miega kartu, gerai sutaria. Pirmas ir vienintelis atvejis buvo, kai jis susidūrė su katinu kieme, todėl nežinojo, kaip šuo reaguos. Su šunimis buvo susidūręs, su jais draugauja, žaidžia. Ji su kitais žmonėmis susitinka ir paleidžia parkeliuose šunis, kad jie palakstytų ir padraugautų kartu. Ji savo šunį vedžioja su pavadžiu, bet būna dažnai, kad paleidžia. Jis pirmą kartą įbėgo į svetimą teritoriją. M. S. vijosi savo kieme jos šunį. Kai šunį pasikviesdavo ir jis atbėgdavo link išėjimo, kur ji stovi, tada matydavo, kur M. S. bėga. Šuo lakstė privačiame kieme, o jame ji nebuvo. Jų kiemas nemažas, giliai jos šuo lakstė. Kartais nematydavo, kur jis bėgdavo, nes lakstė aplink namą. Matė jį, nes šuo turėjo šviečiantį antkaklį. Šuo veislės neturi, jis iš prieglaudos. Jis sveria apie 14–15 kg. Vidutinio dydžio šuo, jai iki kelių, pusės metrų maždaug. Šuo nėra agresyvus ir buvo su antsnukiu, nes ji saugojo, kad nesuėstų varnų primėtyto maisto. Turėjo pavadį šuniui. Kai jai trenkė per veidą, ji paleido viską, viskas nukrito. Ji atsegė pavadį išėjusi, šuo buvo palaidas, bet ji rankoje pavadį turėjo, o šuo buvo su petnešomis, turėjo antsnukį ir ant kaklo žibantį lankelį, kad matytųsi. Prie daugiabučio įvažiavimo yra nuosavas namas. Įvažiavimas iki vartų yra maždaug apie 15 metrų ir tame tarpe yra S. vartai. Vartai yra tolėliau nuo įvažiavimo krašto. Kad įvažiuotų į savo kiemą, S. turi įsukti į daugiabučio kiemą, įvažiavimą. Įvažiavimo atstumas labai nedidelis, vienos mašinos įvažiavimas, o per ilgį apie 10–15 m. Tiksliai negali pasakyti, kiek iki jų vartų yra. Kai jos šuo įbėgo į kiemą, J. S. nebuvo dar įvažiavusi, stovėjo skersai. Vartai atsidaro į kiemo pusę, nukentėjusioji laikė vartus priglaudusi prie mašinos, ji stovėjo užstojus tarpą ir šuo negalėjo prabėgti. Kai nukentėjusioji jai aiškino taisykles, buvo pravėrusi kažkiek vartus. Vartai yra dvigubi, kad tilptų mašina. Šiuo metu yra nauja tvora. Tuo metu buvo geležiniai strypai. Tarp strypų gal 10–15 cm buvo ir šuo įlįsti negalėjo. Jeigu nuketėjusioji nebūtų spardžiusi, jis būtų pralindęs pro vartų tarpą. Viena vartų pusė buvo atidaryta, o kaltinamoji stovėjo iš gatvės pusės. Šunį ji kvietė iš kitos pusės ir jis ėjo pagal jos balsą. Nukentėjusioji šiek tiek buvo pravėrusi vartus. Tarp jų buvo vartai – kaltinamoji buvo įvažiavime, o nukentėjusioji kieme. Nebuvo pilnai uždaryti vartai, nes mašina stovėjo skersai. Nukentėjusioji prispaudė vartus, kadangi yra mašina, tai jie neužsidarė pilnai. Tarp jų buvo kliūtis – vartai, kai nukentėjusioji jai trenkė. Vartų aukštis maždaug kaltinamosios ūgio. Nukentėjusioji jai iš apačios trenkė, nes ji pasilenkė pažiūrėti, kur jos šuo bėgo. Nukentėjusioji trenkė per vartų tarpą. Jos abi griuvo, kai tik M. S. atėjo ir spyrė. Jos buvo vartų tarpe, kai ji laikė nukentėjusiajai už plaukų. Jos krito į gatvės pusę, ant daugiabučio įvažiavimo. Visos grumtynės vyko daugiabučio įvažiavime. Prie namo, kur abi krito, yra ne visai asfaltuotas kelias, žvyras į daugiabučio aikštelę įvažiuojant. Mano, kad M. S. turėjo peilį, nes jis sake, kad papjaus jos šunį. Faktiškai peilio nematė. Iki spyrio M. S. lakstė paskui jos šunį. Jam priėjus, ji nematė, ar jis turėjo peilį, nes tada gynėsi nuo nukentėjusiosios, laikė jai už plaukų. Matė, kad J. S. išlipo iš mašinos ir sakė eiti ginti. Automobilyje sėdintis asmuo galėjo ją matyti. Dešine ranka nukentėjusioji jai sudavė. Tada buvo su akiniais ir nukentėjusioji numušė juos nuo veido. Vartai jai buvo kliūtis. Ji nukentėjusiosios nepalietė nei vienu pirštu, tik pagriebė už plaukų kad nukentėjusioji nespirtų ir nepasiektų. Per rankos atstumą laikė už plaukų. Visiškai nepripažįsta kaltinimo, nes nukentėjusioji ją užpuolė. Pripažįsta, kad laikė nukentėjusiąją už plaukų, kaire ranka. Kai atbėgęs M. S. spyrė į šoną, tada jos abi nugriuvo. Jos griuvo tuo pačiu metu, ji ant kairio, o nukentėjusioji ant dešinio šono. Vieną kartą griuvo. Ir abiem pargriuvus toliau laikė nukentėjusiosios plaukus. Ir prieš nugriūnant laikė plaukus ir nugriuvus dar laikė. Nukentėjusioji jos nepasiekė, nes ji laikė per rankos atstumą nukentėjusiosios plaukus. Nukentėjusioji spardė, rankomis mosikavosi, bet nepasiekė jos. Viena ranka buvo įsikibusi J. Š. į plaukus. Įsikibusi buvo į pakaušio plaukus, laikė ją nuo savęs, nukentėjusioji jos nepasiekė. Buvo stipriai įsikibusi į plaukus. Įsikibo stipriai, kad nukentėjusioji jo nedaužytų, nespardytų, kitokių veiksmų neatliktų. Jai yra nustatytas neįgalumas iki pensijos (duomenys neskelbtini). Darbingumo lygis yra 50 proc. Turi nustatytą 3 grupę. Įvykio metu jai buvo praskelta lūpa, ištinęs žandas, galvoje buvo 3 kraujosruvos, alkūnė sužalota, kurią susiuvo, daug mėlynių, tiek kojose, tiek krūtinėje, nugaroje, rankose, nubrozdinimai ant kairio šono, kai krito. Ir buvo lūžęs šonkaulis. Šonkaulis lūžo, kai M. S. spyrė jai. Vienas sykis buvo, kai jos stovėjo, o po to buvo dar smūgių nukritus į veido sritį, šonus, kuris buvo lemiamas nepasakys. Jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vyksta teismo procesas, kur ji yra nukentėjusioji dėl M. S. ir J. Š. veiksmų. Nesitikėjo nukentėjusios smūgio, kai buvo prie vartų, nors ji ir elgėsi agresyviai. Jai nukrito akiniai po smūgio ir ji prarado koordinaciją, nes nieko nematė. Jai yra trumparegystė. Nemato iš toli. Dioptrijos -3,5, plius cilindrai. Be akinių tik kokius 30 cm mato. Ji akinius nešioja nuo vaikystės. Po pirmo smūgio ji atsitraukė, tada jau nukentėjusioji išėjo pro vartus ir ją puolė. Nukentėjusioji išėjo į pravažiavimą iš kiemo teritorijos. Nukentėjusioji dar kartą jai puolė už plaukų, už veido abiem rankomis. Ji pajautė, kad puola, nes numušus akinius nesuprato, kas vyksta. Tai buvo netikėta, todėl negalėjo išvengti smūgio nuo nukentėjusios. Po pirmo smūgio negalėjo išvengti tolimesnių veiksmų, nes ji nematė, nesiorientavo. Čia viskas vyko per sekundes. Tam kad apsiginti, kad nukentėjusioji apsiramintų, kaltinamoji pagriebė kaire ranka jos plaukus. Sugriebė, kad ji nebegalėtų jai nieko padaryti. Turėjo tikslą apsiginti nuo nukentėjusiosios. Jos manymu, kai M. S. jai spyrė į šoną, o ji nukentėjusiąją laikė už plaukų ir jos griuvo, ji tada galėjo nusibrozdinti, nes pusės sutampa. Nukentėjusioji ant dešinės pusės krito, tai pirštą galėjo tada susižaloti. Tai buvo pirmas ir vienintelis kartas, kai griuvo. Fizinius veiksmus sukėlė nukentėjusios agresyvumas. Jos kepurė buvo nukritusi ant žemės, nežino kuriuo momentu tai įvyko. Ji susirinko kepurę, akinius, telefoną, tik nerado pavadėlio, kuriuo momentu jis nukrito, nežino. Pavadėlį turėjo su savimi. Parodė, jog iškvietė savo sūnų, kad M. S. jos nebespardytų. Pareigūnų ji prašė, kad paleistų jos šunį, o pavadžio neturėjo rankose, nes grumtynių metu pametė. Po įvykio ji rado pavadį. Kitą dieną, nes tada buvo tamsu ir nerado. Sūnus atvyko gelbėti jos. Su M. S. buvo administracinio nusižengimo byla, kuri buvo nutraukta. Mano, kad būtų susitikę teisme, net jeigu ji šunį būtų vedžiojusi su pavadėliu, nes M. S. buvo užtvėręs kelią ir ji būtų nepraėjusi. Ji turi ligų, todėl dažnai jaučiuosi prastai, o šuo yra jaunas 2–3 m. Kai nėra žmonių, vėlai vakare ji jį ir paleidžiu. Tą vakarą ji vos paėjo ir norėjo apeiti tik namą. Tuo metu vaistus vartojo, poveikio jokio nejautė. Vaistai išrašyti gydytojų. Jos sūnus dirba naktimis ir savaitgaliais, jis tuo metu miegojo. Jis nuo 12 nakties iki 7 ryto dirba, kai kuriais savaitgaliais. Vedžiojo šunį be pavadžio, kai nėra žmonių, taip