Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovams R. S., A. J. S dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-12-135/2013 medžiaga nustatyta, kad atsakovai A. J. S. ir R. S. tyčia sunkiai sužalojo D. S., t. y., 2008 m. birželio 24 d. apie 01.30 val., Mažeikių rajone, Reivyčių kaime, R. S. ir J. S. bendrai priklausančios sodybos kieme, tyčia abu sudavė galimai metaliniais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais įrankiais, o R. S. ir metaline konstrukcija nukentėjusiajai D. S. ne mažiau 13 smūgių į galvą, ne mažiau vieną smūgį į kairę ir dešinę rankas bei išplėšė auskarą, padarydami muštines žaizdas galvoje ir kairėje smilkininėje srityje - ausies kaušelyje bei dešinėje plaštakoje ir kairiame dilbyje, kairio momenkaulio atvirą skeveldrinį įspaustinį lūžį, galvos smegenų sumušimą, atvirą kairio alkūnkaulio lūžį, kairės ausies lezgelio plėštinę žaizdą dėl ko D. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. 2014 m. spalio 17 d. Lietuvos Apeliacinis teismas išnagrinėjęs nuteistųjų R. S., A. J. S., nukentėjusiųjų J. S. ir D. S. atstovo advokato V. J. bei nukentėjusiojo B. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio ir atmetė nuteistųjų R. S. ir A. J. S. apeliacinius skundus, panaikino nuosprendžio dalis dėl priteistų atlyginti turtinių žalų dydžio D. S. ir J. S.. Nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, todėl R. S. ir A. J. S. kaltė dėl D. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo šioje civilinėje byloje nebeturi būti nustatinėjama.

Iš 2012-05-16, 2013-05-14, 2014-03-03 ir 2015-02-09 darbingumo lygio vertinimo aktų Nr. DL -1862 (II t., 79-84 b. l.), DL-1956 (II t., 57-62 b. l.), DL-636 (II t., 36-41 b. l.), DL-339 (II t.,7-14 b. l.) matyti, kad D. S. laikotarpiu nuo 2012-04-25 iki 2013-04-24 nustatytas 70 % darbingumo netekimas, nuo 2013-04-22 iki 2014-04-21 – 65 % darbingumo netekimas, nuo 2014-02-10 iki 2015-02-09 – 75 % darbingumo netekimas, nuo 2015-01-23 iki 2026-10-29 – 75 % darbingumo netekimas dėl po 2008 m. patirtos sunkios galvos smegenų traumos, kur išsivystė potrauminė demencija, simptominė epilepsija, būklė negerės, pasveikimo nenumatoma (7-14 b. l., II t.). Darbingumo lygio vertinimo aktai, D. S. ligos istorijos (F 003/a) Nr. 14-5027/305 epikrizė (II t., 19-20 b. l.), epikrizės (II t. 42, 64, 86 b. l.) patvirtina, kad D. S. darbingumo netekimas yra tiesiogiai susijęs su 2008-06-24 patirtu sužalojimu dėl atsakovų veiksmų, kitų D. S. nedarbingumo priežasčių nenustatyta.

Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2015-06-30 išmokėjo 8177,03 Eur netekto darbingumo pensiją D. S. (I t. 16-18 b. l., 19-21 b. l., I. t., 73 b. l., II t. 3 b. l.).

Tokiu būdu ieškovas išmokėdamas D. S. netekto darbingumo pensiją patyrė 8177,03 Eur materialinę žalą.

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Asmuo, kurio neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatos). Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką, socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ta apimtimi, kuria atlyginta kaltojo asmens veiksmais padaryta turtinė žala (Lietuvos A. T. 2007-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007). Atsakovų kaltė įrodyta nustatytu prejudiciniu faktu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-135/2013, todėl ieškovas, sumokėjęs socialinio draudimo išmokas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dalies darbingumo netekusiai D. S. įgijo teisę reikalauti padengti visą išmokėtą sumą iš atsakovų (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., CK 6.290 str. 3 d.).

Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ V. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje AB RST v. UAB ,,Veritas ana“, bylos Nr. 3K-3-118/2010, kt.).

A. R. S pateikė teismui prašymą sumažinti žalos atlyginimo CK 6.282 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens kaltę ir padariusio asmens turtinę padėtį, tačiau prašyme kvestionuoja veikos padarymo aplinkybes, o ne nukentėjusios D. S. kaltę, taip pat pateikė antstolės pažymą apie iš varžytinių parduotą turtą, taip pat gautas R. S. žmonos J. S. prašymas atsižvelgti į sunkią atsakovo R. S. padėtį.

Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-135/2013 nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas taikyti nurodytas įstatymo normas. Minimoje baudžiamojoje byloje lengvinančia kaltinamųjų atsakomybę teismas pripažino, tai kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusiųjų J. S., B. S., D. S., R. S. elgesys, kadangi asmeninių-turtinių santykių aiškinimuisi buvo pasirinktas nakties metas, nukentėjusieji J. S. ir B. S. atėjo pas kaltinamuosius neblaivūs, o konflikto metu buvo sužaloti ir visi kaltinamieji, tačiau pažymėtina, nukentėjusioji D. S. įvykio metu buvusi blaivi ir nėra bylos duomenimis nustatyta, kad būtų sužalojusi atsakovus.

Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi, atlygintinos žalos dydis negali būti mažinamas, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, kai žala padaryta tyčia. Nors atsakovui R. S. yra nustatytas 35 proc. darbingumas, jo žmonai taip pat nustatytas 55 proc. darbingumas, atsakovas A. J. S. yra 68 metų, iš atsakovų priteistų turtinės, neturtinės žalos atlyginimui, atstovimo išlaidų suma sudaro apie 43 406 € (150 000 litų), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai tyčia sunkiai sužalojo J. S. ir D. S. (I. t. 26 b. l.), todėl remdamasis CK 6.282 str. 3 d., teismas negali sumažinti atlygintinos žalos dydžio, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį.

CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Lietuvos A. T. 2010 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2010 išaiškino, kad Sodra, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, tampa kreditorius deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo. CK 6.280 straipsnio 2 dalis šiuo atveju netaikoma, nes ji taikytina tada, kai vienas iš bendrai žalos padariusių asmenų atlygina visą žalą. Tokiu atveju tarp jo ir kitų bendraskolių atsiranda jau dalinė prievolė (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiajam žalos atlyginęs trečiasis asmuo (nagrinėjamu atveju – Sodra) nepadaro jokio teisės pažeidimo ir nesukelia jokios žalos, todėl jo atgręžtinis reikalavimas netapatus reikalavimui, kurį regreso tvarka reiškia vienas iš kelių pažeidimą ir žalos padariusių asmenų kitiems bendraskoliams. Minėta, kad žalą nukentėjusiajam atlyginusio ir atgręžtinio reikalavimo teisę įgijusio trečiojo asmens bei už žalą atsakingų kitų asmenų prievolinis santykis yra toks pat, koks buvo nukentėjusiojo ir jam žalos padariusių kelių asmenų, t. y. išlieka išoriniai solidariosios deliktinės civilinės atsakomybės santykiai. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovai taip pat turi solidariai atlyginti ieškovui socialinio draudimo išmokas, kurias ieškovas išmokėjo dalies darbingumo netekusiai D. S..

Iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina 245,00 Eur žyminio mokesčio, po 122,50 Eur iš kiekvieno atsakovo, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 8177,03 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 3 ct) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui.

Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 122,5 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 50 ct) iš kiekvieno žyminio mokesčio valstybei.

Nustatyti, jog civilinės bylos dalis, susijusi su D. S. nedarbingumo nustatymu, sveikata yra nevieša (2 t., b. l. 4-96).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.