- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- 1-1127-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04742-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- S. D.
- Kaltinamasis
- Z.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nukentėjusiajai S. D., kaltinamajam Z. (Z.) D., kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant įpareigojimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. D. 2019 m. vasario 1 d. apie 18.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,37 promilės), namuose esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, paėmęs vazoną juo sudavė vieną smūgį S. D. į galvą, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai S. D. žaizdą galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis Z. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną užėjo į virtuvę atsigerti vandens. S. D. pradėjo kabinėtis, varė jį iš virtuvės ir jis ją atstūmė. Ji į pečių atsitrenkė su galva. Nežino kuria galvos vieta atsitrenkė, gal užpakaline vieta. Jis nuėjo miegoti, o ji iškvietė greitąją. Kambarys yra 3 metrų, o pečius 2,5 metrų. Gėlės yra ant palangės virtuvėje. Vazono jis nelietė. S. D. vazoną turbūt išmetė ar sudaužė, kai iškvietė policiją. Kodėl vazonas buvo sudaužytas, nežino. Jie su S. D. kartu gyvena, bet nesikalba. Gyventi atskirai neturi galimybės. S. D. nuolatos ateina girta ir pradeda konfliktuoti, paduoda dokumentus į teismą, o jis nesupranta už ką. Ir įvykio metu S. D. buvo girta, o jis nebuvo girtas, buvo tik grįžęs iš kaimo. Dažniausiai vartoja tik alų. Priklausomybės nuo alkoholio neturi, gydymo nereikia, galiu alkoholio ir negerti. Nenorėjo sutrikdyti S. D. sveikatos.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis Z. D. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodytas ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis Z. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nukentėjusioji S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis. Nors santuoka ir nutraukta, jie gyvena kartu. Kaltinamasis 2020 m. vasario 1 d., apie 16 val., paėmė molinį vazoną ir trenkė jai į galvą. Vazonas po smūgio sudužo. Policija vazoną paėmė ekspertizei. Ji iš savo telefono iškvietė policiją ir greitąją. Paskambino Nr. 112, operatoriui pasakė, kaip nukentėjo ir jie greitai atvažiavo. Pirma greitoji atvažiavo, po to policija. Sėdėjo greitosios automobilyje, jie ją nufotografavo, greitoji jai bintą uždėjo ir išvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jai susiuvo galvą, po to ji nuėjo nuimti abdukcijos. Konflikto niekas nematė, namie nieko nebuvo. Z. D. buvo išgėręs, o ji nebuvo. Greitojoje jos paklausė, ar ji gėrė. ar ne. Apie 2 valandas ligoninėje praleido, atgal iki stoties atvažiavo ir iš ten policija paėmė, nuvežė namo ir ten viską fotografavo.
Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad Juodšilių k. sutuoktinis smurtauja prieš sutuoktinę. Atvažiavus į įvykio vietą, ten jau buvo greitosios medicinos pagalbos mašina, kurioje sėdėjo moteris su praskelta galva, galva buvo užbintuota. Moteris pasakė, kad konflikto metu sutuoktinis per galvą trenkė vazonu. Medikai nukentėjusiąją greitai išsivežė. Užėjus į namą pamatė, kad vyras buvo išgėręs, virtuvėje buvo pečius ir mėtėsi vazonas kažkiek atskilęs. Tiksliai neatsimena dėl ko įvyko konfliktas. Įvykio vietoje buvo filmuota kamera ir fotografuota.
Iš 2020 m. vasario 1 d. protokolo – pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, matyti, kad pareiškėja S. D., pageidaujanti pareikšti apie įvykį parodė, kad 2020 m. vasario 1 d. apie 15:40 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, buvęs sutuoktinis Z. D. moline vaza sudavė vieną smūgį į galvos viršugalvį ir prakirto odą. Pajautė stiprų fizinį skausmą. Padaryta fizinė žala (b. l. 13–17).