būna. Nebuvo bausta dėl šuns vedžiojimo be pavadėlio. Ji kvietė policiją ir greitąją. Nežino apie nukentėjusios veiksmus. Ji iš karto pareiškimo neparašė, nes buvo šoke ir sumušta. Pareiškimą po paros parašė, kai atsigavo. Atsisakė duoti parodymus balandžio 16 d., nes turėjo advokatą. Pirmadienį ryte parašė pareiškimą, nes įvykis vyko šeštadienio naktį. J. S. sakė M. S. eiti ginti. Tuo metu ji stovėjo ir už plaukų laikė nukentėjusiąją, matė J. S., kuri lipo iš mašinos. Ji sūnų išsikvietė, kad M. S. jos nepultų. Kaip ji kitaip galėjo juos pavadinti nei žvėrimis, kai jos šunį puolė, grasino, kad papjaus. Matė, kad nukentėjusioji spyrė šuniui, nematė, ar pataikė. Peilio nematė, patvirtina tai. Sprendžia, kad M. S. jį turėjo tik iš jo pačio žodžių. Pirmiausia skambino greitajai, tada policijai ir sūnui. Atvykus sūnui, konfliktas baigėsi. Buvo aplink žmonių, bet jie laikėsi atstumo. Kol laukė policijos, ji buvo daugiabučio kiemo įvažiavime, o S. ir nukentėjusioji savo kieme. Neatsimena, kiek sakė laiko palaukti policijos, greitoji sakė, jog atvyksta. Sūnus gal po 5 minučių atėjo. Gal pirmas sūnus atėjo, tada gal pirmoji policija, greitoji, tada antroji policija ir jai iškvietė dar vieną greitąją. Ji J. S. yra mačiusi tik neblaivią, nežinojo, kad ji serga onkologine liga. Sutinka, kad tuo metu buvo tamsu. Nesutinka, kad negalėjo matyti antsnukio, nes jis turėjo šviesą ant kaklo. Šuo buvo prie pat nukentėjusiosios, kai jis pribėgdavo kaltinamosios kviečiamas. S. kieme kažkokia šviesa buvo. Nebuvo taip tamsu, jog pribėgus prie pat žmogaus nesimatytų šuns. Prie namų degė kažkokia lempa ir jų kiemas buvo kažkiek matomas. Gali įvertinti, jog šuo buvo su antsnukiu, nes gatvė apšviesta, kieme buvo šviesa. Tą dieną buvo apsirengusi kasdieniniais rūbais. Striukė, treninginės kelnės, batai, pirštinės, nepamena, ar kepurę turėjo. Striukė plonesnė. Ilgos paprastos treninginės kelnės. Nukentėjusioji, jai atrodo, buvo į uodegą surištais plaukais. Ji griebė už pačių šaknų. Pavyko įsikibti. Tikrino jos neblaivumą pareigūnai, buvo blaivi. Žino, kad tikrino ir kitų blaivumą. Ji galvojo, kad jos šunį nori nužudyti, todėl nesitraukė nuo vartų. Jos šuo nerado pro kur prabėgti. Ji nekovojo ir nieko nedarė, norėjo, kad paleistų jos šunį. Buvo galimybė išvengti viso šito įvykio, jei nukentėjusioji nebūtų neišleidusi jos šuns ir užtvėrusi kelio. Ji iš karto sakė, kad šunį vedžiojo be pavadėlio. Nemano, kad jos vedžiojimas be pavadėlio sukėlė muštynes. Mano, jog konfliktas kilo, nes šuo įbėgo į svetimą teritoriją, nes ji vedžiojo jį be pavadėlio. Kaltinamoji parodė, kad iki įvykio nukentėjusios nepažinojo. Jai neaišku, ar nukentėjusioji turi teisę ir išsilavinimą aiškinti ir mokyti apie kažkokias taisykles, kai gatvėje neadekvati kaltinamąją išvadina alkoholike, narkomane. Jos tai nesuerzino, ji jos neklausė tiesiog. Ji su nukentėjusiąja į konfliktą nėjo.

Nors kaltinamoji savo kaltę dėl tyčinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu nepripažino, tačiau išklausius teisme nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusioji J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad balandžio 13 d., pernai metais, buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini), į savanorių kursus. Atvažiavo pas sesę pernakvoti. Važiuojant link sesės namų, pastaroji sakė, kad nebus kur pasistatyti mašiną, todėl sesuo nuvažiavo į kitą kiemą su savo mašina. Ji priėjo prie vartų, matė kad stovi moteris, tuo metu jos sesė buvo pusiau įvažiavusi į kiemą, ji tą moterį ramiu balsu kalbino, pasakė mandagiai, kad negalima šuns be pavadėlio vedžioti. Kaltinamoji jai atsakė, kad jai galima vedžioti šunį. Bandė kaltinamąją nuraminti, kaltinamoji išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Tuo metu sesė įvažinėjo į kiemą, ji laikė vartus. Kaltinamoji įsikišo telefoną, paėmė ją už plaukų, ištempė į gatvę, tempė už striukės, pora kartų trenkė į galvą. Sesė buvo po operacijos, negalėjo padėti, sesuo iškvietė savo vyrą, kuris iš kaltinamosios rankų išraukė jos kuokštą plaukų. Ji atėjo pro kitus vartelius, atstumo iki vartų pasakyti negali, pats sklypas yra 6 arų. Kai įėjo pro vartelius, išgirdo, kad vyko konfliktas. Kad ten konfliktas nusprendė, nes kaltinamoji labai šūkavo. Prie vartų priėjo, nes sesuo mašiną statė, o ne dėl to, jog išgirdo konfliktą, buvo garsūs pokalbiai. Girdėjo sesės vyro balsus bei kažkokios moters balsus. Kai ji priėjo prie vartų, automobilis pro atidarytus vartus buvo beveik įvažiavęs. Kaltinamoji stovėjo kitoje pusėje tvoros, taip pat stovėjo jos sesers vyras, bet kur jis stovėjo, nematė. Bet jis buvo vidinėje kiemo pusėje, galbūt jis ir vaikščiojo po kiemą. Jai priėjus, kaltinamojo šūkavo, suprato, kad ji kalbėjo, jog jai su šuniu galima vaikščioti bet kur. Tai suprato iš pokalbio. Iš situacijos, kiek žinoma, tas šuo ne kartą jau palaidas vaikščiojo. Uždavė kaltinamajai klausimą: „Kodėl svetimas šuo po kiemą bėgioja?“. Nes kai ji ėjo į kiemą, pamatė, kad šuo prabėgo jai prie kojos. Pats kiemas nebuvo apšvietas. Šuo prabėgo apie 1 metrą nuo jos. Šuo tiesiog bėgiojo, jo niekas nekvietė ir jis nieko nesivijo. Kaip atrodė pats šuo, nesimatė, tačiau kadangi sesė šuns neturi, tai tikrai žinojo, jog tai ne sesers šuo. Tas šuo taip ir bėgiojo visą laiką, tai pribėgdavo, tai nubėgdavo. Nestebėjo šuns, nes norėjo, kad sesė greičiau važiuotų ir eitų visi namo. Ji laikė vartus, kol sesė įvažiuos į kiemą. Kaire ranka laikė vartus, dešinėje pusėje buvo automobilis. Ji priekiu stovėjo į gatvę, prieš kaltinamąją, kitoje pusėje vartų. Kaltinamoji savo šuns nei karto nekvietė, negirdėjo nei karto. Kalbėjo su kaltinamąja, bet ne nuolat. Sukiojosi tai į vieną pusę, tai į sesę. Pats pokalbis, jos manymu, truko iki 5 minučių. Sesė tuo metu buvo automobilyje, nes kaip po to sakė, nevažiavo toliau, nes bijojo ant šuns užvažiuoti. M. S. buvo toliau tuo metu, ji jo nematė, jis buvo kiemo viduje, girdėjo tik jo balsą. Sesė tuo metu jam sakė, kad eitų namo. Neprisimena, ar sesuo tuo metu buvo išlipusi iš automobilio. Kaltinamoji kalbėjo su nukentėjusiąja, ne su M. S.. Prisimena, kad M. S. minėjo: „Kodėl šuo vėl bėgioja po kiemą?“. Tai girdėjo eidama link mašinos. Daugiau neprisimena, ar jis kažką būtų sakęs. Ji buvo kiemo viduje, ji pirma kaltinamajai tikrai netrenkė. Kai kaltinamoji prie jos priėjo, iš karto ją (nukentėjusiąją) puolė, ji net nesitikėjo, kad kaltinamoji galėtų taip pasielgti. Ji kaltinamajai balsu pasakė: „Jūs gal išgėrusi?