- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-1779-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01639-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- U. K., A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų U. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų U. K. ir A. K. skundą dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Antstolės S. Ž. kontoroje vykdomi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. vykdomieji raštai Nr.2-81-570/2012 dėl 14348,64 Eur (49543 Lt) ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. K. išieškotojos A. P. naudai (vykdomoji byla Nr. 0076/12/2031) ir dėl 2994 Lt žyminio mokesčio bei 130,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, priteisimo iš E. K. bei 244 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovų A. P. ir R. B. (vykdomoji byla Nr. 0076/13/00086). Atliekant vykdymo veiksmus, skolininkei E. K. 2013 m. vasario 18 d. mirus, vykdomoji byla, iki paaiškės mirusiosios teisių ir pareigų perėmėjai, buvo sustabdyta. 2014 m. rugsėjo 11 d. skolininkės palikimą priėmus A. K. ir U. K., antstolei kreipusis į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl skolininko vykdomojoje byloje Nr.0076/12/02031 pakeitimo, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-5445-301/2014, antstolės prašymą tenkino ir pakeitė skolininkę E. K. jos palikimą priėmusiomis teisių perėmėjomis A. K. ir U. K.. 2015 m. birželio 2 d. turto arešto aktu S-19867 areštuotos A. K. ir U. K. priklausančios turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą: tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 177/517 dalį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 2 d. patvarkymu paskirta ekspertizė aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2016 m. vasario 26 d. patvarkymais dėl viešųjų varžytinių paskelbimo Nr. S-04898 ir Nr. S-04899 patvarkyta, kad pirmųjų varžytinių pradžia atitinkamai 2016 m. vasario 26 d. 9:58:01 val. ir 10:03:14 val. P. U. ir A. K. pateikė antstolei skundus, prašydamos panaikinti 2016 m. vasario 26 d. antstolės patvarkymus Nr. S-04898 ir Nr. S-04899 dėl turtinių teisių pardavimo iš viešųjų varžytinių. Pareiškėjų nuomone, antstolės veiksmai yra neteisėti dėl šių priežasčių: 1) antstolė vykdymo veiksmus pradėjo negavusi vykdomųjų dokumentų skolininkių atžvilgiu; 2) turto arešto aktu, o ne patvarkymu areštavo pareiškėjoms priklausantį turtą, t. y. turtinę teisę į namų valdą ir 177/517 dalį žemės sklypo; 3) skundžiamuose patvarkymuose antstolė nurodė, kad varžytinių pradžia 2016-02-26 09:58:01 val. ir tą pačią dieną internetinėje svetainėje www.evarzytines.lt, varžytinės jau buvo paskelbtos pradėtomis, todėl neatliko pareigos tinkamai informuoti ir per protingą terminą pranešti skolininkėms apie varžytines, ir tuo užkirto kelią skolininkėms pačioms susirasti parduodamo turto pirkėją; 4) pareiškėjos yra įregistravusios savo teises į paveldėtą turtą VĮ Registrų centre, todėl pasikeitus aplinkybėms, tikroji padėtis dėl varžytinių skelbimuose nurodyto parduodamo turto (pavadinimo) ir priklausomybės (savininko) neatitinka varžytinių skelbimuose nurodytos padėties, kadangi parduodama turtinė teisė į paveldimą turtą, o turtas jau yra paveldėtas. A. S. Ž. 2016 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-08922 atsisakė tenkinti pareiškėjų skundus ir juos kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0076/12/02031 ir Nr. 0076/13/00086 perdavė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog vykdant vykdymo veiksmus buvo areštuotas pareiškėjoms priklausantis turtas – turtinė teisė į namų valdą. Antstolė nesutiko su pareiškėjų argumentu dėl jos veiksmų neteisėtumo. Nurodė, kad vykdomosios bylos Nr.0076/12/02031 ir Nr.0076/12/00086 užvestos gavus vykdomuosius dokumentus, kuriuose skolininkė buvo E. K.. Jai mirus, Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista proceso šalis vykdymo procese ir skolininkėmis tapo pareiškėjos. Jokie nauji vykdomieji dokumentai vykdymui pateikti nebuvo. Vadovaujantis minėta teismo nutartimi, pakeisti duomenys antstolių vykdomųjų bylų sąvade vieną skolininką