Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teisme priimtas pareiškėjo J. T. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

2015-01-05 teismo posėdžio metu pareiškėjas J. T. pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai pareiškimo pateikimo dieną sudaro 90820,49 Lt. Skoliniai įsipareigojimai, kurių pareiškėjas negali įvykdyti, susidarė, nes pareiškėjas 2013 m. įsteigė UAB „Juloga“, kurios vieninteliu akcininku jis yra. Bendrovės veikla buvo prekyba statybinėmis fasadinėmis medžiagomis, veikla buvo pradėta su nauju produktu, bendrovės veikla nuo pat pradžių buvo nuostolinga, teko dirbti su mažu antkainiu, reikėjo mokėti mokesčius už patalpų nuomą, už komunalinius patarnavimus, darbuotojams (3 darbuotojai: jis, vadybininkas ir pardavėjas) darbo užmokestį, mokesčius valstybei. Prieš tai dirbo UAB „Spalvų sala“ padalinio vadovu, per mėnesį į rankas gaudavo virš 2000 Lt, 2013 m. balandį atleistas iš darbo pačiam prašant. Iš UAB „4 Finance“ ir UAB „General Financing“ ėmė vartojimo paskolas kaip fizinis asmuo tam, kad įsteigtų bendrovę, apyvartinėms lėšoms, medžiagoms pirkti, mokesčius sumokėti. Iš UAB „Cela“ pirko fasadines medžiagas, iš UAB „Fasado sprendimai“ nuomojosi statybinę įrangą, iš UAB „Lemora“ pirko statybines medžiagas, skolų pagrindu kaip fizinis asmuo pasirašė vekselius, įsipareigodamas sumokėti skolą per labai trumpą laiką, vekselių neginčijo, kodėl juos pasirašė, paaiškinti negalėjo. Antstolis Ričardas Kudrauskas vykdo skolos išieškojimą UAB „Cela“ ir UAB „Fasado sprendimai“, antstolė Giedrė Vasiliauskaitė – UAB „Lemora“ ir UAB „General Financing“. Kodėl nenurodė teismui dar vieno kreditoriaus - Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus,- paaiškinti negalėjo. Nurodė, jog uošvienė jam su šeima užleido gyventi savo sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), bandė jį paremontuoti ir gyventi, todėl paėmė 140 000 Lt paskolą 25 metams iš Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus, bandė rekonstruoti, manė, kad kai baigs statybas, uošvienė minėtą namelį padovanos, tačiau pinigus išleido ir nieko nepadarė, bankui paskolą padeda sumokėti jų abiejų tėvai. UAB „Juloga“ iškelta bankroto byla, jis nušalintas nuo direktoriaus pareigų, jokio darbo užmokesčio šiai dienai negauna, darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, nėra registruotas, nes yra UAB „Promeistras“ 50 procentų akcininkas, ten dirba vieną valandą, bendrovė nevykdo veiklos, steigė, kad galėtų padengti UAB „Juloga“ skolas, tačiau nieko neišėjo. 2015-01-14 teismo posėdyje nurodė, jog gal minėta bendrovė dar pradės vykdyti veiklą, nes turi preliminarių užsakymų. Jo sutuoktinė dirba vadybininke UAB „Saudingos autotransportas“, gauna minimumą – 830 Lt, turi dvi nepilnametes dukras, kiekvieno šeimos nario poreikiai per mėnesį sudaro po 1000 Lt, iš ko sumokės kreditoriams skolas, paaiškinti negalėjo, nes iš sutuoktinės atlyginimo beveik neprasimaitina, padeda tėvai. Nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio bandė ieškotis darbo, internete patalpino savo CV, buvo siūlymas dirbti UAB „Senukai“ direktoriumi, bet jo neatrinko, dirbtų bet ką, išsilavinimas aukštesnysis, baigęs verslo vadybą, yra dirbęs pardavėju – konsultantu, sandėlio vadovu, vadybininku, vadovu, turi gal 8 metų vadovavimo patirties. Nekilnojamojo turto nėra įgijęs, turi du automobilius, kurių bendra vertė 5000 Lt, 4 sąskaitas bankuose, piniginių lėšų nėra, santaupų nėra. Nurodė, kad nėra sąlygų, neleidžiančių teismui iškelti bankroto bylą, todėl prašo iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti fizinį asmenį P. V.