“, tuomet kai kaltinamoji ją puolė ir tempė. Kaltinamoji ją buvo paėmusi už priekio, už striukės. Nuo vartų į gatvę paėjo apie 1–1,5 metro. Kai ją tempė, ji bandė išsivaduoti, savo rankomis bandė išlaisvinti kaltinamosios rankas, kad paleistų striukę. Šis judesys jokių rezultatų nedavė. Tada kaltinamoji įsikibo jai į plaukus, ir plaukus laikė abiem rankomis. Jos plaukai buvo susegti sagučiu į uodegėlę, buvo griebta už pakaušio, daugiau jo viršaus, iš abiejų pusių. Kai kaltinamoji laikė įsikibusi jai į plaukus, jos buvo viena prieš kitą. Kai kaltinamoji sugriebė ją už plaukų, ji buvo palenkta žemyn, nuleidusi galvą. Tuo metu ji nematė nieko aplink, tik pamatė, kad nukrito kaltinamosios akiniai. Ji kaltinamosios prašė, kad paliestų jos plaukus, traukė galvą atgal, kad išsilaisvintų, tačiau nepavyko. Pradžioje, kai kaltinamoji ją išsitempė, įsikibusi į striukę, jos tada nukrito. Ji nukrito ant kaltinamosios, pilnai ant jos buvo nukritusi. Tuo metu nusibrozdino kelią, suplyšo džinsai. Tuo metu kaltinamoji jai sugriebė už dešinės rankos ir išsuko pirštą. Jos atsistojo, ji ištraukė nykštį iš jos rankų. Buvo viena prieš kitą ir va tada kaltinamoji puolė jai (nukentėjusiajai) į plaukus. Kur jos rankos tuo metu buvo, neprisimena. Tada pasitampė abi, nes nukentėjusioji bandė ištrūkti, ir jos tada vėl nukrito, tačiau kaip krito, neprisimena. Nukritus antrą kartą, ji tik prisimena, kad prašė paleisti plaukus. Tada prisimena garsą, kad sesuo pakvietė savo vyrą, bet ką jam šaukė – neprisimena. Kai sesuo šaukė vyrą, tuo metu dar buvo abi parkritusios. Ji šaukė, kad kviestų policiją. Kaltinamoji ją laikė per ištiestas rankas, ir ji nieko negalėjo padaryti. Ar bandė kažką daryti su savo rankomis, ji neprisimena. Kai priėjo M. S., jos dar gulėjo ant žemės. Priėjęs M. S., paėmė už kaltinamosios riešų ir juos purtė, kurie buvo įsivėlę į nukentėjusiosios plaukus. Visa tai ji jautė, bet nematė. Ji tada jautė, kaip atsipalaidavo jos plaukai. Tada atsistojo abi, sesuo tuo metu baigė statyti mašiną. Jos uždarė vartus, buvo kieme, su sese lauke laukė policijos, o sesės vyras nuėjo į namus. Uždarius vartus, ji buvo strese, labai skaudėjo pirštą, kuris buvo ištinęs, todėl apie šunį daugiau nieko negali pasakyti. Kai ją paėmė už striukės ir ištempė, atstumas buvo galbūt apie 2 metrus. Į šunį ji pati tikrai nespyrė. Pats šuns ūgis galbūt iki kelių, negali atsakyti tiksliai. Ji buvo kiemo pusėje, kaltinamoji tuo metu buvo už tvoros. Kaltinamoji rankomis jos siekė, kai ji laikė vartus ir taip išsitempė į gatvę. Jos manymu, kaltinamoji ją užsipuolė, nes ji kaltinamajai bandė paaiškinti taisykles, ji kaltinamosios net nepažįsta. Pirmą kartą krito ant kaltinamosios, bandė išsilaisvinti, rėmėsi į ją, tačiau į kokias kūno vietas galėjo remtis neprisimena. Jos svoris apie 90 kg., jai remiantis į kaltinamąją galbūt ir galėjo lūžti šonkaulis. Pati kelio danga yra senas asfaltas, trupantis, pagriuvęs ir kažko papilta ant viršaus. Kaip atrodė šuns antsnukis – negali pasakyti, nes buvo tamsu. Šviečiančio antkaklio ji nematė. Jos sesuo ten gyvena apie 40 metų, tai iki kaltinamosios atvykimo nebuvo jokių konfliktų. Iš sesers žino, kad jau yra buvęs ne vienas konfliktas dėl šuns. Atvykę medikai uždėjo šaldė jos ranką. Kai jau buvo atvykusi greitoji, buvo atėjusi kaimynė. Tiek pirmuoju, tiek antruoju kritimu jos su kaltinamąja buvo toje pačioje vietoje. Džinsinės kelnės jai suplyšo po pirmojo kritimo, nes ir kraujas bėgo tuo metu. Tai buvo balandžio 13 d. apie 22 val. Prisimena, kad buvo du smūgiai jai į galvos sritį. Tai buvo prieš kritimą. Pirmą kartą gavo vieną į galvos pusę, kitą kartą į kitą galvos pusę. Tvirtina, jog ją 5 kartus kaltinamoji tampė už striukės, kad buvo sužalotas nykštys. Dešinės blauzdos nubrozdinimas atsirado, kai bandė išsivaduoti pirmą kartą, kairės šlaunies sužalojimas atsirado greičiausiai tada, kai trenkėsi į vartus. Stipriai skaudėjo dešinės rankos nykštį, galvą skaudėjo labai ilgai, visą savaitgalį nepakilo iš lovos, labai ilgai negalėjo suspausti nykščio. Kritimas įvyko dėl to, kad kaltinamoji ją tampė už striukės. Pirminis kontaktas tarp jų buvo, kai kaltinamoji priėjo ir pradėjo tampyti. Tuo metu juto fizinį skausmą. Prieš tai ji mandagiai kreipėsi – „Ponia, jūs“, iš jos pusės nebuvo nemandagių žodžių. Trenkimas į galvą buvo prieš pirmąjį kritimą, kai tampė už striukės. Kai stovėjo, pirmiausia gavo į dešinę galvos pusę, po to į kairę galvos pusę. Bijo pasakyti, bet galbūt viena ranka tampė, o su kita ranka trenkė. Koks buvo intervalas tarp veiksmų – viskas vyko labai greitai. Birželio mėnesį gavo duomenis iš priešpriešinės bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, teismas parodymų patikrinimui, pagarsino nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad: 2024 m. balandžio 13 d., apie 22:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, jai nežinoma moteris, žodinio konflikto metu ją užpuolė, t. y. ne mažiau kaip 5 kartus, tyčia abejomis rankomis stumdė ją paėmusi jai už striukės, taip pat abejomis rankomis suėmusi jai už galvos plaukų juos tempė, jai bandant moterį atstumti, jos nugriuvo ant žemės, dėl ko ji patyrė sužalojimus, t. y. nubrozdinimus dešinės rankos plaštakos srityje ir dešinės kojos kelio srityje, taip pat moteris konflikto metu jai ne mažiau kaip du kartus su rankomis trenkė į galvos sritį bei nenustatytu būdu užlenkė jos dešinės rankos nykštį. Dėl tokių jai nežinomos moters veiksmų ji patyrė sužalojimus. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo pristatyta į LSMU KL Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių, kur ją apžiūrėję medikai nustatė piršo sumušimą, dešinės rankos plaštakos srityje patinimą ir hematomą, kelio žaizdą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja. Apklausiama J. Š. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2024 m. balandžio 13 d., apie 22:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pas seserį J. S. į svečius. Kadangi nebuvo vietos, kur pastatyti prie namo jos transporto priemonę, sesuo nurodė, kad savo transporto priemonę pastatys namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), o ji savo automobilį pastatys prie namo esančioje gatvėje. Sesuo, atsidariusi namo kiemo metalinius vartus, pradėjo įvažinėti į namo kiemo teritoriją, jai priėjus prie minėtų metalinių vartų, prie jų pamatė stovinčią jai nežinomą moterį, kuri konfliktavo su kažkuo. Kaip vėliau išsiaiškino, jai iki prieinant prie vartų, į namo kiemo vidų įbėgo šuo, kurio savininkė ir buvo minėta moteris. Jai laikant metalinius vartus, ji minėtos moters paklausė, ar galima šunį vedžioti be pavadėlio, o ji su ja pradėjo žodžiu konfliktuoti. Vykstant žodiniam konfliktui, minėta moteris staiga priėjo prie jos ir ne mažiau kaip 5 kartus tyčia abejomis rankomis pradėjo ją stumdyti paėmusi jai už striukės, taip pat abejomis rankomis suėmusi jai už galvos plaukų juos tempė, jai bandant moterį atstumti, jos nugriuvo ant žemės, dėl ko ji patyrė sužalojimus, t. y. nubrozdinimus dešinės rankos plaštakos srityje ir dešinės kojos kelio srityje, taip pat moteris konflikto metu jai ne mažiau kaip du kartus su rankomis trenkė į galvos sritį, bei nenustatytu būdu užlenkė jos dešinės rankos nykštį. Konflikto metu ji seseriai nurodė, kad ši kviestų policiją. Po kelių akimirkų prie jos ir minėtos moters priėjo sesers sutuoktinis M. S., kuris padėjo jai išsilaisvinti nuo minėtos moters, nes ši buvo jai įsikibusi į galvos plaukus ir jų nepaleido. Po įvykio pajuto, kad jai skauda dešinės rankos pirštą. Dėl tokių jai nežinomos moters veiksmų, ji iki šiol jaučia fizinį skausmą ir sužalojimus, taip pat labai išsigando dėl savo sveikatos. Įvykio metu dalį įvykio matė jos sesuo, kuri pamačiusi, kad jai nežinoma moteris, tampė ją už plaukų, paskambino bendruoju pagalbos centru 112. Įvykio metu pašalinių asmenų nebuvo, daugiau įvykio niekas nematė. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Tačiau, kiek jai yra žinoma, sesers sutuoktinis turi kažkokią vaizdo medžiagą, kurioje girdisi nežinomos moters konfliktas, ar matosi, negali pasakyti, kadangi buvo tamsu ir kiemas yra neapšviestas. Atvykusi į įvykio vietą GMP brigada ją pristatė LSMU KL Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių, kur ją apžiūrėję medikai nustatė piršo sumušimą, dešinės rankos plaštakos srityje patinimą ir hematomą, kelio žaizdą. Ji minėtą moterį mato pirmą kartą, tačiau, kiek sesuo pasakojo, su minėta moterimi, ne pirmą kartą įvykstą konfliktai, būtent dėl to, kad ji vedžioja savo šunį be pavadėlio. Įvykio metu buvo sugadinti jos džinsai, t. y. suplėšytas dešinės pusės klešnės kelias, kurių vertė yra apie 30 eurų. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį. Prašo išduoti jai užduotį atlikti objektų tyrimą. Daugiau reikšmingos informacijos turinčios tyrimui, neturi ką pateikti (1 t., b. l.12–13).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, J. Š. nurodė, kad apklausta buvo ligoninėje. Pastebi, kad yra skirtumas tarp parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir duotų teismo posėdyje. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo ligoninėje, vaistai galbūt veikė, ne viską pasakė iš streso. Pareigūnas užfiksavo tai, ką ji pasakojo, ji nesitikėjo, kad tiek smulkiai viską reikia pasakoti. Ko jos klausė, tą ir sakė, buvo vėlu, norėjo greičiau namo važiuoti. Tyrimo metu pasakojo, ką atsiminė tuo metu. Tvirtina, jog buvo du griuvimai. Nemandagių žodžių kaltinamajai nesakė. Kai vartai į ją trenkėsi, ji toliau laikėsi už vartus. Tuo metu ji stovėjo iš galo vartų, kai juos laikė. Kai policija tikrino M. S. neblaivumą, anūkė tuo metu buvo kitame kambaryje. Yra girdėjusi, jog kaltinamoji dažnai vedžioja šunį be pavadėlio, kiek jai žinoma. Pati kaltinamoji taip sakė, ir kiti žmonės sako, taigi, tai žino tik iš kitų žmonių pasakojimo. Ar vidiniame kieme buvo šviesa, nežino, nes ten negyvena. Duodama parodymus nemelavo. Du kartus krito ant žemės. Policija bendrais bruožais prašė paaiškinti, sakė paskui išsikvies tyrėja ir tada smulkiai papasakos. Tyrėja jos taip ir neišsikvietė. Ji buvo po suleistų vaistų, pervargusi, išsigandusi. Paskui bendravo tik su tyrėja, kuri atliko jos atžvilgiu tyrimą. Priešpriešinėje byloje sakė apie du griuvimo atvejus. Šioje byloje policija jos tik bendrai paklausė. Sunkiai pamena, ar ji bandė stotis, išsilaisvinti, bet jai nepavyko, kol neištraukė kaltinamosios rankų iš jos plaukų. Antrą kartą griuvo iš stovimos padėties. Nukrito, atsistojo ir vėl krito ji ant kaltinamosios, kaltinamoji užsitempė. Antrą kartą ji negalėjo išsilaisvinti, nes kaltinamoji buvo įsikibusi į jos plaukus. Gali būti, kad M. S. matė, kaip antrą kartą jos virto, ar bėgdamas matė, kai J. S. pakvietė. Kaltinamoji įsikibo jai į plaukus. Užsivertė ją ant savęs. Plaukų nebuvo paleidusi. Pirmą kartą griuvo, kai ją išsitempė už striukės iš kiemo, tada jos atsistojo. Antrą kartą griuvo, kai laikė už plaukų ir plaukų nepaleido. Po pirmo kritimo jos buvo atsiskyrę. Paskui ją vėl D. B. puolė, įsikibo į plaukus ir užsimetė antrą kartą. Smulkmenų nepamena. Nukentėjusioji nurodė, kad pilnai palaiko savo pateiktą civilinį ieškinį. Visi išgyvenimai yra dar likę, ir kaip pavyzdys – praeitą savaitę teko bendrauti su vyresniu žmogumi ir ji bijojo su juo bendrauti. Ir ilgą laiką buvo sunku išeiti iš namų, kalbėtis su žmogumi. Patirtas fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymas jai sutrukdė tęsti darbo paieškas, nes kurį laiką sėdėjo namie ir nenorėjo niekur eiti. Neturtinę žalą įvertino 5000 eurų. Patyrė ir iki šiol patiria didelį stresą ir skausmą. Po to įvykio visą naktį nemiegojo, 5 val. ryti grįžo iš ligoninės, išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Visą dieną gulėjo neatsikėlusi, nes skaudėjo galvą, stresas, grįžo visa drebanti. Buvo nedarbingume. Iki šiol yra baimė sutikti svetimą žmogų, jeigu svetimas žmogus ją pakalbina gatvėje, ji ratais eina. Buvo sunku ieškotis darbo, tuo metu buvo Darbo biržoje. Pas svetimus darbo nerado, tik pas pažįstamus išėjo dirbti, nors pareigos kitos, mažiau uždirba. Ir dabar, kai reikia į teismus vykti, nieko nebenori. Daugiau streso sukelia šita byla, nežino kodėl. Pirmoje byloje, kurioje yra kaltinamoji, ramiai pasakojo ir nepajautė streso. Po posėdžio grįžo verkdama. Ji atvažiavo pas sesę tik arbatos išgerti ir dabar jaučiasi baisiai kalta. Ji nieko nedarė, bandė tik ramiai pakalbėti, negalima pyktis, kaimynai. Atvažiuoja tris kartus į metus ir pakliuvo. Šioje byloje policija tik bendrais bruožais paklausė. Anoje byloje jau buvo davusi parodymus ir streso nejaučia. Ji nepratusi vaikščioti po teismus. Rugpjūčio 5 d. išėjo į darbą, pakvietė pažįstami. Raminamuosius geria. Pas gydytojus nesikreipė, sesė gauna vaistus ir jai davė. Pas gydytojus, psichologus nesikreipė. Pirmą dieną po įvykio nesikėlė iš lovos, niekur nenorėjo eiti. Iki šiol nenori niekur eiti. Ją gatvėje pakalbina žmonės, ji eina ratais ir nežino, kada tai pasibaigs. Jaučia kažkokią baimę, gėdą, bijo, kad kas nors sužinos. Jei sužinos darbe, nežino, kaip įvertins. Netikėtumo faktorius glumina. Buvo pas seserį svečiuose. Tą dieną sesė jau buvo su pižama ir padariusi arbatą, nes jai 5 val. ryto keltis į darbą, o jai važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jai keista, kaip gali moteris pulti į svetimą kiemą, todėl pagalvojo, kad moteris išgėrusi ar turi kažkokių sutrikimų. Pirštą skaudėjo ilgai, liepos ar rugpjūčio mėnesį, kai buvo apklausa, pasirašinėjo su rodomuoju ir viduriniu pirštu laikydama. Ji užsiregistruodavo eiti į darbo pokalbius, bet nenueidavo, bijojo eiti. Iki šiol užsiregistruoja, pateikia dokumentus, kai ateina laikas eiti į pokalbius, neina. Bijo su svetimais žmonėmis kalbėti, iki tol buvo drąsi. Paskutiniame darbe dirbo 15 metų. Prieš tai dirbo užsienyje, keitė darbovietes. Vokietijoje, Airijoje ėjo į pokalbius ieškant darbo. Per 10 metų pakeitė tris darbovietes. Anksčiau dalyvavo ir darbo pokalbiuose, ir konkursuose. Sunku į krizių centrus eiti, bus įrašas ir dar sunkiau bus darbą susirasti, todėl sėdi namuose užsidariusi. Slėpė, kad nebūtų užfiksuota, jog kreipėsi pagalbos. Vyras ir vaikai jai padėjo su stresu kovoti, jiems nepavyko, nes jie taip pat kenčia iki šiol matydami mamą liūdinčią, nervuotą, niekur nenorinčią eiti. Neišeina su vaikais pramogauti. Ji po įvykio bijo net pas seserį nakvoti, atvažiuoja trumpam, jeigu reikia ką nors perduoti. Ji bijo, kad sužinos kiti, jog patyrė smurtą. Nėra stipri, nesusitvarko su emocijomis, kad negali išeiti, verkia, yra jautri, pradeda kalbėti ir apsiverkia. Ji nemano, kad yra reikalingas darbuotojas, kuris kažkiek prisimena ir pradeda verkti. Galvoja, jog jeigu kažkam pasipasakos, kad pateko į konfliktą, tai į ją kitaip žiūrės. Ji nenori apie tą situaciją kalbėti, kai yra kaltinamoji. Ji gynėsi ir nenori, kad sužinotų, jog ji gynėsi. Ji darbe sėdi užsidariusi kabinete. Anksčiau buvo pavaduotoja, teko bendrauti su žmonėmis nepažįstamais ir su darbuotojais. Dabar sėdi administracijoje, tvarko dokumentus telefonu arba elektroniniu paštu. Bendrauja telefonu, kad ir kaip būtų turi pakelti ragelį, nes ir tokio darbo neteks. Ji yra finansininkė ir vadybą baigusi, kad dirbtų vadovaujamą darbą. Dabar dirba paprasta specialiste. Jai buvo išrašytas B grupės vitaminas leidžiamas. Gydytoja išrašė, leidosi septynias dienas. Išrašyta buvo dėl nervinės būsenos. Nepamena, gal vyko į polikliniką ar nuotoliniu būdu išrašė B grupės vitaminų. Prieš tai skambino, bet nežino, ar iš karto išrašė. Vaizdo įraše matyti, kad bendraudama su policijos pareigūnais šypsos. Ta šypsena iš streso buvo. Pirštas buvo sužalotas. Ji dėl piršto skausmo niekur nesilankė, jai nedarbingumo nereikėjo, tuo momentu niekur nedirbo. Gydėsi tepalais nuo skausmo. Po įvykio šaldė pirštą. Atvykę medikai šaldė. Ligoninėje siūlė važiuoti dėl tolesnio ištyrimo. Ji niekur iš namų nėjo. Dabar gali rašyti, bet kai davė parodymus, negalėjo pasirašyti.

Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. balandžio 13 d. įvykį pamena. Buvo vakaras, atvažiavo sesuo pernakvoti. Nebuvo kur pastatyti mašiną, ir ji savo mašiną statė į kiemą, sesei pasakė pasistatyti prie gatvės. Kai statė mašiną, vienoje pusėje vartus laikė jos vyras. Jai bevažiuojant į kiemą, kažkas atsitrenkė į jos mašiną. Nesuprato kas, buvo tamsu, apie 22 valanda. Ji sustojo, pusė mašinos buvo gatvėje, pusė kieme. Jos durelės buvo ties vartais. Iš išgąsčio užgeso mašina. Matė, kaip atbėgo šuo, pamatė ateinančią kaltinamąją. Pasakė jai, kad vėl vedžioja šunį be pavadžio. Vėliau suprato, kad katė atsitrenkė į mašiną, įbėgo į kiemą ir šuo iš paskos. Kaltinamoji pradėjo ją filmuoti. Ji užsidarė dureles, langą ir sėdėjo mašinoje. Atėjo sesuo, ji laikė kitą pusę vartų, sakė jai važiuoti. Ji iš streso negalėjo užkurti mašinos. Prasidėjo konfliktas. Sesuo pasakė jai, kaip gali filmuoti privačią valdą, kad šuo vedžiojamas be pavadžio. J. Š. stovėjo jų kiemo pusėje, D. B. ją čiupo už striukės, išsitempė į gatvę ir jos kritinėjo. Ji išsigando, J. Š. sakė kviesti policiją, ji sakė M. S. išskirti jas, nes buvo į plaukus įsikabinusi. Jos nukrito, vėl atsikėlė. Ji skambino policijai. Atvažiavo policija, greitoji. J. Š. sakė, kad jai skauda galvą, ranką. Kai įvyko įvykis sėdėjo mašinoje atsidariusi langą, nebuvo išlipusi. Kai prasidėjo muštynės, išgirdo riksmą, kad kviestų policiją, nubėgo į namus, pasiėmė telefoną ir, atsistojusi prie mašinos, skambino policijai. Ji nei pirštu neprilietė, pati silpna yra. Prašė vyro išskirti jas. Visą įvykį stebėjo, bet nieko padaryti negalėjo. Kai kažkas atsitrenkė į jos mašiną, ji tik atsidarė langą, kad pasižiūrėtų, bet nelipo iš mašinos. Kaltinamoji pradėjo ją filmuoti, ji užsidarė langą ir sėdėjo. Toje vietoje apšvietimo nėra. Ji sėdėjo automobilyje, kai atsitrenkė kažkas į mašiną, atsidarė langą ir pamatė, kad atbėga šuo ir matė, kad už 4–5 metrų ateina kaltinamoji. Nežino, ar ji eidama ką laikė rankose. Kai priėjo išsitraukė telefoną ir pradėjo ją filmuoti. Ji užsidarė langą. Nuo to momento, kai išsitraukė telefoną iki sugriebė seserį, ji visą laiką matė kaltinamąją, kaltinamoji stovėjo priešais ją. Kaltinamoji griebė dviem rankomis seserį už striukės atlapų. Nepasakys, ar sesers striukė buvo prasegta. Matė, kaip kaltinamoji telefoną įsidėjo į kišenę ir lėtai prieidinėjo. Ar kažką sakė, negirdėjo. Vartai atsidaro tik į vidų, į išorę neatsidaro. Tarp automobilio ir vartų buvo pusės metro atstumas. Toje pusėje, kur stovėjo J., Š. buvo didesnis tarpas, tikrai per ištiestos rankos ilgį, galėjo būti metras. Kai prasidėjo konfliktas, sesuo laikė vartus. Fizinio konflikto pradžioje ji sėdėjo automobilyje, langas buvo praviras, sesuo stovėjo prie pradarytų vartų, kiemo pusėje. Nežino, kuria ranka kaltinamoji paėmė vartus juos stumdama. Jos priekinės durelės buvo ties vartais, tai automobilio buvo daugiau nei pusė įvažiavusio į kiemą. Viena vartų dalis apie du su puse metro. Jos durelės buvo ties tvoros linija. Sesuo, laikydama vartus, buvo ties galine automobilio dalimi. Kaip vyras laikė vartus nematė. J. Š. stovėjo ne gatvės, o kiemo pusėje, vartai buvo ne 90 laipsnių kampu, o mažesniu kampu atidaryti. D. B. stūmė vartus, čiupo J. Š. už krūtų. J. Š. laikė kraštą vartų, pusė jos kūno buvo arčiau jos automobilio, pusė arčiau kiemo, dalinai iš po vartų buvo išlindusi. Šuniui išbėgti tikrai buvo vietos, ji nevažiavo milimetrais nuo tvoros. Šuo nuo žemės apie pusės metro aukščio. Vyras palaikė vartus. Kai jai mašina užgeso, jis nuėjo į kiemą filmuoti šuns, po to jis vartų nelaikė, ji niekur nevažiavo. Nežino, ar vyras buvo prie vartų, kai sesuo atėjo. Vartų aukštis apie 2,5 metro. Praeinantis žmogus negalėtų matyti. Pro tvorą šuo negalėjo įbėgti, tik pro vartus. Šuo galėjo išbėgti pro vartus pas šeimininkę, jam nebuvo kliūčių. Nežino, ar šuo išsigando, ar jam patiko jų teritorijoje. Vartus laikė jos sutuoktinis, paskui į kitą pusę atėjo laikyti J. Š.. Dešinėje pusėje stovėjo sutuoktinis, o J. Š. kairėje, žiūrint iš kiemo pusės. Ji sėdėjo vairuotojo vietoje, šalia vartus laikė J. Š.. Tarp automobilio šonų ir vartų yra gal pusės metro tarpas iš abiejų pusių. Sutuoktinis filmavo šunį kieme. Ji sėdėjo mašinoje. Jis kieme vaikščiojo paskui šunį ir filmavo. Kas ką sakė, negirdėjo. Sutuoktinis buvo kažkur giliai kieme. Kai D. griebė jos seserį už striukės ir išsitempė į gatvę, jos automobilio langas buvo atidarytas. Kai J. atėjo laikyti vartų, ji atsidarė langą. Sesuo atėjusi pasakė, kad atėjo per kiemą ir sutiko šunį kieme vaikščiojantį. Tuo metu kaltinamoji dar filmavo. Ji tada atsidarė langą ir pasakė J. Š., kad laikytų vartus. Sutuoktinis pradėjo kaltinamąją filmuoti. Ji to nematė, bet dabar tai žino. Ką kalbėjo sutuoktinis, nepasakys. Sutuoktinis nebuvo visą laiką prie vartų, jis vaikščiojo kieme ir šunį filmavo. Nežino, kur buvo sutuoktinis, kai abi moterys buvo gatvėje. Ji dar sėdėdama mašinoje šaukė: ,,M., skirk“. J. Š. rėkė:,,Kviesk policiją“. Ji sušuko iš mašinos sutuoktiniui, kad gelbėtų, ir nubėgo į namus pasiimti telefono. Jis tuo metu buvo kieme ar name, nežino, bet ten nebuvo. Ji nubėgo į namus, pasiėmė telefoną ir iškvietė policiją. Į gatvę nebuvo išėjusi. Matė, kaip M. S. ištraukė D. B. rankas iš J. Š. plaukų ir jos atsiskyrė. Kai jas išskyrė, D. B. su J. Š. buvo ant žemės, atrodo viena ant kitos, nepamena tiksliai, bet tikrai vartėsi ant žemės. Ištraukus plaukus, jos išsiskyrė, ji kvietė policiją, kaltinamoji irgi kvietė policiją. Jos pačios atsistojo. Vyras jas išskyrė ir išėjo namo. Jis daugiau nebuvo į lauką išėjęs. Moterys grūmėsi ant servitutinio kelio, jos automobilio priekyje, nes ji važiavo į kiemą atbula. Išsitempė ir iš karto abi krito, atsistojo ir vėl krito. Kai J. Š. jai rėkė skambinti policijai, ji kvietė vyrą. Kai antrą kartą nukrito pašaukė vyrą. Vyras jas išskyrė, ji skambino policijai. Nežino, kur buvo jos vyras prieš jį pašaukiant. Vyras negalėjo matyti grumtynių, jo nebuvo. Kai kaltinamoji filmavo, ji sėdėjo už vairo, sėdėjo tiesai, pasuko galvą į dešinę, nuo kaltinamosios į kitą pusę. Vyro nematė, jis filmavo šunį kieme. Kaltinamoji išsitraukė telefoną, sakė nufilmuos, ji užsidarė langą ir nusisuko į kitą pusę. Taip sėdėjo, kol atėjo J. Š.. Sesuo pastatė mašiną kitoje gatvės pusėje, atėjo per kiemą. Ji laukė ateinančios J. Š., atsisukdavo. Ji visą laiką sėdėjo toje pačioje padėtyje, tik galvą sukinėjo. Ji nieko nedarė, sėdėjo. Negirdėjo, kad sesuo kaltinamąją vadino alkoholike, narkomane. Langą atsidarė, kai atėjo J. Š.. Paskui lango neužsidarė. Ji sėdėjo ir nieko apie taisykles nesakė. Matė, kad kaltinamoji užsivertėte ant savęs J. Š.. Nematė, ar jos buvo atsistoję po šio užsivertimo. Bandė keltis, gal nepilnai ir vėl griuvo. Tiksliai negali pasakyti. Nežiūrėjo, kada pagriebė už plaukų, tokių dalykų nefiksavo. Jos vieną kartą nugriuvo ir atsistojo, paskui vėl nugriuvo. Tikrai du kartus matė. Nematė suduodant tiesioginių smūgių, tik matė, kaip pas J. Š. plaukai draikosi ir D. B. rankas J. Š. plaukuose. D. B. buvo su kepure. J. Š. prašė paleisti plaukus. Kad vyras, gindamas seserį, suduotų smūgį nematė. Grumtynės nuo jos vyko gal už dviejų metrų, matė, kad plaukai draikosi, ir kaip sutuoktinis traukia rankas iš galvos. J. Š. sakė, kad jai galvą skaudą, kad plaukus išrovė, šoną skauda. Tikrai sesuo neįžeidė kaltinamosios, sesuo pagarbiai elgėsi. Ji diplomatiškai, išsimokslinusi ir tikrai žino, ką pasakyti. Iš jos negirdėsi keiksmažodžių, kitų blogų žodžių, dalyvauja savanorystėje. Tą dieną ji irgi grįžo iš savanorystės. Po įvykio matė vyro filmuotą medžiagą. Jis nematė pradžios, nes jo nebuvo. Sesuo sakė, kad nauja striukė, kelnės suplyšo. Ten kelias duobėtas, žvyruotas. Ji nestebėjo šuns, tik paskui pamatė šunį, sėdintį pas juos kieme kamputyje. Pareigūnė pasakė, kad neišleis šuns be pavadžio, pasakė D. B. prisirišti šunį. Kaltinamoji sakė neturi pavadžio, pasakė sūnui, kad atneštų pavadį, prisirišo ir pasiėmė šunį. Nematė, kaip išsivedė šuniuką. Kai stovėjo prie vartų, dar nebuvo atneštas pavadėlis. Kelias servitutinis, senieji šeimininkai padovanojo žemę, nes statėsi penkiaaukštis, tačiau jie gali visada įvažiuoti į savo kiemą per servitutinį kelią. Iki šio atvejo jokių konfliktų nebuvo, 30 metų ten gyvena. Į mašiną tikriausiai jos katinas atsitrenkė. Katinas buvo vejamas to paties šuns. Tas šuo buvo jos anūkę labai išgąsdinęs, su pasekmės iki dabar. Anūkė bijo šunų, negali praeiti pro šunį. Tą vakarą nebuvo grėsmės iš šuns. Nepamena, ar dėl šuns bėgiojimo buvo apgadintas jos gėlynas. J. Š. buvo pirštas išsuktas, koja, kelis, plaukai išrauti, guzas galvoje. Konflikto metu kalbėjo kaltinamoji rėkavo, kad dabar bus, kad aną bylą atnaujino, dabar uždarys. Po įvykio ji stovėdama ant gatvės rėkavo. Kaltinamąją ne pirmą kartą matė, matė ją gatvėje vaikštant. Dar 2023 metais buvo įvykis, kai grįžo iš ligoninės, atėjo aplankyti draugė, buvo marti su anūke ir ji vedžiojo šunį be pavadžio, įvyko konfliktas. Žinojo, kuriame name gyvena kaltinamoji. Paskutiniu metu šuns nesimatė, bet anksčiau tikrai vedžiodavo jį be pavadžio, paleisdavo ir šuo eidavo vienas. Liudytojos manymu, D. B. tikriausia konfliktiškas asmuo, jeigu iš nieko padarė tokį konfliktą, visi kaimynai kalba. Konflikto iniciatorius buvo D. B.. Girdėjo kaip sūnus pasakė: ,,Vėl tu, mama, prisidirbai“. Tuo metu buvo kieme, girdėjo. Ji kažką jam aiškino, bet negirdėjo, ką. Sūnus pasakė ir atsisėdo toliau nuo jos ant tvorelės. Kaltinamoji telefonu su kažkuo kalbėjosi. Sūnų kaltinamoji iškvietė, girdėjo, kaip skambino po įvykio, kad ateitų. Kaltinamoji paskambino policijai ir tada paskambino sūnui. Tik vėliau sužinojo, kad jis jos sūnus. Jie nuėjo į namus, kai atvažiavo kita greitoji išėjo į lauką. Nepamena, ar buvo atvykęs policijos ekipažas, kai sūnus atėjo. Kai pasiuntė atnešti pavadėlį tikrai buvo, nes policijos pareigūnė liepė prisirišti šunį. Policijos pareigūnė neišleido šuniuko iš kiemo, nes neturėjo pavadėlio.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. balandžio 13 d. apie 22 val. atvažiavo žmonos sesuo J. Š. iš (duomenys neskelbtini). Prie namų nebuvo vietos, kur pastatyti automobilį, tai žmona pasakė, kad pastatys savo automobilį į kiemą, kad jai atsirastų vietos gatvėje. Jis atidarė vartus, laikė, kad vėjas neuždarytų, žmona važiavo į kiemą. Pro vartus įlėkė šuniukas. Iš paskos priėjo D. B.. Žmona, atsidariusi langą paklausė: ,,Ponia, ir vėl jūs su savo šuniu, ar galit be pavadėlio vedžioti?“. D. B. pasakė, kad gali vedžioti be pavadėlio šuniuką, sakė šuniuko nėra mūsų kieme. Jis išsitraukė telefoną ir nulėkė už namo nufilmuoti, kad parodyti, jog šuo laksto. Pokalbis apie šunų vedžiojimo taisykles vyko tarp jų tarpuvartėje. Pokalbyje dalyvavo ir J. Š., ji pastačiusi mašiną priėjo. Jis vaikščiojo po kiemą ir filmavo lakstantį šuniuką. Dar keliais žodžiais persimetė su D. B. dėl kitų reikalų, pasakė, kad bylos nėra, neiškelta dėl to paties šuniuko. Bekalbant išgirdo žmonos balsą: ,,M., gelbėk“. Ėjo link vartelių su telefonu, matė, kaip D. B. griebia J. Š. už striukės ir išsitempia iš jų teritorijos ant įvažiavimo ir jos griūva aukštielninkos, kaltinamoji užsimeta ant savęs J.. Jis puolė jas skirti. Buvo tamsu, dvi moterys susikibę už plaukų, voliojasi, keliasi, griūna. Griebė vieną, kitą, J. Š. rėkė, kad tai jos plaukai, skauda. Jis jas išskyrė ir parėjo namo. Išgirdo, kad kviečiama policija, greitoji ir nuėjo namo. Po kurio laiko atėjo pareigūnė, patikrino blaivumą, įpūtė 0,85, pareigūnė išėjo. Nematė, kaip atvažiavo greitosios, policija. Žmona atbula įvažinėjo. Vartai dvigubi, atsidaro į vidų. Jis laikė vartus iš vairuotojo pusės. Vartai skardiniai, lengvi. Viena vartų dalis apie pusantro metro. Jis atsistojo, jeigu vėjas papūstų, kad neatsitrenktų į mašiną. Žmona buvo iki pusė automobilio įvažiavusi. Nepasakys, kaip visi buvo išsidėstę įbėgus šuniukui. Šuniukas įbėgo per vartų kampą, ne pro jį. Net nepastebėjo. Nepasakys, ar matė, kaip įbėgo šuo. Jo šuniukas nepalietė. Per vartų kampą įbėgo. Ko gero jis jų katę užsivijo į kiemą. Kai žmona kalbėjosi, automobilis jau buvo sustojęs. Mašina nebuvo pilnai įvažiavusi į kiemą. Kai žmona kalbėjosi su D. B., jis šuniuką filmavo. Tuo momentu J. Š. buvo priėjusi. J. Š. ateidinėjo iš gatvelės pusės, nepamena to momento. Išgirdo, kaip pasakė, kad šuniuko nėra, ir nuėjo filmuoti, kol neišgirdo: ,,M., gelbėk“. Matė, kad rėkauja tarpusavyje, kaltinamoji čiumpa J. Š., jos griūna. Išjungė telefoną ir puolė gelbėti. Buvo gal už 5 žingsnių iki tvoros. J. Š. kalbėjo su D. B.. Sakė, kodėl vedžioja šuniuką be pavadėlio. D. B. atsakė, kad nori ir vedžioja. J. Š. pasakė, kodėl jis laksto po svetimą kiemą, o D. B. atsakė, kad nori ir laksto. Jis įsiterpė į pokalbį dėl kitko. Įsiterpė šuniuko filmavimo metu. D. B. laikė telefoną rankoje priešais save, telefonas buvo atsuktas į jo kiemą, ar ji filmavo, nežino. Jis buvo susijaudinęs, kad tas pats šuniukas vėl jo kieme, trypia gėlytes, darželius. Gal pakeltu tonu kalbėjo. Keiksmažodžių nevartojo. Pasakė: ,,Tu dabar rūkysi, čia nieko nebus“. Šis pasakymas buvo, bet čia buvo kalba apie kitą bylą. Jis, eidamas aplink namą, girdėjo, kad J. Š. su kaltinamąja diskutuoja, jis kažką pasakė. J. Š. gražiai bendravo su D. B., visa laiką sakė „ponia“. J. Š. nerėkė, nesikeikė, nesikreipė nemandagiais žodžiais. Jis grįžinėjo, kokių 5 metrų atstumu, matė, kad jos rėkauja, o tada D. B. griebė J. Š. už striukės, paskui už plaukų ir abi aukštielninkos griūna. Jos susikibo tarpuvartėje, griuvo įvažiavimo pusėje. Tuo momentu žmona sušuko, kad gelbėčiau. Buvo sekundžių reikalas, niekas ilgai nesitęsė. Ten buvo tamsu, jos susikibę, rankos plaukuose. Griebė už rūbų, rankų, bandė išskirti, negali nurodyti, už ko griebė. Sunku pasakyti, kiek laiko užtruko, kol išskyrė. J. Š. atsistojo, D. B. sėdėjo, kažkas sakė kviesti greitąją, policiją ir jis išėjo, nesikišo. Jos vartėsi po žvyrą, ten duobės. Jis aplinkui vaikščiojo bandydamas išskirti. Gal traukiant, netyčia galėjo mėlynė atsirasti. Jos griuvo, bandė keltis, vėl griuvo. Nežino, ar pavyko iki galo atsikelti, jos vartėsi. Sunku įžiūrėti, kas kokioje padėtyje buvo. Bandant išskirti, gal sakė, kad paleistų. J. Š. lyg sakė, kad paleistų jos palaukus. Ką sakė kaltinamoji, nepamena. Kai žmona surėkė, kad gelbėtų, tada nustojo filmuoti. Jam išjungus kamerą, jos jau grūmėsi, nesikeikė. Negali spėlioti, kiek sekundžių praėjo, kol išskyrė moteris, ne tas rūpėjo. Matė J. Š. nugarą ir nelabai gali pasakyti, viena ar dviem rankomis kaltinamoji griebė J. Š. už striukės. Kai pribėgo prie besigrumiančių moterų, jos buvo galima sakyti sėdinčios, susikibusios. Jos buvo labai arti viena kitos. Pribėgęs niekam nespyrė, nes nematė, kur kuri. Kad lūžo kaltinamajai šonkaulis, žino iš medžiagos, kai pasiskaitė bylą. Užsimetus tokį svorį, griūnant aukštielninkai galėjo šonkaulį susilaužyti. Ant nugaros griuvo kaltinamoji, o ant viršaus užgriuvo J. Š.. Priešpriešinėje byloje jis yra kaltinamasis. Kiek žino iš namo kaimynų, D. B. konfliktiška. D. B. šuo jo anūkę išgąsdino. Tą vakarą, kai paklausė, kodėl kaltinamoji vedžioja šuniuką be pavadėlio, kaltinamoji atsakė, kad nori ir vedžioja be pavadėlio. D. B. neigė šuns buvimą jų teritorijoje, sakė: „Parodyk, kur yra šuo?“. Jis ne be reikalo pradėjo filmuoti. Sakė, kad jie kaltinamosios šunį puola. Iki įvykio pradžios neturėjo išankstinio neigiamo nusistatymo kaltinamosios atžvilgiu. Sakinyje ,,Aš jau viską žinau, va kai šuo laksto po mano kiemą palaidas, va dabar tu ir rūkysi“, viskas susiję, tai nėra gąsdinimas, norėjo pasakyti, kad nieko nesigaus iš tos kitos bylos.

Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad nelabai pamena apie įvykį. Galimai konfliktas buvo dėl šuniuko. Žino buvo konfliktas tarp dviejų nepažįstamų moterų, kurios abi buvo blaivios, viena atvykusi iš kito miesto. Tik tiek pamena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nutarė pagarsinti liudytojos V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos pareigose. Tikslios datos pasakyti negali, bet prisimena įvykį prie namo adresu (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad tą dieną atvykus į įvykio vietą pasitiko juos moteris, kuri nurodė, kad buvo užpulta kitos moters, kai norėjo pasiimti savo šunį, iš namo teritorijos kiemo, kur jis ir buvo įbėgęs, o vėliau su ten buvusia moterimi įvyko muštynės, moteris patyrė sužalojimų. Ji taip pat nurodė, kad muštynių metu buvo ir vyriškis, kuris ją taip pat puolė, pradėjo stumdyti. Dėl to D. atvykus medikams pasiprašė būti vežama į gydymo įstaigą. Toliau pabendravus su J., ji nurodė, kad tai ta moteris (D.) pirma užsipuolė, kai ji tiesiog gražiuoju bandė paaiškinti, kad vedžioti šunis reikia su pavadėliu, ko pasėkoje įvyko grumtynės ir abi moterys patyrė sužalojimus. J. sesė nurodė, kad su D. konfliktai vyksta nuolat, ji ganėtinai konfliktiška asmenybė, su ja sunku susitarti. Moteris teigė, kad visi jai įvykio vietoje buvę asmenys bandė paaiškinti, kad negalima taip vedžioti šuns, tačiau moteris jų neklausė ir ginčijosi. Toliau pabendravo ir su vyriškiu, kuris taip pat dalyvavo įvykyje, ir jis nurodė, kad į namus parbėgo žmona, kuri nurodė, kad reikia pagalbos lauke, nes jos sesę muša kaimynė D., su kuria ir taip pastoviai vyksta konfliktai. Išbėgęs į lauką, jis pamatė abi moteris ant žemės kieme. Asmenims buvo patikrintas jų blaivumas, atlikti reikiami procesiniai veiksmai įvykio vietoje ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau nieko reikšmingo neprisimena ir nurodyti negali (1t., b. l.111–112).

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad žino viską gandų lygyje. Buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime. Jis kaip pirmininkas atstovauja, aplinkybių nežino ir nenori gilintis, gandų lygyje viską žino. Jis ne įvykio liudininkas, vieni šneka tą, kita tą, nenori nei vienos pusės palaikyti. Yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininkas, bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“. Pirmininkauja 15 metų, gyvena ten visą gyvenimą. Nežino, kur buvo 2024 balandžio 13 d., galėjo būti ir darbe, jis dirba paromis. Nepamena, kad būtų girdėjęs triukšmą, atvažiuojant policiją. Po įvykio nebuvo atėjęs. Iš aplinkinių žmonių sužinojo, kad kažkoks teismas bus. D. B. pažįsta kaip pirmininkas. Gyvena su ja ne vienoje laiptinėje. Paskutinis susirinkimas įvyko šių metų gegužės mėnesį ir kaltinamoji išrinkta valdybos nare. D. B. atsikraustė gyventi gal prieš penkis metus. Jai atsikrausčius įvyko konfliktas su kaimyne gyvenančia viršuje, detalių nežino. Jis su D. B. nesipyko. Iš kaimynų sužinojo, kad buvo konfliktas D. B. su kaimyne. Jam kaimynai nesiskundžia dėl kitų kaimynų ar D. B.. Šalia jų namo yra nuosava valda, pažįsta tuos žmones, bet nebendrauja. Nebuvo nusiskundimų dėl nuosavos namų valdos gyventojų elgesio. Senesnius namo gyventojus pažįsta, naujų nelabai. Dėl įvažiavimo į kiemą problemų nebuvo, ten servitutinis kelias, yra įvažiavimas į namų valdą, bet retai kada naudojasi. Servitutas yra daugiabučio ir kito namo. Konfliktų dėl įvažiavimo nebuvo. Į (duomenys neskelbtini) įvažiavimas yra bendro naudojimo. Ar kaltinamoji linkusi apkalbėti kitus žmones, nežino. Žino, kad D. B. turi šuniuką. Nėra pastebėjęs, kad netinkamai vedžioja šuniuką. Mano, kad jis nėra konfliktinis žmogus. Su namo gyventojais konfliktų neturėjo. Jis negali pasakyti, kuri konfliktuojanti pusė teisi, nes nežino. Kad kaltinamoji yra konfliktinis asmuo teigia, nes jai atsikrausčius iš karto kilo konfliktas, tai iš to ir sprendžia. Po to epizodo daugiau nėra girdėjęs panašių epizodų. Situaciją žino iš nuogirdų, tos moters tėtis papasakojo. Su D. B. kažką diskutavo dėl to konflikto, tiksliai nepamena. Nežino, kas ten ką purtė, buvo veiksmas, paskui atoveiksmis.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nutarė pagarsinti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) namo pirmininkas jau apie 15 metų. Jų name gyvena D. B., kuri čia atsikraustė maždaug prieš 2 metus. Kai ji atsikraustė, iškart prasidėjo tarp jos ir kitų kaimynų pykčiai, tai D. vis kažkas netikdavo. Žino, kad tarp jos ir kaimynų vyksta teisminiai procesai, kad yra byla, tačiau per daug į tai nesigilina. Jis pats stengiasi vengti su ja kalbėti, tik pasisveikina ar iš reikalo kalbasi, nes ji gan konfliktiškas žmogus ir mėgsta kitus apkalbinėti. Iš kaimynų nusiskundimų yra girdėjęs, kai D. pykosi su virš jos gyvenančia kaimyne ir, šios dukrai purtant per balkoną antklodę, D. už jos patempė ir mergaitė vos neiškrito. Ten tos moterys ilgai konfliktavo, ar dabar dar kas nors tarp jų vyksta nežino. Yra girdėjęs, kad D. konfliktuoja su kaimynais netoliese jų namo. Jis asmeniškai su ja nesipyksta, bet ir stengiasi jos vengti dėl tokio jos būdo. D. gyvena kartu su sūnumi, apie jį nieko blogo nėra girdėjęs. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t, b. l.117–118).

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo vakaras, ji nešė šiukšles. Susitiko tėvą ir brolį laiptinėje ir jie klausė, kas atsitiko pas J. S., kad pas ją policija ir greitoji. J. S. sirgo vėžiu ir pagalvojo patį blogiausią, nuėjo prie jų. Ji matė tik greitąją, kurioje buvo J. S. ir jos sesuo J. Š., ir kaltinamoji ten buvo. Ji su J. S. siūlė J. Š. eiti į greitąją, kadangi jai skaudėjo ranką, petį, skundėsi kelnėmis suplėšytomis. Jai, kaip nukentėjusiąją pažįstančiai, buvo neįtikėtina. Nukentėjusioji buvo ramus žmogus, nekonfliktiškas, ji sprendžia viską ramiai ir santūriai. Kaltinamąją pažinojo tik kaip į namą atsikėlusią gyventi, o ji sena gyventoja. Jai sakė, kad kaltinamoji užpuolė J. Š., susistumdė prie vartų. Jai tai buvo netikėta, J. Š. santūri, negalėtų pulti pirma, ji bet kokį konfliktą sprendžia žodžiais. Jai pasakojo, kad už plaukų pešė. J. S. seniai pažįsta, jų vaikai kartu augo ir J. Š. seniai pažįsta, gana artimai bendraudavo. Jos vaikui virš 25 metų, panašiai tiek bendrauja, ji tame name gimusi. Kaltinamąją tik žino. Ji gyvena pirmoje, kaltinamoji trečioje laiptinėje. Jų aikštelė bendra, praėjimas prie mašinų. Ji su kaltinamąja nebendrauja, nežino, kodėl ji ją taip pavadino. Kaltinamoji kaimynams yra pasakiusi minėtas pastabas, ne jai tiesiogiai, jos nebendrauja, net ir dabar kaltinamoji praeidama labas nepasako. Prisimena, kad J. Š. kelnės buvo suplėšytos, jai ranką skaudėjo. Matė, kad kaltinamoji atsisėdo į greitąją pagalbą, ilgai ten buvo. Kaltinamoji tik sūnui pasakė atnešti pavadėlį, nes šuns policininkė neišleidžia. Ji buvo pradžioje kieme, paskui nuėjo į namus, buvo gal 30–40 minučių. Kelias su S. servitutinis. Jeigu tarkim S. didelė mašina atvežtų malkų, tai išėjus iš laiptinės nėra taip, kad neįmanoma praeiti. Jeigu buvo parkuojama mašina, tai buvo galima praeiti. Buvo konfliktas dėl šuns vedžiojimo tarp kaltinamosios ir S. prieš porą metų rudenį. Dabar nematė, anksčiau matė, kaip vedžiojo kaltinamoji daugiabučio kiemelyje šunį be pavadėlio, matė ir liudytojos tėvai, jie gyvena tame pačiame name. Iš kaimynų suprato, kad geriau nekonfliktuoti su kaltinamąja. Buvo kalbos, kad buvo konfliktas toje pačioje laiptinėje su kaimyne, kad vos neiškrito kaimynė. Iš ten gyvenančios kaimynės girdėjo, ji pati man sakė, kad kaltinamoji konfliktiškas žmogus. Jų namas turi žalią veją, vadina kiemeliu. Už trečios laiptinės, šone namo yra kiemelis. Ten pasodinti medžiai, stovi mūsų konteineriai ir pro tą pusę nešamos šiukšlės. Galima apeiti aplink namą. Ji pačio įvykio nematė. D. B. plaukų nematė, ji buvo greitojoje, o J. Š. plaukai buvo išpešioti, išdraikyti, J. Š. sakė, kad jai išpeštas visas kaltūnas. J. Š. sakė, kad jai skaudėjo ranką, petį, pirštą. Kaltinamoji kaip žmogus yra konfliktiška, nelabai nori kaimynai su ja bendrauti. Kaltinamoji linkusi konfliktuoti, jaučiu nuoskaudą, kad yra pavadinta pijoke, alkoholike. Nežino, ar D. B. linkusi apkalbėti kitus asmenis, ji su kaltinamąja nebendrauja, žmonės nelabai nori su ja bendrauti. Matė J. Š. džinsus suplyšusius, plaukus išpeštus, rodė galvą, o išpeštų plaukų ji nematė. Sužalojimų nematė, sakė jai skaudėjo ranką, petį. Šuniukas buvo be pavadėlio, kaltinamoji paliepė sūnui greičiau atnešti pavadėlį, nes reikėjo šunį paimti. Taip kaltinamoji pasakė, iškišusi galvą iš greitosios. Sūnus sėdėjo ant metalinės tvorelės. Pas D. B. pavadėlio nematė. Prie (duomenys neskelbtini) parkuojant automobilius, pėsčiųjų eismui netrukdoma. Kaltinamosios sūnų pažįsta iš matymo, jis gyvena 3-je laiptinėje, 4-me aukšte, buto nepasakys. Ten gyvena ir D. B.. Šaligatvis yra aplink namą, asfaltuotas, senas. Name gal 5 šunys yra, matė, kad juos vedasi su pavadėliais. Be pavadėlių kitų šunų lakstančių nematė. J. S. katinas vaikšto po kiemą. Buvo priėjęs liudytojos brolis, tėtis. Prie išvažiavimo šaligatvio nėra. Pėstieji eina pakraščiu, taip pat prie pat namo sudėtos plytelės ir galima praeiti pro ten. Žolytės plotis bus metras, plytelės apie 50 centimetrų. Žmonės eina daugiausia gatve. Namo bendrijos veikloje ji nedalyvauja, susirinkimuose dalyvauja retai, dirba. Dalyvauja jos tėvai, kurie papasakoja. Nežino, kokias pareigas užima kaltinamoji bendrijoje.

Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad datos nepamena, buvo sutemę ir buvo gautas iškvietimas į gyvenamąjį namą, kad susimušė kaimynės moterys. Atvykus, įvykio vietoje buvo trys moterys, dviejų plaukai buvo suvelti. Gyvenamajame name gyveno sutuoktiniai ir buvo atvykusi pusseserė. Konfliktas įvyko tarp pusseserės ir kaimynės, kuri vedžiojo šunį. Konfliktas įvyko dėl šuns, nes jis buvo vedžiojamas be pavadėlio ir įbėgo į gyvenamo namo teritoriją. Kaimynė, įėjusi į teritoriją, pradėjo konfliktuoti ir įvyko grumtynės. Moteris, kuri gyvena name, iš dalies matė konfliktą, iš dalies nematė. Pamačiusi, kad vyksta grumtynės pasikvietė savo sutuoktinį, kuris buvo namuose, kad išskirti moteris ir iškvietė policiją. Sužalojimų nepamena, žino, kad tikrai sužalojimai matėsi, bet kur ir ar ant abiejų moterų, neprisimena. Atvyko su kolege. Nepamena, kokius procesinius veiksmus atliko įvykio vietoje. Įteikė šaukimą kaltinamajai ir šaukimą vyrui, kuris skyrė konfliktą. Priėmė nukentėjusios pareiškimą. Buvo atvykę medikai, dvi brigados. Pirma brigada buvo atvažiavusi, kai ji su kolege atvyko, kadangi kaltinamoji nurodė, kad jai reikia medikų, buvo iškviesti medikai. Trečia moteris buvo ta, kuri gyveno namuose, ir vyriškis. Po įvykio prie namų stovėjo su šuniuku kaltinamosios giminaitis. Šuniukas buvo su pavadėliu. Kai jie atvyko, ji šuniuko nematė. Negali pasakyti, ar bendravo su giminaičiu, kuris stovėjo su šuniuku. Sužalojimai buvo, bet negali pasakyti, ar ant abiejų moterų, ar ant vienos moters buvo sužalojimai. Sužalojimai matėsi ant rankų. Turėtų būti tarnybiniame pranešime pažymėta. Ji bendravo su vyriškiu ir su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji buvo susivėlusi, susijaudinusi dėl įvykio, streso būsenoje. Negali pasakyti, kas priėmė pareiškimą – ji ar kolegė. Buvo atvykęs dar vienas ekipažas, klausė, ar nereikia pagalbos, bet jie nedalyvavo įvykyje ir su niekuo nebendravo. Ji su kolege tvarkė procesinius dokumentus. Pabendravo su visais dalyviais, susidėliojo įvykio seką. Tiksliai nepamena, dėl ko nusprendė įvykio vietoje paimti pareiškimą iš nukentėjusios. Nustatė, kad yra nusikalstamos veikos požymiai, pareiškėja turėjo pretenzijų, norėjo rašyti pareiškimą. Tiksliai neatsimena, ar kaltinamoji išreiškė pretenzijas. Su medikais išvažiavo nukentėjusioji ir kaltinamoji, ar vienu metu, negali pasakyti. Nepamena, ar buvo pabaigę procesinius veiksmus, išvykus medikų ekipažams. Vienintelis vyriškis buvo neblaivus. Tikrino visus. Bendraujant su vyru įtarimų nesukėlė, kad pas jį bus rastas alkoholio, bendravo rišliai, nuosekliai dėstė mintis. Buvo ,,Body“ kameros. Tikrai nepamena, ar kaltinamoji buvo su kepure. Buvo dvi moterys susivėlę. Bijo sumeluoti, ar kaltinamoji buvo susivėlusi. Nukentėjusioji buvo kasą susirišusi ir kasa buvo ištaršyta. Neatsimena, ar rankose nukentėjusioji laikė pirštinę, tvarstį ar dar kažką. Šuniukas buvo su kaltinamosios giminaičiu ir turėjo pavadėlį. Negali pasakyti, ar jiems atvykus buvo giminaitis. Nepamena, ar įvykio vietoje buvo kur nukritęs pavadėlis. Matė pavadėlį tik ant šuniuko. Nepamena, kad kaltinamoji rankose turėtų pavadėlį. Moteris, kuri nedalyvavo konflikte, sakė, jog įvyko konfliktas, abi moterys pradėjo grumtis, liudytoja nubėgo į namus, kad pakviesti vyrą, ir iškviesti policiją. Kol ji buvo išbėgusi, nematė, kas vyko. Kiek pamena, visas konfliktas buvo, kur buvo automobilis paliktas. Įėjimas į namą yra už namo kampo, reikia paeiti. Moteris matė grumtynes, kad abi moterys buvo įsikibusi viena į kitą, ar naudojo smūgius nesakė. Liudytoja buvo įėjusi į namus, mažamečių vaikų nematė. Moteris, kuri kvietė vyrą pagalbos, nubėgo į namą. Ji taip teigė. Procesinius dokumentus prieš teismą paskaitė ir liudytoja pati teigė, kad bėgo telefono pasiimti. Negali pasakyti, ar vyras jau buvo atėjęs, kai ji bėgo telefono pasiimti. Liudytoja buvo tik virtuvėje, viso namo neapžiūrėjo. Nepamena, ar viena buvo virtuvėje. Lankėsi name, kad patikrinti vyro blaivumą. Kai atvyko, pasitiko dvi moterys, vyro nesimatė. Kaltinamoji nurodė, kad yra vyras. Paklausus, pranešėja ir nukentėjusios nurodė, kad vyras namuose. Negali pasakyti, ar atvykus moterys neigė vyro buvimą, bet pamena, kad kaltinamoji sakė apie vyrą.

Kaltinamoji D. B. yra darbingo amžiaus, dirbanti (3 t., b. l. 40), neteista (1 t., b. l. 177), 1 metų laikotarpyje 1 kartą bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad pastatė ir paliko stovėti transporto priemonę vietoje, kurioje draudžiama stovėti (1 t., 175), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė (1 t., b. l. 169, 171).