pakeičiant kitu. Antstolė pažymėjo, kad skolininkių teisės į namų valdą buvo areštuotos 2015 m. birželio 2 d. Turto arešto aktu. Areštavus turtines teises, užsakyta ekspertizė areštuotų turtinių teisių vertei nustatyti. Pranešimas dėl minėtos ekspertizės 2015 m. birželio 9 d. skolininkei A. K. įteiktas pasirašytinai. Areštuoti turtines teises surašant turto arešto aktą įstatymas nedraudžia. Areštavus teises tokiu būdu, papildomai priimti patvarkymo CPK 749 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nereikia, nes tai būtų pertekliniai vykdymo veiksmai. Kai buvo paskelbtos viešosios varžytinės, VĮ Registrų centras duomenų bazėje areštuoto turto savininke buvo nurodyta E. K., todėl skelbimuose apie varžytines ji ir yra nurodyta parduodamo turto savininke. Skelbimo skyriuje „pastabos“ nurodyta, jog yra pardavinėjama pareiškėjoms priklausanti turtinė teisė į minėtą turtą. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad skolininkės nuosavybės teisę į parduodamą turtą įregistravo 2016 m. kovo 22 d., t. y. jau po viešųjų varžytynių paskelbimo (2016 m. vasario 26 d.), tačiau tai nėra pagrindas atšaukti viešąsias varžytynes. Suinteresuoti asmenys A. P. ir R. B. atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Laikė, kad antstolės atlinkti veiksmai yra tinkami.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjų skundus dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atmetė kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad antstolė patvarkymus dėl viešųjų varžytinių paskelbimo priėmė negavusi vykdomųjų dokumentų skolininkių atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-81-570/2012 skola priteista ne iš kelių solidarių atsakovų, bet iš vienos atsakovės, t.y. E. K., todėl minėto teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas tik vienas vykdomasis raštas. Aplinkybė, jog skolininkėmis po E. K. mirties pakeistos palikimą priėmusios A. K. ir U. K. nesudarė pagrindo pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą išduoti du naujus vykdomuosius raštus, kadangi išduotas vykdomasis raštas yra galiojantis. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, kad antstolė nesilaikė imperatyviomis įstatymų normomis nustatytos išieškojimo iš turtinių teisių tvarkos, nepriėmė patvarkymų areštuoti skolininkų turtines teises, neįteikė jų skolininkėms. Teismas pripažino, kad turtinės teisės areštuojamos antstoliui priėmus patvarkymą, tačiau areštuoti turtines teises, surašant turto arešto aktą, įstatymas nedraudžia, antstolės priimto procesinio dokumento pavadinimas ir forma nekeičia paties vykdymo proceso veiksmo, šiuo atveju turtinių teisių arešto esmės. Todėl antstolė, surašydama turto arešto aktą, skolininkų teisių vykdymo procese nepažeidė. Be to, tiek turto arešto aktas Nr.S-19867, tiek 2015 m. birželio 2 d. patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo pareiškėjai A. K. 2015 m. birželio 9 d. buvo įteikti pasirašytinai. Skundų dėl šių aktų nebuvo gauta. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad skolininkės apie turto areštą buvo informuotos tinkamai. Teismas nesutiko ir su skundo argumentu, kad antstolė pažeidė CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skolininkų teisę iki varžytinių pradžios pačioms susirasti arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, kad tokios teisės neišaiškino ir iš karto apie paskelbtas varžytynes pranešė specialiame interneto tinklalapyje. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti sprendimą. Pažymėjo, kad vykdomoji byla užvesta 2012 m. spalio 24 d., pareiškėjos į vykdomąją bylą įstojo beveik prieš 1 metus ir šešis mėnesius, be to, pareiškėjos ne kartą yra skundusios antstolės S. Ž. atliktus vykdymo veiksmus, todėl būdamos aktyvios vykdymo proceso dalyvės, jos turėjo galimybę sužinoti apie CPK 704 straipsnyje įtvirtintą teisę ir galimybę ja pasinaudoti.Teismas išaiškino, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos neįpareigoja antstolio apie turto pardavimą iš varžytynių laiką ir vietą pasirašytinai pranešti išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku, todėl pareiškėjų skundų argumentą dėl jų netinkamo informavimo apie varžytines atmetė kaip nepagrįstą.