Iš 2020 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. V. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo yra nukentėjusioji. Smurtą patyręs asmuo yra S. D., gimusi (duomenys neskelbtini). pažymėta, kad smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda (01) ir patinimas (05). Ant žmogaus silueto pažymėta vieta kraujuojančios žaizdos vieta ties pakaušiu, o patinimas po dešine akimi. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – Z. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Jo būklė – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (1.37 promilės). Gauti paaiškinimai, kad atvykę minėtu adresu pastebėjo kieme stovinti GMP automobilį, kuriame sėdėjo nukentėjusi moteris S. D.. Moteris paaiškino, kad jai kuriant krosnį, lovoje gulėjęs neblaivus sugyventinis Z. D. pradėjo konfliktuoti, paėmęs didelį puodelį be jokios priežasties sudavė puodeliu į galvą pastarajai, bei ją praskėlė. Moters galva buvo aptvarstyta, po dešine akimi matėsi paraudimas. S. D. buvo sukeltas fizinis skausmas. GMP 5604 brigada S. D. išvežė į Lazdynų ligoninę. Z. D. 2020 m. vasario 1 d. apie 16:00 val., buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Pažymėta, kad įvykio aplinka netvarkinga (b. l. 5–6).
Iš 2020 m. vasario 1 d. 16:42 val. atlikto Z. D. asmens blaivumo testo matyti, kad Z. D. patikros rezultatas – 1.37 promilės (b. l. 99).
Iš 2020 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 15.43 val. registruoto pranešimo (ROIK 0120000057550) matyti, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja moteris nurodė, kad ją sumušė, praskėlė galvą (b. l. 3–4).
Iš 2020 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – butas ir virtuvės patalpa, kurioje buvo smurtauta. Protokole nurodyta, kad gyvenamasis namas yra vieno aukšto, mūrinis. Vaizdo kamerų kieme nėra. Name esantis butas trijų kambarių. Užėjus į vidų, priešais yra koridorius, kurio gale iš dešinės praėjimas link virtuvės kambario. Priešais virtuvės kambarį, iš kairės koridoriuje yra du tvarkingi kambariai, kuriuose bendra tvarka nepažeista. Užėjus į virtuvės kambarį iš dešinės iš karto yra malkomis kūrenamas pečius (krosnis), šalia kurio ir buvo suduotas nukentėjusiajai į galvą smūgis su puoduku. Šalia pečiaus kambario viduryje staliukas, ant kurio yra baltos spalvos puodukas. Ant puoduko dugno matosi šviežiai nuskilęs dugno kraštas. Šalia staliuko ant kilimo matosi smulkios baltos spalvos šukės, galimai nuo puoduko dugno. Virtuvės kambaryje šalia lango ant medinių grindų yra raudono, panašaus į kraują šviežiai atsiradusio (neišdžiūvęs) skysčio dėmės. Aplinka virtuvėje tvarkinga, nors skurdi ir ganėtinai asociali. Iš įvykio vietos paimtas baltos spalvos puodukas su nuskilusiu dugno krašteliu (b. l. 38–46).
Iš 2020 m. vasario 4 d. daiktų apžiūros protokolo ir pridėto fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota vazono (puoduko), paimto 2020 m. vasario 1 d., supakuoto į voką Nr. 1. apžiūrint įvykio vietą, apžiūra. Protokole nurodyta, kad vazono (puoduko) skersmuo 10,6 cm, aukštis – 10,9 cm. Vazonas keramikinis, baltos spalvos su spalvotais paveikslėliai bei žodžiai užsienio kalba ant jo. Ant vazono (puoduko) dugno yra etiketė, vazono (puoduko) dugno kraštelis yra nuskilęs, nuskilusios dalies liekanos yra voke Nr. 1. Apžiūros metu ant vazono (puoduko) jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 47–51).
Iš 2020 m. vasario 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. D. nustatyta žaizda galvos plaukuotojoje dalyje dešinėje pusėje, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), iki suteikiant medicininę pagalbą 2020 m. vasario 1 d. S. D. nustatyta žaizda galvos plaukuotojoje dalyje dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Įvertinti pasekmes galima tik pilnai sugijus sužalojimui. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas yra nukentėjusiajai ranka pasiekiamoje vietoje (b. l. 30).
Iš pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad S. D. baigus gydymą, atlikus pakartotinį objektų tyrimą, 2020 m. gegužės 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. D. nustatyta žaizda galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje, padaryta kietu buku daiktu, iki suteikiant medicininę pagalbą 2020 m. vasario 1 d. Papildomai įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36–37).