Apie teismo posėdį dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo suinteresuotiems asmenims - kreditoriams ir jo sutuoktinei L. T. pranešta teismo šaukimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (1 t., 64-66 b. l.), gauti atsiliepimai (1 t., 94-106, 124-205, 2 t., 3-33, 149 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Nuo 2014 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA yra 1035 Lt (300 Eur). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25875 Lt (7493,92 Eur).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vertindamas, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, iš pareiškime ir kreditorių sąraše nurodytų aplinkybių nustatė, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiškėjas J. T. yra skolingas kreditoriams UAB „Cela“ – 37559,25 Lt (10877,91 Eur), UAB „Fasado sprendimai“ – 10192,80 Lt (2952,04 Eur), UAB „Lemora“ – 12897 Lt (3735,23 Eur), UAB „4 Finance“ – 1749,53 Lt (506,70 Eur), UAB „General Financing“ – 27129,91 Lt (7857,37 Eur), antstoliui Ričardui Kudrauskui – 886 Lt (257,47 Eur), antstolei Giedrei Vasiliauskaitei – 406 Lt (117,59 Eur), viso - 90820,49 Lt (26303,43 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai viršija 25875 Lt (7493,92 Eur) (25 MMA).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pareiškėjo nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su pradelstų skolinių įsipareigojimų suma, nes privalo būti įvertintos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti minėtus įsipareigojimus.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus, įvertina tai, kad pareiškėjas jam asmeninės nuosavybės teise ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, turi registruotino kilnojamojo turto - du automobilius (1 t., 43-44 b. l.), kurių bendra vertė 5000 Lt, 4 sąskaitas bankuose, kuriose piniginių lėšų nėra, santaupų nėra, jis nuo 2013-05-28 yra UAB „Juloga“ akcininkas (100 vnt. akcijų, akcijos nominali vertė - 100 Lt) ir direktorius (2 t., 105-106 b. l.), paskutiniu metu gaudavo apie 100 Lt darbo užmokestį, Šiaulių apygardos nutartimi 2014-11-27 UAB „Juloga“ iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius, o pareiškėjo įgaliojimai nuo nutarties įsiteisėjimo dienos 2014-12-10 yra pasibaigę. J. T. taip pat yra UAB „Promeistras“ akcininkas kartu su kitu asmeniu, bendrovė veiklos nevykdo, jis bendrovėje dirba 1 valandą, darbo užmokesčio negauna, tikisi, gal dar bendrovė atsigaus, sutuoktinė gauna minimalią algą, iš kurios šeima stengiasi pragyventi. Nordea Bank AB Lietuvos skyriui skolą sumokėti padeda tėvai. Jis darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, nėra registruotas, nes yra dirbantis UAB „Promeistras“, darbo ieško savarankiškai, yra jaunas, darbingas ir sveikas, tačiau darbo iki šiol nepavyko susirasti. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, tuo tarpu minėtų skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, t.y. pareiškėjas yra nemokus (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau minėta, pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y., jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010 pažymėjo, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.).

FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. T. 2013 m. dirbo UAB „Spalvų sala“ padalinio vadovu, gavo virš 2000 Lt darbo užmokestį per mėnesį (2 t., 40-43 b. l.), nuo 2013-06-17 buvo atleistas pagal LR DK 127 str. 1 d. pačiam prašant. Neturėdamas santaupų, būdamas skolingas kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui pagal 2010-12-07 būsto kreditavimo sutartį Nr. 10/12/02SL su vėlesniais pakeitimais (2 t., 4-20 b. l.) 20273,40 Eur, išėjo iš gerai apmokamo darbo ir įsteigė UAB „Juloga“, nuo 2013-05-28 iki 2014-12-22 buvo UAB „Juloga“ akcininkas (100 vnt. akcijų, akcijos nominali vertė - 100 Lt) ir direktorius (2 t., 105-106 b. l.), Šiaulių apygardos nutartimi 2014-11-27 UAB „Juloga“ iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius, o jo įgaliojimai nuo nutarties įsiteisėjimo dienos 2014-12-10 yra pasibaigę. Kaip pats teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrovė buvo įsteigta neturint santaupų, kad turėjo kokių nors piniginių lėšų įstatinio kapitalo formavimui, taip pat nenurodė ir tai patvirtinančių duomenų nepateikė. 2013-06-12 J. T. su UAB „General Financing“ sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 dėl 19852,34 Lt vartojimo kredito, iki 2014-05-09 įsipareigojimus pagal sutartį vykdė, toliau nustojo vykdyti, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-11 buvo išduotas teismo įsakymas Nr. L2-10009-641/2014. Minėtas kreditas buvo paimtas, kaip teigė pats pareiškėjas, UAB „Juloga“ apyvartinėms lėšoms, mokesčiams mokėti ir t. t. Tam tikslui buvo paimtas kreditas ir iš UAB „4finance“, nors veiklą vykdyti nesisekė, tačiau skolos buvo nuolat didinamos: buvo perkamos prekės iš UAB „Cela“, UAB „Lemora“, nuomojama įranga iš UAB „Fasado sprendimai“, ji nebuvo grąžinama, nors J. T. teismo posėdyje pripažino, jog ji jam nebuvo reikalinga. Be to, J. T., žinodamas, jog bendrovė veiklos nevykdo, kad skolų nėra iš ko sumokėti, kad kai kurie smulkūs įsiskolinimai yra dengiami iš jo vardu paimtų greitųjų kreditų, UAB „Cela“, UAB „Lemora“ ir UAB „Fasado sprendimai“ savo vardu išdavė neprotestuotinus paprastuosius vekselius didelėms sumoms su labai trumpais sumokėjimo terminais, t. y., žinodamas, kad negali atsiskaityti su kreditoriais, ir toliau didino skolas, išdavė vekselius, žinodamas, kad po dviejų mėnesių jų apmokėti negalės, kas rodo pareiškėjo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu. Be to, kreditoriams skolinga buvo bendrovė, tačiau už bendrovės skolas jis sąmoningai, savo valia, be jokio spaudimo ir prievartos prisiėmė asmeninę atsakomybę. Teismo posėdžio metu J. T. nurodė, jog, kodėl jis pasirašė minėtus vekselius, paaiškinti negali, jų neginčijo, pripažinti negaliojančiais neprašė, su minėtomis skolomis sutiko, t. y., būdamas aukštesniojo išsilavinimo, turėdamas vadovavimo patirties, savo rizika įsteigė įmonę, kuri bankrutavo, pats pasirašė skolos dokumentus, sudarė vartojimo sutartis savo vardu, nors dengė bendrovės skolas, kuri bankrutavo, todėl ir turi prisiimti su tuo susijusius padarinius. Pažymėtina, jog J. T., kaip pats teigia, jam ir pagrindinei skolininkei UAB „Juloga“ neatsiskaitant su kreditoriais, buvo bandoma gelbėti esamą situaciją, įsteigiant naują įmonę - UAB „Promeistras“. Ši įmonė, J. T. žiniomis, turėjo vykdyti inžinierinių tinklų, kondicionierių montavimo veiklą. J. T. minėtos bendrovės yra akcininkas, o direktorius - kitas asmuo. Tačiau UAB „Promeistras“ veiklos realiai nepradėjo vykdyti, nes nebuvo už ką, be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis iš UAB „Promeistras“ kreditoriai taip pat jau pradėjo išsiieškoti skolas (Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-18 įsakymas Nr. L2-11286-776/2014, 2 t., 151 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. T. tik reaguodamas į kreditorių atsiliepimus ir tik teismui paklausus nurodė, jog gelbėti UAB „Juloga“ 2014-07-14 įsteigė UAB „Promeistras“, kurioje jis yra akcininkas kartu su kitu asmeniu, kad dirba tik vieną valandą ir darbo užmokesčio negauna, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (2 t., 119-125, 147-148 b. l.), nors iš teismo iniciatyva, nes teismas šios kategorijos bylose turi būti aktyvus, išreikalauto LR Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (2 t., 107-108 b. l.) matyti, kad J. T. yra vienintelis UAB „Promeistras“ akcininkas (500 vnt. akcijų, akcijos nominali vertė - 100 Lt) ir direktorius nuo 2014-07-30 iki dabar, kas rodo, jog pareiškėjas teismui teikia neteisingus duomenis apie save. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad J. T., kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nenurodė, jog UAB „Juloga“ yra iškelta bankroto byla, jis nurodė, jog per mėnesį iš UAB „Juloga“ atskaičius skolas gauna apie 100 Lt darbo užmokestį, iš kurio ketina dengti kreditorinius įsiskolinimus, tačiau dar 2014-10-21 jam turėjo būti žinoma apie tai, kad UAB „Juloga“ ketinama kelti bankroto bylą, nes jam apie tai buvo pranešta, pareikalauti dokumentai, o Šiaulių apygardos teismo 2014-11-07 nutartimi jam paskirta 1000 Lt bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą (2 t., 154 b. l.), apie kurios paskyrimą bei sumokėjimą teismui duomenų jis taip pat nepateikė, kas kelia abejonių J. T. sąžiningumu.