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti skundo ir dėl to, kad varžytinių skelbimuose nurodyta, jog iš varžytinių bus parduodama skolininkių turtinė teisė, nors pareiškėjos yra turto savininkės. Teismas pažymėjo, kad varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto objekto turto savininke buvo nurodyta E. K., o grafoje „aprašymas“ nurodyta, jog „skolininkės A. K. ir U. K., parduodama turtinė teisė“. Pareiškėjų nuosavybės teisės į viešosiose varžytinėse parduodamus objektus įregistruotos tik 2016 m. kovo 22 d. t. y. praėjus beveik mėnesiui po viešųjų varžytinių pradžios. Todėl varžytynių paskelbimo metu (2016-02-26) parduodamas turtas buvo tik turtinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, o ne patys nekilnojamieji daiktai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos A. K. ir U. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės 2016 m. vasario 28 d. patvarkymus Nr. S-04898 ir Nr. S-04899 dėl viešųjų varžytynių paskelbimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino CPK 749 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo vienintelį išieškojimo iš turtinių teisių būdą, kai išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Kitoks išieškojimo iš turtinių teisių būdas yra įstatymo draudžiamas. Be to, antstolio patvarkymo nepriėmimas atėmė iš pareiškėjų galimybę jį apskųsti, dėl ko buvo pažeista teisė į garantuojamą teisinę gynybą. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad antstolės padarytas įstatymo (CPK 749 straipsnio 1 d.) pažeidimas iššaukė kitą pažeidimą, kai antstolės nepriimtame patvarkyme dėl išieškojimo iš turtinių teisių skolininkėms nebuvo išaiškinta jų teisė iki varžytynių pradžios pačioms susirasti arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, tuo pažeidžiant CPK 704 straipsnio l dalyje įtvirtintą skolininko teisę.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad turto arešto aktas Nr. S-19867 pareiškėjai A. K. įteiktas pasirašytinai 2015 m. birželio 9 d. Apeliantės pažymi, kad turto arešto aktas skolininkėms nebuvo įteiktas kaip numatyta įstatyme, joms minėtą dieną buvo įteiktas 2015 m. birželio 2 d. antstolės patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, bet ne turto arešto aktas. Todėl varžytynių paskelbimas, patvarkymų dėl varžytynių priėmimas, kai iki to neatlikti reikalingi veiksmai ir nepriimti reikalingi dokumentai, yra laikytini paskelbimu ir patvarkymų priėmimu nesilaikant teisės normų ir pažeidžiant skolininko teises.Apeliantės pažymi, kad tuo metu kai buvo priimami skundžiami patvarkymai dėl varžytynių paskelbimo, Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. P. ir R. B. ieškinį atsakovėms A. K. ir U. K. dėl nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įregistravimo VĮ Registrų centras, todėl antstolės paskelbimas apie turtinių teisių pardavimą, kai teisme nagrinėjama byla dėl nuosavybės teisių įregistravimo, prieštarauja antstolio pareigai siekti, kad būtų kuo geriau patenkinti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesai.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys A. P. ir R. B. prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad antstolė, nepriėmusi patvarkymo areštuoti skolininko turtines teises, pažeidė savo pareigas. Pažymi, kad priėmus turto arešto aktą nėra reikalavimo papildomai priimti patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises, kadangi patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Todėl antstolė, surašydama turto arešto aktą, pareiškėjų teisių vykdymo procese nepažeidė.Apeliantės nepagrįstai teigia, kad antstolė pažeidė CPK 704 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi CPK 644 straipsnio 4 dalyje numatyta skolininkių-pareiškėjų pareiga būti aktyvioms ir pačioms domėtis vykdymo eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstole, tuo labiau, kad CPK 704 straipsnio 1 dalyje nenumatyta antstolio pareiga informuoti skolininką apie skolininko teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patirtinimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, tuo pačiu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje vykdomi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. vykdomieji raštai Nr.2-81-570/2012 dėl 14 348,64 Eur (49 543 Lt) ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. K. išieškotojos A. P. naudai (vykdomoji byla Nr. 0076/12/2031) ir dėl 2 994 Lt žyminio mokesčio bei 130,70 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, priteisimo iš E. K., taip pat dėl 244 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovų A. P. ir R. B. (vykdomoji byla Nr. 0076/13/00086). Atliekant vykdymo veiksmus, skolininkė E. K. 2013 m. vasario 18 d. mirė. 2014 m. rugsėjo 11 d. skolininkės palikimą priėmė apeliantės A. K. ir U. K.. Antstolei kreipusis į teismą dėl skolininko vykdomojoje byloje Nr.0076/12/02031 pakeitimo, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5445-301/2014 antstolės prašymas tenkintas ir skolininkė E. K. pakeista jos palikimą priėmusiomis A. K. ir U. K.. 2015 m. birželio 2 d. turto arešto aktu S-19867 areštuotos A. K. ir U. K. priklausančios turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą: tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 177/517 dalį žemės sklypą, unikalus Nr.5107-0001-0089, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 2 d. patvarkymu paskirta ekspertizė aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2016 m. vasario 26 d. patvarkymais dėl viešųjų varžytinių paskelbimo Nr. S-04898 ir Nr. S-04899 patvarkyta, kad pirmųjų varžytinių pradžia atitinkamai 2016 m. vasario 26 9:58:01 val. ir 10:03:14 val. Pareiškėjos antstolei pateikė skundus, prašydamos panaikinti 2016 m. vasario 26 d. patvarkymus, nurodydamos, kad priimtais patvarkymais iš esmės buvo pažeistos pareiškėjų teisės, kurias garantuoja įstatymas. Antstolė 2016 m. kovo 21 d. patvarkymu netenkinusi skundų, juos kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Kauno apylinkės teismui, kuris 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjų skundus atmetė. Pažymėtina, kad skundžiamais patvarkymais buvo paskelbta apie varžytynes dėl skolininkių turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą pardavimo. Turtinės teisės yra tokios teisės, kurios turi tam tikrą ekonominę reikšmę ir piniginę išraišką, t. y. jas galima įvertinti pinigais. Viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui (CPK 749 straipsnio 1 dalis). Turtinių teisių areštas reiškia atsakovo (šiuo atveju skolininkių) turtinių teisių apribojimą, pavyzdžiui, kaip ir nagrinėjamu atveju – disponuoti turtinėmis teisėmis. Kartu pažymėtina ir tai, kad areštuotų turtinių teisių realizavimas skiriasi nuo įprastinio turto priverstinio pardavimo, nes turtinės teisės dažniausiai yra ne parduodamos, o perleidžiamos kreditoriui ar tretiesiems asmenims tokiam laikotarpiui, per kurį iš tų turtinių teisių bus gauta nauda, lygi iš skolininko priteistai sumai. Tačiau, įvertinus tai, kad imperatyviosiomis teisės normomis nėra uždrausta šio nuosavybės teisių objekto (turtinių teisių) parduoti iš varžytynių, darytina išvada, kad turtinės teisės gali būti realizuojamos CPK 691 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, sprendžiant patvarkymų dėl viešųjų varžytynių paskelbimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti, ar buvo tinkamai įvykdytos visos iki skundžiamo patvarkymo priėmimo sprendimo vykdymo procedūros. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo CPK 749 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priimant patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises.Vykdomosios bylos Nr. 0076/12/2031 duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju antstolio patvarkymo dėl turtinių teisių arešto nebuvo priimta. To neginčija ir antstolė. Tačiau 2015 m. birželio 2 d. antstolė išrašė Turto arešto aktą Nr. S-19867, kuriuo areštavo skolininkių turtines teises.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimto procesinio dokumento pavadinimas ir forma nekeičia paties vykdomo proceso veiksmo, (nagrinėjamu atveju – turtinių teisių arešto) esmės, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad turtinių teisių areštas pasižymi tam tikra specifika. CPK 751 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininko turtinių teisių areštas įsigalioja nuo šio Kodekso 749 straipsnio 1 dalyje nurodyto patvarkymo įteikimo skolininkui ar prievolės skolininkui dienos. Vykdomosios bylos Nr. 0076/12/2031 duomenys patvirtina, kad surašytas Turto arešto aktas buvo išsiųstas skolininkėms, tačiau duomenų apie jo įteikimą byloje nėra. Nesant Turto arešto akto įteikimą patvirtinančių įrodymų lieka neaiškus skolininkių turtinių teisių arešto įsigaliojimo momentas. Be to, nors vykdomosios bylos Nr. 0076/12/2031 duomenys patvirtina, kad tą pačią dieną (2016-06-02) kaip ir Turto arešto aktas surašytas antstolės patvarkymas dėl Ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S-19875, registruota pašto siunta 2015 m. birželio 9 d. buvo įteiktas skolininkėms, kuriame buvo nurodyta duomenys apie areštuotą skolininkių turtinę teisę, ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo tinkamai įvykdyta CPK 751 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga. Atskiruoju skundu skolininkės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis neturėjo pareigos informuoti skolininkes apie CPK 704 straipsnyje numatytą skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininko turto pardavimas jo pasiūlytam pirkėjui neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (jis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus). Taigi, nors CPK 644 straipsnio 4 punkte skolininkėms numatyta pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, antstolė, siekdama aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) bei užtikrindama skolininkių teisę dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus (CPK 643 straipsnio 1 punktas), privalėjo iki varžytynių pradžios išaiškinti skolininkėms jų teisę surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Tuo tarpu nei skundžiamuose patvarkymuose, nei ankstesniuose skolininkėms skirtuose procesiniuose dokumentuose ši skolininkių teisė nėra išaiškinta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, nesureikšmino skolininkių nurodytos aplinkybės dėl skundžiamų patvarkymų priėmimo metu Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos, susijusios su numatomomis parduoti nuosavybės teisėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad skundžiamų patvarkymų priėmimo metu iš tiesų Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-93-985/2016 pagal ieškovų A. P. ir R. B. ieškinį atsakovėms A. K. ir U. K. dėl nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įregistravimo VĮ Registrų centras, t. y. byla susijusi su turtinėmis teisėmis, dėl kurių pardavimo buvo priimti skundžiami patvarkymai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad varžytynių paskelbimo metu 2016 m. vasario 26 d. parduodamas turtas buvo tik skolininkių turtinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, o ne patys nekilnojamieji daiktai. Tačiau, atsižvelgiant į minėtos bylos pobūdį bei galimai numatomą jos baigtį, skolininkėms tapus realaus turto savininkėmis (kas įvyko ir nagrinėjamu atveju), sutiktina su apeliantėmis, kad pardavinėti turtines teises būtų nelogiška, kadangi skolininkėms tapus paveldimo turto savininkėmis turtinė teisė į paveldimą turtą kaip tokia išnyko. Tokiu būdu antstolė, sužinojusi apie teisme nagrinėjamą bylą, susijusią su areštuotomis ir numatomomis pardavinėti skolininkių turtinėmis teisėmis, turėjo susilaikyti nuo patvarkymo dėl viešųjų varžytynių paskelbimo, o jas paskelbus, varžytynes atšaukti (CPK 703 straipsnis). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, pažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės S. Ž. 2016 m. vasario 26 d. priimtus patvarkymus Nr. S-04898 ir Nr. S-04899 dėl varžytynių paskelbimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės S. Ž. vykdomosiose bylose Nr. 0076/12/02031 ir Nr. 0076/13/00086 2016 m. vasario 26 d. priimtus patvarkymus Nr. S-04898 ir Nr. S-04899 dėl varžytynių paskelbimo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.