Iš 2020 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad nufilmuoto į policijos patrulių, atvykusių į įvykio vietą, įkelto į IBPS (prie 2020 m. vasario 8 d. tarnybinio pranešimo) apžiūra. Nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadintas „VID_20200208_193741.mp4". Įrašo trukmė – 1 minutė 5 sekundės. Vaizdo įraše nufilmuota moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – S. D.). Tarp minėtos moters ir pareigūnų vyksta pokalbis lietuvių ir rusų kalbomis, moteris pasakoja, kad jai kūrenant pečių, buvęs vyras pradėjo ant jos šaukti ir virtuvėje paėmęs vazą sudavė jai per galvą, teigė, kad jis ir anksčiau yra prieš ją smurtavęs (b. l. 54–55).
Iš 2020 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota garso, gauto įrašo iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) apžiūra. Nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas ''2020_02_01_15-41-07_37067943647.mp3''. Garso įrašo data 2020 m. vasario 1 d. Garso įrašo pradžia: 15:41:07. Garso įrašo trukmė – 1 minutė 5 sekundės. Garso įraše užfiksuota, kad paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą ir prašo pagalbos, nes jos buvęs vyras vaza praskėlė jai galvą. Pokalbis vyksta rusų kalba. Moteris susijaudinus, šaukia. kelis kartus patikslina adresą ((duomenys neskelbtini)), nurodo pavardę D. Pokalbis nutrūksta (b. l. 59).
Iš 2020 m. gegužės 29 d. akistatos tarp nukentėjusiosios S. D. ir įtariamojo Z. D. protokolo matyti, kad akistatos metu S. D. atsakydama į klausimą kas įvyko 2020 m. vasario 1 d. parodė, kad ji 2020 m. vasario 1 d. apie 15:45 val. grįžo namo, tuo metu jos buvęs vyras Z. D. buvo namuose, ji jį išvarinėjo iš vaikų kambario, tada ant pečiaus (krosnies) pamatė kabančius Z. purvinus rūbus (striukę). Ji paėmė tą striukę ir metė į Z. bei nusisukusi ėjo link į virtuvės, jokio žodinio konflikto tarp jų nebuvo. Z. paėmęs nuo stalo vazoną vieną kartą juo sudavė jai per galvą, tuomet ji pasijuto blogai, jai pradėjo temti akyse, pamatė, kad iš galvos bėga kraujas, patyrė fizinį skausmą. Paėmusi telefoną iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Sudavęs jai per galvą, Z. išėjo į kambarį, atsigulė ant lovos. Z. D. parodė girdėjęs S. D. atsakymą, jį suprantantis ir su juo visiškai nesutinka. 2020 m. vasario 1 d. apie 16 val. jis atėjo į virtuvę atsigerti vandens, jo buvusi žmona S. D., pradėjo su juo konfliktuoti, vadino necenzūriniais žodžiais ir paėmusi nuo pečiaus jo rūbus metė į jį, vėliau bandė jį išvaryti iš virtuvės, t. y. stumdė jį. Tada jis ją vieną kartą pastūmė, tačiau, kaip būtent papasakoti negali, nes neatsimena. Kai ją pastūmė, jį pakaušiu atsitrenkė į sieną, o jis nusisuko ir išėjo į kambarį miegoti. Kai pastūmė S., jo rankose buvo puodelis, tačiau, kaip būtent jis atrodė, jis neatsimena. Puodelio ant grindų numetęs nebuvo. S. sudavęs vazonu per galvą nebuvo. Tik vieną kartą buvo ją pastūmęs. S. D. parodė, kad Z. D. atsakymą girdėjo, su juo nesutinka. Norinti pabrėžti, kad Z. nėjo į virtuvę gerti vandens ir jokio puodelio rankose neturėjo. Taip pat jos pastūmęs nebuvo, jis paėmęs nuo stalo vazoną sudavė juo jai per galvą (b. l. 102–104).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis Z. D. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje nepripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, kad pati nukentėjusioji išprovokavo konfliktą, o jis ją tik pastūmė, dėl ko ji galva atsitrenkė į pečių. Nors kaltinamasis Z. D. neigia sukėlęs fizinį skausmą nukentėjusiajai S. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau jo parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Nukentėjusioji, apklausta teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kokius fizinio pobūdžio smurtinius veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, paaiškino kokius kūno sužalojimus patyrė, nurodė patirtų sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys duomenys, o būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36–37), kuriose konstatuota, kad S. D. nustatyta žaizda galvos plaukuotojoje dalyje dešinėje pusėje, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), iki suteikiant medicininę pagalbą 2020 m. vasario 1 d., ir sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusios sužalojimų pobūdis ir mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo specialisto pateiktomis išvadomis, kurių patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Sugretinus nukentėjusiosios S. D. parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji S. D. nepareiškė civilinio ieškinio, kas rodo, kad ji nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuota pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jo apklabėti. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusios parodymus iš esmės patvirtina ir tuoj pat į įvykio vietą atvykusio liudytojo policijos pareigūno V. V. parodymai. Liudytojas apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gavus pranešimą jog sutuoktinis smurtauja prieš sutuoktinę, atvyko į įvykio vietą ir joje rado moterį su praskelta galva, kuri paaiškino, kad sutuoktinis per galvą trenkė vazonu. Pažymėtina, kad analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas V. V. nurodė ir tarnybiniame pranešime. Akcentuotina, kad S. D. parodymų patikimumą patvirtina ir procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys – 2020 m. vasario 1 d. BPC garso įrašas, kurio apžiūros protokole užfiksuota, kad į BPC skambina susijaudinusi moteris ir prašo pagalbos, nes jos buvęs vyras vaza praskėlė jai galvą (b. l. 59). Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo parodymai, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialistų išvadose konstatuotos aplinkybės, vertinant juos kaip visumą, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Z. D. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis, konflikto metu, paėmęs vazoną juo sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai S. D. į galvą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai žaizdą galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Gynyba baigiamųjų kalbų metu, be kita ko, kėlė klausimą ar kaltinamojo veiksmai galėjo būti kvalifikuojami kaip BK 140 straipsnio 2 dalis, nes kaltinamasis ir nukentėjusioji išsituokę. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip jau buvo minėta, atsako tas, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas taip pat pateikė ir 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“, nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį ir, atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus, spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių, santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykių turinį, būdingą šeimos santykiams.
Be to, BPK 38 straipsnis (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad aiškinat ir taikant BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą kvalifikuojančią nusikalstamos veikos sudėtį – artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą, remiamasi BK 248 straipsnyje pateiktu nurodytų sąvokų išaiškinimu (kasacinės nutartys Nr. 2A-6/2012, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Z. D. ir S. D. buvo sudarę santuoką, tačiau tiek po jos nutraukimo, tiek nagrinėjamo įvykio metu gyveno kartu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusioji Z. D. laiko savo sugyventiniu, t. y. nurodydama kas ją sužalojo, kaltinamąjį įvardija kaip savo sugyventinį. Nors kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis gyvena su nukentėjusiąja tik dėl to, kad neturi kur daugiau, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus šioje dalyje vertina kaip siekį sušvelninti savo padėtį. Kartu pažymėtina, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tarp jo ir nukentėjusiosios vyksta konfliktinės situacijos, pavyzdžiui dėl alkoholio vartojimo, o tai patvirtina Z. D. emocinį prieraišumą ir požiūrį į S. D. kaip sutuoktinę. Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad Z. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tyčia smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę S. D. ir nežymiai ją sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą, t. y. nežymiai sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
Kaltinamojo Z. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę Z. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia, atsižvelgtina į padaryto nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo pobūdį, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą, taip pat atsižvelgtina į tai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta Z. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 129 – 131), administracine tvarka baustas, dažniausiai už viešosios tvarkos pažeidimus, esant neblaiviam, paskirtų piniginių nuobaudų nesumokėjęs (b. l. 124–128), nedirbantis (b. l. 123) ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 122), neturintis oficialaus pragyvenimo šaltinio. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant artimą baudžiamojo įstatymo numatytam vidurkiui.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai Z. D. buvo sulaikytas nuo 2020 m. vasario 1 d. 16 val. 00 min. iki 2020 m. vasario 2 d. 10 val. 59 min. (b. l. 77, 88), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 61,05 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (b. l. 62–64). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios S. D. gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo Z. D. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo Z. D. veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo Z. D. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 61,05 eurus turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86–87), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vazoną, supakuotą į voką Nr. 1, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (b. l. 52, 53), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Laikmeną, supakuotą į voką, su BPC garso įrašais, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
Z. (Z.) D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį: dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti Z. (Z.) D. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 1 d. 16 val. 00 min. iki 2020 m. vasario 2 d. 10 val. 59 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš Z. (Z.) D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 61,05 eurą (šešiasdešimt vieną eurą ir 05 centus) Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vazoną, supakuotą į voką Nr. 1, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (b. l. 52, 53), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Laikmeną, supakuotą į voką, su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus